Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-672-803/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-19
Bylos Nr.: e2A-672-803/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28343-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“
Ieškovas: Estijos įmonės „Ergo Insurance“

Kategorijos

3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-672-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28343-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; (S) 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2; 2.6.39.2.61; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos įmonės „Ergo Insurance“ SE, veikiančios Lietuvoje per „Ergo Insurance“ filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tanagra“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 17 759,00 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 9 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, per kurį nuo važiuojančio automobilio BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nukrito ratas, kuris, peršokęs skiriamąją juostą, atsitrenkė ir sugadino automobilį Mercedes Benz GL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnas, ištyręs įvykį, 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nebuvo pagrindo teigti, kad įvykis buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmė. Kadangi ieškovė pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį buvo automobilio BMW X3 valdytojo civilinės atsakomybės draudikė, į ją kreipėsi draudimo bendrovė IF P&C Insurance AS filialas, reikalaudama atlyginti išmokėtą draudimo išmoką dėl nukentėjusiai transporto priemonei MB GL padarytos žalos. Ieškovė atlygino nurodytą žalą ir sumokėjo 17 759,00 Eur išmoką. Administruojant draudžiamąjį įvykį ir policijos tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis BMW X3 2018 m. balandžio 9 d., 10.15 val., buvo atsiimtas iš atsakovės autoserviso, kuriame buvo remontuojamas. Dėl to atsakovė turi atlyginti ieškovei sumokėtą draudimo išmoką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280, 6.263 ir 6.1015 straipsnius.

2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas kyla pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas. Šio įstatymo atžvilgiu CK ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis atvejų, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, sąrašas. Ieškovė yra nustačiusi, kad atsakingas už eismo įvykį yra būtent jos apdraustas asmuo ir jam dėl padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė, įvykis yra draudžiamasis. Dėl to TPVCAPDĮ nėra teisinio pagrindo, pagal kurį ieškovė įgytų regreso teisę į atsakovę. Pagal draudimo sutartį atsiradusi prievolė pasibaigė ją tinkamai įvykdžius – išmokėjus draudimo išmoką. Tiek sutartinė, tiek ir deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2018 m. balandžio 9 d. per eismo įvykį nuo automobilio BMW X3 nukritęs ratas buvo susijęs su prieš tai atsakovei priklausančiame servise atliktu automobilio BMW X3 remontu.

3. Eismo įvykis nėra susijęs su atsakovės atliktais remonto darbais, nes 2019 m. balandžio 9 d. atliktą remontą jokie su automobilio BMW X3 ratų keitimu susiję darbai atsakovės servise nebuvo atlikti. Automobilio BMW X3 remontas buvo atliekamas pagal AUDATEX programinę sistemą parengtą remonto darbų sąmatą. Sąmata patvirtina, kad AUDATEX sistema jokių rato nuėmimo darbų, atliekant automobilio BMW X3 priekinio sparno dažymą, nenumato. Eismo įvykis įvyko praėjus kuriam laikui po to, kai automobilis buvo paimtas iš autoserviso. Be to, nėra duomenų, patvirtinančių, dėl kokių konkrečių priežasčių nukrito ratas, kad būtų galima spręsti, ar tai buvo susiję su atsakovės atliktu remontu. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius.

Šalies argumentai

4. Ieškinys pareikštas dėl netinkamai atliktų remonto darbų. Ieškovė jį teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 24 d., praleidusi ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kadangi prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, ieškovei „perėjusi reikalavimo teisė“ turėtų būti realizuojama pagal asmeniui, kurio teisę į nuostolių atlyginimą ieškovė įgyvendina, nustatytą bendrą ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklę – sužinojimo apie savo teisės pažeidimą, kuri šiuo atveju yra 2018 m. balandžio 9 d. eismo įvykio diena. Kadangi nuo eismo įvykio iki ieškinio pareiškimo yra praėję daugiau nei metai, ieškinio senatis yra praleista, ir tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Tanagra“ ieškovei „Ergo Insurance“ SE, veikiančiai Lietuvoje per „Ergo Insurance“ filialą, 16 200,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 200,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 092 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės „Ergo Insurance“ SE, veikiančios Lietuvoje per „Ergo Insurance“ filialą atsakovei UAB „Tanagra“ 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Tanagra“ į valstybės biudžetą 6,98 Eur pašto išlaidų.

6. Teismas pažymėjo, kad, remiantis jura novit curia principu, teismas nėra saistomas šalių pateikto teisinio santykių kvalifikavimo; tai yra teismo prerogatyva kvalifikuoti teisinius santykius (R. et autres c. Croatie [GC], nos 37685/10 et 22768/12, § 126, 20 Mars 2018). Teismas nusprendė, kad atsakovės atsakomybė yra kildinama iš CK 6.280 ir 6.1015 straipsnių nuostatų.

7. Teismas teisiškai reikšmingais pripažino šiuos byloje nustatytus faktus: 1) VPK 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną patvirtina, kad BMW X3 vairuotojo paaiškinimais nustatyta, jog jis 2018 m. balandžio 9 d., apie 10.15 val., paėmė automobilį iš autoserviso „Tanagra“, tačiau važiuojant pajuto vibraciją, dėl ko siekė sumažinti greitį, tačiau nespėjo; viso to priežastis – nusimovė kairysis priekinis ratas, kuris peršoko skiriamąją juostą ir trenkėsi į automobilį Mercedes. BMW X3 vairuotojas A. G. buvo apklaustas ir teismo posėdyje liudytoju, kurio metu parodė, kad per 15 minučių po automobilio atsiėmimo iš atsakovės įvyko nurodytas eismo įvykis, parodė, kad vairuojant pajuto, jog „muša vairą“, todėl pradėjo lėtinti automobilį, tačiau nulėkė automobilio priekinis kairysis ratas. Liudytojas patvirtino, kad automobilis buvo remontuojamas atsakovės autoservise, būtent kairysis priekinis sparnas; 2) faktą, kad automobilis BMW X3 buvo remontuojamas atsakovės autoservise patvirtina 2018 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra VMIK18 Nr. 00033, kurioje aiškiai nurodytas atliktų paslaugų pobūdis – priekinis kairiojo sparno remontas. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas A. G.. Teismas netikėti šio liudytojo parodymais neturi pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs, prieštaravimų teismas juose nenustatė, be to, jie yra patvirtinti rašytiniais įrodymais; 3) UAB „Krasta Auto“ 2019 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodyta, kad, keičiant priekinį kairės pusės sparną automobiliui BMW X3, reikia nuimti ir uždėti kairės pusės priekinį ratą; 4) 2021 m. rugsėjo 25 d. Ekspertizės akte Nr. E21/08-33K ekspertas savo išvadoje konstatavo, kad, keičiant automobilio BMW X3 priekinį sparną, priekinį ratą reikia nuimti.

8. Ekspertas nurodė, kad, atliekant įvairių transporto priemonės dalių keitimą (remontą), dažniausiai reikia nuimti ne tik šią dalį, bet ir kitas gretimas ar technologiškai susijusias dalis, pvz., keičiant stabdžių kaladėles, būtinai reikia nuimti ratą ir kaladėlės tvirtinimo elementus. Daugumos markių lengvųjų automobilių keičiant priekinį sparną yra būtina nuimti ir gretimas detales (ratas, priekinis bamperis, posparnis, posūkio žibintas, jei jis yra ant sparno, kartais ir priekinis žibintas), nes antraip gali būti neįmanoma fiziškai prieiti prie sparno tvirtinimo vietų. Taip pat ekspertas nurodė, kad bylos medžiagoje yra dokumentas, kuriame nurodyti darbai, reikalingi atlikti keičiant automobilio BMW X3 priekinį sparną, todėl nėra pagrindo abejoti BMW įgalioto atstovo Lietuvoje UAB „Krasta Auto“ nurodyta darbų technologija. Be to, papildomai ekspertas apklausė keletą autoservisų ir individualiai dirbančių asmenų, remontuojančių lengvųjų automobilių kėbulus, pateikdamas vieną konkretų klausimą: Ar reikia nuimti priekinį ratą, keičiant automobilio BMW X3 priekinį sparną? Esminis atsakymas buvo: ratą reikia nuimti; papildomas komentaras: nuimti sparną galima būtų ir nenuėmus rato, tačiau tai užima daugiau laiko ir uždedant sparną atsiranda didelė tikimybė, kad jis bus pritvirtintas nekokybiškai.

9. Apibendrinęs byloje esančių dokumentų duomenis ir surinktą informaciją, ekspertas padarė kategorišką išvadą: keičiant automobilio BMW X3 priekinį sparną, priekinį ratą reikia nuimti. Taigi, atsižvelgdamas į šią eksperto išvadą, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės paaiškinimus apie tai, kad atsakovė atliko eksperimentą, kurio metu buvo nustatyta, kad keičiant automobilio BMW X3 priekinį sparną nebūtina nuimti automobilio rato. Teismas atsisakė prijungti vaizdo medžiagą, kurioje pavaizduotas nurodytas eksperimentas. Akivaizdu, kad toks nurodytas darbų pobūdis prieštarauja darbų technologijai, kurią yra nurodęs pats automobilio gamintojas.

10. Byloje buvo apklaustas liudytoju A. D., kuris dirba atsakovės autoservise 19 metų meistru-priėmėju, kuris parodė, kad automobiliui BMW X3 buvo keistas sparnas, tačiau liudytojas negalėjo patvirtinti, kad ratas buvo nuimtas. Taip pat parodė, kad tas darbuotojas, kuris atliko nurodyto automobilio remontą, buvo atleistas jo paties prašymu. Teismas nusprendė, kad šie parodymai nėra pakankami ir išsamūs aplinkybei, ar, keičiant sparną, ratas buvo nuimtas, nustatyti. Be to, liudytojas tiesiogiai nedalyvavo ir nematė, kaip buvo atlikti darbai.

11. Atsakovės pateikta sąmata akivaizdžiai prieštarauja eksperto išvadai ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, būtent: 1) eismo įvykis įvyko po 15 minučių, po to, kai buvo atsiimta transporto priemonė iš atsakovo serviso; 2) „Krasta Auto Vilnius“ 2019 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodė, kad, keičiant priekinį kairės pusės sparną automobiliui BMW X3, reikia nuimti ir uždėti kairės pusės priekinį ratą; 3) ekspertas savo kategoriškoje išvadoje pažymėjo, kad, keičiant automobilio BMW X3 priekinį sparną, priekinį ratą reikia nuimti. Darbuotojas, kuris atliko sparno remontą, buvo atleistas, tuo tarpu liudytojas A. D. tiesiogiai nedalyvavo vykdant automobilio BMW sparno remonto darbus. Dėl to teismas jo parodymus, kad sparno darbai galėjo būti atlikti ir nenuėmus rato, įvertino tik kaip jo samprotavimus ir prielaidas, prieštaraujančius darbų technologijai.

12. Teismas nusprendė, kad atsakovės pateikta automobilio BMW X3 remonto sąmata nėra pakankama, išsami ir patikima faktui, kad atliekant automobilio BMW X3 priekinio sparno dažymą ratas nebuvo nuimtas, konstatuoti. Aplinkybė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas atliktų paslaugų pobūdis – priekinis kairiojo sparno remontas, konkrečiai nenurodant rato nuėmimo, savaime nepaneigia fakto, kad, remontuojant kairįjį priekinį automobilio sparną, priekinį ratą būtina nuimti, nes, priešingu atveju, būtų pažeista darbų technologija, nustatyta gamintojo.

13. Teismas padarė išvadą, kad administruojant įvykį ir policijos tyrimo metu buvo nustatyta, jog transporto priemonė BMW X3 vyko iš atsakovės autoserviso, kuriame automobilis buvo remontuojamas. Byloje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad atsakovė remonto darbus atliko netinkamai, pažeisdama CK 6.263 ir 6.246 straipsnių nuostatas – elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės pasirinkta nuosekli gynybinė versija, kad ji, remontuodama automobilio sparną priekinio rato nenuėmė, – sudaro faktinį pagrindą teismui pripažinti, kad ji netinkamai teikė remonto paslaugas, nes nesilaikė gamintojo nurodytos darbų technologijos, kurios svarbą akcentavo ir ekspertas ekspertizės akte. Taigi neteisėto veikimo faktas byloje konstatuotas.

14. Ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadas, kad transporto priemonės Mercedes-Benz GL350 remonto kaštai dėl 2018 m. balandžio 9 d. eismo įvykyje patirtų sugadinimų – 27 903,69 Eur, automobilio Mercedes-Benz GL350 rinkos vertė 2018 m. balandžio mėn. – 32 700 Eur, automobilio Mercedes-Benz GL350 likutinė vertė po apgadinimo eismo įvykyje – 16 500 Eur. Kadangi byloje buvo paskirta ekspertizė, siekiant išsiaiškinti tikrąją ir teisingą automobilio Mercedes-Benz GL350 likutinę vertę po apgadinimo, teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi eksperto išvada ir priteisia ieškovei iš atsakovės 16 200 Eur žalos atlyginimą.

15. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakingą už žalą asmenį, nes atsakovė netinkamai atliko transporto priemonės remonto darbus, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir trečiajam asmeniui buvo padaryta žala. Byloje konstatuota, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl netinkamai atlikto remonto, nes važiuojant keliu nusimovė kairysis priekinis ratas, kuris peršoko skiriamąją juostą ir trenkėsi į automobilį Mercedes Benz, dėl ko buvo padaryta žala kito asmens turtui (automobiliui Mercedes Benz). Ieškovė 2018 m. rugsėjo 27 d. išmokėjo 17 759,00 Eur žalos atlyginimą draudikei IF P&C Insurance SE, kuri buvo apdraudusi nukentėjusio nuo eismo įvykio automobilio Mercedes Benz valdytojo civilinę atsakomybę. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalys.).

16. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalies prasme draudimo išmokos sumokėjimo momentas teisiškai reikšmingas tuo, jog tik nuo šio momento draudikas įgyja teisę reikalauti išmokėtų draudžiamųjų sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nustatyta, kad ieškovė išmokėjo žalos atlyginimą 2018 m. rugsėjo 27 d., o ieškinį pareiškė 2019 m. rugsėjo 24 d. Taigi vienerių metų ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovė UAB „Tanagra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal CK 6.1015 straipsnį turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ. Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas nurodo, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis atvejų, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, sąrašas. Bei pabrėžia, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos yra teises ribojančios, todėl jos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai, kad dėl taikomo aiškinimo į nurodyto straipsnio taikymo sritį patektų daugiau atvejų nei tiesiogiai jame nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

17.2. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalį ieškovė turėjo teisę sumokėti draudimo išmoką IF P&C Insurance, tik nustačiusi, kad jo apdraustos transporto priemonės BMW X3 valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, naudojant šią transporto priemonę, ir įvykis yra draudžiamasis. Ieškovei manant, kad už eismo įvykio sukėlimą yra atsakingas kitas asmuo, teisės mokėti draudimo išmokos ji neturėjo, taigi ją išmokėjo, neįsitikinusi draudžiamojo įvykio buvimu. Dėl draudimo išmokos išmokėjimo kilo teisinės pasekmės – TPVCAPD sutarties pagrindu atsiradusi prievolė pasibaigė ją tinkamai įvykdžius – išmokėjus draudimo išmoką. Išmokėjusi draudimo išmoką, pasinaudoti regreso teise ieškovė turi galimybę tik TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau šio įstatymo 22 straipsnis teisinio pagrindo, pagal kurį ieškovė įgytų regreso teisę į atsakovę, nenumato, ir šis straipsnis negali būti aiškinamas plečiamai.

17.3. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi CK 6.1015 straipsnio pagrindu ieškovė negali įgyti regreso teisės į atsakovę, nes draudimo teisiniame santykyje, dėl kurio ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, ieškovės draudėjas nėra kreditorius, o yra skolininkas. TPVCAPDĮ ir sutartis, į kuriuos CK 6.1015 straipsnyje nukreipia įstatymo leidėjas bei šio straipsnio atžvilgiu taikomas kaip lex generalis, regreso teisės konkrečiu atveju taip pat nenumato. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai subrogacija netaikoma, t. y. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nepereina teisė iš atsakingo už padarytą žalą asmens reikalauti išmokėtų sumų.

17.4. Subrogacija yra plačiai taikoma turto draudimo atvejais ir, aiškindamas iš šios rūšies draudimo teisinių santykių taikomą subrogaciją, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad draudikui perėmus draudėjo reikalavimo teisę žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Kauno apygardos teismas byloje, kurioje subrogacinis reikalavimas buvo pareikštas dėl TPVCAPD pagrindu išmokėtos draudimo išmokos, išaiškino, kad subrogacijos santykiams atsirasti būtini draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakingo už žalą asmens santykiai ir tik esant tokiems santykiams draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, gali įstoti vietoje draudėjo (naudos gavėjo) į santykį su atsakingu už žalą asmeniu. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį (Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-790-436/2015).

17.5. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir jos draudėjas buvo susieti privalomojo draudimo teisiniais santykiais. Ši draudimo rūšis yra specifinė, pagal įstatymus šie teisiniai santykiai reglamentuojami ne CK šeštos knygos IV dalies LIII skyriaus, bet TPVCAPDĮ teisės normų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Pagal ieškovės 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą prievolė išmokėti draudimo išmoką kilo TPVCAPD pagrindu. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė negalėjo įgyti savo draudėjo teisių žalos atlyginimo prievolėje, nes jos draudėjas šioje prievolėje nėra kreditorius, o atsakovė nėra skolininkė. Išmokėjus draudimo išmoką TPVCAPD sutarties pagrindu, prievolė pasibaigė, todėl CK 6.1015 straipsnis, kaip teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės išmokėtą išmoką, byloje netaikytinas. Ieškovė galimai pagal TPVCAPD sutartį sumokėjo ex gracia išmoką, nes dėl eismo įvykio priimtame nutarime buvo nustatyta, kad ieškovės apdraustas asmuo jokio KET pažeidimo nepadarė, t. y. nebuvo nustatyta jo kaltė, kaip civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga. Ieškovė tokiu atveju taip pat neturi teisės į be teisinio pagrindo išmokėtą draudimo išmoką, o jos turėtų reikalauti iš ją nepagrįstai gavusio asmens.

17.6. Net pripažinus, kad ieškovė turi regreso (subrogacijos) teisę į atsakovę, ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Subrogacijos atsiradimo pagrindas yra tai, kad įstatymo nustatytais atvejais pasikeičia jau egzistuojančios prievolės asmuo. Kadangi prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 straipsnis), ieškovei „perėjusios reikalavimo teisės“ ieškinio senaties pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2018 m. balandžio 9 d. eismo įvykio, tai yra nuo tada, kai automobilio Mercedes Benz GL savininkas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjamoje byloje būtų taikomas CK 1.125 straipsnio 8 ar 10 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams ar reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti), ieškinys yra pareikštas 2019 m. rugsėjo 24 d., tai yra praėjus daugiau nei metams nuo eismo įvykio. Dėl to yra praleista ieškinio senatis.

17.7. Ieškinio senaties terminas yra praleistas net ir tuo atveju, jeigu jo pradžia būtų siejama su draudimo išmokos sumokėjimu, nes yra praleistas draudimo išmokos mokėjimo terminas. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalį draudikas turi išmokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalį, jei per 30 dienų neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos. Nukentėjusio asmens draudikės IF P&C Insurance pretenziją ieškovė gavo 2018 m. balandžio 23 d., todėl ieškovė privalėjo išmokėti draudimo išmoką iki 2018 m. gegužės 22 d. arba vėliausiai iki 2018 m. liepos 22 d. Ieškovė yra praleidusi ir išmokai mokėti nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo galutinių duomenų, 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo dėl administracinės teisenos baigimo, gavimo, nes vėliausiai draudimo išmoka tokiu atveju turėjo būti sumokėta 2018 m. rugpjūčio 31 d.

17.8. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė netinkamai atliko automobilio BMW X3 remonto darbus ir dėl to įvyko eismo įvykis. Atsakovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilio BMW X3 remonto metu su ratų nuėmimu susiję darbai nebuvo atliekami. Šį faktą patvirtina remonto darbų sąmata, parengta pagal kompiuterinę AUDATEX programinę sistemą, kurioje jokių rato nuėmimo darbų, atliekant šio modelio ir metų automobilio BMW X3 priekinio sparno dažymą, nenumatyta. Tai yra įteisinta sistema, kuria naudojasi absoliuti dauguma asmenų, susijusių ir dirbančių automobilių remonto ar jo vertės nustatymo srityje, įskaitant visus oficialius automobilių gamintojų atstovų servisus, draudimo bendroves, turto vertintojus, teismo ekspertus ir t. t. Teismo ekspertas, rengdamas 2021 m. rugsėjo 25 d. Ekspertizės aktą, automobilio Mercedes Benz GL atstatymo kaštus taip pat skaičiavo su AUDATEX sistema. Šia sistema parengtomis sąmatomis yra nuosekliai remiamasi ir teismų sprendimuose.

17.9. Teismo eksperto atsakymas į klausimą, ar keičiant automobilio BMW X3 priekinį sparną reikia nuimti priekinį ratą, iš tiesų net nepatenka į eksperto J. A., kuriam suteikta teisė atlikti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertizes, specialių žinių sritį. Klausimas dėl remonto technologijos yra labiau susijęs su motorinių transporto priemonių technine ekspertize, todėl pagal Lietuvos Respublikos ekspertizių įstatymo 25 straipsnį su specialiomis teismo eksperto žiniomis nesuderinamos išvados neturėtų teismui turėti lemiamos įrodomosios reikšmės. Ekspertizės akto dalis, kuria atsakoma į šį klausimą, yra prieštaringa, neišsami, todėl teismas neturėtų ja vadovautis. Ekspertas remiasi ne konkretaus automobilio remonto specifika, bet teoriniais, hipotetiniais ir gan paviršutiniškais svarstymais apie įvairiausius kitus remonto atvejus, taip pat remiasi ne AUDATEX sistema, bet „keleto autoservisų“ pateikta informacija. UAB „Krasta Auto“ 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakymas buvo pateiktas ieškovei, su kuria UAB „Krasta Auto“ sieja ilgalaikiai verslo santykiai. Be to, ekspertas rėmėsi prieš dvejus metus iki ekspertizės atlikimo pateikta informacija.

17.10. Teismas nepagrįstai užkirto atsakovei kelią įrodinėti bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir papildomu įrodymu – atliktu eksperimentu (vaizdo įrašu), kuris patvirtina, kad, keičiant būtent tokių gamybos metų automobilio BMW X3 priekinį sparną, nereikia nuimti automobilio rato. Objektyvius bylos duomenis atmetus vien tik eksperto išvada, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir neatskleista bylos esmė. Teismas neįvertino aplinkybės, kad liudytojas A. D. parodė, jog automobilis BMW X3 buvo pristatytas autovežiu, jo salone buvo pakeistų žieminių padangų komplektas. Padangų atsakovė nekeikė, o eismo įvykis sutampa su padangų keitimo sezonu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl galimai atsakovės netinkamų remonto paslaugų patvirtinamas neteisėto veikimo faktas, kaip pagrindas kilti atsakovės civilinei atsakomybei, nes tarp eismo įvykio ir netinkamai atlikto remonto nėra priežastinio ryšio.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė „Ergo Insurance“ SE nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko ne dėl vairuotojo veiksmų, o dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo bylos įrodymus, pagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus (netinkamai suteikė remonto paslaugas, nesilaikė gamintojo nurodytos darbų technologijos), žalą bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Pagal CK 6.270 straipsnį atsakomybė atsiranda už patį žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte. Būtent tokia situacija susidarė nagrinėjamos bylos atveju. Automobilio BMW X3 valdytojui kilo civilinė atsakomybė, nes būtent transporto priemonės valdytojas yra atsakingas prieš trečiuosius asmenis už saugų transporto priemonės eksploatavimą. Dėl to ieškovė eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką, atlyginančią nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius.

18.2. Ieškovei, kaip draudikei, kilo netiesioginė civilinė atsakomybė. Tokiu atveju žalą atlyginęs asmuo turi teisę ir gali įgyvendinti subrogacinį reikalavimą ir tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Transporto priemonės valdytojas yra atsakingas prieš trečiuosius asmenis už transporto priemonės techninę būklę, todėl draudikė, apdraudusi BMW X3 valdytojo civilinę atsakomybę, turėjo pareigą mokėti draudimo išmoką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jokių kitų gedimų, trūkumų transporto priemonė BMW X3 per eismo įvykį neturėjo. Taigi ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį – atsakovę, nes įvykis įvyko ne dėl transporto priemonės valdytojo kaltės. Netaikant civilinės atsakomybės, susidarytų situacija, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo liktų nenubaustas, jam nebūtų taikyta civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija civilinės atsakomybės draudimo atveju negalima, tik kai draudėjas ir už žalą atsakingas asmuo yra tas pats asmuo.

18.3. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalies prasme draudimo išmokos sumokėjimo momentas teisiškai reikšmingas tuo, jog tik nuo šio momento draudikas įgyja teisę reikalauti išmokėtų draudžiamųjų sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 27 d. išmokėjo draudimo išmoką draudikei IF P&C Insurance SE ir nuo šio momento įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovę.

18.4. Draudėja apie savo teisės pažeidimą sužinojo, kai buvo nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, tai yra nustatyta, kad yra pagrindas transporto priemonės valdytojui BMW X3 taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovas sumokėjo draudimo išmoką. Būtent nuo draudimo išmokos sumokėjimo paaiškėjo, kad draudėjo teisės pažeistos, nes ieškovei išmokėjus draudimo išmoką nustatyta, kad už atsakovės netinkamai atliktus darbus draudėjui taikytina netiesioginė civilinė atsakomybė. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad draudėjas, kurio teises perėmė ieškovė, apie savo teisės pažeidimą sužinojo nuo 2018 m. balandžio 9 d. eismo įvykio momento. Draudėjas nežino ir negali žinoti, ar draudikė (ieškovė) priims sprendimą dėl draudėjui civilinės atsakomybės taikymo (netaikymo) (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 3 dalis) ir kada bus priimtas sprendimas (kada bus gauti visi duomenys, būtini draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti). Dėl to negalima teigti, kad draudėjas apie savo teisės pažeidimą sužinojo eismo įvykio dieną.

Atsiliepimas

18.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes yra praleistas draudimo išmokos mokėjimo terminas. Ieškovė policijos priimtą nutarimą gavo tik 2018 m. rugsėjo 10 d., tarp nukentėjusio asmens draudiko ir ieškovės vyko aiškinimasis dėl žalos dydžio, todėl ieškovė nėra praleidusi jokių išmokos mokėjimo terminų ir savo pareigą, kylančią iš sudarytos draudimo sutarties, yra įvykdžiusi tinkamai ir laiku, nukentėjusio asmens draudikė jokių pretenzijų šiuo aspektu ieškovei nereiškė. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas reiškiamas dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, tai nėra užsakovo teisių gynimas pagal CK 6.665 straipsnį. Dėl to, draudikei perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Kadangi draudėjas apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 27 d., trejų metų ieškinio senaties terminas sueitų tik 2021 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2019 m. rugsėjo 19 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

18.6. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės pateikta remonto sąmata nėra pakankama, išsami ir patikima faktui konstatuoti, jog, atliekant automobilio BMW X3 priekinio sparno dažymą, ratas nebuvo nuimtas. Atsakovė, pripažindama, kad AUDATEX sistemoje nurodyti darbai vertintini, kaip patikimi ir technologiškai būtini, kartu teigia, kad gamyklos gamintojos įgalioto atstovo pateikta detalizacija pagal tą patį šaltinį negalima vadovautis, nes ieškovė ir UAB „Krasta Auto“ sieja verslo santykiai. Atsakovė, nesutikdama su įgalioto atstovo pateiktais duomenimis, turėjo galimybę teismo proceso metu teikti įrodymus savo teiginiams pagrįsti. Tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė ir ieškovės pateiktų įrodymų nepaneigė. Teismas, vertindamas ekspertizės aktą, išanalizavo byloje esančius duomenis bei šio akto turinį, tyrimo eigą ir nenustatė, kad eksperto išvados prieštarautų bylos faktiniams duomenims.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

19. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovei buvo priteista 16 200 Eur žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 9 d. įvyko eismo įvykis, per kurį nuo automobilio BMW X3 nukritęs ratas apgadino automobilį Mercedes-Benz GL 350. Automobilio BMW X3 savininkas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su ieškove 2017 m. gruodžio 7 d. buvo sudaręs Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-47. Automobilio Mercedes-Benz savininkė, UAB „Logistikos čempionai,“ su If P&C Insurance buvo sudariusi transporto priemonių savanoriško draudimo (CASCO) sutartį.

21. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, konstatavus, kad nėra pagrindo teigti, jog šis įvykis yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmė. Automobilis BMW X3 buvo remontuojamas atsakovės servise. Remonto metu buvo keičiamas automobilio priekinis kairės pusės sparnas. Atsakovė automobilį remontavo pagal 2014 m. vasario 17 d. prekių ir paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 140217/1LD/AS/09, sudarytą su Lietuvos olimpinio sporto centru. Iš atsakovės serviso automobilis buvo paimtas 2018 m. balandžio 9 d., tai yra tą pačią dieną, kada įvyko eismo įvykis.

22. Nukentėjusiojo asmens draudikas If P&C Insurance 2018 m. balandžio 9 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl įvykio, o 2018 m. balandžio 23 d. – prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad dėl eismo įvykio sumokėjo 17 615,00 Eur draudimo išmoką, o bendras žalos dydis – 17 759,00 Eur. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 27 d. atlygino If P&C Insurance 17 759,00 Eur draudimo išmokos sumą. Ieškovė, teigdama, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės – netinkamai pritvirtinto automobilio rato – pateikė ieškinį dėl 17 759 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu gauta 2021 m. rugsėjo 25 d. eksperto išvada, priteisė ieškovei iš atsakovės 16 200 Eur žalos atlyginimo.

Dėl atsakovės atliktų automobilio BMW X3 remonto darbų

23. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad eismo įvykis nėra susijęs su jos atliktais remonto darbais, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė pagal AUDATEX sistemą parengta automobilio remonto darbų sąmata, netinkamai įvertino eksperto išvadas, kurios yra prieštaringos ir neišsamios. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Krasta Auto“ atsakymas, kuriuo rėmėsi ekspertas, buvo pateiktas ieškovei, su kuria UAB „Krasta Auto“ sieja ilgalaikiai verslo santykiai. Taip pat teismas nepagrįstai užkirto kelią atsakovei atliktu eksperimentu (vaizdo įrašu) įrodyti bylai reikšmingą aplinkybę, kad keičiant priekinį BMW sparną, nereikia nuimti rato. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

24. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

25. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

26. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

27. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

28. Nagrinėjamoje byloje šalių prašymu teismo ekspertizė buvo skirta, siekiant nustatyti apgadinto automobilio Mercedes-Benz remonto kaštus, likutinę ir rinkos vertę. Taigi pagrindinis ekspertizės objektas buvo lengvasis automobilis Mercedes-Benz GL350. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi taip pat savo iniciatyva suformulavo ekspertui papildomą klausimą – ar atliekant automobilio BMW X3 priekinio kairės pusės sparno remontą būtina nuimti kairės pusės priekinį ratą? Ekspertizę atlikęs ekspertas J. A. į teismo ekspertų sąrašą įrašytas nuo 2013 m. balandžio 26 d., jis yra įgijęs kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, jo išsilavinimas – aukštasis, inžinerinis.

29. Ekspertizės akte buvo remtasi ir ieškovės į bylą pateiktu BMW atstovės Lietuvoje UAB „Krasta Auto Vilnius“ 2019 m. rugsėjo 19 d. pateiktu atsakymu, kad keičiant automobilio BMW X3 priekinį kairį sparną reikia: nuimti ir uždėti priekinį bamperį, pakeisti kairės pusės priekinio bamperio kronšteiną, nuimti ir uždėti kairės pusės posūkio žibintą sparne, nuimti ir uždėti kairės pusės posparnį, nuimti ir uždėti kairės pusės priekinį ratą. Kartu su cituotu atsakymu buvo pridėtas BMW automobilio remonto vadovas, pagal kurį keičiant priekinį kairįjį ar dešinįjį sparną yra numatytas priekinio rato nuėmimas ir uždėjimas.

30. Vertindamas šį dokumentą, ekspertas 2.12 punkte nurodė, kad neturi pagrindo abejoti BMW įgalioto atstovo Lietuvoje nurodyta darbų technologija. Papildomai ekspertas apklausė keletą autoservisų ir individualiai dirbančių asmenų, remontuojančių lengvųjų automobilių kėbulus, pateikdamas vieną konkretų klausimą: ar reikia nuimti priekinį ratą, keičiant automobilio BMW X3 priekinį sparną? Esminis atsakymas buvo: ratą reikia nuimti; papildomas komentaras: nuimti sparną galima būtų ir nenuėmus rato, tačiau tai užima daugiau laiko ir uždedant sparną atsiranda didelė tikimybė, kad jis bus pritvirtintas nekokybiškai. Papildomai ekspertas nurodė, kad daugumos markių lengvųjų automobilių, keičiant priekinį sparną, yra būtina nuimti ir gretimas detales (ratas, priekinis bamperis, posparnis, posūkio žibintas, jei jis yra ant sparno, kartais ir priekinis žibintas), nes antraip gali būti neįmanoma fiziškai prieiti prie sparno tvirtinimo vietų. Ekspertas padarė išvadą: keičiant automobilio BMW X3 priekinį sparną, priekinį ratą reikia nuimti.

31. Atsakovė aplinkybę, kad automobilio BMW X3 remonto metu nebuvo nuimtas ratas, įrodinėjo pagal AUDATEX sistemą 2018 m. balandžio 6 d. sudaryta remonto darbų sąmata, liudytojo A. D. parodymais ir vaizdo medžiaga su atliktu eksperimentu, patvirtinančiu, kad atliktų remonto darbų metu nėra būtina nuimti automobilio rato. Pastarąjį įrodymą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nurodydamas, kad toks darbų pobūdis prieštarauja darbų technologijai, kurią yra nurodęs pats automobilio gamintojas.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 19 d. UAB „Krasta Auto Vilnius“ atsakymas apie automobilio BMW X3 priekinio kairiojo sparno pakeitimo eigą, parengtą pagal paties gamintojo instrukciją, pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalį taip pat yra įrodinėjimo priemonė, kuri turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Atsakovė, teigdama, kad ieškovę ir UAB „Krasta Auto“ sieja ilgalaikiai verslo santykiai, nepateikė jokių šio teiginio įrodymų, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad UAB „Krasta Auto“ savo veikloje būtų tiesiogiai priklausoma nuo ieškovės.

33. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad teismo ekspertizė buvo paskirta, siekiant įvertinti automobiliui Mercedes-Benz GL350 padarytą žalą ir atlygintinų nuostolių dydį, o ją atlikęs ekspertas į teismo ekspertų sąrašą buvo įrašytas, kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojas. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia ekspertizės 2.12 punkte nurodytų išvadų įrodomosios reikšmės. Ekspertas turi inžinerinį aukštąjį išsilavinimą, todėl 2.12 punkte eksperto pateiktą nuomonę dėl BMW automobilio sparno remonto eigos galima vertinti, kaip vieną iš byloje esančių įrodomųjų priemonių.

34. Atsakovės pateiktoje pagal AUDATEX sistemą 2018 m. balandžio 6 d. sudarytoje remonto darbų sąmatoje numatyti remonto (ardymo-surinkimo) kėbulo darbai, kurie nevisiškai atitinka UAB „Krasta Auto Vilnius“ nurodytą instrukciją. Pažymėtina, kad AUDATEX kompiuterinė programa yra skirta visų pirma nustatyti atliktų darbų bei panaudotų medžiagų įkainius, todėl ir atsakovės pateiktoje sąmatoje tam tikri darbuotojų būtini atlikti veiksmai galėjo būti ir nenurodyti.

35. Atsakovė automobilį remontavo pagal 2014 m. vasario 17 d. prekių ir paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 140217/1LD/AS/09, sudarytą su Lietuvos olimpinio sporto centru. Pagal šią sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi teikti automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugas. Priežiūros ir remonto paslaugos apima ir automobilių detales, eksploatacines medžiagas, padangas ir ratlankius, kurių apimtys pateikiamos sutarties specialiųjų sąlygų priede Nr. 1. Minėtame priede tarp numatytų paslaugų yra nurodyta ir ratų montavimo, remonto ir priežiūros paslaugos, taip pat diagnostika, tai yra pirminė automobilio apžiūra. Taigi pagal sutartį atsakovė turėjo teikti transporto priemonės savininkui visapusišką automobilio techninės būklės priežiūrą.

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko praėjus penkiolikai minučių po automobilio atsiėmimo iš atsakovės serviso, atsakovė sutartimi buvo įsipareigojusi teikti ilgalaikę ir visapusišką transporto priemonės techninę priežiūrą, automobilio BMW gamintojo atstovė Lietuvoje patvirtino, kad atliekant tokio pobūdžio remonto darbus yra būtinas rato nuėmimas, teismo ekspertas šios aplinkybės nepaneigė, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina yra aplinkybė, kad ratas nuo BMW automobilio nukrito dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų.

Dėl ieškinio senaties

37. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad ieškovės ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo tada, kai Mercedes Benz savininkas, kurio reikalavimo teisę perėmė ieškovė, sužinojo apie savo teisės pažeidimą, tai yra nuo 2018 m. balandžio 9 d. Dėl to, nepriklausomai nuo CK 1.125 straipsnio 8 ar 10 dalyje numatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo, 2019 m. rugsėjo 24 d. pateiktas ieškinys yra pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovė taip pat yra praleidusi ir draudimo išmokos mokėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

38. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai remonto paslaugų teikimo santykiai, todėl CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyti reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi ieškinio senaties terminai nagrinėjamoje byloje netaikytini.

39. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

40. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką ieškinio senaties termino pradžia regresiniam draudiko reikalavimui į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusį asmenį (draudėją) laikomas pagrindinės prievolės įvykdymo – visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visą žalą ar jos dalį) ar draudiko korespondentui, jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje, – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017; 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).

41. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą ne pačiai draudėjai, bet asmeniui, kurio veiksmai nulėmė draudėjos civilinę atsakomybę, tai yra atsakovei. Tačiau net ir tokiu atveju pripažintina, kad ieškovės reiškiamo reikalavimo ieškinio senaties terminas negalėjo prasidėti anksčiau, negu ji atlygino visą draudimo išmoką nukentėjusio asmens draudikei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žalą ieškovė atlygino If P&C Insurance 2018 m. rugsėjo 25 d., tuo tarpu ieškinys teisme buvo gautas 2019 m. rugsėjo 24 d. Taigi ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

42. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad ieškovė galimai praleido TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1-2 dalyse numatytus draudimo išmokos mokėjimo terminus. Atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 buvo pateiktas išaiškinimas apie ieškinio senaties termino nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui kreiptis į teismą ir šio termino pradžios nustatymą. Todėl nagrinėjamoje byloje šia nutartimi remtis negalima.

Dėl ieškovės regreso teisės

43. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, nes nepagrįstai rėmėsi CK 6.1015 straipsniu, o ne TPVCAPDĮ nuostatomis. Dėl to ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką, pasinaudoti regreso teise turi galimybę tik pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nustatytą tvarką, kurioje nėra pagrindų, pagal kuriuos ieškovė galėtų įgyti regreso teisę į atsakovę. Kadangi buvo nustatyta, kad asmuo, vairavęs ieškovės apdraustą automobilį, jokio KET pažeidimo nepadarė, tai yra nebuvo nustatyta jo kaltė, kaip civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga, ieškovė be pagrindo sumokėjo draudimo išmoką, todėl neturi teisės jos atlyginimo reikalauti iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

44. Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl nuo transporto priemonės BMW nukritusio rato Mercedes-Benz valdytojui buvo padaryta žala. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, konstatavus, kad nėra pagrindo teigti, jog šis įvykis yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmė. Tokio pasekmės yra atsitiktinės ir negali būti objektyviai numanomos. Nutarime užfiksuota, kad automobilis BMW buvo remontuojamas servise „Tanagra“ ir nebuvo iki galo prisuktas ratas.

46. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje transporto priemonės valdytojo veiksmai ir kaltė buvo vertinami atsižvelgiant į administracinėje teisėje įtvirtintą kaltės sampratą, kuri gali skirtis nuo civilinės atsakomybės. Kasacinis teismas, pavyzdžiui, yra išaiškinęs, kad asmens išteisinimas baudžiamojoje byloje nenustačius nusikalstamų veiksmų (neveikimo) dar nereiškia, kad nėra padaryta neteisėtų veiksmų civilinės teisės prasme. Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas plačiau. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis; generalinio delikto doktrina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021). Atsižvelgiant į šią suformuotą kasacinio teismo praktiką, pripažintina, kad ir administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimas nepatvirtina, kad transporto priemonės valdytojui nekyla civilinė atsakomybė.

47. Sprendžiant dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės CK 6.270 straipsnio 1 dalies prasme atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Taigi civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 23 punktas).

48. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisykles. Visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir eismo saugos, reikalavimų, eksploatuojant transporto priemones, užtikrinimas nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių. Dėl to, nustačius žalos padarymo faktą valdytojo automobiliu, aplinkybės, susijusios su eismo saugos reikalavimų pažeidimais, gali turėti reikšmės tuo atveju, kai, nustačius nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą, sprendžiama dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 24 punktas).

49. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už žalą tik tada, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nuketėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi transporto priemonės valdytojui nėra taikomi kiti bendrieji CK 6.253 straipsnyje numatyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, kaip trečiojo asmens veikla (CK 6.253 straipsnio 4 d.), nagrinėjamoje byloje – atsakovės netinkamai atlikti automobilio remonto darbai. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad dėl automobilio Mercedes-Benz apgadinimo transporto priemonės BMW valdytojui nekyla civilinė atsakomybė. Eismo įvykis kilo dėl techniškai netvarkingo BMW automobilio – ne iki galo prisukto rato. Taigi ieškovė pagrįstai eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino nukentėjusiojo asmens draudikui žalą.

50. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

51. Pažymėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Taigi ši teisės norma iš esmės atitinka ir nagrinėjamoje byloje nustatytą atvejį. Be to, TPVCAPDĮ reglamentuoja teisinius santykius tarp draudiko ir draudėjo bei faktiškai eismo įvykio, pripažinto draudžiamuoju, transporto priemonę valdžiusio asmens. Tačiau šio įstatymo normos neatima iš draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už jos padarymą kalto asmens bendrais CK įtvirtintais pagrindais. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei žalos atlyginimą regreso tvarka (CK 6.280 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

52. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Ieškovė neprašė teismo priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

netenkinti atsakovės UAB „Tanagra“ apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė