- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- e2-124-1030/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14754-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- S. N.
- Trečiasis asmuo
- I. Š., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, A. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas, Vita Kilišauskaitė
- Kategorijos
- 2.3.4.3Asmeninės tėvų teisės ir pareigos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovui A. Š. (A. Š.), jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. (A. Š.) patikslintą ieškinį atsakovei S. N. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, I. Š., A. Š. (A. Š.), ir atsakovės S. N. patikslintą priešieškinį ieškovui A. Š. (A. Š.) bei atsakovams (pagal patikslintą priešieškinį) I. Š., A. Š. (A. Š.), tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Š. (A. Š.) patikslintu ieškiniu (9 t., el. b. l. 164-172) prašo teismo: 1) nutraukti A. Š. (A. Š.) ir S. N. (buvusi pavardė – Š.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1011) dėl abejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. Š. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskirti S. N. (Š.) šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 3) padalinti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka: 3.1. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 122 000 Eur) su 1/24 dalimi negyvenamosios patalpos – parkingu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 142 500 Eur ); 3.2. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – keleivinį automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 7 000 Eur; 4) nustatyti, kad piniginė prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal 2012 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalių solidarioji prievolė ir nustatyti šios prievolės vykdymo tvarką: ieškovas A. Š. (A. Š.) visus mokėjimus, įskaitant palūkanas, netesybas ir kt. pagal šalių solidariąją prievolę kreditoriui AB SEB bankas (2012 m. kovo 3 d. kredito sutartis Nr. 0461218210160-16), įsipareigoja vykdyti iš asmeninių lėšų. Kreditoriui pateikus reikalavimą dėl įmokos (įmokų) sumokėjimo pagal minėtą sutartį S. N. (Š.) ir pastarajai reikalavimą (reikalavimus) įvykdžius, ieškovas A. Š. (A. Š.) per 10 dienų, skaičiuojant nuo reikalavimo pateikimo dienos, įsipareigoja atlyginti S. N. (Š.) atliktus mokėjimus; 5) nustatyti, kad piniginė prievolė kreditoriui UAB „Luminor Lizingas“ (UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių perėmėjas) pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 yra šalių solidarioji prievolė; 6) nustatyti, kad piniginė prievolė kreditoriams I. Š. ir A. Š. pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį yra šalių solidarioji prievolė; 7) priteisti atsakovei S. N. (Š.) iš ieškovo A. Š. (A. Š.) piniginę kompensaciją sumoje 12 242,96 Eur, kurios sumokėjimo terminą išdėstyti 24 mėnesiams; 8) priteisti iš atsakovės S. N. (Š.) ieškovo A. Š. (A. Š.) naudai 4 283,69 Eur kompensaciją už sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; 9) Nustatyti ieškovo A. Š. (A. Š.) su vaiku M. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią: 1. ieškovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę darbo dienomis (trečiadienis) nuo 16.30 val. iki 20.00 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, informuodamas atsakovę SMS žinute ir grąžindamas vaiką į mamos gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus; 2. ieškovas bendrauja su vaiku poriniais metais savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į mamos gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus; 3. apie savo norą bendrauti su vaiku ieškovas A. Š. (A. Š.) iš anksto praneša atsakovei S. N. (Š.) SMS žinute prieš 3 dienas. SMS žinutėje turi būti visa informacija apie bendravimą su vaiku (kada paima vaiką, kiek dienų ir kada vaikas grįš į namus); 4. kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas pasilieka gydytis namuose. Tos dienos gali būti kompensuojamos šalių susitarimu; 5. vaiko gimtadienis švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė pasirinkti vietą ir laiką šventei teikiama mamai; 6) ieškovas A. Š. (A. Š.) gali bendrauti su vaiku telefonu ar kita telekomunikacine priemone („Skype“, „WhatsApp“, ,,Viber“) kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Toks bendravimas neturi trukdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės; 7. bendravimo metu ieškovas A. Š. (A. Š.) įsipareigoja sudaryti vaikui visas galimybes pasiruošti užsiėmimams, atlikti darbus, susijusius su mokymo procesu, taip pat laikytis dienos režimo; 8. bendravimo metu A. Š. užtikrina galimybę vaikui dalyvauti visuose būreliuose ar kituose lankomuose užsiėmimuose mokymo įstaigose; 9. vaiko vasaros atostogų metų ieškovas A. Š. (A. Š.) gali vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojamą išvyką suderinęs su vaiko mama. Ieškovas šių atostogų metu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Ieškovas A. Š. (A. Š.) įsipareigoja teikti S. N. (Š.) informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį; 10. ieškovas A. Š. (A. Š.) poriniais metais, taip pat įspėjęs mamą prieš mėnesį, gali paimti vaiką Naujųjų metų ir Kalėdų šventėms 7 dienoms su teise išvykti į užsienį, nepažeidžiant mokymo įstaigos atostogų tvarkaraščio; 10) nustatyti, kad santuokos nutraukimas atsakovės S. N. (Š.) ir ieškovo A. Š. (A. Š.) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.; 11) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „Š.“, atsakovei „N“; 12) Priteisti iš atsakovės S. N. (Š.) ieškovo A. Š. (A. Š.) naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, jog ieškovas A. Š. (A. Š.) ir atsakovė S. N. (Š.), susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta ir įrašyta Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1011). Santuokos metu jiems gimė duktė M. Š.. Ieškovo teigimu, atsakovė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. savo valia paliko šeimą ir išėjo iš namų, apsigyveno atskirai. Nuo to laiko šalys negyvena šeimyninio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Ieškovo teigimu, jų santuoka iširo dėl tarpusavio supratimo nebuvimo. Ieškovės teigimu, abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas A. Š. (A. Š.) mano, kad yra pagrindas pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Tačiau ieškovas negali sutikti su atsakovės melagingais teiginiais, kad ieškovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį bei fizinį smurtą. Savo melagingus teiginius atsakovė nori paremti liudytojų parodymais, tačiau jų „įvykio“ metu nebuvo ir jie negalėjo nieko žinoti. Be to, pažymima, kad atsakovė kreipėsi į policiją dėl dokumento klastojimo, dėl durų spynų pakeitimo, tačiau, kaip pati teigia, būdama psichologiškai ir fiziškai paveikta, į policiją dėl smurto nesikreipė. Ieškovas kaltina atsakovę dėl nėštumo nutraukimo. Ieškovo teigimu, jis ilgai laukė antro vaiko ir negali atleisti atsakovei dėl nėštumo nutraukimo.
Dėl santuokos metu įgyto turto
Ieškovas A. Š. (A. Š.) teigia, kad, gyvendamas santuokoje su atsakove S. N. (Š.), bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo: 1) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vidutinė vertė 122 000 Eur) su 1/24 negyvenamąja patalpa – parkingu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 9 333 Eur. Bendra daiktų vidutinė rinkos vertė – 131 333 Eur; 2) transporto priemonę-keleivinį automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Daikto kaina – 7 000 Eur; 3) namų apyvokos daiktus. Kito dalintino turto šalys neturi.
Dėl prievolių kreditoriams
Ieškovas teigia, kad santuokos metu šalys įgijo prievoles, kurios buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti ir dėl šios priežasties laikomos šalių solidariosiomis prievolėmis: 1) 2012 m. kovo 2 d. tarp šalių ir AB SEB bankas buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB SEB bankas suteikė ieškovui A. Š. (A. Š.) ir atsakovei S. N. (Š.) 416 000 Lt (120 481,92 Eur) kreditą butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kredito grąžinimo data – 2032 m. vasario 20 d. Kredito grąžinimo užtikrinimui banko naudai įregistruota butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), hipoteka; 2) 2017 m. liepos 25 d. tarp ieškovo ir UAB „Luminor lizingas“ (UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių perėmėjas) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 201710181, pagal kurią UAB „Luminor lizingas“ (UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių perėmėjas) įsipareigojo įsigyti iš pardavėjo UAB „Krasta auto Vilnius“ nuosavybėn ieškovo nurodytą turtą ir perduoti jį ieškovui valdyti ir naudotis asmeninių, šeimos poreikių tenkinimui su sąlyga, kad, sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą ir įvykdžius visas sutarties sąlygas, daiktas atiteks jam nuosavybės teise. Ieškovui sutarties pagrindu perduotas sutarties objektas – automobilis „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 3) 2017 m. rugsėjo 20 d. tarp A. Š. (A. Š.), I. Š. ir A. Š. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią sutarties šalys patvirtino, kad kreditoriai suteikė ieškovui iki sutarties pasirašymo 4 000 Eur. Ieškovo teigimu, ši paskola jam buvo suteikta 2017 m. liepos 20 d. pradinio įnašo (4 000 Eur) už automobilį „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įnešimui pagal su UAB „Luminor lizingas“ (UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių perėmėjas) pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181.
Dėl turto ir turtinių prievolių padalinimo, kompensacijos priteisimo
Ieškovas siūlo padalinti turtą tokiu būdu ir tvarka:
1) po santuokos nutraukimo butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/24 negyvenamąja patalpa – parkingu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Šio turto rinkos vertė – 14 200 Eur. Ieškovas siūlė atsakovei parduoti butą ir padalinti pinigines lėšas, gautas iš turto realizavimo, tačiau atsakovė nesutiko. Ieškovas sutinka sumokėti atsakovei 71 250 Eur (142 500 Eur/2) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį;
2) po santuokos nutraukimo automobilio „Mazda 6“, kurio valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 7 000 Eur asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei. Nors atsakovė nesutinka su turto verte, tačiau ieškovas pateikė duomenis, kad šalys 2017 m. siekė parduoti savo automobilį už 7 200 Eur, dėl šios priežasties šis turtas turi būti dalinamas, atsižvelgiant į šalių nustatytą turto kainą – 7000 Eur. Ieškovas mano, kad dalinant šį turtą, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 3 500 Eur kompensacija už atsakovei priteistą didesnę turto dalį;
3) šalių turtinę prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriui UAB „Luminor lizingas“ (UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių perėmėjas) pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 ir kreditoriams – tretiesiems asmenims, negali būti modifikuojama ir po santuokos nutraukimo lieka šalių solidariąja atsakomybe kreditoriui. Ieškovas sutiktų vykdyti prievolę iš savo asmeninių lėšų su sąlyga, kad po šios prievolės įvykdymo išperkamosios nuomos dalykas – automobilis „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bus pripažintas jo asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
Ieškovui nesutinka su atsakovės pozicija, kad neįvykdyta turtinė prievolė UAB „Luminor Lizingas“ kredito suma – 15 240 Eur, 2018-09 mėn. lizingo likutis – 11 120 Eur, pradinė įmoka – 4 060 Eur įtraukiama į turto balansą. Automobilis BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra šalių nuosavybė. Jie turi turtinę prievolę kreditoriui, kurią įvykdžius jie gali tapti automobilio savininkais. Dėl šios priežasties ši turtinė prievolė nedalinama, ir neįtraukiama į dalintino turto balansą;
4) atsakovė savavališkai, po to, kai šalys nustojo gyventi kartu, išnešė šiuos daiktus: odinį kampą1 608 Eur vertės; televizorių „Samsung 46LE“ 870 Eur vertės; dulkių siurblį „Samsung“ 219 Eur vertės, spausdintuvą „HP1332M“ 109 Eur vertės; šaldiklį „Lebher“ 200 Eur vertės; fotokamerą „NIKKON 5300“ 900 Eur vertės; stalą darbui 125 Eur vertės; lentynas 285 Eur vertės; W. H. diską 3GB 300 Eur vertės; džiovyklę „Beko“ 475 Eur vertės; IPAD AIR 2 900 Eur vertės; indų servizą iš Baltarusijos 200 Eur vertės, iš viso: 6 191 Eur.
5) pagal CK 6.9 straipsnį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Pagal teismų praktiką, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovas) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovės) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, ne tik pasibaigus sutarties terminui ir sumokėjus visą skolą kreditoriui, bet ir iki sutarties termino pabaigos įvykdytos prievolės (sumokėtų palūkanų ar/ir kredito) dalies. Ieškovas 2009 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartimi įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Daikto vertė – 29 4000 Lt (85 148 Eur). Šis butas 2012 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas už 210 000 Lt (60 820 Eur), iš jų: 180 000 Lt (arba 52 131,60 Eur) ieškovo prašymu buvo pervesti į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kredito dalies pagal 2012 m. kovo 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 0461218210160-16 grąžinimui. Kreditoriaus AB SEB duomenimis, ieškinio padavimo dienai buvo sumokėta 79 270,56 Eur kredito. Kaip jau minėta, iš jų 180 000 Lt (arba 52 131,60 Eur) ieškovo asmeninėmis lėšomis. Kredito likutis 2017 m. rugpjūčio 20 d. buvo 49 075,67 Eur. Šalys nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. kartu nebegyvena. Ieškovas, vykdydamas sutartinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 0461218210160-16, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. (nuo gyvenimo skyrium pradžios) iki 2019 m. kovo 20 d. sumokėjo 6 962,93 Eur kredito dalį bei 1 322,13 Eur palūkanas pagal kredito sutartį, iš viso 8 285,06 Eur. Neišmokėto kredito likutis 2019 m. kovo 31 d. sudaro – 42 112,74 Eur (49 075,67 Eur – 6 962,93 Eur). Ieškovas sutinka, kad teismas savo sprendimu pakeistų prievolės vykdymo tvarką, o būtent A. Š. (A. Š.) visus mokėjimus (įskaitant palūkanas, netesybas ir kt.) pagal solidariąją šalių prievolę kreditoriui AB SEB bankas, (2012 m. kovo 2 d. Būsto kredito sutartis Nr. 0461218210160-16) vykdys iš asmeninių lėšų, o atsakovė kompensuos jam ½ dalies 42 112,74 Eur neišmokėto kredito (kredito likutis 2019 m. kovo 31 d.).
6) vykdant prisiimtą įsipareigojimą pagal automobilio :BMW išperkamosios nuomos sutartį, ieškovas nuo sutarties sudarymo iki 2018 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo 5 952,92 Eur išperkamosios nuomos įmokos. Daikto likutinė vertė 9 223,30 Eur. Ieškovo nuomone, jis, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio nuostatomis, turi teisę į 2 976,46 Eur kompensaciją.
7) taip pat nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. (nuo gyvenimo skyrium pradžios) iki 2019 m. kovo 20 d. ieškovas mokėjo komunalinius mokesčius, kurie susiję su buto aptarnavimu ir per šį laikotarpį ieškovas iš asmeninių lėšų sumokėjo: AB „Energijos skirstymo operatorius“ 311,63 Eur, AB „Lietuvos dujos“ (mokėjimas atliktas per UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“) 1 037,92 Eur, UAB „Paslaugos būstui“ – 1 046,36 Eur, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ –135,85 Eur, iš viso – 2 531,76 Eur. Ieškovo nuomone, jis, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio nuostatomis, turi teisę į 1 265,88 Eur kompensaciją.
Tokiu būdu, ieškovas, vykdydamas šalių solidariąją piniginę prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 0461218210160-16, kreditoriui UAB „Luminor lizingas“ (UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių perėmėjas) pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181, bei komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo 16 769,74 eur (8 285,06 Eur + 5 952,92 Eur+ 2 531,76 Eur) asmeninių lėšų ir turi teisę į 8 384,87 Eur (16 769,74 Eur / 2) kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškovas mano, kad nagrinėjamuoju atveju galima taikyti vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir
priteisti atsakovei iš ieškovo 12 242,96 Eur (71 250 Eur – 3 500 Eur – 47 122,17 Eur – 8 384,87 Eur). Ieškovo teigimu, jis neturi santaupų ir negalės įvykdyti prievolę dėl 12 242,96 Eur kompensacijos sumokėjimo. Ieškovas mano, kad yra pagrindas šios kompensacijos išmokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas (atsakovė) taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas pažymi, kad atsakovė savo veiksmais sumažino dalintino turto, kilnojamojo turto, esančio bute (namų apyvokas daiktus) už 6 191 Eur sumą. Jei atsakovė mano, kad visas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu turi būti padalintas, tai jos dalis turi būti sumažinta 6 191 Eur sumai.
Dėl vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su S. N. (Š.). Ieškovas mano, kad atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, iš jo vaiko išlaikymui būtų priteista po 200 Eur mėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą, paskiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
Ieškovas siūlo nustatyti su vaiku M. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę darbo dienomis (trečiadienis) nuo 16.30 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, informuodamas atsakovę SMS žinute ir grąžindamas vaiką į mamos gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus; 2) ieškovas bendrauja su vaiku poriniais metais savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į mamos gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus; 3) apie savo norą bendrauti su vaiku ieškovas A. Š. (A. Š.) iš anksto praneša atsakovei S. (N) Š. SMS žinute prieš 3 dienas. SMS žinutėje turi būti visa informacija apie bendravimą su vaiku (kada paims vaiką, kiek dienų ir kada vaikas grįš į namus); 4) kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas pasilieka gydytis namuose. Tos dienos gali būti kompensuojamos šalių susitarimu; 5) vaiko gimtadienis švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė pasirinkti vietą ir laiką šventei teikiama mamai; 6) ieškovas A. Š. (A. Š.) gali bendrauti su vaiku telefonu ar kita telekomunikacine priemone („Skype“, „WhatsApp“, ,,Viber“) kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Toks bendravimas neturi trukdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės; 7) bendravimo metu ieškovas A. Š. (A. Š.) įsipareigoja sudaryti vaikui visas galimybes pasiruošti užsiėmimams, atlikti darbus, susijusios su mokymo procesu, taip pat laikytis dienos režimo; 8) bendravimo metu A. Š. (A. Š.) užtikrina galimybę vaikui dalyvauti visuose būreliuose ar kituose lankomuose užsiėmimuose mokymo įstaigose; 9) vaiko vasaros atostogų metų ieškovas A. Š. (A. Š.) gali vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojamą išvyką suderinęs su vaiko mama. Ieškovas šių atostogų metu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. ieškovas A. Š. (A. Š.) įsipareigoja teikti Svetlanai (N.) Š. informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį; 12) ieškovas A. Š. (A. Š.) poriniais metais, taip pat įspėjęs mamą prieš mėnesį, gali paimti vaiką Naujųjų metų ir Kalėdų šventėms 7 dienoms su teise išvykti į užsienį, nepažeidžiant mokymo įstaigos atostogų tvarkaraščio.
Dėl negautų pajamų
Ieškovas, teismo liudijimo pagrindu, gavo iš AB SEB bankas duomenis apie atsakovės atsiskaitomąsias sąskaitas. Išanalizavus šias sąskaitas, paaiškėjo, kad iš S. (N.) Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke: 1) per laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. liepos 30 d. į M. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, buvo pervesta 14 800 Lt ir 458 Eur; 2) per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. birželio 18 d. į V. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 500 Lt (144,81 Eur ); 3) per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2014 m. birželio 20 d. į O. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ buvo pervesta 11 900 Lt (3446,48 Eur) 4) 2014 m. vasario 18 d. į O. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank, pervedė 800 Lt (231,70 Eur). Šių piniginių lėšų pervedimų paskirtis ieškovui nėra žinoma, tačiau jis įtaria, kad atsakovė pinigus panaudojo išimtinai savo interesams. Tokiu būdu dėl atsakovės tyčinių veiksmų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė sumažėjo 8 567,37 Eur ir atsakovė turi kompensuoti ieškovui 4 283,69 Eur.
Dėl sutuoktinių vienas kito išlaikymo
Ieškovas A. Š. (A. Š.) išlaikymo iš atsakovės S. N. (Š.) nereikalauja.
Dėl pavardžių
Po santuokos nutraukimo ieškovas palieka pavardę – „Š“, o atsakovei paliktina pavardė – „N.“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas, jos atstovas advokatas ieškinį palaikė, davė paaiškinimus.
Atsakovė S. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (9 t. el. b. l. 186-190), kuriuo atsakovė nesutinka su ieškiniu ir prašo tenkinti atsakovė priešieškinį. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir prašo tenkinti priešieškinio reikalavimą – nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Pažymi, kad ji niekada nesikreipė į policijos pareigūnus dėl jos atžvilgiu naudojamo fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, nes tuo metu gyveno kartu su ieškovu, augino bendrą vaiką, dėjo visas pastangas, kad išsaugotų šeimą ir santuoką. Tuo tarpu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl suklastoto parašo ant lizingo sutarties atsakovė kreipėsi jau išsikrausčiusi iš šalių bendro buto, gyvendama atskirai nuo ieškovo ir jau esant pradėtai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pripažino, kad suklastojo atsakovės parašą, kas tik patvirtina, kad atsakovė nemeluoja, nurodydama faktines bylos aplinkybes, tuo tarpu ieškovas akivaizdžiai linkęs pažeidinėti įstatymus. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas pats nurodė, kad 2017 m. konflikto metu pats norėjo, kad atsakovė išeitų iš namų.
Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, atsakovė pažymi, kad savo poziciją yra išsamiai išdėsčiusi patikslintame priešieškinyje, kurį prašo tenkinti. Pažymi, kad, sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo už ieškovui tenkančią turto dalį, turi būti atsižvelgiama, kad atsakovė priešieškiniu sumažino dalintino turto vertę bankui likusia neišmokėtos prievolės suma. Taigi, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių atsakomybės pagal šią prievolę, teismas turėtų numatyti, kad atsakovei išmokėjus įmoką už ieškovą, ji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į jį.
Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad automobilio „Mazda 6“ vertė yra 7 000 Eur, nes šalys ketino 2017 metais jį parduoti už 7 200 Eur. Visų pirma, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius automobilio vertę. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl būtent tokio automobilio vertės, pateikti dokumentai visiškai neatitinka „Mazda 6“, kuri priklauso ieškovui ir atsakovei, vertės. Antra, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau automobilio nepavyko parduoti, nes neatsirado norinčių pirkti už tokią kainą. Kas patvirtina, kad skelbime nurodyta pardavimo kaina buvo ženkliai didesnė, nei jos reali vertė. Be to, kaina buvo tyčia užkelta, turint omenyje, kad paprastai pirkėjai derasi dėl kainos sumažinimo ir galutinė kaina būna mažesnė. Pagal pateikiamus duomenis iš VšĮ „Emprekis“, kurios duomenimis vadovaujasi Valstybinė Mokesčių inspekcija, šios įmonės pateikta informacija „Mazda6“ vertė sudaro 4 720 Eur.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad jam nesuprantama, kodėl atsakovė į dalintino turto balansinę vertę įtraukė ir turtinę teisę pagal lizingo sutartį dėl automobilio „BMW X3“ įsigijimo, nes ieškovui automobilis „BMW X3“ dar nuosavybės teise nepriklauso ir tai yra turtinė prievolė bankui Luminor. Pažymėtina, kad ieškovas, mokėdamas įmokas pagal lizingo sutartį, įgyja turtinę teisę įgyti nuosavybėn išperkamą automobilį, kuri turi vertę, todėl privalo būti įtraukta dalintino turto balansinę vertę.
Ieškovas nurodo, kad atsakovė tariamai pasiėmė tam tikrus kilnojamuosius daiktus. Atsakovė pripažįsta, kad pasiėmė šiuos daiktus: odinų kampą, 1 608 Eur vertės; fotokamerą „NIKKON 5300“, 900 Eur vertės; planšetinį kompiuterį „IPAD AIR“, 2 900 Eur vertės. Pažymėtina, kad fotokamera ir planšetinis kompiuteris buvo ieškovo dovana atsakovei Kalėdų ir gimimo dienos proga, todėl šie daiktai yra jos asmeninė nuosavybė. Pažymima, kad atsakovė išėjo iš abiem priklausančio buto su mažamečiu nepilnamečiu vaiku ir bute liko daug daiktų, kuriais iki šiol naudojasi ieškovas.
Kadangi visas šalims priklausantis kilnojamasis turtas – buitinė įranga, baldai ir kt. – liko ieškovui šalims priklausančiame bute, todėl priteisiant kompensaciją iš ieškovo atsakovės naudai iš jos neturėtų būti atimama odinio kampo vertė. Be to ieškovas nepateikė jokių dokumentų dėl daiktų vertės, todėl neaišku kuo remiantis jis įkainojo daiktus tokiomis vertėmis, be to nenurodo nei jų įsigijimo laiko nei nusidėvėjimo.
Ieškovas nurodo, kad atsakovė neva pasiėmė kilnojamųjų daiktų 6 191 Eur sumai, todėl šia suma mažina dalintino turto balansinę vertę. Visgi šie daiktai įgyti santuokoje, todėl laikytina bendra jungtine nuosavybe, todėl net jei teismas vertintų, kad atsakovė iš tiesų pasisavino visus ieškovo nurodytus kilnojamuosius daiktus, ši suma turėtų būti dalinama per pusę.
Atsakovės nuomone, nepagrįstas yra ieškovo reikalavimas iš atsakovei mokėtinos kompensacijos atimti ieškovo mokėjimus SEB bankui pagal paskolos sutartį ir bankui Luminor pagal lizingo sutartį, atliktus nuo šalių gyvenimo skyrium. Atsakovė nurodo, kad nesuprantamas yra ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos, nes ieškovas šias įmokas mokėjo iš bendro turto ir jam lieka turtinė teisė į automobilį. Pažymima, kad ieškovas liko gyventi šalims priklausančiame bute, naudojasi santuokoje įgytais kilnojamaisiais daiktais, automobiliu „BMW X3“. Tuo tarpu atsakovė kartu su jų bendru nepilnamečiu vaiku buvo priversta išsikelti iš buto, negalėjo juo ir jame esančiais daiktais naudotis, turėjo nuomotis kitą butą. Taigi akivaizdu, kad atsakovas, likdamas gyventi bute, naudojosi šeimos turtu, tokiu būdu sutaupydamas ieškovės sąskaita, o atsakovė patyrė itin dideles išlaidas, turėjo daug daiktų įsigyti. Tokiu būdu negalima teigti, kad šalių turtas, jiems pradėjus gyventi skyrium, buvo atskirtas, todėl ir pajamos laikytinos jungtine nuosavybe ir kompensacija neturi būti priteistina, o dalijamas teismo sprendimo metu esantis turtas. Priešingas aiškinimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Atsakovės nuomone, visiškai nepagrįsti ieškovo reikalavimai, kad jam turėtų būti kompensuojamos buto komunalinės išlaidos, patirtos nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kadangi atsakovė išsikėlė iš šalims priklausančio buto, o jame liko gyventi ieškovas, tai šios išlaidos susidarė už komunalines paslaugas, suteiktas ieškovui naudojantis butu.
CK 3.117 straipsnio 3 dalis nustato, kad pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Kadangi ieškovas nepateikia jokio kompensacijos išmokėjimą patvirtinančio užtikrinimo, o vienintelis jam priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka, todėl be kreditoriaus sutikimo negali būti papildomai apsunkintas, šis jo reikalavimas negali būti tenkinamas, kaip neatitinkantis imperatyvios teisės normos.
Dėl nepilnametės dukters išlaikymo priteisimo, atsakovė pagrindė išlaidas, būtinas nepilnametės dukters išlaikymui, kuris užtikrintų tinkamas jos augimo sąlygas. Ieškovas atsakovės priešieškiniu nurodytų dukters poreikių ir išlaidų dydžio nepaneigė, tačiau vadovaujasi kasacinio teismo nurodytu orientaciniu kriterijumi išlaikymo dydžiui nustatyti. Pažymėtina, kad teismai nurodytu orientaciniu kriterijumi paprastai vadovaujasi, kai sutuoktinis, iš kurio turi būti priteistas išlaikymas, neturi oficialiai deklaruojamų pajamų, tokiu būdu siekdamas išvengti prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovės, jo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos leidžia jam mokėti priešieškiniu prašomą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl turi būti tenkinamas priešieškinis.
Atsakovės manymu turi būti patvirtinta priešieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka.
CK 3.123 straipsnis nustato, jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Ieškovas kelia klausimą dėl pinigų panaudojimo prieš 5-7 metus. Akivaizdu, kad šios lėšos buvo panaudotos su jo žinia ir sutikimu, ką patvirtina faktas, kad jis teismo prašė išreikalauti atsakovės banko sąskaitas už itin seną laikotarpį. Antra, sutuoktiniams gyvenant skyrium, ieškovas negalėjo nesidomėti atsakovės lėšomis bei jų panaudojimu. Priešingas aiškinimas neatitiktų rūpestingo ir atsakingo asmens elgesio. Tuo labiau, kad atsakovas ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis naudojosi savo banko kortele ir bankomate matydavo sąskaitos likutį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovė, jos atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės priešieškinį, davė paaiškinimus.
Trečiasis asmuo UAB „Luminor Lizingas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (9 t., el. b. l. 174-177). Nurodė, kad tarp UAB „Luminor Lizingas“ iš vienos pusės ir lizingo gavėjo A. Š. iš kitos pusės buvo sudaryta 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. 201710181 (toliau – ir Lizingo sutartis), pagal kurią lizingo gavėjui A. Š. (A. Š.) suteikta teisė lizingo termino metu (48 mėn.) valdyti ir naudotis automobiliu „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o lizingo gavėjas A. Š. (A. Š.) įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus Lizingo sutartyje (automobilio vertė – 19 300 Eur). Įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį tinkamas vykdymas yra užtikrintas A. Š. (A. Š.) sutuoktinės S. N. (Š.) laidavimu (tarp UAB „Luminor Lizingas“ ir S. N. (Š.) 2017 m. liepos 25 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. 201710181 (toliau – Laidavimo sutartis). UAB „Luminor Lizingas“ pažymi, kad bylą nagrinėjant ginčo teisenoje, ieškovas A. Š. (A. Š.) nuosekliai formavo poziciją, kad 2017 m. liepos 25 d. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 201710181, buvo sudaryta išimtinai šeimos poreikių ir interesų užtikrinimui. Be to prievolė kreditoriui pagal minėtą sutartį Nr. 201710181 iki faktinio sutuoktinių gyvenimo pabaigos vykdyta iš bendrų sutuoktiniams priklausančių lėšų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė S. N. (Š.) aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią įsigyti automobilį, pateikdama paraišką UAB „Luminor Lizingas“ ir ją pasirašydama. Nors ieškovas A. Š. (A. Š.) neginčija fakto, kad pasirašė už sutuoktinę, tačiau tai padarė turėdamas jos pritarimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. N. (Š.) kartu su sutuoktiniu A. Š. (A. Š.) 2017 m. liepos 19 d. vyko į Vilnių, apžiūrėjo automobilį BMW, aptarė su pardavėju kainą ir žinodama, kokia šio automobilio pardavimo kaina, su ieškovu A. Š. (A. Š.) surašė ir pasirašė 2017 m. liepos 19 d. lizingo paraišką. UAB „Luminor Lizingas“ nuomone, visos aplinkybės patvirtina, kad minėta prievolė buvo skirta šeimos poreikių tenkinimui, todėl, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis bei Kasacinio teismo praktika, ši prievolė turi būti pripažįstama solidaria abiejų sutuoktinių prievole.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „Luminor Lizingas“ prašo prievolę kreditoriui UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria S. N. (Š.) ir A. Š. (A. Š.) prievole. Vis dėlto pažymėtina, kad UAB „Luminor Lizingas“ interesai nebūtų pažeisti, jei sutuoktiniai tarpusavyje nusistatytų šios solidarios prievolės vykdymo tvarką (šiuo atveju, kad už prievolės vykdymą atsakytų A. Š. (A. Š.)), kadangi minėtas susitarimas nesaistytų kreditoriaus UAB „Luminor Lizingas“, t. y. abiejų sutuoktinių atsakomybė prieš UAB „Luminor Lizingas“ išliktų solidari.
Patikslintame ieškinyje ieškovas nekelia reikalavimo dėl turtinės teisės į automobilį „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal su UAB „Luminor Lizingas“ sudarytą Išperkamosios nuomos sutartį. Tačiau patikslinto ieškinio dėstomojoje dalyje ieškovas A. Š. (A. Š.) nurodo, kad būtina priminti atsakovei, kad automobilis „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra šalių nuosavybė. A. Š. (A. Š.) ir S. N. (Š.) turi turtinę prievolę kreditoriui, kurią įvykdžius jie gali tapti automobilio savininkais. Dėl šios priežasties ši turtinė prievolė nedalinama, ir neįtraukiama į dalintino turto balansą.
Prašo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti nedalyvaujant UAB „Luminor Lizingas“ atstovui.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (9 t., el. b. l. 180-182). Nurodė, kad santuokos metu A. Š. (A. Š.) ir S. N. (Š.) su AB SEB banku sudarė ir įsipareigojo solidariai vykdyti 2012 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0461218210160-16, kurios pagrindu gautos lėšos skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Įvertinęs patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, AB SEB bankas pareiškia, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pagal visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos 2012 m. kovo 2 d. kredito sutarties Nr. 0461218210160-16, A. Š. (A. Š.) ir S. N. AB SEB bankui ir toliau atsakytų solidariai, o prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės būtų padalintas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą.
Prašo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti nedalyvaujant AB SEB banko atstovui.
Atsakovė S. N. (buvusi pavardė – Š.) pateikė patikslintą priešieškinį (9 t., el. b. l. 37-49), kuriuo prašo teismo: 1) nutraukti A. Š. (A. Š.) ir S. N. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1011, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl A. Š. (A. Š.) kaltės, paliekant S. N. pavardę „N.“; 2) priimti S. N. ieškinio reikalavimo atsisakymą dėl S. Š. iki santuokos sudarymo turėtos pavardės N. nustatymo ir bylą šioje dalyje nutraukti; 3) iš ieškovo A. Š. (A. Š.) atsakovės S. N. naudai priteisti 5 000 neturtinei žalai atlyginti; 4) nustatyti nepilnametės dukters M. Š. gyvenamąją vietą kartu su atsakove S. N.; 5) priteisti iš ieškovo A. Š. (A. Š.) išlaikymą nepilnametei dukrai M. Š., mokant 400 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, M. Š. turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę S. N.; 6) nustatyti ieškovui bendravimo su nepilnamete dukra M. Š. tvarką, nustatant, kad: 6.1. ieškovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę darbo dienomis (trečiadienis) informuodamas atsakovę prieš 3 dienas SMS žinute ir pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus; 6.2. ieškovas bendrauja su vaiku poriniais savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos nuo penktadienio 16.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 16.00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus; 6.3. apie savo norą bendrauti su vaiku ieškovas iš anksto praneša atsakovei SMS žinute prieš 3 dienas. SMS žinutėje turi būti visa informacija apie bendravimą su vaiku (kada paima vaiką, iš kur, kiek dienų ir kada vaikas grįš į namus); 6.4. kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas pasilieka gydytis namuose; 6.5. vaiko gimtadienis švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė pasirinkti vietą ir laiką šventei teikiama atsakovei; 6.6. ieškovas gali bendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 19.00 val. telefonu ar kita telekomunikacine priemone, suderinta su atsakove. Toks bendravimas neturi trukdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės; 6.7. bendravimo metu ieškovas sudaro vaikui visas galimybes pasiruošti užsiėmimams, atlieka darbus, susijusius su mokymo procesu, taip pat laikosi dienos režimo; 6.8. bendravimo metu ieškovas užtikrina galimybę vaikui dalyvauti visuose būreliuose ar kituose lankomuose užsiėmimuose mokymo įstaigose; 6.9. vaiko vasaros atostogų metų ieškovas gali vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojamą išvyką suderinęs su atsakove. Ieškovas šių atostogų metu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 16.00 val. Ieškovas įsipareigoja teikti atsakovei informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį; 6.10. ieškovas kiekvienais metais, suderinęs su atsakove prieš vieną mėnesį, gali paimti vaiką Naujųjų metų arba Kalėdų šventėms, nepažeidžiant mokymo įstaigos atostogų tvarkaraščio bei būrelių ir renginių tvarkaraščių; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles tokiu būdu: 7.1. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/24 negyvenamosios patalpos – parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 142 000 Eur vertės su kilnojamuoju turtu 16 639,83 Eur vertės, pripažinti asmenine A. Š. (A. Š.)nuosavybe, nustatant jame uzufruktą, paliekant jame gyventi atsakovę iki dukters M. Š. pilnametystės; 7.2. automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4 610 Eur vertės po santuokos nutraukimo pripažinti S. N. asmenine nuosavybe; 7.3. 19 300 Eur turtinę teisę į automobilį „BMW X3 x Drive20d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 25 d., išperkamosios nuomos sutartį pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe; 7.4. Grąžintinus mokesčius už ieškovo 2015 ir 2016 metų darbines pajamas 17 172,51 Eur vertės pripažinti asmenine A. Š. (A. Š.) nuosavybe; 7.5. A. Š. (A. Š.) kaupiamąją draudimo įmoką pripažinti asmenine A. Š. (A. Š.) nuosavybe; 7.6. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 47 520,34 Eur kompensaciją bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant ją per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7.7. pripažinti prievolę AB SEB bankas pagal 2012 m. kovo 2 d. Būsto kredito sutartį Nr. 0461218210160-16 (kredito likutis 48 229,55 Eur) solidaria A. Š. (A. Š.) ir S. N. prievole, nustatant, kad A. Š. (A. Š.) visus mokėjimus (įskaitant palūkanas, netesybas ir kt.) pagal solidariąją šalių prievolę kreditoriui AB SEB bankas, (2012 m. kovo 2 d. Būsto kredito sutartis Nr. 0461218210160-16) vykdys iš asmeninių lėšų, o kreditoriui pateikus reikalavimą dėl įmokos (įmokų) sumokėjimo pagal minėtą sutartį S. N. ir S. N. reikalavimą įvykdžius, ieškovas A. Š. (A. Š.) per 10 dienų, skaičiuojant nuo reikalavimo pateikimo dienos, įpareigotinas kompensuoti S. N. atliktus mokėjimus; 7.8. pripažinti prievolę UAB „Luminor Lizingas“, juridinio asmens kodas 111667277, pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 (kredito likutis 14 220,55 Eur) asmenine A. Š. prievole; 8. nustatyti uzufruktą į ieškovui A. Š. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovei S. N. teisę gyventi su dukra M. Š. bute iki M. Š. pilnametystės; 9. pripažinti 4 000 Eur paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovo A. Š. (A. Š.) ir trečiųjų asmenų A. Š. bei I. Š. niekiniu, o netenkinus šio reikalavimo, pripažinti 4 000 Eur prievolę A. Š. bei I. Š. asmenine ieškovo A. Š. (A. Š.) prievole; 10. priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Nurodė, kad atsakovė ir ieškovas susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašo Nr. 1011. Santuokoje gimė dukra M. Š.. Santuokos pradžioje sutuoktiniai gyveno darnų santuokinį gyvenimą, tačiau laikui bėgant, dėl ūmaus ieškovo būdo ir pykčio priepuolių sutuoktiniai ėmė nesutarti, šeimoje kildavo vis daugiau konfliktų. Ieškovas nuolat naudodavo prieš atsakovę psichologinį smurtą, ne vieną kartą yra panaudojęs ir fizinį smurtą. Apie tai gali paliudyti atsakovės tėvai – O. N. ir M. N. bei sesuo V. T., kiti liudytojai, kurie žinojo apie patiriamą smurtą, matė mėlynes.
Atsakovė 2017 m. birželio mėnesio viduryje sužinojo, kad laukiasi ieškovo vaiko ir jam tai pranešė. Tačiau 2017 m. liepos 28 d. šeimoje kilo eilinis konfliktas, kurio metu ieškovas per pykčio priepuolį vėl panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą, matant nepilnametei dukrai M. Š.. Pats paskambino gydytojai tartis dėl nėštumo nutraukimo ir visais savo veiksmais parodė, kad neketina išsaugoti šeimos. Po šio konflikto atsakovė, neatlaikiusi psichologinio spaudimo, bijodama ieškovo bei siekdama užtikrinti nepilnametei dukteriai normalias sąlygas augti ir vystytis, išsikėlė su nepilnamete dukra gyventi pas tėvus, kol A. Š. (A. Š.) darbo reikalais neišplaukė į jūrą.
Atsakovė, veikiama ieškovo psichologinio spaudimo, būdama emociškai pažeidžiama, netikra dėl bendro būsimo gyvenimo su ieškovu, dviejų vaikų išlaikymo ir savo bei vaikų gyvenamosios vietos, nutraukė nėštumą. Susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovės metu abipusiu susitarimu, o ne vienašališkai, kaip nurodo ieškovas, buvo susitarta, kad atsakovė išsikels iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), o ieškovas jai kompensuos nuomos mokestį – 250 Eur. Ieškovas nuomos mokestį atsakovei kompensavo 3 kartus – 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. lapkričio 12 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3), o vėliau mokėjimus nutraukė.
Dėl pakeistos gyvenamosios vietos dukrai M. Š., teko keisti ugdymo įstaigą, o tai dar labiau padidino psichologinę įtampą tiek atsakovei, tiek nepilnametei dukrai, kuriai teko palikti įprastas gyvenimo sąlygas.
Nepaisant patiriamo psichologinio spaudimo atsakovė bandė išsaugoti santuoką, susitikdavo su ieškovu, kartu su nepilnamete dukterimi vykdavo į susitikimus.
Vėliau paaiškėjo, kad ieškovas be atsakovės sutikimo ją slapta filmuodavo, klaidino dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Taip pat paaiškėjo, kad slėpė gaunamas pajamas – grąžintiną mokestį iš darbinių pajamų už 2015, 2016, 2017 metus, tokiu būdu siekė ne išsaugoti šeimą, o rengėsi santuokos nutraukimo procesui.
Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir kitas aplinkybes santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto atsakovės atžvilgiu, dėl ko ji buvo netgi priversta nutraukti nėštumą ir išsikraustyti su mažamete dukra iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė patyrė didelę neturtinę žalą – jautė nuolatinį stresą, neigiamus išgyvenimus. Dėl priverstinai nutraukto nėštumo jautėsi itin prislėgta, sutriko miegas. Atsakovė itin išgyveno dėl pašlijusių santykių su sutuoktinių, nerimavo dėl dukters ateities, dėl ko netgi mėgino susitaikyti su ieškovu, turėdama tikslą išsaugoti šeimą. Kaip paaiškėjo vėliau, ieškovas jos mėginimą susitaikyti panaudojo tik savo asmeninei naudai – rinko įrodymus santuokos nutraukimo procesui. Kadangi santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, dėl ko atsakovė patyrė itin neigiamus išgyvenimus, iš ieškovo atsakovės naudai prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir uzufrukto į ieškovui priklausantį butą nustatymo
Atsakovė sutinka, kad dukters M. Š. interesus geriausiai atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina – S. N.. Kadangi atsakovė neturi gyvenamojo būsto, neturi piniginių lėšų įsigyti naują gyvenamąjį būstą, o iš ieškovo priteistinos kompensacijos neužtektų jo įsigyti, siekiant užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką, normalias gyvenimo sąlygas, nustatytinas uzufruktas atsakovei kartu su nepilnamete dukra gyventi ieškovui priklausančiame bute iki dukrai sueis pilnametystė. Atkreiptinas dėmesys, kad dukra iki konflikto su ieškovu gyveno minėtame bute, vaikas yra pripratęs prie šios aplinkos, jaučiasi joje saugiai ir užtikrintai. Pats ieškovas dėl darbo pobūdžio itin mažai laiko būna Lietuvoje, todėl jo teisė į nuosavybę būtų suvaržyta minimaliai.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo
Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Eur į mėnesį neatitinka ne tik mažametės dukters interesų, tinkamų sąlygų normaliam vystymuisi, bet, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, pažeidžia CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Nepilnametės M. Š. išlaikymui reikalinga 827,00 Eur suma. Atsakovė pažymi, kad iki šiol nepilnametės dukters poreikiams tenkinti buvo skiriama nemaža pinigų suma tiek kokybiškam maistui, aprangai bei avalynei, tiek įvairioms pramogoms, be to nepilnametei dukrai konstatuotas kalbos raidos sutrikimas, jai reikalingos logopedo paslaugos. Mergaitė dažnai serga peršalimo ligomis, todėl būtina samdyti auklę, kol mergaitė negali lankyti ugdymo įstaigos, o tai padidina mergaitei reikalingą išlaikymo dydį. Ieškovo pajamos daug didesnės nei atsakovės – ieškovo atlyginimas siekia beveik 3 000 Eur, atskaičius mokesčius, tuo tarpu atsakovė dirba pagal individualios veiklos pažymą ir jos pajamos nėra didelės, stabilios, todėl nukryptina nuo lygių dalių principo išlaikant nepilnametį vaiką, ieškovas, turintis didesnes galimybes, turėtų labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametė dukra gyvens su atsakove, todėl atsakovės įnašas į nepilnametės dukros išlaikymą bus didesnis, kadangi ji užtikrins dukters išlaikymą ir nenumatytais gyvenimo atvejais. Tėvų santuokos nutraukimas neturėtų žymiai pakeisti M. Š. materialinės gerovės, kadangi tėvų materialinė padėtis nėra pasikeitusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės nuomone, iš ieškovo nepilnametės dukters M. Š. išlaikymui turi būti priteisiama 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo bylos iškėlimo teisme iki M. Š. sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė paskirtina uzufrukto teise valdyti dukters gaunamą išlaikymą.
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
Atsakovė prašo nustatyti ieškovo A. Š. (A. Š.) su nepilnamete dukra M. Š. bendravimo tvarką: 1) ieškovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę darbo dienomis (trečiadienis) informuodamas atsakovę prieš 3 dienas SMS žinute ir pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus; 2) ieškovas bendrauja su vaiku poriniais savaitgaliais pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos nuo penktadienio 16.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 16.00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus; 3) apie savo norą bendrauti su vaiku ieškovas iš anksto praneša atsakovei SMS žinute prieš 3 dienas. SMS žinutėje turi būti visa informacija apie bendravimą su vaiku (kada paima vaiką, iš kur, kiek dienų ir kada vaikas grįš į namus); 4) kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas pasilieka gydytis namuose; 5) vaiko gimtadienis švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė pasirinkti vietą ir laiką šventei teikiama atsakovei; 6) ieškovas gali bendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 19.00 val. telefonu ar kita telekomunikacine priemone, suderinta su atsakove. Toks bendravimas neturi trukdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės; 7) bendravimo metu ieškovas sudaro vaikui visas galimybes pasiruošti užsiėmimams, atlieka darbus, susijusius su mokymo procesu, laikosi vaiko dienos režimo; 8) bendravimo metu ieškovas užtikrina galimybę vaikui dalyvauti visuose būreliuose ar kituose lankomuose užsiėmimuose mokymo įstaigose; 9) vaiko vasaros atostogų metų ieškovas gali vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojamą išvyką suderinęs su atsakove. Ieškovas šių atostogų metu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 16.00 val. Ieškovas įsipareigoja teikti atsakovei informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį; 10) ieškovas kiekvienais metais, suderinęs su atsakove prieš vieną mėnesį gali paimti vaiką Naujųjų metų arba Kalėdų šventėms, nepažeidžiant mokymo įstaigos atostogų tvarkaraščio bei būrelių ir renginių tvarkaraščių. Kitoks bendravimo tvarkos nustatymas, atsakovės nuomone, sukeltų nepilnametei M. Š. nepagrįstų lūkesčių bei bereikalingai ribotų atsakovę, kadangi apsunkintų jos galimybes planuoti savo laiką.
Dėl turto ir turtinių prievolių padalinimo, kompensacijos priteisimo
Sutuoktiniai santuokos metu įgijo 181 090,80 Eur vertės turtą: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/24 negyvenamosios patalpos – parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 141 913,81 Eur. Ieškovas nurodo, kad šio buto su parkingu vertė 131 333 Eur. Atsakovės užsakymu buvo atliktas turto vertinimas ir turto vertinimo ataskaitoje numatyta, kad bendra šių daiktų rinkos vertės yra 142 500 Eur; 2) kilnojamąjį turtą, esantį bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 16 639,83 Eur 3) A. Š. (A. Š.) vardu registruotą automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodo, kad šio automobilio vertė yra 7 000 Eur. Tačiau, įvertindamas šio automobilio vertę, ieškovas pateikia brangesnės įrangos automobilį, todėl ši vertė nėra teisinga. Automobilio vidutinė vertė 5 000 Eur. Be to, šiam automobiliui reikalingas remontas, 390,64 Eur vertės, todėl automobilio „Mazda 6“ rinkos kaina 4 610 Eur (5 000 Eur – 390 Eur). Jeigu teismas vis dėlto pripažintų, kad automobilio vertė yra tokia, kaip nurodė ieškovas (7 000 Eur), atsakovė norėtų, kad „Mazda 6“ liktų ieškovui, o jai atitinkama kompensacijos vertė (3 500 Eur); 4) grąžintini mokesčiai už ieškovo darbines pajamas, gautas 2016 metais – 6 872,40 svarų sterlingų arba 7 753,44 Eur (6 872,40 x 1,1282) ir už darbines pajamas, gautas 2015 metais – 8 069,03 svarų sterlingų arba 9 103,48 Eur (8 069,03 x 1,1282), iš viso 17 172,51 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas už 2017 metų darbines pajamas mokesčius taip pat turi galimybę grąžinti; 5) A. Š. (A. Š.) kaupiamojo draudimo įmokos draudimo bendrovėje UAB „SEB gyvybės draudimas“, kauptos iš jungtine nuosavybe priklausančių lėšų nuo 2012 metų. Nors atsakovės paskaičiavimu jos turėjo sudaryti apie 1 000 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šių įmokų suma sudaro tik 168,46 Eur, tuo tarpu kai kas mėnesį mokama suma sudarė 100 Lt (28,96 Eur). Specialistai atsakovei paaiškino, kad ieškovas greičiausiai susigrąžino dalį įmokų, mokėtų iš jungtine nuosavybės teises priklausančių lėšų, neinformavęs atsakovės.
Pagal ieškovo pateiktus duomenis ir atsakovės turimą informaciją, yra nustatyti šie įsipareigojimai (62 450,10 Eur): 1) nors ieškovas nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis kredito likutis pagal 2012 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0461218210160-16 sudarė 49 075,67 Eur, šis likutis ieškinio pateikimo dienai sudarė 48 229,55 Eur; 2) piniginė prievolė UAB „Luminor Lizingas“ pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 už automobilį „BMW X3 x Drive20d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaranti 14 220,55 Eur.
Dėl asmeninės ieškovo nuosavybės
Ieškovas nurodo, kad dalis santuokoje įgyto turto – t. y. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/24 negyvenamoji patalpa – parkingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už asmenines ieškovo lėšas, pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/24 negyvenamoji patalpa – parkingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tai aiškiai išreiškiant 2012 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovui jau esant santuokoje (santuoka sudaryta 2008 m. rugpjūčio 30 d.) 2009 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartimi tėvai – tretieji asmenys I. ir A. Š. padovanojo butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors šis butas 2005 m. spalio 28 d. sutartimi už 126 427 Lt (36615,79 Eur) buvo įgytas ieškovo motinos vardu, tačiau, atsakovės žiniomis, šis butas buvo pirktas ieškovo lėšomis ir jo poreikiams tenkinti. Tai ne kartą akcentavo pats ieškovas, kuris šiame bute gyveno nuo pat pradžių vienas, vėliau kartu su atsakove. Šiuo butu rūpinosi jame gyvenantys ieškovas ir atsakovė. Nors dalis pinigų šiam butui įsigyti buvo panaudoti ieškovo tėvams 2005 m. birželio 2 d. paėmus 17 377,20 Eur kreditą pagal Kredito sutartį 05-035127-FA su banku „Hansabankas“, tiek iki santuokos su atsakove, tiek po santuokos 2008 m. rugpjūčio 30 d. sudarymo, kredito įmokas bankui mokėjo ieškovas, duodamas pinigus tėvams grynais arba pervesdamas atitinkamas sumas į jų sąskaitas. Tai patvirtina ieškovo mokėjimo pavedimai atlikti I. Š. iš „Swedbank“ banko sąskaitos, viso 10 288 Lt (2 979,61 Eur) bei mokėjimai I. Š. iš SEB banko sąskaitos, iš viso 2 500 Lt (724,05 Eur). Nusprendus butą perrašyti jo tikrojo įgijėjo, t. y. ieškovo, vardu, ir todėl atsiradus poreikiui grąžinti tėvų kreditą pagal kredito sutartį 05-035127-FA, kreditui padengti ieškovas su atsakove paėmė iš AB „Swedbank“ banko vartojimo paskolą pagal 2009 m. gegužės 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 09-038090-VA ir 2009 m. gegužės 11 d. pervedė I. Š. 8 250 Eur, o I. Š. šią sumą 2009 m. gegužės 28 d. pervedė savo sutuoktiniui A. Š., kuris panaudojo šią sumą kreditui už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) padengti. Iš jungtinės nuosavybės teise valdomų lėšų buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudota 9 976,32 Eur pagal AB „Swedbank“ banko vartojimo paskolą pagal 2009 m. gegužės 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovas ir atsakovė santuokos metu iš bendrų lėšų už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sumokėjo 13 679,98 Eur (2 979,61+724,05+9 976,32 Eur), kas sudaro 37,36 proc. buto įsigijimo kainos (skaičiuojant nuo įsigijimo vertės 36 615,79 Eur). Kadangi mažiausiai 37,36 proc. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyta bendromis sutuoktinių lėšomis, laikytina, kad 37,36 proc. lėšų, gautų pardavus šį butą – t. y. 37,36 proc. x 60 820,20 = 22 722,43 Eur buvo bendra jungtinė nuosavybė, o likusi – t. y. 62,64 proc. arba 38 097,77 Eur – asmeninė ieškovo nuosavybė. Ieškovo teiginys, kad už butą adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 180 000 Lt (arba 52 131,60 Eur) asmeninėmis lėšomis, visiškai neatitinka tikrovės, nes tiek asmeninių lėšų jis net ir neturėjo. Antra, aplinkybę, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tikrasis įgijėjas buvo ieškovas, patvirtina ir faktas, kad jį pardavus, gautos lėšos buvo panaudotos butui, esančiam šalių jungtine nuosavybe, įsigyti.
Ieškovas kaip asmeninę nuosavybę įgijo turtinę teisę į automobilį „BMW X3 x Drive20d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 19 300 Eur. Automobilis „BMW X3 x Drive20d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ieškovui sudarant 2017 m. liepos 27 d. išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Nordea Finance Lithuania“ (dabar UAB „Luminor Lizingas“), neturint sutuoktinės S. N. sutikimo ir suklastojant atsakovės parašą 2017 m. liepos 25 d. laidavimo sutartyje Nr. 201710181. Automobilis „BMW X3 x Drive20d“, buvo įgytas prieš atsakovės valią, juo visada naudojosi išimtinai ieškovas. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1—13322-18 buvo nustatyta ir ieškovas neginčijo, kad jis suklastojo parašą laidavimo sutartyje.
Dėl prievolių
Atsakovė sutinka, kad nėra kitos galimybės ir po santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi likti solidariai skolingi kreditoriui AB SEB bankas pagal 2012 m. kovo 2 d. Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito likutis 48 229,55 Eur). Todėl atsakovė yra priversta sutikti su ieškovo reikalavimu, kad A. Š. visus mokėjimus (įskaitant palūkanas, netesybas ir kt.) pagal solidariąją šalių prievolę kreditoriui AB SEB bankas, (2012 m. kovo 2 d. Būsto kredito sutartis Nr. 0461218210160-16) vykdys iš asmeninių lėšų, o kreditoriui pateikus reikalavimą dėl įmokos (įmokų) sumokėjimo pagal minėtą sutartį S. N., ir S. N. reikalavimą įvykdžius, ieškovas A. Š. per 10 dienų, skaičiuojant nuo reikalavimo pateikimo dienos, įpareigotinas kompensuoti S. N. atliktus mokėjimus.
Kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1—13322-18 konstatuota, kad laidavimo sutartyje atsakovė nepasirašė, ieškovas suklastojo jos parašą, automobilis „BMW X3 x Drive20d“ nebuvo naudojamas šeimos poreikiams, o juo naudojasi išimtinai ieškovas, todėl prievolė UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 (kredito likutis 14 220,55 Eur) pripažintina asmenine A. Š. prievole.
Prievolė pagal 2012 m. kovo 2 d. būsto kredito sutartį Nr. 0461218210160-16 su AB SEB bankas yra iki 2032 m. vasario 20 d. Kol atsakovė liks solidariai atsakinga AB SEB bankui, ji negalės pati skolintis iš banko ir įsigyti gyvenamojo būsto, kurį turi užtikrinti savo nepilnametei dukrai. Todėl prašoma butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/24 negyvenamąja patalpa – parkingu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti uzufruktą, nustatant, kad po santuokos nutraukimo jame lieka gyventi atsakovė iki dukters pilnametystės.
Ieškovo nurodyta 4 000 Eur skola jo tėvams negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole, kadangi visų pirma atsakovė apie šią skolą nieko nežinojo, nedavė sutikimo ir ji nebuvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Antra, ši prievolė yra tariamas sandoris, todėl, vadovaujantis CK 1.86 straipsniu, 6.870 straipsnio 2 dalimi, pripažintina negaliojančia, nes ieškovo tėvai realiai jam jokių pinigų neskolino, o šios lėšos buvo sumokėtos iš ieškovo pajamų, kuris buvo bendras jungtinis sutuoktinių turtas. Ieškovas nurodo, kad ši paskola jam buvo suteikta 2017 m. liepos 20 d. Šiuo metu – t. y. nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 21 d. ieškovas su atsakove ir jų nepilnamete dukra buvo išvykę į Vilnių ir pasiskolinti pinigų negalėjo. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašai, iš kurių matosi, kad buvo atsiskaitoma banko kortele Vilniuje. Be to, ieškovo pajamos ir turtinė padėtis buvo ir yra gera, todėl nebuvo jokio tikslo skolintis pinigų iš tėvų. Jeigu teismas vertintų, kad šis paskolos sandoris visgi nėra apsimestinis, prievolė pagal šį sandorį turi būti pripažinta asmenine ieškovo prievole, nes jis pats nurodo, kad pinigus neva skolinosi automobiliui „BMW X3 x Drive20d“ įsigyti, kuris yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Tokiu būdu ir prievolės, kylančios asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui įsigyti, pripažintinos asmeninėmis prievolėmis.
Dėl turto padalinimo
Kaip jau minėta aukščiau, dalintino turto vertė sudaro 181 090,80 Eur, įsiskolinimas AB SEB bankui – 48 229,55 Eur, maksimaliai galima asmeninė ieškovo pinigų dalis, gauta pardavus butą (duomenys neskelbtini). – ne daugiau 38 097,77 Eur.
Atsakovė prašo, kad santuokoje įgytas turtas turėtų būti padalintas tokiu būdu: 1) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/24 negyvenamosios patalpos – parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 142 000 Eur vertės su kilnojamuoju turtu 16 639,83 Eur vertės pripažintini asmenine A. Š. (A. Š.) nuosavybe, nustatant jame uzufruktą, paliekant jame gyventi atsakovę su dukterimi M. Š. iki dukters pilnametystės; 2) A. Š. (A. Š.) vardu registruotas automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4 610 Eur vertės po santuokos nutraukimo lieka S. N. nuosavybe; 3) 19 300 Eur turtinė teisė į automobilį „BMW X3 x Drive20d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina asmenine ieškovo nuosavybe; 4) grąžintini mokesčiai už ieškovo 2015 ir 2016 metų darbines pajamas 17 172,51 Eur pripažintini asmenine A. Š. nuosavybe; 5) kaupiamoji draudimo įmoka, šiuo metu nustatytais duomenimis 168,46 Eur, vertės lieka asmenine A. Š. (A. Š.) nuosavybe; 5) atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovei preliminariai priklausanti turto dalis sudaro 94 763,48 Eur / 2 = 47 381,74 Eur (181 090,80 Eur (viso turto vertė) – 48 229,55 Eur (įsiskolinimas AB SEB bankas ir UAB „Luminor Lizingas“) – 38 097,77 Eur (ieškovo asmeninė nuosavybė) = 99 842,93 Eur). Kadangi atsakovė neprieštarauja dėl ieškovo reikalavimo, kad jai po santuokos liktų A. Š. (A. Š.) vardu registruotas automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4 610 Eur vertės, o visas likęs turtas lieka ieškovo nuosavybe, atsakovei priteistina 45 076,74 Eur kompensacija (47 381,74 Eur – 4 610/2 Eur).
Kadangi ieškovas pirko automobilį „BMW X3 x Drive20d“ savo asmeniniams poreikiams tenkinti prieš atsakovės valią ir suklastodamas atsakovės parašą, pradinis įnašas už automobilį – 4 060 Eur (2017 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimas iš ieškovo SEB banko sąskaitos) ir išlaidos už automobilio draudimą – 827,20 Eur (2017 m. liepos 25 d. mokėjimo pavedimas iš ieškovo SEB banko sąskaitos) – iš viso 4 887,20 Eur, vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, ieškovo dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl to, kad jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistina kompensacija didinama 2 443,60 Eur suma (4 887,20 Eur : 2) ir sudaro iš viso 47 520,34 Eur (45 076,74 Eur + 2 443,60 Eur).
Atsakovė taip pat mano, kad jeigu išnagrinėjus bylą nebūtų nustatytas uzufruktas, o su ja lieka gyventi nepilnametė dukra ir ji dėl solidarios atsakomybės už likusias prievoles liktų skolinga AB SEB bankas bei UAB „Luminor Lizingas“, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 2/3 turto vertės kompensaciją, kuri sudarytų 66 561,95 Eur.
Atsakovė sutinka, kad sutuoktiniai vienas kitam išlaikymo neteiktų.
Atsižvelgiant į aplinkybę, kad S. N. jau pakeitė pavardę (iš Š. į N.), reikalavimas nustatyti „S. Š. iki santuokos turėtą pavardę N.“ nebeturi prasmės, todėl atsakovė tikslina reikalavimą dėl pavardės ir prašo palikti jai pavardę N..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovė, jos atstovė advokatė priešieškinį palaikė, davė paaiškinimus.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį (9 t., el. b. l. 64-65), prašydamas tenkinti jo ieškinį ir iš dalies atsakovės priešieškinį. Ieškovas nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl susigrąžintų mokesčių yra nepagrįstas. Ieškovas pateikė teismui Mokesčių administratoriaus reikalavimą dėl pinigų grąžinimo. Ieškovas neturi pagrindo nesutikti su Mokesčių administratoriaus reikalavimu ir ketina iki 2019 m. sausio pabaigos skolą grąžinti. Dėl šios priežasties šie pinigai negali būti dalinami ir negali būti pripažinti šalių nuosavybe.
Dėl išperkamosios automobilio nuomos sutarties pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, šios rūšies sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir yra šalių solidarioji prievolė bankui. Turtinė teisė į automobilį neegzistuoja, nes kreditas pagal išperkamosios nuomos sutartį nesumokėtas. Tarp šios vartojimo sutarties šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, o ne daiktiniai teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties ieškovas į dalintiną turto balansą neįtraukė „turtinės teisės į automobilį“. Įvykdžius šią sutartį, kredito davėjui kils prievolė perduoti kredito gavėjams nuosavybės teisę į automobilį. Dėl dokumento klastojimo, tai A. Š. (A. Š.) neginčija fakto, kad sutartyje pasirašė už savo sutuoktinę, tačiau tai padarė turėdamas jos pritarimą. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad „Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad S. (N.) Š. kartu su sutuoktiniu A. Š. (A. Š.) 2017 m. liepos 19 d. vyko į Vilnių, apžiūrėjo automobilius, išsirinko ir apžiūrėjo automobilį „BMW“, aptarė su pardavėju kainą ir, žinodama, kokia šio automobilio pardavimo kaina, kartu su įtariamuoju surašė ir pasirašė 2017 m. liepos 19 d. lizingo paraišką. Tokiu būdu šie duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad ji, kaip ir jos sutuoktinis, norėjo įsigyti minėtą automobilį, žinojo jo kainą, kad neturi patys susitaupę lėšų pirkti šiam turtui ir kad reikalinga paskola. Nors nukentėjusioji nurodė, kad ji nesutiko 2017 m. liepos 25 d. vykti į Vilnių automobilio, nes nesutiko pirkti tokio brangaus automobilio, kad apie laidavimo sutartį sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėnesį, tačiau kai 2017 m. liepos 25 d. A. Š. (A. Š.) sugrįžo su minėtu nupirktu automobiliu į namus, ji negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad šis turtas nupirktas išperkamosios nuomos sąlygomis, t. y. pagal 2017 m. liepos 19 d. jos pačios pildytą ir pasirašytą paraišką gavus banko paskolą šiam automobiliui pirkti“. Ieškovas mano, kad atsakovė nori išvengti piniginės prievolės vykdymo ir kaltina ieškovą dėl dokumento klastojimo ir sutarties sudarymo fakto nežinojimo.
Trečiasis asmuo UAB „Luminor Lizingas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį (9 t., el. b. l. 89-92). Nurodė, kad tarp UAB „Luminor Lizingas“ iš vienos pusės ir lizingo gavėjo A. Š. iš kitos pusės buvo sudaryta 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. 201710181 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią lizingo gavėjui A. Š. (A. Š.) suteikta teisė lizingo termino metu (48 mėn.) valdyti ir naudotis automobiliu „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o lizingo gavėjas A. Š. (A. Š.) įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus Lizingo sutartyje (automobilio vertė – 19 300 Eur). Įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį tinkamas vykdymas yra užtikrintas A. Š. (A. Š.) sutuoktinės S. Š. (dabartinė pavardė N.) laidavimu (tarp Lizingo ir S. Š. (N.) 2017 m. liepos 25 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. 201710181 (toliau – Laidavimo sutartis).
Atsakovė S. N. prašo teismo pripažinti prievolę UAB „Luminor Lizingas“ pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 asmenine A. Š. (A. Š.) prievole. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. Š. (A. Š.) iš tikrųjų tikruose dokumentuose (daikto perdavimo-priėmimo akte, laidavimo sutartyje bei jos prieduose) atitinkamose vietose pasirašė už savo sutuoktinę S. N. (Š.), imituodamas jos parašą, tačiau padaryta išvada, jog nors šiuo atveju formaliai yra nustatyti būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau pripažinta, kad nagrinėjamu atveju A. Š. (A. Š.) veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio tikslinga būtų įtariamąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Klaipėdos apygardos teismas tokiai išvadai pritarė.
Žemesnės instancijos teismas
Svarbu ir tai, kad atsakovė S. N. (Š.) aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią įsigyti automobilį, pateikdama paraišką UAB „Luminor Lizingas“ ir ją pasirašydama. Ieškovas A. Š. (A. Š.) neginčija fakto, kad pasirašė už sutuoktinę, tačiau tai padarė turėdamas jos pritarimą.
Be to, bylą nagrinėjant ginčo teisenoje, ieškovas A. Š. (A. Š.) nuosekliai formavo poziciją, kad 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. 201710181 buvo sudaryta išimtinai šeimos poreikių ir interesų užtikrinimui. Ieškovas A. Š. (A. Š.) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad minėtas sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir prievolė kreditoriui pagal iki faktinio sutuoktinių gyvenimo pabaigos vykdyta iš bendrų sutuoktiniams priklausančių lėšų.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad minėta prievolė buvo skirta šeimos poreikių tenkinimui. Todėl, vadovaujantis CK 3.109 str. nuostatomis bei Kasacinio teismo praktika, ši prievolė turi būti pripažįstama solidaria abiejų sutuoktinių prievole.
UAB „Luminor Lizingas“ prašo atmesti atsakovės S. N. patikslinto priešieškinio reikalavimą ir prievolę kreditoriui UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria S. N. ir A. Š. (A. Š.) prievole. Vis dėlto pažymėtina, kad trečiojo asmens interesai nebūtų pažeisti, jei sutuoktiniai tarpusavyje nusistatytų šios solidarios prievolės vykdymo tvarką (šiuo atveju, kad už prievolės vykdymą atsakytų A. Š.), kadangi minėtas susitarimas nesaistytų kreditorės UAB „Luminor Lizingas“, t. y. abiejų sutuoktinių atsakomybė prieš UAB „Luminor Lizingas“ išliktų solidari.
Patikslintu priešieškiniu atsakovė S. N. taip pat prašo teismo pripažinti 19 300,00 Eur turtinę teisę į automobilį „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal su UAB „Luminor Lizingas“ sudarytą pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 asmenine ieškovo A. Š. (A. Š.) nuosavybe. UAB „Luminor Lizingas“ neprieštarautų šiam reikalavimui tik tuo atveju, jei lizingo gavėjui A. Š. (A. Š.) būtų pripažinta turtinė teisė valdyti ir naudotis lizinguojamu automobiliu (t. y. automobilio valdymo bei naudojimo teisė). Pažymima, kad nuosavybės teisė į turtą lizingo gavėjui atsiranda tik visiškai įvykdžius įsipareigojimus UAB „Luminor Lizingas“ pagal lizingo sutartį (CK 6.567 straipsnis). Lizinguojamas objektas nei abiems sutuoktiniams, nei lizingo gavėjui nepriklauso nuosavybės teise, o tik automobilio valdymo ir naudojimo teisė, todėl tarp sutuoktinių negali būti dalijamas. Pažymėtina, kad tiek pagal įstatymo, tiek pagal lizingo sutarties nuostatas, nuosavybės teisė į minėtą automobilį bus įgyta tik lizingo gavėjui visiškai padengus prievoles kreditoriui. Šiuo atveju prievolės kreditoriui nėra įvykdytos, todėl nuosavybės teisė lizingo gavėjui neatsiranda.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (9 t., el. b. l. 83-85) . Nurodė, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė su AB SEB banku sudarė 2012 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0461218210160-16, kurios pagrindu suteiktos lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Įvertinęs patikslintame priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, AB SEB bankas pareiškia, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pagal visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos 2012 m. kovo 2 d. kredito sutarties Nr. 0461218210160-16, A. Š. (A. Š.) ir S. N. AB SEB bankui ir toliau atsakytų solidariai, o prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės būtų padalintas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą. Tačiau AB SEB bankas pareiškia, jog nesutinka su atsakovės S. N. patikslinto priešieškinio reikalavimais dalyje dėl uzufrukto teisės nustatymo. Nurodo, kad nustačius uzufruktą, bus iš esmės suvaržytos hipotekos kreditoriaus teisės bei teisėti interesai.
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokos nutraukimo
Iš teismui pateikto santuokos liudijimo matyti, kad šalys susituokė 2008 m. rugpjūčio 30 d.
Ieškovas A. Š. prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė S. N. – dėl ieškovo kaltės.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Taigi pirmiausiai būtina įvertinti, kada sutuoktinių santykiai faktiškai iširo ir kas būtent lėmė santykių iširimą tuo momentu.
Atsakovė ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia ieškovo fiziniu ir psichologiniu smurtu, skatinimu nutraukti nėštumą. Dėl šių aplinkybių teismas pažymi, kad ieškovė dėl, jos teigimu, patiriamo smurto į kompetentingas institucijas nesikreipė, teismo posėdyje parodymus davę liudytojai šių aplinkybių tiesiogiai nematė, todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra byloje įrodytos. Pažymėtina ir tai, kad nėštumo nutraukimas, nepaisant to, kad galėjo būti nulemtas atsakovės konflikto su ieškovu, buvo atsakovės apsisprendimas ir negalėjo būti atliktas be jos valios, todėl ši aplinkybė nesudaro prielaidų konstatuoti išimtinę ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nei vienos iš šalių pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti išimtinei kitos šalies kaltei dėl santuokos iširimo, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Įvertinus pirmiau išdėstytų argumentų visumą, teismas daro išvadą, kad šalių santuokinis gyvenimas nesusiklostė ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į šalių prašymą, taip pat tai, kad atsakovė yra pakeitusi savo pavardę į „N.“ (t. 8, el. b. l. 71-72), šalims paliekamos turimos pavardės (CK 3.69 straipsnis). Atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimo dėl ikisantuokinės pavardės grąžinimo priimamas, byla toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei
Atsakovė S. N. patikslintu priešieškiniu prašo priteisti jai iš ieškovo A. Š. 5 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo; ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Konstatavus, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).
Tarp šalių nėra ginčo dėl jų nepilnamečio vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimus, kad vaikas šiuo metu gyvena su ja, jai tenka kasdienis rūpinimasis jais, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove.
Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo priteisti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį, ieškovas patikslintu ieškiniu – po 200 Eur. Šie reikalavimai tenkintini iš dalies.
Dėl vaiko poreikių pažymėtina, kad atsakovė į bylą yra pateikusi vaiko poreikių lentelę, pagal kurią vaiko poreikiai per mėnesį siekia 827 Eur (2 t., el. b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vaiko poreikių lentelėse nurodytos logopedo, auklės paslaugos nepagrįstos konkrečiais rašytiniais įrodymais, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė tokio vaiko poreikių dydžio. Kartu teismas pažymi, kad teismų praktikoje nėra paneigiama galimybė nustatyti tokį vaikui teiktino išlaikymo dydį, kad tas iš tėvų, kurio finansinė padėtis geresnė prie vaiko išlaikymo prisidėtų proporcingai savo turimoms pajamoms. Pažymėtina, kad ieškovo turtinė padėtis vertintina kaip geresnė, be to atsakovei teks pareiga užtikrinti sau ir nepilnamečiam vaikui būstą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, bei įvertinus tai, jog ieškovas pagal šiuo metu gaunamas pajamas, turi galimybę užtikrinti didesnį nei minimalų savo nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą, kartu atsižvelgus į tai, kad ieškovė taip pat turi pareigą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, šalių reikalavimai tenkintini iš dalies. Iš ieškovo priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad tarp šalių nėra esminio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos elementų, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, su kuria šiuo metu gyvena vaikas geriau susipažinusi su jo dienotvarke ir bendravimo poreikiais, taip pat tai, kad atsakovė turi teisėtą interesą būti informuota apie tėvo bendravimo su vaiku vietą ir laiką, teismas nustato atsakovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo
Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. CK 3.67 straipsnyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (1 dalis); sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (2 dalis). Pažymėtina, kad šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad šalys nustojo faktiškai kartu gyventi 2017 m. rugpjūčio mėn. Todėl, esant ieškovo prašymui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė būtent tada išsikėlė iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad joms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), su parkingu po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Todėl šis ieškinio ir priešieškinio reikalavimas tenkinamas. Iš teismui pateiktos turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad minėto nekilnojamojo turto vertė yra 142 500 Eur (135 500 buto ir 7 000 Eur parkingo) (2 t., el. b. l. 55). Todėl, šį turtą ieškovui priteisus natūra, atsakovei priklauso pusės jo rinkos vertės, t. y. 71 250 Eur, kompensacija. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šią kompensaciją sumokėti sutinka.
Atsakovė nurodo, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra kilnojamojo turto, kurio vertė 16 639,83 Eur, prašo šį kilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, pateikia turto sąrašą, jo vertę apskaičiuoja, atsižvelgdama į nusidėvėjimą (t. 8, el. b. l. 10). Pažymėtina, kad, teismo nuomone, į šį sąrašą nepagrįstai įtrauktos sumos, susijusios su buto ir gyvenamojo namo remontu, nes kompensacija už šiuos darbus priteistina tik tuo atveju, jei jie padidina turto rinkos vertę, todėl tiek, kiek šie darbai kompensuotini, jau atsispindi pirmiau aptartoje atsakovei priteistinoje 71 250 Eur kompensacijoje. Ieškovas reikalavimui jam priteisti kilnojamąjį turtą neprieštaravo. Šiame sąraše nurodyto kilnojamojo turto vertę paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, taip pat tai, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo lieka minėtas butas, šis priešieškinio reikalavimas tenkintinas. Atėmus sumas, susijusias su buto ir gyvenamojo namo remontu, konstatuotina, kad ieškovui priteisiama kilnojamojo turto, kurio vertė 11 961 Eur (16 639,83 – 127,26 – 620,94 – 433,53 – 1997,1 – 1 500). Todėl, šį turtą ieškovui priteisus natūra, atsakovei priklauso pusės jo vertės, t. y. 5 980,5 Eur, kompensacija. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors ieškovas nurodo, kad atsakovė be jo sutikimo pasiėmė kilnojamojo turto už 6 191 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už šį turtą netenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), su parkingu įsigijimui AB SEB bankas sutuoktiniams 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutartimi Nr. 0461218210160-16 suteikė 416 000 Lt (120 481,93 Eur) kreditą (1 t., el. b. l. 93-95). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad prievolės pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo nemodifikuojamos, todėl lieka solidariomis šalių prievolėmis.
Kartu pažymėtina, kad abi šalys prašo nustatyti šios prievolės AB SEB bankui vykdymo tarp solidariųjų skolininkų tvarką, perkeliant pareigą mokėti įmokas ieškovui. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad solidarieji bendraskoliai, nekeisdami savo prievolės pobūdžio ir atsakomybės prieš kreditorių apimties, gali tarpusavyje nustatyti šios prievolės vykdymo tvarką, be kita ko, vienam iš skolininkų atsisakant teisės reikalauti iš kito skolininko kreditoriui išmokėtų sumų dalies. Atsižvelgiant į tai, ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl solidariosios sutuoktinių prievolės vykdymo tvarkos tarp sutuoktinių nustatymo tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad šalių prašymu, buvo nustatyta prievolės bankui vykdymo tarp solidariųjų skolininkų tvarka, perkeliant pareigą mokėti įmokas ieškovui, teismo nuomone, pagrįstas ieškovo reikalavimas jo mokėtinos kompensacijos dydį sumažinti atsakovei tenkančio likusio kredito dalimi (CK 3.118 straipsnis). Kaip minėta, ieškovo prašymu, nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Todėl teismas remsis ieškovo pateiktais duomenimis apie kredito likutį 2017 m. rugsėjo 1 d., t. y. 49 075,67 Eur (1 t., el. b. l. 52), todėl iš ieškovei priteistino turto ir kompensacijų išskaičiuos 24 537,84 Eur dydžio prievolę, kurią pagal sutuoktinių tarpusavio susitarimą bankui už atsakovę įvykdys (iš dalies jau vykdo) ieškovas.
Kartu teismas pažymi, kad kompensacijos dydį nustačius pagal kredito likutį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir ieškovui prašant nuo šios datos taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nebėra teisinio pagrindo išskaityti ieškovo sumokėtą kredito ir palūkanų dalį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (8 285,06 Eur), nes taip būtų pakartotinai kompensuojama prievolė, kurią mokėti prisiėmė ieškovas.
Kaip minėta, turtinėms sutuoktinių teisėms pasekmės kyla nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., atitinkamai nepagrįstas ieškovo prašymas kompensuoti dalį komunalinių mokesčių, susijusių su naudojimusi butu, adresu (duomenys neskelbtini) (2 531,76 Eur). Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė aptariamu turtu po 2017 m. rugpjūčio 1 d. nesinaudojo.
Taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovui asmeninės nuosavybės teise pagal 2009 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartį priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 37-42, 100-101). Butas buvo parduotas už 210 000 Lt, iš kurių 180 000 Lt buvo pervesta AB SEB bankui kreditui pagal 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutartį Nr. 0461218210160-16 dengti. Pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Piniginės lėšos, gautos pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, laikytinos jo asmeninėmis lėšomis (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi 52 131,60 Eur (180 000 Lt) asmeninių ieškovo lėšų buvo panaudota bendrai solidariai sutuoktinių prievolei pagal kredito sutartį vykdyti. Todėl teismas sutinka, kad ieškovas turi teisę į pusės šių lėšų, t. y. 26 065,8 Eur, kompensaciją.
Dėl atsakovės priešieškinio argumentų, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalis buvo bendroji jungtinė nuosavybė, teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje nustatomas sutuoktinių turimo turto teisinis režimas, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šis butas jau yra perleistas. Kita vertus, pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė 2005 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruota I. Š. (ieškovo mamos) vardu (8 t., el. b. l. 29-30). Teismui pateikta 2005 m. birželio 2 d. Kredito sutartis Nr. 05-035127-FA tarp AB banko „Hansabankas“ ir A. Š. (ieškovo tėvo), laiduojant I. Š. (ieškovo mamai), patvirtina, kad šia sutartimi tikslinei paskirčiai ieškovo tėvams buvo suteiktas 17 377,20 Eur kreditas; atsižvelgiant į vėlesnius šios sutarties pakeitimus, per mėnesį grąžinama kredito suma buvo 227,50 Eur, gražinamo kredito su palūkanomis suma nuo 2009 m. paskaičiuota apie 230-250 Eur (2 t., el. b. l. 106-125). Byloje esančiais sąskaitos išrašais atsakovė pagrindė, kad į I. Š. sąskaitą ieškovas 2008 m. rugsėjo 22 d. pervedė 1001 Lt (289,91 Eur), 2008 m. spalio 16 d. – 1001 Lt (289,91 Eur), 2008 m. lapkričio 18 d. – 1010 Lt (292,52 Eur), 2008 m. gruodžio 18 d. – 1010 Lt (292,52 Eur), 2009 m. sausio 21 d. – 1001 Lt (289,91 Eur), 2009 m. vasario 19 d. – 1000 Lt (289,62 Eur), 2009 m. kovo 19 d. – 1000 Lt (289,62 Eur), 2009 m. balandžio 16 d. – 1425 Lt (412,71 Eur), 2009 m. gegužės 19 d. – 1420 Lt (411,26 Eur), 2009 m. birželio 30 d. – 420 Lt (121,64 Eur). Taigi iš viso 2 979,61 Eur. Teismui pateikti ieškovo banko sąskaitų išrašai (7 t., el. b. l. 73) patvirtina ir tai, kad I. Š. iš ieškovo sąskaitos AB SEB banke 2010 m. liepos 29 d. buvo pervesta 500 Lt (144,81 Eur), 2010 m. rugsėjo 23 d. – 1 000 Lt (289,62 Eur), 2010 m. spalio 28 d. – 1000 Lt (289,62 Eur). Taigi iš viso 724,05 Eur. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad sutuoktiniai 2009 m. gegužės 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pasiskolino 8 254,17 Eur iš AB Swedbank banko, ir tą pačią dieną 2009 m. gegužės 11 d. į I. Š. sąskaitą buvo pervesta 8253,29 Eur. Pagal šią vartojimo paskolą šalys bankui iš viso grąžino 9 976,32 Eur kredito ir palūkanų. Teismo nuomone, šių mokėjimų periodiškumas ir dydis, taip pat jų mokėjimo pabaigos momentas leidžia daryti išvadą, kad iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų buvo vykdoma I. Š. ir A. Š. prievolė. Taigi bendromis sutuoktinių lėšomis buvo įvykdyta trečiųjų asmenų prievolė bankui butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti; vėliau šis butas buvo padovanotas ieškovui ir tapo jo asmenine nuosavybe. Todėl teismo vertinimu ieškovei pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį priklauso pusės šių piniginių lėšų kompensacija, t. y. 6 839,99 Eur ((2979,61 + 724,05 + 9976,32) / 2).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, el. b. l. 102), po santuokos nutraukimo būtų priteista atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Todėl šis ieškinio ir priešieškinio reikalavimas tenkintinas. Tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonės Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Ieškovas nurodo, kad šios transporto priemonės rinkos vertė 7 000 Eur, o atsakovė – kad 4 610 Eur. Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis remtis. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu (CPK 183, 185 straipsniai). Teismo nuomone, atsakovės pateikti Emprekis duomenys (t. 9, el. b. l. 191), kuriuose, atsižvelgiant į konkrečias savybes, yra pateikiama transporto priemonės vidutinė kaina (žr. http://www.emprekis.lt/about.php), objektyviau atspindi tikrąją transporto priemonės vertę, nei interneto portalo skelbimai, atspindinys pardavėjo prašomą kainą (1 t., el. b. l. 32, 10 t., el. b. l. 9). Todėl teismas pripažįsta, kad transporto priemonės Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 4 720 Eur. Todėl, šį turtą atsakovei priteisus natūra, ieškovui priteistina pusės jo rinkos vertės kompensacija, t. y. 2 360 Eur.
Tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės UAB „Luminor Lizingas“ pobūdžio: ieškovas A. Š. prašo šią prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, o atsakovė S. N. – asmenine ieškovo prievole. Kreditorius UAB „Luminor Lizingas“ palaiko ieškovo poziciją.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. Š. (lizingo gavėjas) pagal 2017 m. liepos 25 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo turtines teises į transporto priemonę BMW X3. Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Atsakovės solidariąją atsakomybę ieškovas ir kreditorius kildina iš 2017 m. liepos 25 d. Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (t. VIII, el. b. l. 18-20). Byloje esančioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje (t. IX, el. b. l. 32-36) konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog A. Š. minėtoje laidavimo sutartyje pasirašė už sutuoktinę. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, atsakovės solidari prievolė iš laidavimo sutarties, kurios ji nesudarė, negali kilti.
Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė paaiškino, kad transporto priemonės pirkime išsimokėtinai nedalyvavo, jos pirkimui nepritarė, atsakovei apie ją sužinojus, tarp šalių kilo konfliktas. Įvertinus tai, kad transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis sudaryta 2017 m. liepos 25 d. Vilniuje, atsakovės parašas ant sutarties suklastotas, o šalių santykiai nutrūko iškart po šios sutarties sudarymo 2017 m. rugpjūčio mėn., teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta tai, kad sutuoktinė nedavė sutikimo minėtam sandoriui ir jo nepatvirtino, o šią sutartį ieškovas sudarė asmeniniais interesais, todėl tiek teisės, tiek prievolės pagal šią sutartį pripažintinos asmeninėmis ieškovo turtinėmis teisėmis ir prievolėmis.
Su turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, kylančiomis iš pirmiau aptartos 2017 m. liepos 25 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. 201710181, kurios pripažintos asmeninėmis ieškovo turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, yra susijusi ir prievolė kreditoriams – ieškovo tėvams I. Š. ir A. Š.. Byloje yra notarinės formos 2017 m. rugsėjo 20 d. sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovo A. Š. ir kreditorių I. Š. ir A. Š. (t. I, el. b. l. 51). Pagal šią sutartį ieškovas iš kreditorių pasiskolino 4 000 Eur.
Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti šį sandorį niekiniu, nurodydama, kad sandoris yra tariamasis. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad minėtoje sutartyje nurodyta, jog pinigines lėšas ieškovas gavo grynaisiais pinigais prieš jos sudarymą notarine forma. Ieškovas nurodo, kad šias lėšas pasiskolino pradiniam įnašui, sudarant 2017 m. liepos 25 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181. 2017 m. liepos 20 d. nurodymas patvirtina, kad ieškovas įnešė į savo sąskaitą 3900 Eur grynųjų pinigų (1 t., el. b. l. 27). Įrodymų, kad šios piniginės lėšos nebuvo pasiskolintos ar buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė byloje nėra. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo sandoris yra tariamasis. Todėl šis priešieškinio reikalavimas atmetamas.
Pažymėtina, kad šioje sutartyje atsakovė nepasirašė, įrodymų apie tai, kad ji būtų žinojusi apie šį sandorį ir jam pritarusi nėra. Duomenų apie šių piniginių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti nei sutartyje nei byloje nėra. Priešingai ieškovas nurodo kad šios pasiskolintos lėšos buvo panaudotos pradiniam įnašui, sudarant 2017 m. liepos 25 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181. Kaip minėta, teisės pagal šią sutartį pripažintinos asmeninėmis ieškovo turtinėmis teisėmis, taigi paskolos sandoris su I. Š. ir A. Š. taip pat yra susijęs su jo asmeniniu turtu (asmenine turtine teise), todėl iš jo kylančios prievolės yra asmeninės ieškovo prievolės.
Pažymėtina ir tai, kad šiame sprendime konstatavus, kad turtinės teisės ir prievolės, kylančios iš 2017 m. liepos 25 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. 201710181, yra asmeninės ieškovo turtinės teisės ir prievolės, kompensacija už šios sutarties vykdymą (2 976,46 Eur) ieškovui nepriteistina.
Paminėtina ir tai, kad, ieškovui pateikus papildomus įrodymus dėl to, kad jam nepagrįstai buvo grąžinti mokesčiai iš Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų, ir atsakovės atstovei šia aplinkybę teismo posėdyje pripažinus reikalavimas dėl grąžintinų mokesčių netenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės 4 283,69 Eur kompensaciją (negautas pajamas). Šį savo reikalavimą grindžia 2012-2014 m. laikotarpiu iš atsakovės sąskaitos padarytais pavedimais M. N., V. T., O. N., O. R.. Atsakovė paaiškino, kad šiais pavedimais grąžindavo pasiskolintas lėšas, atsiskaitydavo už perduotus daiktus. Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė šių lėšų panaudojimo asmeniniams atsakovės tikslams, kaip pats nurodo, jų panaudojimo tikslas jam nežinomas. Atsižvelgdamas į tai, šį patikslinto ieškinio reikalavimą teismas atmeta kaip neįrodytą.
Tarp šalių nėra ginčo ir dėl priešieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma turtinę teisę į kaupiamąsias įmokas pripažinti asmenine ieškovo turtine teise.
Apibendrinant šalių viena kitai mokėtinas kompensacijas ir įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistina 31 106,85 Eur kompensacija ((71 250+5 980,5+6 839,99) – (24 537,84 + 2 360 + 26 065,8)).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, kad nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai ir kita (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-935-440/2017).
Ieškovas prašo iš jo priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo jam tenka pareiga mokėti įmokas bankui pagal šalių būsto kredito sutartį, ieškovo prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl uzufrukto nustatymo
Atsakovė priešieškiniu prašo jai nustatyti uzufrukto teisę naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini),
CK 3.71 straipsnyje nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (1 dalis); uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (2 dalis).
CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą).
Pažymėtina, kad šioje byloje šalių nepilnamečiam vaikui priteistas didesnis nei minimalus išlaikymas, atsakovė yra darbingo amžiaus. Taip pat pažymėtina, kad ginčo butas yra keturių kambarių, toks gyvenamasis plotas teismo vertinimu nepilnamečio poreikiams patenkinti nėra reikalingas. Tiek pats butas, tiek su juo susijusių prievolių faktinis vykdymas šiuo teismo sprendimu tenka ieškovui, todėl, teismo vertinimu, vaiko poreikiai gali ir turi būti užtikrinami kitu būdu, o uzufrukto nustatymas prieštarautų proporcingumo principui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovas, teikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį, sumokėjo 596 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., el. b. l. 36, 115, 6 t., el. b. l. 162).
Už patikslintame ieškinyje pareikštus neturtinius reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu, mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. ½ šių reikalavimų patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 37,5 Eur žyminio mokesčio.
Taigi už patikslintame ieškinyje pareikštus turtinius reikalavimus ieškovas yra sumokėjęs 521 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad patikslintame ieškinyje buvo pareikšti šie turtiniai reikalavimai: dėl buto padalijimo (reikalavimo suma 71 250 Eur (1/2 dalinamo buto vertės), dėl 4 283,69 Eur kompensacijos priteisimo. Už reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo mokėtinas 96 Eur žyminis mokestis, šį reikalavimą atmetus, minėta dalis žyminio mokesčio ieškovui nepriteistina. Už reikalavimą dėl buto padalijimo mokėtinas 1 294 Eur žyminis mokestis; reikalavimą patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinas sumokėtas 425 Eur (596-75-96) žyminis mokestis, o likusi žyminio mokesčio dalis 869 Eur priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Ieškovas yra sumokėjęs advokatui 1 500 Eur už teisinę pagalbą (1 t., el. b. l. 8, 35), taip pat 70 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Įvertinus patenkintus patikslinto ieškinio reikalavimus, konstatuotina, kad buvo patenkinta pusė patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 785 Eur šių bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė, teikdama priešieškinį, sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (5 t., el. b. l. 198, 6 t., el. b. l. 8). Už patikslintame ieškinyje pareikštus neturtinius reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu, mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, juos patenkinus, ši dalis žyminio mokesčio atsakovei priteistina iš ieškovo. Taigi už patikslintame priešieškinyje pareikštus turtinius reikalavimus atsakovė yra sumokėjusi 225 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad patikslintame priešieškinyje buvo pareikšti šie turtiniai reikalavimai: dėl neturtinės žalos priteisimo (reikalavimo suma 5000 Eur), transporto priemonės priteisimo (reikalavimo suma 2 360 (1/2 turto vertės)), kompensacijos priteisimo (reikalavimo suma 47 520,34 Eur). Už šiuos reikalavimus mokėtinas 1 048 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus 61 proc. šių reikalavimų, 639 Eur žyminio mokesčio turėtų būti priteista atsakovei. Todėl jai iš ieškovo priteistina 225 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, o likusi 414 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą. Į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio dalis, už atmestus jos patikslintame priešieškinyje pareikštus turtinius reikalavimus, t. y. 409 Eur.
Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 1247,5 Eur (37,5+425+785), o atsakovei iš ieškovo 300 Eur (75+225) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 947,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo A. Š. (A. Š.) patikslintą ieškinį ir atsakovės S. N. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1011, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Priimti atsakovės S. N. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl ikisantuokinės pavardės grąžinimo, civilinę bylą toje dalyje nutraukti.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. Š. (A. Š.) palikti pavardę „Š.“, atsakovei S. N. – „N.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. Š., gim. 2011 m. gegužės 23 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti šią ieškovo A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
– ieškovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę darbo dienomis (trečiadieniais), informuodamas atsakovę prieš 3 dienas SMS žinute ir pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus;
– ieškovas bendrauja su vaiku poriniais savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos nuo penktadienio 16.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 16.00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus;
– apie savo norą bendrauti su vaiku ieškovas iš anksto praneša atsakovei SMS žinute prieš 3 dienas; SMS žinutėje turi būti visa informacija apie bendravimą su vaiku (kada paima vaiką, iš kur, kiek dienų ir kada vaikas grįš į namus);
– kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas pasilieka gydytis namuose;
– vaiko gimtadienis švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė pasirinkti vietą ir laiką šventei teikiama atsakovei;
– ieškovas gali bendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 19.00 val. telefonu ar kita telekomunikacine priemone, suderinta su atsakove; toks bendravimas neturi trukdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės;
– bendravimo metu ieškovas sudaro vaikui visas galimybes pasiruošti užsiėmimams, atlieka darbus, susijusius su mokymo procesu, laikosi vaiko dienos režimo;
– bendravimo metu ieškovas užtikrina galimybę vaikui dalyvauti visuose būreliuose ar kituose lankomuose užsiėmimuose mokymo įstaigose;
– vaiko vasaros atostogų metų ieškovas gali vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojamą išvyką suderinęs su atsakove; ieškovas šių atostogų metu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 16.00 val. Ieškovas įsipareigoja teikti atsakovei informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį;
– ieškovas kiekvienais metais, suderinęs su atsakove prieš vieną mėnesį gali paimti vaiką Naujųjų metų arba Kalėdų šventėms, nepažeidžiant mokymo įstaigos atostogų tvarkaraščio bei būrelių ir renginių tvarkaraščių.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas A. Š. (A. Š.) ir atsakovė S. N. lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas pagal prievoles, kylančias iš 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 (su 2012 m. birželio 18 d. Susitarimu dėl 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 sąlygų pakeitimo Nr. 1).
Nustatyti ieškovo A. Š. (A. Š.) ir atsakovės S. N. solidariosios prievolės, kylančios iš 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 (su 2012 m. birželio 18 d. Susitarimu dėl 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 sąlygų pakeitimo Nr. 1), vykdymo tvarką, kuri galioja tarp sutuoktinių: visus mokėjimus pagal 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutartį Nr. 0461218210160-16 (su 2012 m. birželio 18 d. Susitarimu dėl 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 sąlygų pakeitimo Nr. 1) atliks ieškovas A. Š. (A. Š.), o, atsakovei S. N. kreditoriaus reikalavimu įvykdžius šią prievolę (jos dalį), ieškovas A. Š. (A. Š.) per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos privalo kompensuoti atsakovei S. N. jos atliktus mokėjimus.
Pripažinti, kad turtinės teisės ir prievolės pagal 2017 m. liepos 25 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 yra asmeninės ieškovo A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinės teisės ir prievolės.
Pripažinti, kad prievolės pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. K1RM-4102, tarp A. Š. (A. Š.) (skolininko) ir A. Š. (A. Š.), I. Š. (kreditorių) yra asmeninės ieškovo A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.
Pripažinti, kad ieškovo A. Š. (A. Š.) kaupiamoji draudimo įmoka yra asmeninė jo turtinė teisė.
Padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovui A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant:
– butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/24 dalimi negyvenamosios patalpos – parkingo, adresu (duomenys neskelbtini);
– kilnojamąjį turtą, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, po santuokos nutraukimo S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo A. Š. (A. Š.) 31 106,85 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų 85 euro centų) kompensaciją atsakovei S. N..
Iš ieškovo atsakovei priteistos 31 106,85 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų 85 euro centų) kompensacijos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, įpareigojant ieškovą A. Š. (A. Š.) mokėti atsakovei S. N. 23 mėnesius po 1 296,11 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 11 euro centų) kas mėnesį, o paskutinį 24 mėnesį sumokėti 1 296,32 Eur.
Kitų patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų netenkinti.
Priteisti iš atsakovės S. N. ieškovui A. Š. (A. Š.) 947,5 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. Š. (A. Š.) 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovės S. N. 1 278 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-124-1030/2019 (ankstesnis Nr. e2-1287-1030/2018) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kuri pakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, panaikinti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.