Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1473-730/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-10
Bylos Nr.: e2A-1473-730/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-14754-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: S. N.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, I. Š., A. Š.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1473-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14754-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. Š. (A. Š.) ir S. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. patikslintą ieškinį atsakovei S. N. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, I. Š., A. Š., ir atsakovės S. N. patikslintą priešieškinį ieškovui A. Š. bei atsakovams (pagal patikslintą priešieškinį) I. Š., A. Š., tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) nutraukti A. Š. ir S. N. (buvusi pavardė – Š.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir paskirti atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 3) padalyti santuokos metu įgytą turtą pagal ieškiniu siūlomą tvarką; 4) nustatyti, kad piniginė prievolė kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2012 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0461218210160-16 yra šalių solidarioji prievolė ir nustatyti šios prievolės vykdymo tvarką: ieškovas visus mokėjimus, įskaitant palūkanas, netesybas ir kt. pagal šalių solidariąją prievolę kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui (2012 m. kovo 3 d. kredito sutartis Nr. 0461218210160-16) įsipareigoja vykdyti iš asmeninių lėšų. Kreditoriui pateikus reikalavimą dėl įmokos (įmokų) sumokėjimo pagal minėtą sutartį atsakovei ir pastarajai reikalavimą (reikalavimus) įvykdžius, ieškovas per 10 dienų, skaičiuojant nuo reikalavimo pateikimo dienos, įsipareigoja atlyginti atsakovei atliktus mokėjimus; 5) nustatyti, kad piniginė prievolė kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“ (uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ teisių perėmėjas) pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 yra šalių solidarioji prievolė; 6) nustatyti, kad piniginė prievolė kreditoriams I. Š. ir A. Š. pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį yra šalių solidarioji prievolė; 7) priteisti atsakovei iš ieškovo piniginę kompensaciją – 12 242,96 EUR, kurios sumokėjimo terminą išdėstyti 24 mėnesiams; 8) priteisti iš atsakovės ieškovui 4 283,69 EUR kompensaciją už sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; 9) nustatyti ieškovo su vaiku M. Š. bendravimo tvarką; 10) nustatyti, kad santuokos nutraukimas atsakovės ir ieškovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.; 11) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „Š.“, atsakovei „N.“; 12) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinio pagrindu nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Santuokos metu gimė duktė M. Š.. Atsakovė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. savo valia paliko šeimą. Nuo to laiko šalys neveda bendro ūkio. Ieškovas mano, kad yra pagrindas pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Dėl santuokos metu įgyto turto nurodo, kad santuokoje įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), su automobilio statymo vieta. Vidutinė rinkos vertė – 131 333 EUR, transporto priemonę – automobilį „Mazda 6“, kurio vertė 7 000 EUR, ir namų apyvokos daiktus. Dėl prievolių kreditoriams nurodo, kad santuokos metu tarp šalių ir akcinės bendrovės SEB banko buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią šalims buvo suteiktas 120 481,92 EUR kreditas butui pirkti. 2017 m. liepos 25 d. tarp ieškovo ir uždarosios akcinės bendrovės „Luminor lizingas“ (uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ teisių perėmėjas) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Luminor lizingas“ įsipareigojo įsigyti automobilį BMW X3, kuris perduotas ieškovui sutarties pagrindu. 2017 m. rugsėjo 20 d. tarp ieškovo, I. Š. ir A. Š. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią sutarties šalys patvirtino, kad kreditoriai suteikė ieškovui iki sutarties pasirašymo 4 000 EUR. Ieškovo teigimu, ši paskola jam buvo suteikta 2017 m. liepos 20 d. pradiniam įnašui (4 000 EUR) už automobilį BMW X3 įnešti. Ieškovas siūlo po santuokos nutraukimo įgytą butą su automobilio statymo vieta palikti ieškovui, priteisiant atsakovei 71 250 EUR kompensaciją, automobilį „Mazda 6“ palikti atsakovei priteisiant ieškovui 3500 EUR kompensaciją, prievolę kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui pagal išperkamosios nuomos sutartį palikti solidariąja prievole, išskyrus, jei automobilis BMW X3 bus paliktas ieškovo nuosavybe. Nurodo, kad automobilį BMW X3 neįtraukia į dalytino turto balansą, nes jis ne šalių nuosavybė. Pažymi, kad atsakovė, nustojusi gyventi kartu, išsinešė 6191 EUR vertės daiktus. Ieškovas 2009 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartimi įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), jo vertė 85 148 EUR, jis 2012 m. gegužės 25 d. buvo parduotas už 60 820 EUR, kurių dalis, tai yra 52 131,60 EUR, ieškovo prašymu, pervesti kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui pagal būsto kreditavimo sutartį. Kreditoriaus duomenimis, ieškinio padavimo dieną buvo sumokėta 79 270,56 EUR kredito. Nurodo, kad pradėjus gyventi atskirai ieškovas prievoles vykdė toliau. Ieškovas sutinka, kad teismas savo sprendimu pakeistų prievolės vykdymo tvarką, o būtent ieškovas visus mokėjimus pagal solidariąją šalių prievolę kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui pagal būsto kredito sutartį vykdys iš asmeninių lėšų, o atsakovė kompensuos jam ½ dalį 42 112,74 EUR neišmokėto kredito. Nurodo, kad pagal įsipareigojimą pagal automobilio BMW X3 išperkamąją nuomą ieškovas sumokėjo 5 952,92 EUR. Daikto likutinė vertė – 9 223,30 EUR. Ieškovo nuomone, jis, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio nuostatomis, turi teisę į 2 976,46 EUR kompensaciją. Nurodo, kad dėl patirtų komunalinių išlaidų nuo gyvenimo skyrium pradžios yra sumokėjęs 2531,76 EUR mokesčių, todėl, ieškovo nuomone, jis turi teisę į 1265,88 EUR kompensaciją. Ieškovas mano, kad nagrinėjamuoju atveju galima taikyti vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir priteisti atsakovei iš ieškovo 12 242,96 EUR. Ieškovas mano, kad yra pagrindas šios kompensacijos išmokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams. Ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove ir įsipareigoja mokėti 200 EUR periodinį išlaikymą. Ieškovas prašo pagal jo pasiūlytą tvarką nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas dėl negautų pajamų nurodo, kad atsakovė pervedė į M. N. sąskaitą 4744,37 EUR, V. T. 144,81 EUR, O. N. 3446,48 EUR, O. R. 231,70 EUR. Ieškovas nurodo, kad šių pervedimų paskirtis nežinoma, teigia, kad atsakovė pinigus naudojo savo interesams, todėl bendroji jungtinė nuosavybė dėl atsakovės tyčinių veiksmų sumažėjo 8567,37 EUR, todėl atsakovė turi kompensuoti ieškovui 4283,69 EUR. Nurodo, kad išlaikymo nereikalauja ir nurodo, kad po santuokos nutraukimo ieškovas palieka pavardę – „Š.“, o atsakovei paliktina pavardė –„N.“.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovė nesutinka su ieškiniu ir prašo tenkinti atsakovė priešieškinį.

4. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir prašo tenkinti priešieškinio reikalavimą – nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Nurodo, kad ieškovas suklastojo atsakovės parašą, tai pripažino ir pats ieškovas. Nurodo, kad sprendžiant kompensacijos klausimą turi būti atsižvelgiama, kad atsakovė priešieškiniu sumažino dalytino turto vertę bankui likusia neišmokėtos prievolės suma. Taigi, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių atsakomybės pagal šią prievolę, teismas turėtų numatyti, kad atsakovei išmokėjus įmoką už ieškovą, ji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į jį. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad automobilio „Mazda 6“ vertė yra 7 000 EUR, nes, atsakovės teigimu, nurodyto automobilio vertė sudaro 4 720 EUR. Dėl automobilio BMW X3 atsakovė nurodo, kad ieškovas, mokėdamas įmokas pagal lizingo sutartį, įgyja turtinę teisę įgyti nuosavybėn išperkamą automobilį, kuris turi vertę, todėl privalo būti įtrauktas į dalytino turto balansinę vertę. Atsakovė nurodo, kad pripažįsta, jog išsikraustydama pasiėmė 1608 EUR vertės odinį kampą; 900 EUR vertės fotokamerą „NIKKON 5300“; 2 900 EUR vertės planšetinį kompiuterį „IPAD AIR“ . Nurodo, kad kamera ir kompiuteris buvo ieškovo dovana atsakovei Kalėdų ir gimimo dienos proga, todėl šie daiktai yra jos asmeninė nuosavybė. Kadangi visas šalims priklausantis kilnojamasis turtas – buitinė įranga, baldai ir kt. – liko ieškovui šalims priklausančiame bute, todėl priteisiant kompensaciją iš ieškovo atsakovei iš jos neturėtų būti atimama odinio kampo vertė. Be to, ieškovas nepateikė jokių dokumentų dėl daiktų vertės. Atsakovės nuomone, nepagrįsti ieškovo reikalavimai, kad jam turėtų būti kompensuojamos buto komunalinės išlaidos, patirtos nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kadangi atsakovė išsikėlė iš šalims priklausančio buto, o jame liko gyventi ieškovas, tai šios išlaidos susidarė už komunalines paslaugas, suteiktas ieškovui naudojantis butu. Dėl nepilnametės dukters išlaikymo priteisimo atsakovė pagrindė išlaidas, būtinas nepilnametės dukters išlaikymui, kuris užtikrintų tinkamas jos augimo sąlygas. Ieškovas atsakovės priešieškiniu nurodytų dukters poreikių ir išlaidų dydžio nepaneigė, tačiau vadovaujasi kasacinio teismo nurodytu orientaciniu kriterijumi išlaikymo dydžiui nustatyti. Pažymėtina, kad teismai nurodytu orientaciniu kriterijumi paprastai vadovaujasi, kai sutuoktinis, iš kurio turi būti priteistas išlaikymas, neturi oficialiai deklaruojamų pajamų, tokiu būdu siekdamas išvengti prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovės, jo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos leidžia jam mokėti priešieškiniu prašomą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, todėl turi būti tenkinamas priešieškinis. Atsakovės manymu, turi būti patvirtinta priešieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka.

5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė „Luminor Lizingas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ iš vienos pusės ir lizingo gavėjo ieškovo iš kitos pusės buvo sudaryta 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią lizingo gavėjui ieškovui suteikta teisė lizingo termino metu (48 mėn.) valdyti ir naudotis automobiliu BMW X3, o lizingo gavėjas ieškovas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus Lizingo sutartyje, automobilio vertė – 19 300 EUR. Nurodo, kad išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta šeimos interesams ir jų poreikių užtikrinimui. Teigia, kad atsakovė aiškiai išreiškė valią įsigyti automobilį pasirašydama ant sutarties. Uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ nuomone, visos aplinkybės patvirtina, kad minėta prievolė buvo skirta šeimos poreikių tenkinimui, todėl, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, ši prievolė turi būti pripažįstama solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė turi turtinę prievolę kreditoriui, kurią įvykdžius jie gali tapti automobilio savininkais. Dėl šios priežasties ši turtinė prievolė nedalijama ir neįtraukiama į dalytino turto balansą.

6. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė su akcine bendrove SEB banku sudarė ir įsipareigojo solidariai vykdyti 2012 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0461218210160-16, kurios pagrindu gautos lėšos skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Įvertinęs patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, akcinė bendrovė SEB bankas pareiškia, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pagal visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos 2012 m. kovo 2 d. kredito sutarties Nr. 0461218210160-16, ieškovas ir atsakovas akcinei bendrovei SEB bankui ir toliau atsakytų solidariai, o prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės būtų padalytas teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

7. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo teismo: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1011, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, paliekant atsakovei pavardę „N.“; 2) priimti atsakovės ieškinio reikalavimo atsisakymą dėl atsakovės iki santuokos sudarymo turėtos pavardės N. nustatymo ir šią bylos dalį nutraukti; 3) iš ieškovo atsakovei priteisti 5 000 neturtinei žalai atlyginti; 4) nustatyti nepilnametės dukters M. Š. gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 5) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. Š., mokant 400 EUR dydžio periodines išmokas kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, M. Š. turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę; 6) nustatyti ieškovui bendravimo su nepilnamete dukra M. Š. tvarką; 7) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/24 negyvenamosios patalpos – automobilio statymo vietos , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 142 000 EUR vertės, su kilnojamuoju turtu 16 639,83 EUR vertės, pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, nustatant jame uzufruktą, paliekant jame gyventi atsakovę iki dukters M. Š. pilnametystės; 7.2. 4 610 EUR vertės automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti atskovės asmenine nuosavybe; 7.3. 19 300 EUR turtinę teisę į automobilį „BMW X3 x Drive20d“ pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe; 7.4. Grąžintinus mokesčius už ieškovo 2015 ir 2016 metų 17 172,51 EUR vertės darbines pajamas pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe; 7.5. Ieškovo kaupiamąją draudimo įmoką pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe; 7.6. Priteisti iš ieškovo atsakovei 47 520,34 EUR kompensaciją bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant ją per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7.7. Pripažinti prievolę akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2012 m. kovo 2 d. Būsto kredito sutartį Nr. 0461218210160-16 (kredito likutis 48 229,55 Eur) solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, nustatant, kad ieškovas visus mokėjimus (įskaitant palūkanas, netesybas ir kt.) pagal solidariąją šalių prievolę kreditorei AB SEB bankui (2012 m. kovo 2 d. Būsto kredito sutartis Nr. 0461218210160-16) vykdys iš asmeninių lėšų, o kreditoriui pateikus reikalavimą dėl įmokos (įmokų) sumokėjimo pagal minėtą sutartį atsakovei ir atsakovei reikalavimą įvykdžius, ieškovas per 10 dienų, skaičiuojant nuo reikalavimo pateikimo dienos, įpareigotinas kompensuoti atsakovei atliktus mokėjimus; 7.8. Pripažinti prievolę UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 (kredito likutis 14 220,55 EUR) asmenine ieškovo prievole; 8. Nustatyti uzufruktą į ieškovui priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovei teisę gyventi su dukra M. Š. bute iki M. Š. pilnametystės; 9. Pripažinti 4 000 EUR paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų ieškovo bei I. Š., niekiniu, o netenkinus šio reikalavimo, pripažinti 4 000 EUR prievolę A. Š. bei I. Š. asmenine ieškovo prievole; 10. Priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

8. Priešieškinio pagrindu nurodė, kad atsakovė ir ieškovas susituokė 2008 m. rugpjūčio 30 d. Santuokoje gimė dukra M. Š.. Ieškovas santuokos metu vartodavo prieš atsakovę psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad dėl ieškovo veiksmų patyrė 5000 EUR neturtinę žalą. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir uzufrukto į ieškovui priklausantį butą nustatymo nurodo, kad prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove bei nustatyti uzufruktą atsakovei kartu su nepilnamete dukra gyventi ieškovui priklausančiame bute, iki dukrai sueis pilnametystė. Dėl išlaikymo vaikui nustatymo nurodo, kad vaikui reikalinga apie 827 EUR suma, todėl prašo priteisti 400 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovė prašo nustatyti ieškovo su nepilnamete dukra M. Š. bendravimo tvarką taip, kaip nurodyta priešieškinyje. Dėl prievolių atsakovė nurodo, kad sutinka, kad nėra kitos galimybės ir po santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi likti solidariai skolingi kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2012 m. kovo 2 d. Būsto kredito sutartį Nr. 0461218210160-16 (kredito likutis 48 229,55 Eur). Todėl atsakovė yra priversta sutikti su ieškovo reikalavimu, kad ieškovas visus mokėjimus pagal solidariąją šalių prievolę kreditorei AB SEB bankui, (2012 m. kovo 2 d. Būsto kredito sutartis Nr. 0461218210160-16) vykdys iš asmeninių lėšų. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje konstatuota, kad laidavimo sutartyje atsakovė nepasirašė, ieškovas suklastojo jos parašą, automobilis „BMW X3 x Drive20d“ nebuvo naudojamas šeimos poreikiams, o juo naudojasi išimtinai ieškovas, todėl prievolė UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį (kredito likutis 14 220,55 EUR) pripažintina asmenine ieškovo prievole. Ieškovo nurodyta 4 000 EUR skola jo tėvams negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole, kadangi visų pirma atsakovė apie šią skolą nieko nežinojo, nedavė sutikimo ir ji nebuvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Antra, ši prievolė yra tariamas sandoris, todėl, vadovaujantis CK 1.86 straipsniu, 6.870 straipsnio 2 dalimi, pripažintina negaliojančia, nes ieškovo tėvai realiai jam jokių pinigų neskolino. Dėl turto padalijimo, kaip jau minėta anksčiau, dalytino turto vertė sudaro 181 090,80 EUR, įsiskolinimas akcinei bendrovei SEB bankui – 48 229,55 EUR, maksimaliai galima asmeninė ieškovo pinigų dalis, gauta pardavus butą (duomenys neskelbtini)– ne daugiau kaip 38 097,77 EUR. Atsakovė prašo, kad santuokoje įgytas turtas turėtų būti padalytas pagal priešieškinyje nurodytą tvarką. Atsakovė sutinka, kad sutuoktiniai vienas kitam išlaikymo neteiktų. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė jau pakeitė pavardę, reikalavimas nustatyti „S. Š. iki santuokos turėtą pavardę N.“ nebeturi prasmės, todėl atsakovė tikslina reikalavimą dėl pavardės ir prašo palikti jai pavardę N..

Atsiliepimas

9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį prašydamas tenkinti jo ieškinį ir iš dalies atsakovės priešieškinį. Ieškovas nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl susigrąžintų mokesčių yra nepagrįstas. Dėl išperkamosios automobilio nuomos sutarties pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, šios rūšies sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir yra šalių solidarioji prievolė bankui. Turtinė teisė į automobilį neegzistuoja, nes kreditas pagal išperkamosios nuomos sutartį nesumokėtas. Tarp šios vartojimo sutarties šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, o ne daiktiniai teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties ieškovas į dalytiną turto balansą neįtraukė „turtinės teisės į automobilį“. Įvykdžius šią sutartį, kredito davėjui kils prievolė perduoti kredito gavėjams nuosavybės teisę į automobilį. Dėl dokumento klastojimo, tai ieškovas neginčija fakto, kad sutartyje pasirašė už savo sutuoktinę, tačiau tai padarė turėdamas jos pritarimą. Tokiu būdu šie duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad ji, kaip ir jos sutuoktinis, norėjo įsigyti minėtą automobilį, žinojo jo kainą, kad neturi patys susitaupę lėšų pirkti šiam turtui ir kad reikalinga paskola.

10. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ iš vienos pusės ir lizingo gavėjo A. Š. iš kitos pusės buvo sudaryta 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. 201710181, pagal kurią lizingo gavėjui ieškovui suteikta teisė lizingo termino metu (48 mėn.) valdyti ir naudotis automobiliu BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o lizingo gavėjas ieškovas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus Lizingo sutartyje (automobilio vertė – 19 300 Eur). Visos aplinkybės patvirtina, kad minėta prievolė buvo skirta šeimos poreikių tenkinimui. Todėl, vadovaujantis CK 3.109 str. nuostatomis bei Kasacinio teismo praktika, ši prievolė turi būti pripažįstama solidaria abiejų sutuoktinių prievole.

11. Uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“ prašo atmesti atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą ir prievolę kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“ pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Nurodo, kad trečiojo asmens interesai nebūtų pažeisti, jei sutuoktiniai tarpusavyje nusistatytų šios solidarios prievolės vykdymo tvarką (šiuo atveju, kad už prievolės vykdymą atsakytų A. Š.), kadangi minėtas susitarimas nesaistytų kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“, tai yra abiejų sutuoktinių atsakomybė uždarajai akcinei bendovei „Luminor Lizingas“ išliktų solidari.

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė su akcine bendrove SEB banku sudarė 2012 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 0461218210160-16, kurios pagrindu suteiktos lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Nurodo, kad nustačius uzufruktą, bus iš esmės suvaržytos hipotekos kreditoriaus teisės bei teisėti interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priėmė atsakovės priešieškinio atsisakymą nuo reikalavimo dėl ikisantuokinės pavardės grąžinimo, nustatė nepilnamečio vaiko M. Š. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisė iš ieškovo išlaikymą M. Š. po 300 EUR, nustatė bendravimo su vaiku tvarką, nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., pripažino, kad ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui pagal prievoles, kylančias iš 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 (su 2012 m. birželio 18 d. Susitarimu dėl 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 sąlygų pakeitimo Nr. 1). Nustatė, kad ieškovo ir atsakovės solidariosios prievolės, kylančios iš 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 (su 2012 m. birželio 18 d. Susitarimu dėl 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 sąlygų pakeitimo Nr. 1), vykdymo tvarką, kuri galioja tarp sutuoktinių: visus mokėjimus pagal 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutartį Nr. 0461218210160-16 (su 2012 m. birželio 18 d. Susitarimu dėl 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 sąlygų pakeitimo Nr. 1) atliks ieškovas, o atsakovei kreditoriaus reikalavimu įvykdžius šią prievolę (jos dalį), ieškovas per 10 dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos privalo kompensuoti atsakovei jos atliktus mokėjimus, Pripažinti, kad turtinės teisės ir prievolės pagal 2017 m. liepos 25 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201710181 yra asmeninės ieškovo turtinės teisės ir prievolės, padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą, priteisė iš ieškovo 31 106,85 EUR kompensaciją atsakovei. Kompensaciją išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

13.1. Pirmosios instancijos teismas dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos nurodė, kad šalys susituokė 2008 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė – dėl ieškovo kaltės. Nurodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nusprendė, kad šalių santuokinis gyvenimas nesusiklostė ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo nėra įrodyta, todėl remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta.

13.2. Pirmosios instancijos teismas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl jų nepilnamečio vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove. Dėl išlaikymo nurodė, kad atsakovė prašo priteisti 400 EUR išlaikymą, o ieškovas sutinka teikti 200 EUR išlaikymą. Teismas atsižvelgdamas į vaiko poreikius nusprendė iš ieškovo priteisti 300 EUR dydžio išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra esminio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl teismas nustato atsakovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką. Dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo teismas nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), su automobilio stovėjimo vieta nesant ginčo priteisiamas ieškovui, jo vertė 142 500 EUR. Nurodė, kad atsakovei priklauso kompensacija, tai yra pusė šio buto vertės – 71 250 EUR. Dėl kilnojamojo turto ir remonto išlaidų teismas nusprendė priteisti 5980,5 EUR kompensaciją. Pažymėjo, kad ieškovo teiginiai dėl atsakovės veiksmų pasiimant turtą neįrodyti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6191 EUR kompensaciją netenkinamas.

13.3. Pirmosios instancijos teismas dėl prievolių nurodė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), su automobilio stovėjimo vieta įsigijimui akcinė bendrovė SEB bankas sutuoktiniams 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutartimi suteikė 120 481,93 Eur kreditą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad prievolės pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo nemodifikuojamos, todėl lieka solidariomis šalių prievolėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas mokėjo kreditą, pagal kredito grąžinimo likutį liko sumokėti 49 075,67 EUR, todėl iš atsakovei priteistinos kompensacijos išskaičiuojama 24 537,84 EUR suma. Nurodo, kad turtinėms sutuoktinių teisėms pasekmės kyla nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., atitinkamai nepagrįstas ieškovo prašymas kompensuoti dalį komunalinių mokesčių, susijusių su naudojimusi butu, adresu (duomenys neskelbtini) (2 531,76 Eur). Pažymėjo, kad remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė aptariamu turtu po 2017 m. rugpjūčio 1 d. nesinaudojo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą padengė dalį paskolos – 52 131,60 EUR, nusprendė priteisti ieškovui 26 065,80 EUR kompensaciją. Nurodo, kad automobilis „Mazda 6“ lieka atsakovei, dėl to ginčo nėra, atsižvelgiant į jo 4720 EUR rinkos vertę, ieškovui priteisiama 2360 EUR kompensacija. Tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės UAB „Luminor Lizingas“ pobūdžio: ieškovas A. Š. prašo šią prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, o atsakovė – asmenine ieškovo prievole. Kreditorė UAB „Luminor Lizingas“ palaiko ieškovo poziciją. Nurodo, kad atsakovė minėtos sutarties nepasirašė, todėl iš jo kylančios prievolės yra asmeninės ieškovo prievolės. Apibendrinant šalių viena kitai mokėtinas kompensacijas ir įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistina 31 106,85 EUR kompensacija ((71 250+5 980,5+6 839,99) – (24 537,84 + 2 360 + 26 065,8)).

13.4. Pirmosios instancijos teismas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir uzufrukto nustatymo nurodė, kad ieškovas prašo iš jo priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo jam tenka pareiga mokėti įmokas bankui pagal šalių būsto kredito sutartį, ieškovo prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.Dėl uzufrukto nustatymo teismas nurodė, kad atsakovė priešieškiniu prašo jai nustatyti uzufrukto teisę naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad šalių nepilnamečiam vaikui priteistas didesnis nei minimalus išlaikymas, atsakovė yra darbingo amžiaus. Taip pat pažymėjo, kad ginčo butas yra keturių kambarių, toks gyvenamasis plotas, teismo vertinimu, nepilnamečio poreikiams patenkinti nėra reikalingas. Tiek pats butas, tiek su juo susijusių prievolių faktinis vykdymas šiuo teismo sprendimu tenka ieškovui, todėl, teismo vertinimu, vaiko poreikiai gali ir turi būti užtikrinami kitu būdu, o uzufrukto nustatymas prieštarautų proporcingumo principui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

14. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) S. N. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą iš dalies, tai yra tenkinti priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. Š. mokant 400 EUR dydžio periodines išmokas kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, M. Š. turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę; tenkinti priešieškinio reikalavimą nustatyti uzufruktą į Ieškovui priklausantį butą nustatant atsakovei teisę gyventi su dukra M. Š. bute iki M. Š. pilnametystės; priteisti iš Ieškovo atsakovei 33550,45 EUR kompensaciją bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant ją per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atmesti ieškinio reikalavimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir priteisti iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Apeliantė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 300 EUR išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad pagal byloje pateiktą vaiko poreikių lentelę vaiko poreikiai per mėnesį siekia 827 EUR, tačiau į šią sumą nėra įskaičiuoti vaiko poreikiai gauti logopedo ir auklės paslaugas. Teigia, kad šalių nepilnametis vaikas nuolat serga, jam reikalinga priežiūra, todėl apeliantė mano, kad yra pagrįstas pagrindas priteisti didesnį išlaikymą iš ieškovo tenkinant atsakovės priešieškinio reikalavimą.

14.2. Apeliantė dėl uzufrukto į ieškovui priklausantį butą nustatymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti uzufruktą į ieškovui priklausantį butą. Teigia, kad atsakovė neturi jokio būsto, yra priversta išsikelti, jos pajamos yra žymiai mažesnės, be to, jai tenka ir kartu gyvenančios dukros išlaikymo našta. Apeliantė teigia, kad ieškovas dažnai nebūna Lietuvos Respublikoje, todėl siekiant patenkinti vaiko interesus nustatytinas uzufruktas. Nurodo, kad nepritaikius uzufrukto, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

14.3. Apeliantė dėl kompensacijos priteisimo nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė prašė priteisti 2443,60 EUR sumą kaip kompensaciją, sumokėtą už Ieškovo pirktą automobilį BMW X3 savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodo, kad minėtas automobilis įsigytas santuokoje ieškovo poreikiams tenkinti, ieškovas sumokėjo pradinį įnašą, patyrė automobilio draudimo išlaidas, todėl, apeliantės teigimu, apeliantei priteistina kompensacija turėjo būti padidinta 2443,60 EUR suma.

14.4. Apeliantė dėl priteistos kompensacijos išdėstymo ir palūkanų priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo išdėstymas dėl kompensacijos priteisimo dalies pažeidžia apeliantės interesus. Teigia, kad neatsižvelgta į tai, kad apeliantė lieka be gyvenamojo būsto ir jai reikalingos lėšos būsto nuomai sumokėti, be to, atsižvelgiant į infliaciją apeliantės gautina kompensacija nuvertės. Pažymi, kad teismas nenustatė, o ir ieškovas neįrodinėjo, jog egzistuoja aplinkybės, dėl kurių ieškovas neturi galimybės sumokėti visą kompensaciją iš karto.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliantės S. N. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės skundo dalį dėl uzufrukto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

15.1. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės reikalavimu nustatyti uzufruktą. Teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipotekos lakštu užtikrinant prievolės vykdymą. Teigia, kad nustačius uzufruktą turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto likvidumą ir vertę, ir tokį turtą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytynių, arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą. Atsižvelgus į jau įregistruotą akcinės bendrovės SEB banko daiktinę (hipotekos) teisę turtui, nagrinėjamoje byloje nepilnamečio vaiko teisė į būstą turi ir gali būti ginama ne nustatant uzufruktą į bankui įkeisto turto dalį, o kitais alternatyviais būdais.

Šalies argumentai

16. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) A. Š. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą iš dalies, tai yra pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 31 106,85 EUR kompensacija, ir priteistos kompensacijos sumą sumažinti iki 12 242,96 EUR, sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, įpareigojant ieškovą mokėti atsakovei 23 mėnesius po 510 EUR kas mėnesį, o paskutinį 24 mėnesį sumokėti 512,96 EUR, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad solidariosios prievolės, kylančios iš 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 (su 2012 m. birželio 18 d. Susitarimu dėl 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16 sąlygų pakeitimo Nr. 1) vykdymo tvarką išdėstyti apeliaciniame skunde nurodyta redakcija, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Apeliantas dėl kompensacijos priteisimo nurodo, kad dalydamas turtą teismas nukrypo nuo teismų praktikos, reglamentuojančios turto padalijimo tvarką bei kompensacijos priteisimą. Teigia, kad teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 142 000 EUR, automobilio „Mazda 6“ vertė – 4720 EUR, kilnojamųjų daiktų vertė – 11961 EUR. Tokiu būdu turto aktyvas yra 158 681 EUR. Teismas konstatavo, kad šalių bendrosios nuosavybės pabaiga yra 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir šalių įsiskolinimas bankui 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 49 075,68 EUR, prievolės vykdymo terminas dar nėra suėjęs. Taigi dalytino turto masę sudaro 109 605,32 EUR. Atsižvelgiant į turto padalijimo principą, kiekvienos šalies dalis bendrame turte sudaro 54802,66 EUR bei po 24537,84 EUR skolos. Kadangi iš viso dalytino turto automobilis „Mazda 6“, kurio vertė 4720 Eur, atitenka atsakovei, ieškovui priteistina 4720 EUR kompensacija ir atsakovės kompensacijos dydis mažinamas iki 50 082,66 EUR. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas asmeninėmis lėšomis (52 131,60 EUR) iš dalies padengė būsto kreditą, tai sudaro pagrindą pripažinti apelianto teisę į 26 065,80 EUR kompensaciją. Tokiu būdu mažintinas priteistinos kompensacijos dydis iki 24 016,86 EUR. Teismas sutiko su ieškovo prašymu ir leido jam vykdyti šalių solidariąją prievolę bankui – 49 075,68 EUR. Kadangi ši prievolė bus vykdoma iš ieškovo asmeninių lėšų, teismas nutarė sumažinti atsakovės kompensacijos dydį 24 537,84 Eur. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės priteistina 520,98 EUR (24537,84 EUR – 24016,86 EUR).

16.2. Apeliantas dėl sutuoktinių prievolės nurodo, kad nesutikus sumažinti priteistiną kompensaciją, apeliantas nesutinka su solidariosios prievolės vykdymo tvarka, kai visą skolą ieškovas turės mokėti iš asmeninių lėšų. Tokiu atveju ieškovas atsidurs blogesnėje padėtyje, nes turės sumokėti kompensaciją atsakovei, o įvykdžius solidariąją prievolę kreditoriui įgis reikalavimo teisę bendraskoliui (atsakovei) tik 2032 m. Antra, Sutuoktinių finansinis įsipareigojimas bankui liko solidarioji šalių prievolė. Nurodo, kad iš turto aktyvo buvo atimta likusi nesumokėta skolos dalis, neįvertinant to, kad ši solidarioji prievolė yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu, kai už naudojimąsi suteiktu kreditu skolininkai moka šalių sutartas kintamąsias palūkanas – 2,14 proc. marža + vidutinės tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR, kuri koreguojama kas 3 mėn. ( Sutarties 5 p. ).

16.3. Apeliantas dėl kompensacijos priteisimo nurodo, kad prašė priteisti pirmosios instancijos teismo jam iš atsakovės 4 283,69 EUR kompensaciją (negautas pajamas). Šį savo reikalavimą grindė 2012–2014 m. laikotarpiu iš atsakovės sąskaitos padarytais pavedimais M. N., V. T., O. N., O. R.. Nurodo, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad minėtas lėšas nepanaudojo asmeniniams tikslams. Teismas nepagrįstai perkėlė pinigų panaudojimo įrodinėjimo naštą ieškovui. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole.

Atsiliepimas

17. Apeliantė S. N. pateikė atsiliepimą į apelianto A. Š. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apelianto A. Š. apeliacinį skundą, tenkinti S. N. apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

17.1. Dėl kompensacijos priteisimo nurodo, kad apeliantas teikdamas skaičiavimus dėl kompensacijos priteisimo daro skaičiavimo klaidas. Ieškovas du kartus atėmė 49 075,68 EUR prievolę kreditorei AB SEB bankui pagal 2012 m. kovo 2 d. Kredito sutarties Nr. 0461218210160-16, t. y. iš pradžių šią prievolę atėmė iš bendro turto vertės, tokiu būdu sumažindamas atsakovei tenkančią turto dalį, o vėliau iš mokėtinos kompensacijos dar kartą atėmė pusę šios prievolės, kaip atsakovei tenkančią prievolės dalį. Kadangi ieškovas, skaičiuodamas turto balansą iš jo atėmė mokėtiną prievolę bankui, tokiu būdu sumažindamas atsakovei tenkančio turto dalį, todėl nepagrįstai iš atsakovei mokėtinos kompensacijos atėmė pusę šios prievolės, nes ji jau kartą buvo minusuota. Be to, apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai nurodo, kad iš atsakovei mokėtinos kompensacijos turi būti atimta visa ieškovei priteistos transporto priemonės „Mazda 6“ vertė, t. y. 4720 EUR, nes ½ jos dalis priklausė atsakovei, todėl ji privalo kompensuoti ieškovui tik ½ dalį jos vertės, tą teismas ir padarė, nurodydamas tai Sprendime.

17.2. Dėl solidarios prievolės vykdymo nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas, kad ieškovui įvykdžius solidariąją prievolę už atsakovę, ji privalo padengti ieškovui pastarojo sumokėtas sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek teismas, skaičiuodamas iš ieškovo priteistiną kompensaciją atsakovei, tiek pats ieškovas, pateikdamas skaičiavimus apeliaciniame skunde, iš atsakovei mokėtinos kompensacijos atėmė ieškovui tenkančią prievolę bankui. Tokiu būdu netgi nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja, kad iš atsakovė būtų įpareigota atlyginti pastarojo atliktus mokėjimus pagal Kredito sutartį. Jeigu teismas spręstų, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovo sumokėtas kredito įmokas bankui, tuomet teismas turėtų atitinkamai padidinti 24 537,68 eurais iš ieškovo priteistiną kompensaciją atsakovei už jai tenkančią mažesnę turto dalį, nes šia dalimi buvo sumažinta kompensacija.

17.3. Dėl kompensacijų už panaudotas lėšas priteisimo nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 4 283,69 EUR kompensacijos (negautų pajamų) priteisimo iš atsakovės, motyvuodamas 2012–2014 m. laikotarpiu iš atsakovės sąskaitos padarytais pavedimais M. N., V. T., O. N., O. R.. Pažymėtina, kad pervestos sumos nėra didelės, atsakovė šeimos interesais atlikdavo labai daug įvairių pavedimų, mokėjimų. Atsakovas 5–7 metus netgi neginčijo ir nekvestionavo šių piniginių lėšų panaudojimo, neįrodė ir netgi nenurodė, kokiais neva asmeniniais tikslais atsakovė būtų galėjusi panaudoti šias pinigines lėšas.

18. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliantės S. N. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės skundo dalį dėl uzufrukto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

18.1. Nurodo, kad sutikdamas su A. Š. apeliacinio skundo argumentais patvirtina, kad būsto kredito sutartis buvo sudarytas ieškovo ir atsakovės šeimos interesų poreikių tenkinimui. Nurodo, kad apeliantas prašo prievolę palikti solidariąja sutuoktinių prievole. Teigia, kad ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi už prievolę, kylančią iš kreditavimo sutarties. Įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, akcinė bendrovė bankas pareiškia, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pagal visas prievoles, kylančias iš su akcine bendrove SEB banku sudarytos kredito sutarties A. Š. ir S. N. akcinei bendrovei SEB bankui ir toliau atsakytų solidariai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

21. Apeliantė S. N. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 300 EUR periodinį išlaikymą neatsižvelgdamas į faktines aplinkybes, jog vaikas lieka gyventi kartu su apeliante, be to, pagal vaiko poreikių lentelę jo poreikiai siekia 827 EUR per mėnesį, kadangi vaikui reikalingos auklės ir logopedės paslaugos, vaikas nuolat serga. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialines teisės normas spręsdamas sutuoktinių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą santuokos nutraukimo byloje.

22. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl jų nepilnamečio vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante S. N. ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neskundžiama. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas sutuoktinių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą nustatė, kad S. N. prašo priteisti 400 EUR išlaikymą, o A. Š. – 200 EUR išlaikymą. Teismas įvertinęs byloje esančių poreikių lentelę nusprendė šalių reikalavimus tenkinti iš dalies ir priteisti 300 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nesutinka.

24. Pirmiausia pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl periodinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimo nepakankamai atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, A. Š. gaunamas pajamas ir į tai, kad didesnė rūpinimosi vaiku našta tenka S. N.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. Š. turtinė padėtis yra geresnė, kadangi A. Š. priteistas didesnės vertės turtas, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), be to, nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su S. N., akivaizdu, kad jai tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta. Pažymėtina, kad S. N. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje nurodė, kad A. Š. gauna apie 3000 EUR atlyginimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos bei vertintos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. Š. sąskaitų išrašų duomenis (I e. tomas, 63–92 e. b. l.), nustatė, kad A. Š. kas mėnesį gauna apie 3200 EUR įplaukas. Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, teismas mano, kad A. Š. turtinė padėtis jam leidžia teikti didesnį išlaikymą nei A. Š. ieškinyje nurodytas 200 EUR išlaikymas.

25. Antra, apeliantė prašo priteisti 400 EUR išlaikymą. Nurodo, kad vaikui reikalingos logopedo, auklės paslaugos, be to, vaikas nuolat serga. Su apeliantės argumentais teismas nesutinka. Įvertinus vaiko poreikių lentelę, kurią parengė pati apeliantė, matyti, kad vaiko poreikiai kas mėnesį siekia apie 827 EUR ir iš šios sumos 25 EUR skiriama gydymui, 15 EUR odontologui, 100 EUR logopedui (I e. tomas, 20 e. b. l.). Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius, neatsižvelgė į šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri leidžia orientuotis apie šalies pragyvenimo lygį ir reikalingą pinigų sumą tenkinti žmogaus būtinuosius poreikius. Apeliacinės teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, kad 400 EUR išlaikymo dydžio būtinumas nėra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nėra nustatyti specialūs vaiko poreikiai, be to, toks išlaikymo dydis atsižvelgiant į minimalų mėnesinį darbo užmokestį (555 EUR) prieštarautų ir orientaciniams teismų praktikoje suformuotiems kriterijams.

26. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 22–25 punktai), į byloje keliamą klausimą (nutarties 21 punktas) teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų, nukrypo nuo orientacinių kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl sprendimo dalis, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 22–25 punktuose, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo keistina, priteisiant 350 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsižvelgus į tai, kad A. Š. turtinė padėtis jam leidžia teikti tokio dydžio išlaikymą, bei į tai, kad S. N. tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta.

Dėl uzufrukto į ieškovui priklausantį butą nustatymo

27. Apeliantė dėl uzufrukto į ieškovui priklausantį butą nustatymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti uzufruktą į ieškovui priklausantį butą. Teigia, kad neturi jokio būsto, yra priversta išsikelti, jos pajamos yra žymiai mažesnės, be to, jai tenka ir kartu gyvenančios dukros išlaikymo našta. Apeliantė teigia, kad ieškovas dažnai nebūna Lietuvos Respublikoje, todėl siekiant patenkinti vaiko interesus nustatytinas uzufruktas. Nurodo, kad nepritaikius uzufrukto, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl uzufrukto nustatymo į sutuoktiniui A. Š. priteistą butą.

28. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių, pagal kurią uzufruktorius įgyja teisę valdyti daiktą ir jį naudoti pagal paskirtį. Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Su apeliantės apeliacinio skundo dalimi dėl uzufrukto į ieškovui priklausantį butą nustatymo nesutinkama.

29. Pirmiausia byloje nėra ginčo dėl fakto, kad, nutraukus šalių santuoką, butas, esantis (duomenys neskelbtini), su automobilio statymo vieta, pripažintinas A. Š. nuosavybe. Apeliantė prašo nustatyti teisę naudotis butu iš esmės dėl to, kad neturi galimybės įsigyti kito būsto, bus pažeista vaiko teisė į gyvenamąjį būstą. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apeliantė faktiškai (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Apeliantė 2018 m. sausio 4 d. atsiliepime nurodė, kad nepilnametė dukra M. Š. šiuo metu gyvena su apeliante, bei ji užtikrina saugią ir tinkamą aplinką vaikui augti, todėl darytina išvada, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl negalėjimo užtikrinti vaikui gyvenamosios vietos yra deklaratyvūs, prieštaraujantys pačios apeliantės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje) nurodytoms aplinkybėms.

30. Antra, pažymėtina ir tai, kad apeliantės reikalavimas iš esmės pažeistų ir trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko interesus. Kaip matyti, butas (duomenys neskelbtini), yra įsigytas sudarant kreditavimo sutartį ir įkeistas hipotekos lakštu užtikrinant prievolės vykdymą. Remiantis trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko argumentais, jog nustačius uzufruktą neabejotinai sumažėtų turto likvidavimo galimybės, atsižvelgus į įregistruotą akcinės bendrovės SEB banko daiktinę (hipotekos) teisę turtui, sprendžiama, kad apeliantės reikalavimo patenkinimas pažeistų trečiųjų asmenų interesus.

31. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 28–30 punktai), dėl byloje keliamo klausimo (nutarties 27 punktas) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl uzufrukto nustatymo tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl uzufrukto nustatymo paliekama nepakeista.

Dėl kompensacijos už automobilio pradinio įnašo ir draudimo išlaidų priteisimo

32. Apeliantė dėl kompensacijos priteisimo nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė prašė priteisti 2443,60 EUR sumą kaip kompensaciją, sumokėtą už ieškovo pirktą automobilį BMW X3 savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodo, kad minėtas automobilis įsigytas santuokoje ieškovo poreikiams tenkinti, ieškovas sumokėjo pradinį įnašą, patyrė automobilio draudimo išlaidas, todėl, apeliantės teigimu, apeliantei priteistina kompensacija turėjo būti padidinta 2443,60 EUR suma. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nustatydamas sutuoktinių turto balansą ir spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo įvertino aplinkybes dėl automobilio BMW X3 įnašo ir draudimo išlaidų sumokėjimo.

33. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Su apeliantės apeliacinio skundo dalimi dėl kompensacijos už automobilio pradinio įnašo ir draudimo išlaidų priteisimo teismas nesutinka.

34. Pirmiausia A. Š. kaip asmeninę nuosavybę įgijo turtinę teisę į automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 19 300 EUR. Šis automobilis buvo įsigytas ieškovui sudarant 2017 m. liepos 27 d. išperkamosios nuomos sutartį neturint sutuoktinės S. N. sutikimo, parašas laidavimo sutartyje yra ne S. N.. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad laidavimo sutartyje apeliantė nepasirašė, automobilis „BMW X3 x Drive20d“ nebuvo naudojamas šeimos poreikiams, o juo naudojasi išimtinai ieškovas, todėl prievolė pagal 2017 m. liepos 25 d. išperkamosios nuomos sutartį pripažinta asmenine A. Š. prievole. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad automobilis buvo įsigytas prieš apeliantės valią ir jis buvo įsigytas išperkamosios nuomos būdu, tai yra sumokant 4060 EUR pradinį įnašą ir 827,20 EUR draudimą, nusprendė, kad A. Š. sumažino šeimos turtą, lėšas panaudojo asmeniniais tikslais, todėl nusprendė, kad apeliantei priklauso pusė šios sumos, tai yra 2443,60 EUR kompensacija.

35. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 33–34 punktai), dėl byloje keliamo klausimo (nutarties 32 punktas) teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl automobilio BMW X3 įnašo ir draudimo išlaidų sumokėjimo, yra nepagrįsti, šis klausimas yra išspręstas, todėl sprendžiama, kad apeliantės apeliacinio skundo dalis dėl kompensacijos už automobilio pradinio įnašo ir draudimo išlaidų priteisimo nepagrįsta, todėl atmetama. Pažymėtina, kad šis turtas įtrauktas vertinant bendro buvusių sutuoktinių turto balansą šios nutarties 41–51 dalyse.

Dėl teismo priteistos kompensacijos išdėstymo

36. Apeliantė dėl priteistos kompensacijos išdėstymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalis dėl kompensacijos priteisimo pažeidžia apeliantės interesus. Teigia, kad neatsižvelgta į tai, kad apeliantė lieka be gyvenamojo būsto ir jai reikalingos lėšos būsto nuomai sumokėti. Pažymi, kad teismas nenustatė, o ir ieškovas neįrodinėjo, jog egzistuoja aplinkybės, dėl kurių ieškovas neturi galimybės sumokėti visą kompensaciją iš karto. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos tinkami vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė procesinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteistos kompensacijos išdėstymo.

37. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus.

38. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas spręsdamas klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas esant išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

39. Pirmiausia pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl priteistos kompensacijos išdėstymo nepakankamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus spręsdamas klausimą dėl kompensacijos išdėstymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo sprendimu A. Š. priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), apeliantė nuosavybės teisė valdomo gyvenamojo būsto neturi. Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su apeliante, todėl sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais jog pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą, nepakankamai atsižvelgė į apeliantės interesus, bei į teisėtą lūkestį gauti kompensaciją už A. Š. priteistą didesnės vertės turtą.

40. Antra, būtina įvertinti ir tai, ar atsisakius tenkinti apelianto A. Š. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl priteistos kompensacijos išdėstymo nebus pažeidžiami apelianto interesai (nutarties 37-38 punktai). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į faktines aplinkybes jog apelianto turtinė padėtis yra geresnė, tai yra A. Š. gauna pastovias, didesnes nei vidutines pajamas (I e. tomas, 63–92 e. b. l.), į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus asmuo, į tai, kad apeliantui priteistas didesnės vertės turtas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių (nutarties 38 punktas) aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti apelianto A. Š. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos išdėstymo.

41. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 37-40 punktai), dėl byloje keliamo klausimo (nutarties 36 punktas) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteistos kompensacijos išdėstymo netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė bylos faktinės aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos išdėstymo panaikinama, apelianto A. Š. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos išdėstymo atmetant.

Dėl palūkanų priteisimo

42. Apeliantė dėl palūkanų priteisimo nurodo, kad tinkamai nebuvo išspręstas apeliantės reikalavimo priteisti jai penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant ją per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad apeliantei priteista kompensacija dėl infliacijos nuvertės, todėl yra pagrindas priteisti palūkanas. Atsižvelgiant į apeliantės argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas dėl palūkanų priteisimo už kompensaciją, priteistą už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį.

43. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti procesinių palūkanų instituto, kadangi dėl priteistos kompensacijos apeliantė nepatiria nuostolių, be to, priteista kompensacija nėra kildinama iš piniginės prievolės pažeidimo.

44. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 42 punktas), dėl byloje keliamo klausimo (nutarties 41 punktas) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl palūkanų priteisimo tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo paliekama nepakeista.

Dėl turto padalijimo tvarkos ir kompensacijos priteisimo.

45. Apeliantas A. Š. dėl kompensacijos priteisimo nurodo, kad dalijant turtą teismas nukrypo nuo teismų praktikos, reglamentuojančios turto padalijimo tvarką bei kompensacijos priteisimą. Teigia, kad atsižvelgiant į turto padalijimo principą, kiekvienos šalies dalis bendrame turte sudaro 54 802,66 EUR bei po 24 537,84 EUR skolos. Kadangi iš viso dalytino turto automobilis „Mazda 6“, kurio vertė 4720 Eur, atitenka atsakovei, ieškovo naudai priteistina 4720 EUR kompensacija ir atsakovės kompensacijos dydis mažinamas iki 50 082,66 EUR. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas asmeninėmis lėšomis (52 131,60 EUR) iš dalies padengė būsto kreditą, tai sudaro pagrindą pripažinti apelianto teisę į 26 065,80 EUR kompensaciją. Tokiu būdu mažintinas priteistinos kompensacijos dydis iki 24 016,86 EUR. Teismas sutiko su ieškovo prašymu ir leido jam vykdyti šalių solidariąją prievolę bankui – 49 075,68 EUR. Kadangi ši prievolė bus vykdoma iš ieškovo asmeninių lėšų, teismas nutarė sumažinti atsakovės kompensacijos dydį 24 537,84 EUR. Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 520,98 EUR. Atsakovė atsiliepimu nesutinka, nurodo, kad ieškovas du kartus atėmė 49 075,68 EUR prievolę kreditoriui, o vėliau iš mokėtinos kompensacijos dar kartą atėmė pusę šios prievolės, kaip atsakovei tenkančią prievolės dalį.

46. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 41 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu konstatavo faktinės aplinkybes dėl šalių turto balanso bei ar tinkamai taikydamas materialinės teisės normas išsprendė klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo.

47. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

48. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad joms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), su automobilio statymo vieta po santuokos nutraukimo būtų priteistas A. Š.. Ši aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama. Iš teismui pateiktos turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad minėto nekilnojamojo turto vertė yra 142 500 EUR (2 e. tomas, el. b. l. 55). Todėl šį turtą A. Š. priteisus natūra, atsakovei priklauso pusės jo rinkos vertės, tai yra 71 250 EUR, kompensacija. Pirmosios instancijos teismas A. Š. priteisė bute esančius kilnojamuosius daiktus 11 961 EUR vertės, todėl pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas apeliantei priteisti 5980,50 EUR kompensaciją. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas šalių prašymą pripažinti jų solidariąją prievolę kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui, tačiau pripažindamas, kad prievolė mokėti įmokas tenka A. Š., atsižvelgdamas į likusio kredito likutį (49 075,76 EUR) nusprendė iš ieškovės kompensacijos išskaičiuoti 24 537,84 EUR sumą. Teismas atsižvelgdamas ir į tai, kad A. Š. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, padangė šalių kredito sutartį 52 131,60 EUR, nusprendė, kad A. Š. turi teisę į pusę šios sumos, tai yra 26 065,80 EUR, kompensaciją.

49. Apeliantas nesutinka, jog atsakovei priklauso 6839,99 EUR kompensacija už lėšas panaudoti butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Teigia, kad šis butas įsigytos apelianto tėvų, o vėliau šis butas buvo padovanotas jam dovanojimo sutartimi ir tapo jo asmenine nuosavybe. Su apelianto argumentais nesutinkama. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad butas jo įsigijimo metu priklausė apelianto tėvams, tačiau įsigyjant būstą, tam buvo panaudotos šalių šeimos lėšos, tai yra apeliantas į I. Š. sąskaitą skirtingais laikotarpiais pervedė iš viso 13 679,98 EUR (II e. tomas, 106–125 e. b. l. VII, 73 e .b. l.). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepriklausomai nuo to, kad dovanojimo sutartimi minėtas butas tapo apelianto nuosavybe, tačiau kaip matyti, jo įsigijimo metu buvo panaudotos šalių šeimos lėšos, todėl sutiktina, jog atsakovei priklauso pusė šių pinigų – 6 839,99 EUR.

50. Apeliantas nurodo, kad jam turi būti priteista 4270 EUR kompensacija dėl atsakovei atitekusio automobilio „Mazda 6“. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Mazda 6“ po santuokos nutraukimo būtų priteista atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs priteisti atsakovei automobilį, spręsdamas dėl jo vertės, konstatavo, kad atsižvelgus į pateiktus byloje įrodymus dėl transporto vertės, jos vertė yra 4270 EUR (IX e, tomas, 191 e. b. l.). Atsižvelgdamas į tai, pagrįstai nusprendė šį atsakovei natūra priteistą turtą kompensuoti ieškovui puse jo rinkos vertės – 2 360 EUR.

51. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl automobilio BMW X3 nusprendė, kad jis buvo įsigytas išimtinai A. Š. poreikiais nesant sutuoktinės parašo laidavimo sutartyje. Teismas nustatė, jog apeliantas panaudojo šeimos pinigus jį apdrausdamas (827,20 EUR) ir sumokėdamas pradinį įnašą (4060 EUR). Kadangi dėl šių aplinkybių pasisakyta nutarties 32–35 punktuose, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. sumažino šeimos turtą 4887,20 EUR suma, todėl I. Š. priklauso 2443,60 EUR kompensacija. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą iš esmės išsprendė, tačiau šios kompensacijos neįtraukė į bendrą turto balansą.

52. Apeliantas nurodo, kad jam priklauso 8285,06 EUR suma už sumokėtą 6962,93 EUR kredito dalį, 1322,13 EUR palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. Nurodo, kad atsakovas iš asmeninių lėšų įvykdė solidariąją prievolę pagal kreditavimo sutartį. Su apelianto argumentais nesutinkama. Kaip nurodyta nutarties 44 punkte, apeliantui buvo priteista 24 537,84 EUR suma pagal kredito likutį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kadangi apeliantui kompensacija buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo priteisti minėtą kredito dalį ir dalį palūkanų, kadangi tokiu atveju būtų pakartotinai kompensuojama prievolė, kurią mokėti prisiėmė A. Š.. Pažymėtina ir tai, kad abi šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui pagal 2012 m. kovo 2 d. kreditavimo sutartį, todėl A. Š. įvykdžius solidariąją prievolę, jis įgis reikalavimo teisę gauti sumokėtas palūkanas, kurių dydis galbūt keisis atsižvelgiant į vidutines tarpbankines palūkanų normas, kurios pagal šalių sutartį yra koreguojamos.

53. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nepriteisė 4283, 69 EUR kompensacijos. Nurodo, kad atsakovė S. N. 2012–2017 metais pervedė M. N., O. N., V. T., O. R. 8567,38 EUR sumą. Teigia, kad S. N. neįrodžius, kad šie pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, pusė šios sumos priklauso apeliantui, tai yra 4283,69 EUR. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį sutuoktinis turi pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudoja tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai sutuoktinis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, sąrašas nėra baigtinis, taigi iš bendro sutuoktinių turto gali būti vykdomos iš esmės bet kurios prievolės, išimtinai susijusios su šeimos poreikių tenkinimu. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad, nesant duomenų, kam buvo panaudotos lėšos, spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Kaip nurodyta, būtent sutuoktinis turi įrodyti, jog lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šiuo atveju tai nebuvo įvertinta ir netinkamai taikant materialinės teisės normas, paskirstant įrodinėjimo naštą buvo nuspręsta nepriteisti nurodytos kompensacijos. Kaip matyti, nors pinigų suma buvo pervedinėjama 5 metų laikotarpiu, tačiau pervesta bendra suma yra didelė, apie 8567,38 EUR, kas per mėnesį sudaro apie 142,79 EUR sumą. Kam šias lėšas panaudojo atsakovė, nėra žinoma, ji tik nesant rašytinių įrodymų nurodo, kad lėšos nurodytiems asmenims pervestos už perduotus daiktus. Atsižvelgiant į CK 3.109 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštą, spręstina, kad pinigus panaudojusi S. N. neįrodė, kad lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, todėl daroma išvada, kad pusė šios sumos, tai yra 4283,9 EUR, kaip kompensacija už asmeniniais tikslais panaudotas lėšas priklauso A. Š..

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliantė S. N. turi teisę į 71 250 EUR sumą už ieškovui atitenkantį butą (nutarties 44 punktas), 5980,50 EUR kompensaciją už minėto buto pagerinimo išlaidas ir jame likusius kilnojamuosius daiktus (nutarties 44 punktas), 6839,99 EUR kompensacija už pinigines lėšas, kurias ieškovas pervedė I. Š. (nutarties 45 punktas), 2443,60 EUR kompensacija už asmeniniais tikslais panaudotas lėšas (nutarties 47 punktas). Iš viso 86 514,09 EUR. A. Š. turi teisę į 24 537,84 EUR kompensaciją už prievolę sumokėti kredito likutį (nutarties 44 punktas), 26 065,80 EUR kompensacija už panaudotas asmenines lėšas kreditui padengti (nutarties 44 punktas), 2760 EUR kompensacija už S. N. atitekusį automobilį „Mazda 6“ (nutarties 46 punktas), 4283,69 EUR už asmeniais tikslais panaudotas lėšas (nutarties 49 punktas) Iš viso 57 647,33 EUR. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad S. N. priklauso 31 866,76 EUR kompensacija (86 514,09-57 647,33 =31 866,76 EUR).

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu konstatavo faktinės aplinkybes dėl šalių turto balanso, tačiau netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą nusprendė, kad A. Š. nepriklauso 4283,90 EUR kaip kompensacija už asmeniniais tikslais panaudotas lėšas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime siekiant nustatyti turto balansą buvo padaryta ne teisės taikymo klaida, tai yra nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai motyvavo išvadą dėl 2443,60 EUR kompensacijos priteisimo S. N., tačiau šios sumos neįtraukė į bendro turto balansą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo tvarkos ir kompensacijos priteisimo keistina, nustatant, kad S. N. priklauso 31 866,76 EUR kompensacija.

Dėl procesinės bylos baigties

56. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 26, 35, 51 punktuose, konstatuojama, kad S. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 49 punkte, laikoma, kad A. Š. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, į turto balansą įtraukiant 4283, 69 EUR kompensaciją, tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo tvarkos ir kompensacijos priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

59. Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra padidinama išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma nuo 300 EUR iki 350 EUR, kompensacija atsakovei nuo 31 106,85 EUR iki 31 866,76 EUR (2,38 procento) ir pakeičiama teismo sprendimo išdėstymo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo yra pakeista 2,38 procento, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad yra patenkinta 61 procento atsakovės priešieškinio turtinių reikalavimų, kadangi faktiškai buvo patenkinta 65,46 procento turtinių reikalavimų atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už BMW X3 draudimo išlaidas ir įnašo sumokėjimą, kuris tinkamai nebuvo įtrauktas į bendro turto balansą.

60. Apeliantas A. Š. yra sumokėjęs advokatui 1 500 EUR už teisinę pagalbą, 70 EUR dokumentų vertimo išlaidų, 521 EUR žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad už ieškovo reikalavimus dėl 4283,69 EUR kompensacijos priteisimo mokamas 96 EUR žyminis mokestis, dėl reikalavimo dėl buto padalijimo mokamas 1294 EUR žyminis mokestis. Patenkinus apelianto reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo A. Š. iš apeliantės S. N. priteisimas sumokėtas 521 EUR žyminis mokestis, o likusi žyminio mokesčio dalis 869 EUR priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą. Įvertinus patenkintus patikslinto ieškinio reikalavimus, konstatuotina, kad buvo patenkinta 60 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, patenkinus apelianto reikalavimą dėl kompensacijos 4283,69 EUR kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantui priteisiamos 942 EUR patirtos advokato pagalbos ir vertimo išlaidos.

61. Atsižvelgiant į tai, kad priteista kompensacija yra padidinta, laikoma, kad yra pagrindas pripažinti, jog yra iš viso patenkinta 67,06 procento priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 67,06 procento priešieškinio reikalavimų, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, nurodant, kad iš ieškovo valstybei yra priteista 477,16 EUR žyminio mokesčio suma, kadangi patenkinus 67,06 procento priešieškinio reikalavimų mokėtinas 702,16 EUR žyminis mokestis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteisiamas jos 225 EUR žyminis mokestis, likusi 477,16 EUR suma priteistina valstybei iš A. Š. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

62. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliantui A. Š. iš apeliantės S. N. priteistina 1500,50 EUR (37,5+521+942), o atsakovei iš ieškovo 300 EUR (75+225) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 1200,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64. Apeliantas A. Š. už apeliacinio skundo parengimą patyrė 800 EUR advokato pagalbos ir 424 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, iš viso 1224 EUR. Apeliantė S. N. patyrė 968 EUR apeliacinio skundo parengimo išlaidų, 1028,50 EUR atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų, iš viso 1996,50 EUR.

65. Apeliantė S. N. pareiškė šiuos reikalavimus – padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nustatyti uzufruktą į ieškovui priklausantį būstą, priteisti kompensaciją už automobilį BMW X3, atmesti A. Š. reikalavimą išdėstyti teismo sprendimą, priteisti procesines palūkanas. Apeliantas A. Š. pareiškė šiuos reikalavimus – dėl kompensacijos priteisimo už S. N. asmeniniais tikslais panaudotų lėšų priteisimo, dėl kompensacijos priteisimo už sumokėtas įmokas kredito sutarčiai vykdyti, dėl kompensacijos sumažinimo, dėl solidarios prievolės pakeitimo, dėl kompensacijos pakeitimo S. N. nepriteisiant 6839,99 EUR sumos A. Š. už asmeniniais tikslais panaudotas lėšas.

66. Nagrinėjamu atveju apeliantės S. N. apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies, padidinant nepilnamečiam vaikui tiektiną išlaikymą nuo 300 EUR iki 350 EUR sumos. Apeliantė prašė priteisti 400 EUR išlaikymą periodinėmis išmokomis. Laikoma, kad šis apeliacinio skundo reikalavimas yra patenkintas ½ dalimi. Apeliantė taip pat prašė priteisti kompensaciją už automobilį BMW X3. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kad nors pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą teisingai išsprendė, tačiau neįtraukė į sutuoktinių bendro turto balansą, tai sąlygojo neteisėtą apeliantei priteistos kompensacijos sumažinimą. Teismo vertinimu, laikytina, kad šis apeliacinio skundo reikalavimas yra patenkintas. Nagrinėjamu atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą atsižvelgiama ir į tai, kad patenkintas apeliantės reikalavimas dėl priteistos kompensacijos išdėstymo panaikinimo. Apeliantės reikalavimai dėl uzufrukto nustatymo, procesinių palūkanų priteisimo atmesti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jog apeliantė pareiškė 5 reikalavimus, iš kurių 2,5 patenkinta, laikoma, kad apeliantės apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ir S. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas, jai priteistinas 998,25 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš apelianto A. Š..

67. Nagrinėjamu atveju apelianto A. Š. apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies, patenkintas apelianto reikalavimas į bendro turto balansą įtraukti sumą už S. N. asmeniniais tikslais panaudotas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jog apeliantas pareiškė 5 reikalavimus, iš kurių 1 patenkintas, laikoma, kad apelianto apeliacinis skundas patenkintas 20 procentų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ir A. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas, jam priteistinas 244,80 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš apeliantės S. N.. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliantei S. N. iš apelianto A. Š. priteistina 753,45 EUR (988,25-244,80), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

68. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo keistina, ją išdėstant taip:

„Priteisti iš A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.“

Sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo keistina, ją išdėstant taip:

„Priteisti iš ieškovo A. Š. (A. Š.) 31 866,76 EUR (trisdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 76 euro centų) kompensaciją atsakovei S. N..“

Sprendimo dalis dėl teismo sprendimo išdėstymo keistina, ją išdėstant taip:

Ieškovo A. Š. (A. Š.) patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos išdėstymo atmesti.

Sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo keistina, ją išdėstant taip:

„Priteisti iš ieškovo A. Š. (A. Š.) 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą“.

Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, ją išdėstant taip:

Priteisti iš atsakovės S. N. ieškovui A. Š. (A. Š.) 1200,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti apeliantei S. N. iš apelianto A. Š. (A. Š.) 753,45 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Irma ČuchrajErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė