Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovui T. K., jo atstovui advokatui Gediminui Žliobai, trečiajam asmeniui O. G., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui Valdui Rimkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių nustatymo bei pagal atsakovo T. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, faktinio gyvenimo skyrium dienos nustatymo, turto padalijimo, bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys AB SEB bankas, O. G., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- leisti T. K. netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis);

- leisti T. K., kai jis yra Lietuvos Respublikoje, su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. bendrauti kas antrą savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje su nakvyne, pasiimant vaiką iš darželio / mokyklos penktadienį ir nuvežant jį į darželį / mokyklą pirmadienio rytą;

- antru savaitgaliu laikomas sekantis po grįžimo einantis savaitgalis;

- T. K. praneša J. K. apie grįžimo į Lietuvos Respubliką datą ir buvimo joje laikotarpį raštu ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms iki susitikimo;

- leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant juos nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 savaičių laikotarpiui; T. K. turi teisę bendrauti su vaikas nepertraukiamai; apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu J. K. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį;

- leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K., ar pasiimti juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu; T. K. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai; apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu J. K. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį;

- leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. porinių metų per katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), neporinių metų katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) apie vaikų paėmimą informuojant J. K. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę;

- leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K., ar pasiimti juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui neporinių metų nepilnamečių vaikų pavasario (Velykų) atostogų metu; T. K. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai; apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu J. K. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį;

- leisti T. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. K. ir B. K. neporinių metų katalikų Šv. Velykų pirmą dieną, porinių metu katalikų Šv. Velykų antrą dieną apie vaikų paėmimą informuojant J. K. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę.

Nurodo, kad ieškovė nuolat nenorėdavo kartu su šeima užsiimti bendra veikla, atsisakydavo dalyvauti šeimos išvykose, aiškindama, kad yra pavargusi ir reikia tvarkytis namus. Jai nuolat atrodė, kad trūksta pinigų. Taip pat ji ilgą laiką dėl savo emocinės būsenos atsisakydavo vykdyti sutuoktinės pareigas. Atsakovo žiniomis ji sirgo depresija, diagnozuota po gimdymo, lankėsi pas gydytojus. Dėl to santykiai šeimoje nebuvo geri (b.l. 39-41 a).

Klaipėdos apylinkės teismo 2018-11-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės –iš atsakovo T. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2018-11-12, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

Ieškovė J. K. ir jos atstovas ieškinį palaiko, su priešieškiniu sutinka iš dalies (tik dėl bendravimo su vaiku tvarkos).

Atsakovas T. K. ir jo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies, priešieškinį palaiko.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė ir atstovas teismo posėdyje patikslino išvadą. Institucija pritaria dėl vaikų gyvenamosios vietos su mama, nes tai šiuo metu geriausiai atitinka jų interesus, išlaikymo vaikams po 200 Eur dydžio. Iš esmės neprieštarauja dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos. Rekomenduoja ją pakoreguoti atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes bei vaikų interesus (b.l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė J. K. ir atsakovas T. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto (šalys procesiniuose dokumentuose netiksliai nurodo rajono) Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1153 (b.l. 7). Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K. ir (duomenys neskelbtini) sūnus B. K. (b.l. 8, 9). Santuokoje įgijo 3-jų kambarių butą su rūsiu J. J. g. 36-54, Gargžduose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2006-08-29 pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį (b.l. 12, 75-80). Buto įsigijimo kaina 56186,28 Eur (194000 Lt). 2018-12-11 lyginamuoju metodu nustatyta buto rinkos vertė 48000 Eur (b.l. 83-110). Butas hipoteka įkeistas AB SEB bankui pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimu, kuria buvo suteiktas 56186,28 Eur (194000 Lt) kreditas šiam butui įsigyti, kredito grąžinimo terminas 2034-12-03 (b.l. 45-53, 54-61, 62-63). Skolos likutis 2018-08-02 sudarė 38383,21Eur (b.l. 15). Pagal pateiktą kredito grąžinimo grafiką, sudarytą 2018-11-15, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kad atsakovas moka kredito įmokas pagal grafiką, skolos likutis –36708,20Eur (b.l. 54-61). Visas įmokas (kredito dalis ir palūkanas) mokėjo atsakovas T. K. (b.l. 64-74). T. K. asmeninės nuosavybės teise pagal 2010-06-17 dovanojimo sutartį Nr. LM-2094 priklauso 0,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., Grambaviškių k., Klevų 14-oji g. 10 (b.l. 81-82, 137-138). J. K. vardu registruotos dvi santuokos metu įgytos transporto priemonės 1996 m. Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996 m. VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 14). T. K. 2018-11-13 dovanojimo sutartimi padovanojo 500 Eur vertės automobilį (t.y. jam tenkančią dalį) Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. (b.l. 44). Ieškovė J. K. dirba UAB „Klaipėdos baldai“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį (atskaičius mokesčius) sudaro apie 550 Eur (b.l. 16-17). Atsakovas T. K. apie 2 metus iki 2018 m. pabaigos – 2019 m. pradžios dirbo A. J. individualioje įmonės tolimųjų reisų vairuotoju, vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 2000 Eur per mėnesį (b.l. 118-120). Šiuo metu dirba UAB „Rostock“ vidutinis darbo užmokestis per mėnesį (atskaičius mokesčius) sudaro apie 670 Eur (b.l. 179). Sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2018 m. birželio mėnesio, atsakovui po komandiruotės 2018-06-08, trukusios nuo 2018-03-30, nebegrįžus ir palikus šeimą.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas ir santuoka nutrauktina.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis šeima bei vykdyti kitas įstatyme numatytas pareigas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas (LR CK 3.60 str. 3 d.).

Atsakovas buvo neištikimas atsakovei, ilgą laiką (ieškovės paaiškinimais apie 6-7 metus, paties atsakovo paaiškinimais apie 2-3 metus) turėjo kitą moterį, buvusią šeimos drauge, su kuria palaikė artimus ir intymius santykius. 2017 m. gruodžio mėnesį apie tai pranešė sutuoktinei. Atsakovas neneigia, ieškovės paaiškinimų, kad ji bandė išsaugoti santuoką, prašė vyro nutraukti nesantuokinius ryšius ir gelbėti šeimą. Tačiau atsakovas toliau nesantuokinius ryšius palaikė. Ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas taip pat neneigia, išeidavo ir grįždavo kada nori, negrįždavo per naktį. Nuo 2018-03-30 iki 2018-06-08 buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę krovinių gabenimui (b.l. 43). Po komandiruotės į šeimą nebegįžo, apsigyveno ir šiuo metu gyvena su kita moterimi. Neištikimybės faktas, su kuriuo siejama kaltės prezumcija, abejonių nekelia ir yra įrodytas.

Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; ir kt.).

Darytina išvada, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą (LR CK 3.70 str. 2 d.). Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 ir kt).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ilgą laiką trukusios neištikimybės ir galiausiai šeimos palikimo. Akivaizdu, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Įvertinus santuokos trukmę, iširimo aplinkybes ir priežastis (atsakovo kaltės turinį), ieškovei tektus patirti išgyvenimus, nesaugumą dėl savęs ir vaikų, šalių turtines padėtis, ieškovei iš atsakovo priteistina 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmių

Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (LR CK 3.67 str.). Pripažinimas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (LR CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (LR CK 3.109 str. 1 d.).

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukūrė nuo 2018-06-08. Anksčiau išdėstytais motyvais atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Be to, šalių darbinė veikla, turtas ir prievolės nuo faktinio gyvenimo skyriumi iki bylos iškėlimo esmingai nesikeitė. Atsakovo prašymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukūrė anksčiau nei buvo iškelta santuokos nutraukimo byla netenkintinas. Ieškovė tokio reikalavimo nekelia. Todėl šiuo atveju santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t.y. 2018-11-16.

Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR CK 3.59 str.). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (LR CPK 3.90 str. 1 d.). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti šalis, reikalaujanti kitos šalies asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (LR CK 3.118 str. 1 d.). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (LR CK3.123 str.). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (LR CK 3.127 str. 3 d.). Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nekilnojamojo turto padalijimu ir tinkamu naudojimosi daiktu tvarkos nustatymu turi būti pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės buvimo teisiniai padariniai yra įtvirtinti LR CK 3.70 str. nuostatose, tačiau šis vieno sutuoktinio kaltės buvimas neturi įtakos sutuoktinių turto padalijimo būdo parinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-26/2006, Nr. 3K-3-126/2006, Nr. 3K-3-14/2008, Nr. 3K-3-51/2008, Nr. 3K-3-584/2008, Nr. 3K-3-233/2011, Nr. 3K-3-430/2011, Nr. 3K-3-441/2013, Nr. 3K-3-137-378/2018, e3K-3-107-687/2019 ir kt.).

36708,20 Eur įsiskolinimas AB SEB bankui pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimu.

Automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės priklauso J. K., todėl nedalintinas.

Šalys santuokos metu įgytus kilnojamuosius neregistruotinus daiktus realiai pasidalijo, pradėdamos gyventi skyrium. Ginčo tarp šalių dėl to nėra.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., Grambaviškių k., Klevų 14-oji g. 10 (SB „Klevas“), bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti jį atsakovui. Šis ieškovės reikalavimas procesiniuose dokumentuose visiškai nemotyvuotas. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais šiame žemės sklype jokių statinių nėra, juo sutuoktiniai naudojosi šeimos poreikiams tenkinti – išsiauginti savo daržovių, jokių žemės sklypo pagerinimų, kurie ženkliai didintų sklypo vertę iš bendrų lėšų nėra atlikę. Dovanojimo sutartis nėra nuginčyta ar ginčijama. Pripažinti atsakovui pagal 2010-06-17 dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja nuosavybe nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šis turtas į dalintino turto balansą netrauktinas ir nedalintinas.

Dėl automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės ir padalinimo tarp šalių ginčo nėra. Atsižvelgiant į šalių pozicijas, automobilis asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui T. K.. Ieškovė kompensacijos dėl šio automobilio neprašo. Šalių paaiškinimais, kompensacijos dėl automobilio klausimas tarp šalių išspręstas atsakovui padovanojant ieškovei jam priklausiusią automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, dėl ko šis automobilis jau gyvenant skyrium atiteko ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir nėra traukiamas į dalintino turto balansą. Ieškovei iš atsakovo už jam atitenkantį automobilį kompensacija nepriteistina.

Buto įsigijimo kaina 2006 m. buvo didesnė nei 56 tūkst. Eur. Akivaizdu, kad individualaus vertinimo, atlikto jau po bylos iškėlimo, metu nustatyta buto vertė labiau atitinka realią buto rinkos vertę, nei ieškovės nurodyta prieš 13 m. atlikto masinio vertinimo būdu nustatyta vertė. Laikytina, kad buto rinkos vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 48100 Eur.

Butas yra 60,54 kv.m ploto, 3 kambarių. Šalių paaiškinimais vienas kambarys yra atskiras, nepereinamas. Byloje nėra duomenų, kad butas nedalus ir objektyviai negalėtų būti padalintas natūra. Bute šiuo metu gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais. Atsakovas šiuo metu butu nesinaudoja, gyvena kitur, tačiau kito gyvenamosios paskirties turto neturi. Ieškovė objektyvių finansinių galimybių išmokėti kompensaciją atsakovui neturi. Tai pripažino pati. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad jai nepavyko gauti paskolos būsto kreditui refinansuoti. Prievolės kreditoriui už šiam būstui įsigyti suteiktą kreditą yra solidarios. Kreditorius nesutinka modifikuoti prievolę. Butas įkeistas hipoteka. Iki kredito gražinimo termino dar likę daugiau nei 15 metų. Ieškovė yra įsiskaudinusi, šalių santykiai emociškai nelengvi, tačiau šalys nėra konfliktiškos ar smurtaujančios viena prieš kitą. Atsakovo ir vaikų santykiai geri. Patenkinus ieškovės prašymą, atsakovas liktų be gyvenamojo būsto, realios kompensacijos ir su ilgalaikiais solidariais kreditoriniais įsipareigojimais. Tai, būtų nesuderinama su nuosavybės neliečiamumo principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, prioritetas teikiamas turto padalinimui natūra. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, abiem sutuoktiniams priteistina po ½ dalį buto, esančio J. J. g. 36-54, Gargžduose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Tokiu būdu padalinus butą, kompensacijos vienas kitam nepriteistinos.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas nuo 2018-06-08 iki 2018-12-19 (priešieškinio parengimo dienos). Ieškovo prašymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukūrė nuo 2018-06-08 netenkintas. Nustatyta, kad teisinės pasekmės kyla nuo bylos iškelimo 2018-11-16. Nuo to momento iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje 2019-05-08 atsakovas yra sumokėjęs 1225,92 Eur įmokų, vykdydamas solidarią sutuoktinių prievolę. Solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (LR CK 6.9 str. 1 d.). Bendraskolis, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą kitiems bendraskoliams (LR CK 6.114 str. 3 d.). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, siekiant išvengti ginčų tarp šalių ateityje, atsakovui priteistina iš ieškovės ½ šios sumos – 612,96 Eur.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovės ir atsakovo vaikai E. K. ir B. K. yra atitinkamai 14 ir 9 metų amžiaus. Gyvena su mama, ji tinkamai rūpinasi vaikais. Vaikai yra prie jos prisirišę, nori su ja gyventi ir tai atitinka jų interesus. Vaikams su tėčiu bendrauti netrukdoma. Tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamsios vietos nustatytinos su ieškove.

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, materialinį išlaikymą teikdami proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.165 str., 3.192 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., nustatantis tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, nenustato jokių išlaikymo ribų. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia amžius, sveikatos būklė, gabumai, polinkiai ir kita. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ginčo dėl ieškovės nurodyto lėšų, reikalingų vaikų poreikiams patenkinti, dydžio nėra. 400 Eur išlaikymo suma, atsiželgiant šalies ekonomiką bei protingaus nurodyto amžiaus vaikų poreikius, yra reali ir protinga. Šalių finansinės padėtys lygiavetės, abu dirba, gauna neženklai besiskiriančio dydžio atlyginimus, turi turto ir finansinių įsipareigojimų. Atsakovas sutinka teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą vaikams. Tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra. Iš atsakovo T. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui 2018-11-12 iki jų pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki ieškinio pateikimo 2018-11-12. Atsakovas šiuo laikotarpiu pervedė ieškovei vaikų išlaikymui 1545Eur (b.l. 117, 118), t.y. apie 110 Eur vienam vaikui per mėnesį. Taip pat dengė kitas vaikų išlaidas, pirko mokyklines prekes, nuo 2018 m. birželio mėnesio pasiimdavo vaikus savaitgaliais ir kitais ilgesniais nei viena diena laikotarpiais, tuo metu duodavo dienpinigių ir padengdavo jų išlaikymo išlaidas, pirko ir grįždamas iš komandiruočių parveždavo rūbų, mokėjo vaikų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokas (b.l. 121-122). Ieškovė šių atsakovo nurodytų aplinkybių neneigia, jas pripažįsta, tačiau dėl to patirtų atsakovo išlaidų į suteikto išlaikymo sumą nepagrįstai neįskaičiuoja. Be to, atsakovas vienas vykdė abiejų solidarią prievolę kreditoriui – mokėjo įmokas būsto kreditui dengti. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo neįrodytas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018-11-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas panaikintinos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams bei tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.155 str., 3.156 str.). Vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (LR CK 3.161 str. 3 d.).

Šiuo atveju ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais nėra. Nepaisant to, atsakovas prašo nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką. Sutinka, kad priešieškinyje nurodyta tvarka būtų pakoreguota atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes bei Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo pastabas. Vaiko teisinių apsaugos institucija rekomenduoja nustatyti konkrečią tvarką. Ieškovė su atsakovo siūloma bendravimo tvarka ir intitucijos pastabomis sutinka. Esant tokoms aplinkybėms nustaytytina tokia atsakovo T. K. bendravimo su vaikais E. K. ir B. K. tvarka:

- netrukdomai visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis);

- kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje su nakvyne nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

- vaikų vasaros atostogų metu 4 savaites – vieną kartą 2 savaites ir du kartus po savaitę nepertraukiamai, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku;

- vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po ½ atostogų dienų nepertraukiamai, neįskaičiuojant tėvo savaitgalių, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku;

- poriniais metais per katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), neporiniais metais katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.), apie vaikų paėmimą informuojant mamą ne vėliau kaip prieš savaitę;

- neporiniais metais katalikų Šv. Velykų pirmą dieną, poriniais metais katalikų Šv. Velykų antrą dieną, apie vaikų paėmimą informuojant mamą ne vėliau kaip prieš savaitę;

- apie nustatytos bendravimo tvarkos pasikeitimus šalys informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

Pažymėtina, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo bendradarbiauti bendrais su vaikais susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, taip pat ir atsižvelgiant į vaikų norus bei galimybes, kad nekeltų jiems nesaugumojausmo, baimės ir įtampos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Už ieškinį mokėtinas 1018,60 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo 100 Eur ir už turtinius reikalavimus 918,60 Eur). Ieškovė sumokėjo 100 Eur, nuo likusios žyminio mokesčio dalies buvo atleista (b.l. 6, 20-21), ir patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 151, 152), iš viso patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 327 Euržyminį mokestį (b.l. 42), už turto vertinimą 140 Eur (b.l. 111) ir patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 112, 113, 300), iš viso patyrė 1367 Eur.

Ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. Nustatyti, kiek procentų kurios šalies reikalavimai patenkinti, objektyviai neįmanoma. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ženklia didesnės nei ieškovės, tačiau konstatuota, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, atitinkamai ir kilo teisinės pasekmės, kurios nustatinėjamos ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, šalys paliktinos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pašto išlaidos sudaro 10 Eur. Šios išlaidosvalstybei priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis, po 5 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 1153, dėl sutuoktinio T. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei J. K..

Priteisti ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto J. J. g. 36-54, Gargžduose, unikalus Nr. 5597-5001-6012:0050, buto vertė 48100 Eur, dalies vertė 24050 Eur.

Priteisti atsakovui T. K. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto J. J. g. 36-54, Gargžduose, unikalus Nr. 5597-5001-6012:0050, buto vertė 48100 Eur, dalies vertė 24050 Eur.

Priteisti atsakovui T. K. asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 500 Eur, nepriteisiant ieškovei kompensacijos.

Nustatyti, kad ieškovės J. K. ir atsakovo T. K. prievolės AB SEB bankui pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. 0460618011418-52 su pakeitimu yra solidarios.

Priteisti iš ieškovės J. K. atsakovui T. K. 612,96 Eur už įvykdytus kreditorinius reikalavimus pagal 2006-08-18 kredito sutartį Nr. 0460618011418-52 laikotarpiu nuo 2018-11-16 iki 2019-05-08.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., gimusio 2004-06-29, ir B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama J. K..

Priteisti iš atsakovo T. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui 2018-11-12 iki vaikų pilnametystės. Pavesti J. K. vaikų išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo T. K. bendravimo su vaikais E. K. ir B. K. tokią tvarką:

- netrukdomai visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis);

- kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje su nakvyne nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

- vaikų vasaros atostogų metu 4 savaites – vieną kartą 2 savaites ir du kartus po savaitę nepertraukiamai, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku;

- vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po ½ atostogų dienų nepertraukiamai, neįskaičiuojant tėvo savaitgalių, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku;

- poriniais metais per katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), neporiniais metais katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.), apie vaikų paėmimą informuojant mamą ne vėliau kaip prieš savaitę;

- neporiniais metais katalikų Šv. Velykų pirmą dieną, poriniais metais katalikų Šv. Velykų antrą dieną, apie vaikų paėmimą informuojant mamą ne vėliau kaip prieš savaitę;

- apie nustatytos bendravimo tvarkos pasikeitimus šalys informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K. 5 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo T. K. 5 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-11-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.