- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-524-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24826-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- Š. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas), Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1282-1098/2020 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovui Š. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio rezidencija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. N. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Š. B. (toliau – atsakovas) prašydamas priteisti iš jo 21 749,01 Eur (75 095,00 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo 2007 m. liepos 12 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria susitarė dėl būsimo turto, kuris bus suformuotas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Jis, atsakovas ir trečiasis asmuo 2012 m. liepos 10 d. sudarė sutartį dėl teisių perdavimo/priėmimo (toliau – trišalė sutartis), kuria jo sumokėtas 75 095 Lt avansas pagal 2007 m. liepos 12 d. preliminarią sutartį buvo užskaitytas kaip atsakovo dalinis mokėjimas pagal kitą atsakovo ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Pajūrio rezidencija“ sudarytą sutartį. Remiantis trišalės sutarties 1.3 punktu, ieškovas ir atsakovas susitarė, kad sudarys atskirą raštišką susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo būdo bei termino. Ieškovo teigimu, pasirašydamas 2012 m. liepos 10 d. trišalę sutartį, jis pagrįstai tikėjosi, kad trečiajam asmeniui už atsakovą sumokėtas 21 749,01 Eur avansas jam bus grąžintas per protingą terminą, jokių rašytinių susitarimų dėl avanso grąžinimo nesudarė. Paaiškino, kad jį su atsakovu siejo draugiški santykiai, todėl, pasitikėdamas atsakovu, ilgą laiką nesiėmė teisinių priemonių dėl skolos grąžinimo (išieškojimo).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 320,00 Eur bei trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio rezidencija“ 450,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (pirkėjas) ir trečiasis asmuo (pardavėjas) 2007 m. liepos 12 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo, pasitelkdamas kitus asmenis, pastatyti ir parduoti pirkėjui būsimą nekilnojamąjį turtą, kuris bus suformuotas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame, (duomenys neskelbtini). Dėl šio sandorio sudarymo aplinkybių byloje ginčo nėra.
5. Ieškovas (teisių perdavėjas), atsakovas (teisių perėmėjas) ir trečiasis asmuo 2012 m. liepos 10 d. sudarė sutartį dėl teisių perdavimo/priėmimo, pagal kurią ieškovo pagal 2007 m. liepos 12 d. preliminarią sutartį sumokėtas 75 095 Lt (21 749,01 Eur) dydžio avansas buvo užskaitytas kaip atsakovo dalinis mokėjimas pagal kitą atsakovo ir UAB „Pajūrio rezidencija“ sudarytą sutartį. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovas buvo sumokėjęs trečiajam asmeniui 75 095 Lt (21 749,01 Eur) dydžio avansą pagal 2007 m. liepos 12 d. preliminarią sutartį.
6. Ieškovo vardu teisines paslaugas teikianti įmonė 2019 m. liepos 16 d. raštu informavo atsakovą apie tai, kad pastarajam nesudarius atskiro susitarimo dėl atsiskaitymo su ieškovu pagal trišalę sutartį, jis raginamas sumokėti ieškovui perimtą 75 095,00 Lt (21 749,01 Eur) dydžio avansą ir palūkanas.
Šalies argumentai
7. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus, tarp jų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų (duomenys neskelbtini)statybai ir kitus administracinius aktus, susijusius su šiuo kompleksu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Laikotarpiu nuo 2007 m., kai buvo sudaryta ieškovo ir trečiojo asmens preliminarioji sutartis, iki 2012 m., kai buvo sudaryta trišalė sutartis, daugelis trečiojo asmens pirkėjų (apartamentų pirkėjų, sumokėjusių avansinius mokėjimus pagal preliminarias sutartis), kaip jo kreditoriai, kreipėsi į teismą su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) trečiojo asmens atžvilgiu taikymo, bankroto ir/ar restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, avansinių mokėjimų pagal preliminarias sutartis priteisimo, preliminarių sutarčių nutraukimo ir pan. Didžioji dalis ieškinių, tarp jų ir atsakovo (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.duomenys neskelbtini) ieškinys, buvo patenkinti ir/ar patenkinti iš dalies, priteisiant iš trečiojo asmens pirkėjams jų sumokėtus avansus. Dėl vykstančių teisminių procesų trečiojo asmens turtas buvo suvaržytas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Pajūrio rezidencija“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri buvo nutraukta teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl minėtos įmonės restruktūrizavimo, nustatė, kad įmonės pradelstus įsipareigojimus tuo metu sudarė 9 393 535,26 Eur.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta RUAB „Pajūrio rezidencija“, Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. kovo 31 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. sudaryta taikos sutartis, remiantis kuria statytojui buvo leista koreguoti detalųjį planą bei imtis sutartyje aptartų priemonių, siekiant užbaigti ginčo korpusų „A“ ir „B“ statybos procedūras.
10. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas skirtingai aiškinant trišalės sutarties, kurios pagrindu grindžiamas ieškinio reikalavimas, 1.3. punkto sąlygą. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad sudarydamas trišalį susitarimą aiškiai leido suprasti atsakovui, kad susitarimas yra atlygintinis ir tikėjosi, kad atsakovas su juo atsiskaitys jam priimtinu būdu, t. y. sumokės proporcingą įsigyto turto kainai sumą ar kitu, jam priimtinu, būdu. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad trišalį susitarimą suprato kaip neatlygintiną susitarimą, nes sutartimi perleidžiamos teisės kaina nebuvo nustatyta, raštiškas susitarimas dėl atsiskaitymo būdo nesudarytas. Atsakovas teigė, kad sudarytas trišalis susitarimas turi preliminarios sutarties požymių, todėl bet koks susitarimas dėl atsiskaitymo privalėjo būti sudarytas per vienerius metus, o tokio nesudarius prievolė laikytina pasibaigusia.
11. Ginčo sutartimi teisių perdavėjas (ieškovas) perleido teisių perėmėjui (atsakovui) sumokėtą avansinę įmoką pagal 2007 m. liepos 12 d. preliminarią sutartį. Jokios kitos teisės ir pareigos į apartamentus pagal pirmiau minėtą preliminarią sutartį nebuvo atsakovui perleistos. Pasirašydamas trišalę sutartį ieškovas, kaip teisių perdavėjas, atsisakė bet kokių reikalavimų į trečiąjį asmenį dėl avansinės įmokos grąžinimo bei bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš preliminarios sutarties, įskaitant ir reikalavimą į apartamentus, o trečiasis asmuo patvirtino, kad neturi pretenzijų ieškovui (teisių perdavėjui) dėl įsipareigojimų, kylančių iš preliminarios sutarties vykdymo.
12. Iš esmės byloje nebuvo ginčo, kad pagal trišalės sutarties 1.3. punktą šalys turėjo sudaryti atskirą raštišką susitarimą dėl atsiskaitymo būdo bei termino, tačiau toks susitarimas nebuvo sudarytas. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m., kai buvo sudaryta ieškovo ir trečiojo asmens preliminarioji sutartis, iki 2012 m., kai ieškovas nusprendė perleisti atsakovui sumokėtą avansinę įmoką, trečiojo asmens UAB „Pajūrio rezidencija“ buvo labai sudėtinga situacija, nes teismo sprendimais (nutartimis) jo turtas ilgą laiką buvo areštuotas, administraciniai aktai, kurių pagrindu vyko ginčo komplekso statybos ir/ar rekonstrukcijos darbai, buvo panaikinti, didžioji dalis komplekso pirkėjų trečiojo asmens atžvilgiu iškėlė teisminius procesus dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo ir avansinių mokėjimų priteisimo, ne kartą buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto ir/ar restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo ir t. t. Šios aplinkybės šalims buvo žinomos, todėl, sudarydami 2012 m. liepos 10 d. trišalę sutartį, jie veikė savo rizika, suvokdami, kad trečiasis asmuo ateityje gali neįvykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis dėl savo nemokumo.
13. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas paaiškino, kad žinodamas apie trečiojo asmens atžvilgiu pradėtus teisminius procesus dėl neteisėtų statybų bei sudėtingą finansinę padėtį, suvokė, kad šio asmens įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis įvykdymas yra labai apsunkintas ir beveik neįmanomas, taip pat suvokė, kad teisminis procesas dėl trečiajam asmeniui pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso priteisimo ir išieškojimo būtų buvęs neefektyvus, todėl nusprendė perleisti atsakovui trečiajam asmeniui sumokėtą avansą. Nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog sudarydamas trišalį susitarimą ieškovas perleisto reikalavimo kainos tiesiogiai nesiejo su perleistos teisės dydžiu bei ateityje tikėjosi sudaryti atskirą susitarimą dėl atsiskaitymo būdo ir kainos. Teismas sprendė, kad ieškovo perleistos teisės kaina, vertinant situaciją trečiojo asmens įmonėje, negalėjo būti prilyginama sumokėto avanso dydžiui. Juolab, nesant tokio šalių susitarimo.
14. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo tiksliai nurodyti, dėl kokios tarpusavio atsiskaitymo tvarkos su atsakovu buvo susitarta, tvirtino, jog už perleistą teisę į avansą turėjo būti atsiskaityta atsakovui priimtinu būdu, tačiau konkrečiai kokiu paaiškinti negalėjo. Duodamas paaiškinimus, ieškovas iš esmės nesiejo atsakovui perleistos teisės į avansą kainos su perleisto avanso dydžiu sutarties sudarymo dienai. Jis laikėsi pozicijos, kad jam turėtų būti sumokėta proporcinga perleisto turto kainai suma, tačiau kokiomis proporcijomis, nuo kokios kainos skaičiuojant, paaiškinti nei ieškovas, nei jo atstovas negalėjo. Reikalavimas nustatyti perleistos teisės kainą byloje nepareikštas.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalių ir trečiojo asmens sudaryta trišalė sutartis turi preliminariosios sutarties požymių (elementų), nes aptaria šalių teisę ateityje sudaryti rašytinį susitarimą dėl atsiskaitymo būdo ir tvarkos. Akivaizdu, kad sudarydamos ginčo sutartį šalys vedė derybas, bet nebuvo galutinai susitarę dėl atsiskaitymo tvarkos ir būdo. Nagrinėjamos bylos atveju pagrindinei sutarčiai sudaryti egzistavo objektyvios kliūtys, nes nebuvo aišku, ar perleidžiama į avansą teisė yra vertinga, ar bus įmanoma šio avanso pagrindu atsiskaityti už perkamą turtą, ar apskritai bus leista įsigyti nuosavybėn nekilnojamuosius objektus, kurių statybos (rekonstrukcija) buvo pripažintos neteisėtomis. Todėl, nors ir buvo atlikti veiksmai, turintys tokios sutarties požymių, tačiau tai nesudaro pagrindo šalių susitarimą kvalifikuoti ne kaip preliminariąją, o kaip pagrindinę sutartį.
16. Šalys susitarė sudaryti atskirą rašytinį susitarimą dėl atsiskaitymo būdo ir tvarkos. Tokį susitarimą jie sudarė savanoriškai, laisva valia, sąmoningai, savo nuožiūra, vadovaudamiesi savo interesais bei atsižvelgdami į konkrečias tuo metu buvusias aplinkybes, tarp jų – į sutartinius santykius su trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, kad 2012 m. liepos 10 d. trišalė sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, šios sutarties teisėtumo klausimas nebuvo keliamas bylos nagrinėjimo metu, teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant šis klausimas turėtų būtų sprendžiamas teismo iniciatyva (ex officio).
17. Šalys nesusitarė per kokį terminą turi būti sudarytas rašytinis susitarimas dėl atsiskaitymo būdo ir kainos, todėl nustačius, kad buvo sudaryta preliminarioji sutartis, toks susitarimas turėjo būti sudarytas per vienerius metus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 3 dalis). Nėra duomenų, kad per įstatyme nustatytą terminą šalys būtų raštiškai susitarę dėl atsiskaitymo už perleistą reikalavimą, kad viena iš šalių būtų kreipusi į teismą su reikalavimu įpareigoti kitą šalį sudaryti tokį susitarimą. Esant tokiai situacijai, termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra pagrindas pasibaigti šalių prievolei sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
18. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti 21 749,01 Eur skolą, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti jam 21 749,01 Eur skolos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1 Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trišalė sutartis buvo preliminarioji sutartis. Pagal trišalės sutarties 1.1 punktą teisių perdavėjas (ieškovas) perleido teisių perėmėjui (atsakovui) pagal 2007 m. liepos 12 d. sutarties 5.7.1 punktą įvykdytą įsipareigojimą - trečiajam asmeniui sumokėtą avansinę įmoką, sudarančią 75 095 Lt. Tame pačiame punkte buvo nurodyta, kad teisių perdavėjas ir trečiasis asmuo atsisako bet kokių tarpusavio įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį. Trišalės sutarties 1.2 punkte buvo nurodyta, kad teisių perėmėjas perima tik teisių perdavėjo įvykdytą įsipareigojimą pagal preliminariąją sutartį. Trišalės sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad „Teisių perdavėjas ir Teisių perėmėjas sudarys atskirą raštišką susitarimą, dėl tarpusavio atsiskaitymo būdo be termino, pagal šią sutartį“.
19.1. Pagal trišalės sutarties nuostatas preliminarioji sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pasibaigė. Taip pat šia sutartimi buvo sukurta nauja prievolė - ieškovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį (CK 6.101 str.). Pažymi, kad teisiniai santykiai pagal naują sutartį buvo sureguliuoti trišalės sutarties 1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose. Pagal sutarties nuostatas nėra pagrindo konstatuoti, kad trišalė sutartis buvo preliminarioji, nes ji sukūrė vykdytinas teises ir pareigas šalims, tai nebuvo tik organizacinė sutartis, kurią būtų galima priskirti ikisutartinių santykių kategorijai. Tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovas savo teises ir pareigas, atsiradusias dėl reikalavimo perleidimo pagal trišalę sutartį iš dalies įgyvendino - vienas perdavė reikalavimo teisę, kitas ją priėmė. Tačiau savo pareigų pagal sutartį neįvykdė atsakovas, todėl laikytina, kad jis pažeidė sutartį, o ieškovas negavo ko pagal sutarties nuostatas tikėjosi.
19.2. Tarp šalių buvo sudaryta trišalė reikalavimo perleidimo sutartis, nes būtent šia sutartimi ieškovas perleido reikalavimo teisę į esamą finansinę skolą, kurią ta pačia sutartimi pripažino ir sutiko dėl jos perleidimo skolininkas (trečiasis asmuo). Šalys trišale sutartimi tarėsi dėl konkretaus dydžio finansinės prievolės, kurią ieškovas, su sąlyga, kad atsakovas su ieškovu susitars dėl perleistos sumos grąžinimo tvarkos ir terminų atskiru sutarimu. Tokie teisiniai santykiai turi novacijos (CK 6.141 straipsnis) požymių, nes buvo sutarta dėl preliminarios sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens pasibaigimo, taip pat sutariant, kad ieškovas, būdamas trečiojo asmens kreditoriumi, perleidžia atsakovui, kaip naujam kreditoriui, savo reikalavimo teisę.
19.3. Sudarydamos sutartį šalys numatė, jog atskirai sutars dėl Trišale sutartimi perduoto reikalavimo grąžinimo termino ir būdo (pvz. dalimis ar iš karto bus grąžinta). Nuostatos, kad galimai tokia sutartis yra neatlygintinė šalių sutartyje nėra.
19.4. Pirmiausiai teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp atsakovo ir trečiojo asmens (buvo sudaryta preliminari buto pirkimo sutartis), nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties laiku pagal preliminarią sutartį gautas avansas turėjo būti grąžintas ieškovui. Tačiau atsižvelgiant į trečiojo asmens patiriamus finansinius sunkumus ir į tai, kad atsakovas turėjo ketinimus ateityje įsigyti iš trečiojo asmens turtą, šalys susitarė dėl reikalavimo teisės perleidimo.
19.5. Cesijos sutartys dažniausiai yra atlygintinės. Jos formai taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir pradinei prievolei. Ginčijamos sutarties kaina, pradinio ir naujojo kreditoriaus atsiskaitymo tvarka bei kiti įsipareigojimai pagal CK yra sprendžiami tarp senojo ir naujojo kreditorių. Tokiu atveju, kai abu kreditoriai pažymi, jog jie dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų tarsis atskirai, rodo, kad vienas iš jų tampa skolininku, o kitas įgyja teisę į apmokėjimą.
19.6. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių teisinio santykio turinį, pobūdį bei jo padarinius, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, neatsižvelgė, kad šiam teisiniam santykiui nėra būdingas preliminarus pobūdis, t. y. kad teisinis santykis nepasibaigė, o kartu nepasibaigė ir atsakovo pareiga atsiskaityti pagal sutartį.
19.7. Atsakovas yra verslininkas, kuris verčiasi nekilnojamojo turto verslu, taigi jam taikytini aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Atsakovo paaiškinimai 2020 m. sausio 21 d. posėdyje, kad jis nesuprato trišalės sutarties kaip atlygintinio sandorio, sutarties sąlygų yra atmestini, nes jis kaip protingas verslininkas turėjo suprasti, kad tai komercinis sandoris, įvertinti sutarties nuostatas, savo interesus ir atsakomybę. Tai, kaip atsakovas susitarė su trečiuoju asmeniu, ar jo pasirinkti veiksmai bus sėkmingi, ar ne buvo jo verslo rizika, kuriai ieškovas įtakos neturėjo, nes tuose santykiuose nedalyvavo. Sutarties laisvės principas leido atsakovui pasirinkti kitokį susitarimą su ieškovu - raštu nurodyti, kad dėl atsiskaitymo dydžio bus susitarta vėliau, numatyti tam išlaidas, rizikas ir pan.
19.8. Trišalė sutartis buvo abipusiai naudinga - ieškovas neketino pirkti nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), todėl jam buvo naudinga perleisti savo avansinę įmoką asmeniui, kuris užsiims reikalavimo teisės realizavimu ir avansą atgauti vėliau (atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo turėjo finansinių problemų ir buvo restruktūrizuojamas), atsakovui nereikėjo imti paskolos, mokėti hipotekos sudarymo mokesčių ir pan. Ieškovas už naudojimąsi savo pinigais atlygio negavo ir reiškia reikalavimą tik atgauti savo sumokėtus pinigus, kuriais naudojosi atsakovas ir iš to turėjo naudą.
19.9. Trišalės sutarties 1.3 punkto sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos savaime patvirtina, kad sutartis buvusi atlygintinė. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad šalių nesiejo skolos teisiniai santykiai, jos nėra giminės ar artimi draugai, konstatuotina, kad trišalėje sutartyje buvo įtvirtinta numanoma sąlyga dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už perleistą avansinę įmoką.
19.10. Ieškovui teikiant paaiškinimus pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 21 d. posėdyje (42:23), jis nurodė, kad prieš sudarant Trišalę sutartį, šalys tarėsi dėl jos sąlygų: buvo susitarta, kad atsakovas avansą ieškovui grąžins arba iš nuomos, arba iš pardavimo (44:30). Sužinojus, kad butai jau parduoti, jis supratęs, kad susitarimo atsakovas neketina vykdyti. Ieškovo teigimu atsiskaitymo pagal perleistą reikalavimą dydis buvo siejamas su turto įsigijimo kaina, atsižvelgiant į tai, kiek kuri šalis investavo (46:10). Ieškovas nurodė: „<...>kadangi pagrindinis grąžinimo šaltinis buvo turto pardavimas, tai turėjo būti atsiskaityta pagal pardavimo kainą<...>kai turtas turėjo būti parduotas ar bus parduotas turėjo būti atsiskaityta<...>proporcingai, priklausomai nuo pardavimo kainose...>tokiomis, kokiomis investavom proporcijom į tą butą<...>avansas sudaro apie 30 procentų nuo pardavimo kainose...>“ (47:05). Teismas daugiau klausimų ieškovui neuždavė.
19.11. Reikalavimo teisę pagal ieškovo sumokėtą avansinį mokėjimą atsakovas realizavo sudarydamas 2013 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Pagal sutartį atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.5.2 punkte nurodyta, kad pirkėjas ir pardavėjas įskaito dalį, t. y. 60 076 Lt pirkėjo turimos pagal Trišalę sutartį reikalavimo teisės. Visa įsigyjamo turto kaina buvo 251 182, 78 Lt (3.1 p.), atsakovas už turtą sumokėjo pusę kainos, t. y. 125 591,39 Lt.
19.12. Ieškovo perleista ir užskaityta 60 076 Lt suma sudaro beveik pusę sumos, už kurią atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Nors teismo posėdžio metu buvo nurodytos šios aplinkybės, pateikta Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, teismas tinkamai neištyrė įrodymų, neįvertino bylos aplinkybių, todėl negalėjo konstatuoti, kad ieškovas laikėsi pozicijos, kad jam turėtų būti sumokėta proporcinga perleisto turto kainai suma, tačiau, kokiomis proporcijomis, nuo kokios kainos skaičiuojant, paaiškinti negalėjo.
19.13. Ginčijamame sprendime teismas nenurodė, kad trišalė sutartis buvo neatlygintinė. Tačiau jis nepagrįstai plečiamai atsakovo naudai išaiškino trišalės sutarties 1.3 punkto nuostatas, kuriose, anot teismo, yra nurodytas šalių ketinimas atskirajame susitarime aptarti atsiskaitymo dydį. Ieškovas neturėjo pagrindo reikšti reikalavimo nustatyti kainą, nes jo manymu, šalys buvo susitarusios dėl 1/3 parduoto turto kainos sumokėjimo. Ieškovas 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad šalys, sudarydamos trišalę sutartį, susitarė dėl grąžintinos sumos už perleistą reikalavimą, tačiau teismas nepateikė argumentų dėl ko atmeta šiuos paaiškinimus ir palaiko atsakovo poziciją.
19.14. Bylos įrodymai patvirtina atsakovo vengimą sudaryti atskirąją sutartį dėl atsiskaitymo (ieškovo paaiškinimai tame pat posėdyje (48:00 min), 2019 m. rugsėjo 16 d. Raginimas dėl neįvykdytų prievolių vykdymo). Taigi aiškinant Sutartį taip, kad pagal jos 1.3 punktą šalys nusprendė vėliau apsispręsti dėl atsiskaitymo dydžio, būtų pažeisti Sutarties šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo principai, nes interesą sudaryti atskirąją sutartį dėl atsiskaitymo turėtų tik ieškovas, o atsakovui būtų tikslinga vengti sutarties sudarymo ir ieškovas iš viso nebegalėtų susigrąžinti skolos.
19.15. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, prioritetą suteikė nesąžiningai sutarties šaliai. Teismas privalėjo įvertinti, kad atsakovas yra verslininkas, aiškindamas sutartį vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Iš esmės trišalės sutarties nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kad ir atsakovas turėtų interesą dėti pastangas sudaryti rašytinę sutartį su ieškovu, įteisinant „proporcingą“ ar kokį nors mažesnio dydžio atlyginimą, o kitu atveju jis privalėtų grąžinti visą avansinę įmoką. Ieškovas pateikė ieškinį, pateikė įrodymus, teismo posėdyje sąžiningai nurodė žodinį susitarimą dėl proporcingo atlyginimo, todėl reikėtų vadovautis jo paaiškinimais.
19.16. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, pateikė dokumentus, įrodančius, kad reikalavimo teisę perleido atsakovui, įrodymus, kad atsakovas vengė vykdyti sutartį, išdėstė logiškus paaiškinimus. Tuo metu atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad su ieškovu atsiskaitė ar kad šalys susitarė, jog atsiskaitymas nebus vykdomas. Atsakovo paaiškinimai, jo atstovo pasvarstymai, buvo deklaratyvaus pobūdžio, prieštaringi, todėl negalėjo būti pagrindu teismui priimti sprendimą netenkinti ieškinio. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas vengia sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tos pačios sutarties sąlygas aiškina skirtingai - tos kurios naudingos jam galioja, o kitos - ne. Bet kuriuo atveju, atsakovas pasinaudojo reikalavimo teise perleistu reikalavimu savo asmeninei naudai, t. y. svetimais pinigais apmokėjo dalį pirkinio.
19.17. Teismas tinkamai nesiaiškino jam, tikėtina, neaiškių aplinkybių dėl ieškovo paaiškinimų 2020 m. sausio 21 d. posėdžio metu, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis), aiškindamas sutartį netaikė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pažeidė procesinį principą objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes (CPK 185 str.). Teismas, matydamas, kad tarp verslininkų buvo sudaryta didelės sumos finansinio pobūdžio sutartis, o viena iš šalių, pasinaudojusi kitos šalies lėšomis įsigyjant nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, nesąžiningai aiškina sutarties nuostatas ir vengia sutarties įsipareigojimų įvykdymo, be pagrindo remiasi šios šalies paaiškinimais ir atmeta negavusios įvykdymo sutarties šalies paaiškinimus, proceso metu atsiradusius neaiškumus aiškino nesąžiningos šalies naudai. Tokio teismo negalima laikyti nešališku (CPK 21 straipsnis), o priimto sprendimo teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20.1. Teigia, jog sutarties turinys patvirtina, kad 2012 m. liepos 12 d. buvo sudaryta neatlygintinė reikalavimo perleidimo sutartis, numatant galimybę, jog reikalavimo perleidimas atlygintinu gali tapti tik ateityje dviem sutarties šalims sudarius papildomą susitarimą dėl atsiskaitymo būdo ir termino.
20.2. Sutarties 1.3 punkte nustatyta tai, kad „Teisių perdavėjas ir Teisių perėmėjas sudarys atskirą rašytinį susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo būdo bei termino pagal šią sutartį“. Toks atskiras susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo taip ir nebuvo sudarytas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ginčo reikalavimo neatlygintinis perdavimas sutarties šalių valia ir atskiru susitarimu buvo paverstas atlygintiniu su konkrečiu sutarties šalių sutartu atlygiu, jo dydžiu, būdu ir terminu. Nesant konkretaus susitarimo dėl tarpusavio konkretaus atsiskaitymo, nebuvo pagrindo išvadai, jog reikalavimas buvo perleistas atlygintinai.
20.3. CK nustato, kad kreditorius turi teisę perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (6.101 straipsnio 1 dalis), išskyrus tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (6.102 straipsnio 1 dalis). CK 6.105 straipsnyje įtvirtina, jog reikalavo perleidimas gali būti tiek atlygintinis, tiek neatlygintinis. Tai reiškia, kad Sutarties šalių laisva valia sudarytas neatlygintinis reikalavimo perleidimo sandoris laikytinas leistinu, teisėtu ir galiojančiu, kol teismo nepripažinta kitaip. Ieškovas nekėlė reikalavimų dėl ginčo sutarties kvestionavimo, pakeitimo ir (ar) pripažinimo negaliojančia.
20.4. Pagal CK 6.165 straipsnio 3 punktą preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o, jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nagrinėjamu atveju šis terminas pasibaigė 2013 m. liepos 12 d. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, tačiau nagrinėjamu atveju Ieškovas tokio pobūdžio reikalavimų nereiškė tokio pobūdžio reikalavimas reikšti yra pasibaigęs trejų metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, kai būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo N. M. reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
24. Esminiai apeliacinio skundo teiginiai yra, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad trišalė sutartis buvo preliminarioji sutartis, nors sprendime teismas nenurodė, kad trišalė sutartis buvusi neatlygintinė, bet faktiškai tokią išvadą padarė, nepagrįstai plečiamai atsakovo naudai vertino bylos aplinkybes, prioritetą suteikė nesąžiningai sutarties šaliai, atsiradusius neaiškumus aiškino nesąžiningos šalies naudai, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teismo negalima laikyti nešališku , o priimto sprendimo teisėtu ir pagrįstu .Teismas pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl papildomų paaiškinimų
25. Apeliantas 2020 m. gegužės 29 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (t. II, b.l. 124-128), kuriuose papildomai motyvuoja apeliacinį skundą. Atsakovas savo ruožtu pateikė atsiliepimą dėl jų (t. II, b.l. 130-133). CPK 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, tai, jog papildomais paaiškinimais ir atsiliepimu į juos nėra nurodoma iš esmės naujų, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nenurodytų faktinių aplinkybių, papildomus ieškovo paaiškinimus ir atsakovo atsiliepimą į juos priimti atsisakoma.
Dėl preliminariosios sutarties
26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių ir trečiojo asmens sudaryta trišalė sutartis turi preliminariosios sutarties požymių (elementų), nes aptaria šalių teisę ateityje sudaryti rašytinį susitarimą dėl atsiskaitymo būdo ir tvarkos. Sudarydamos ginčo sutartį šalys vykdė derybas, nebuvo galutinai susitarusios dėl atsiskaitymo tvarkos ir būdo. Nors ir buvo atlikti veiksmai, turintys šios sutarties požymių, tačiau tai nesudaro pagrindo šalių susitarimą kvalifikuoti ne kaip preliminariąją, o kaip pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra pagrindas pasibaigti prievolei sudaryti pagrindinę sutartį. Kadangi šalys nesusitarė, per kokį terminą turi būti sudarytas atskiras rašytinis susitarimas dėl atsiskaitymo būdo ir kainos, todėl nustačius, kad buvo sudaryta preliminarioji sutartis, toks susitarimas turėjo būti sudarytas per vienerius metus (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Kadangi šalys raštiškai nesusitarė, todėl terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjus, pasibaigė šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį.
27. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas sprendžiant dėl sutarties preliminaraus pobūdžio ir to įtakos rašytinio susitarimo dėl atsiskaitymo būdo ir termino nesudarymui.
28. CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl preliminariosios sutarties sąvokos, yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Ne kiekvienas įsipareigojimas ateityje sudaryti sutartį gali būti kvalifikuojamas kaip preliminarioji sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; kt.). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis. Tuo tarpu pagrindinės sutarties bruožai yra tokie: šalys patenkina savo poreikius; egzistuoja objektas – turtinė ar kitokio pobūdžio vertybė, dėl kurios sudaroma sutartis; šalys arba viena iš jų visada turi subjektinę teisę į objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu. Pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto. Kai šalys sudaro pagrindinę sutartį, tarp jų susiklosto sutartiniai santykiai. Esant sutartiniams santykiams dėl tam tikrų aplinkybių šalys gali pradėti, tęsti ar vesti derybas (pvz., dėl sutarties sąlygų pakeitimo, jos nutraukimo ir kt.). Ar sudarytoji sutartis yra pagrindinė ar preliminarioji, sprendžiama pagal tai, ar konkrečiu klausimu asmenys vykdo derybas, ar jas iš viso gali vykdyti. Jeigu dėl sutarties sudarymo šalys nevykdo derybų arba jų vykdyti negali (pvz., kai dėl sutarties sudarymo šalis savanoriškai jau įsipareigojo; dėl sutarties sudarymo tam tikromis sąlygomis jau yra sudaryta sutartis; sudaryti sutartį įpareigoja įstatymas), tai gali būti pagrindas išvadai, kad šalys sudaro pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).
29. Kasacinis teismas pastebi, jog jeigu įsipareigojimas sudaryti sutartį prisiimtas ne ikisutartinių santykių, t. y. ne derybų, metu, o kaip pagrindinės sutarties nuostata, tai asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos dėl sutartimi nustatytos prievolės sudaryti kitą sutartį nevykdymo, gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos ir reikalauti įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).
30. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Tai reiškia, kad sutarties šalis įpareigoja ne vien sutarties sąlygos, bet ir įstatymų nuostatos. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018, 20 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-440-219/2018).
31. Kolegijos vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo dalinti sutartį į dvi savarankiškas, viena nuo kitos atsietas dalis ir jos dalį dėl reikalavimo teisės perleidimo vertinti kaip sudarytą ir įvykdytą sandorį, o 1.3 punkte apibrėžtą dalį, kad teisių perdavėjas ir jų perėmėjas dėl tarpusavio atsiskaitymo būdo bei termino pagal sutartį sudarys atskirą sutartį raštišką susitarimą kaip preliminarų. Pagal CK 6.182 straipsnį, jeigu šalys, sudarydamos sutartį, specialiai paliko aptarti tam tikras sąlygas tolesnių derybų metu arba pavedė jas nustatyti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta. Sutarties galiojimui neturi įtakos aplinkybė, kad šalys vėliau dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų nesusitarė arba tretieji asmenys jų nenustatė, jeigu yra kitų priemonių ar būdų joms nustatyti.
32. Šio ginčo atveju šalys susitarė dėl susitarimo, kuriame būtų aptartas atsiskaitymo už perleistą teisę būdas ir terminas, sudarymo ateityje. Tokiu būsimu susitarimu neketinta sudaryti kitą - pagrindinę sutartį, bet siekta konkretizuoti atsiskaitymo tarp ieškovo ir atsakovo pagal trišalę sutartį sąlygas.
33. Vertinant, jog sutarties 1.3 punkto sąlyga yra preliminarios sutarties pobūdžio, jame numatytų veiksmų atlikimo terminas nekonkretizuotas, reiktų pripažinti, kad praėjus vienerių metų nuo jos sudarymo termino pabaigos, teisių perėmėjas apskritai nebeturėtų teisių perleidėjui jokių įsipareigojimų. Teisių perėmėjui įgijus perduodamas teises, kai raštiško susitarimo dėl atsiskaitymo būdo ir termino kai jo sudarymas priklauso tik nuo jo valios, jis nebeturėtų teisinės pareigos kokia nors forma atsiskaityti už įgytą turtinį reikalavimą. Kolegijos vertinimu, tokia situacija prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kurie taikytini civilinių santykių subjektams šiems įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas.
34. Apibendrinant, kolegijos vertinimu, Trišalė 2007 m. liepos 12 d. sutartis vertintina kaip pagrindinė sutartis ir jos sąlygos, iš jų kylančios šalių teisės bei pareigos aiškintinos kompleksiškai. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo ir apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo dėl sutarties 1.3 punkto sąlygos remtis CK 6.165 straipsnio 5 dalies taisykle.
Dėl sutarties sąlygų aiškinimo
35. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodęs būtinumą tinkamai aiškinti sutarties sąlygas, šiuo konkrečiu atveju tą padarė netinkamai, ir su teismo pateiktu sutarties aiškinimu nesutinkama.
36. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).
37. Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013 ir kt.).
38. Sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp jų yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).
39. Kasacinis teismas aiškina, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).
Dėl sutarties (ne)atlygintinumo ir kainos
40. Šalys skirtingai aiškina susitarimą dėl teisių perleidimo atlygintinumo. Pasak ieškovo, šalys susitarė dėl perleidimo atlygintinumo kaip įgyto turto ir tam panaudotų avanso lėšų santykio - apie 30 proc., bet nebuvo sutarę dėl konkrečių dydžių ir terminų, nes nebuvo žinoma avansų susigrąžinimo tikimybė. Pasak atsakovo – teisės perleistos neatlygintinai, nes perleidimo metu avansas neturėjo vertės, bet sykiu pripažįsta, jog buvo susitarta dėl atsiskaitymo sąlygų „ susitarti vėliau”.
41. Kolegija sprendžia, jog tokie šalių paaiškinimai ir sutarties sąlygų vertinimas leidžia daryti išvadą, jog šalys teisių perleidimo metu nebuvo sutarusios, jog perleidimas yra neatlygintinis, bet atlyginimo sąlygas susiejo su tuo, kaip pavyks piniginius avansus panaudoti įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad „Teisių perdavėjas ir Teisių perėmėjas sudarys atskirą raštišką susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo būdo be termino, pagal šią sutartį“. Jau pats tokios sąlygos įrašymo faktas rodo, jog šalys susitarė ateityje sudaryti susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo. Jeigu, kaip teigia atsakovas, reikalavimas jau 2007 metais buvo perleistas neatlygintinai, t.y. dovanotas, sąlygos dėl tarpusavio atsiskaitymo ateityje įrašymas buvo bereikalingas.
42. Kitaip sakant, šalys nebuvo raštu nustačiusios ir aptarusios, koks konkrečiai atlygis ir kokiomis sąlygomis bus sumokėtas ieškovui už jo turėtų turtinių teisių į avansą perleidimą. Civilinis kodeksas skelbia, kad jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-349-330/2017).
43. Papildomai pastebima, jog CK 6.465 straipsnis apibrėžia dovanojimo sutarties sąvoką - pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi, neatlygintino perdavimo, t. y. dovanojimo dalyku gali būti ne tik materialus turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, bet ir turtinė teisė. Nėra ginčo, jog ieškovas turėjo 70 095 Lt dydžio turtinę - reikalavimo teisę į trečiajį asmenį. Pagal Trišalės sutarties sudarymo galiojusią CK 6.469 straipsnio 2 dalies redakciją nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turėjo būti notarinės formos. Reikalavimo teisės perleidimo sandorio formą reglamentuojantis CK 6.103 straipsnis nustatė, jog reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Šiuo atveju avansas buvo skirtas nekilnojamajam turtui įsigyti, o toks turtas įgyjamas notarinės sutarties forma. Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į perleisto reikalavimo dydį ir avanso paskirtį, neatlygintinis reikalavimo perleidimas turėjo būti notarinės formos. Jos nesilaikyta. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu, ką teismas, esant akivaizdžioms aplinkybėms dėl formos nesilaikymo, galėtų konstatuoti ir savo iniciatyva (ex officio). Tokiu atveju atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t.y. taikoma restitucija. Pagal CK 6.145 straipsnį asmuo privalėtų grąžinti kitam asmeniui neteisėtai gautą turtą. To paties straipsnio 2 dalis leidžia išimtinais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti.
44. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, kolegija sprendžia, jog ieškovui turi būti atlyginta už jo perleistą ir ieškovo pagal paskirtį - daliniam apmokėjimui už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apmokėti perleistą turtinę teisę. Spręsdama kokio dydžio sumą turi sumokėti atsakovas, kolegija atsižvelgia į šio sprendimo 41-43 punktuose nurodytą reglamentavimą ir aplinkybes.
45. 2013 m. balandžio 10 d. trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė Susitarimą dėl reikalavimų dalies atsisakymo, kuriuo susitarė, jog iš atsakovo turimos reikalavimo teisės, kurią jam perleido, ieškovas įskaitys 60 076 Lt apmokėjimui už pardavėjo (trečiojo asmens) parduodamą nekilnojamąjį turtą- poilsio patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), pastate unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Likusios reikalavimo dalies atsakovas atsisakė.
46. Pagal 2013 m. balandžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį atsakovas ir Ž. L. lygiomis dalimis nusipirko poilsio patalpas - apartamentus, indeksai (duomenys neskelbtini), pastate unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 251 182,78 Lt. Pagal šios sutarties 3.5.2. iš atsakovo turimos reikalavimo teisės, kurią jam perleido ieškovas įskaityta 60 076 Lt apmokėjimui už pardavėjo (trečiojo asmens) parduotą nekilnojamąjį turtą. Nuo visos perleisto reikalavimo sumos tai sudaro 80 proc. (60 076 Lt x 100 : 75 095 Lt).
47. Taigi, 2013 m. balandžio 10 d. ir balandžio 23 d. sutarčių nuostatos rodo, jog iš įgytos reikalavimo teisės į 75 095 Lt atsakovas santykiu 1 Lt prie 1 Lt atsiskaitė su trečiuoju asmeniu dalinai 60 076 Lt apmokėdamas už įsigytą turtą. Iš to seka, jog atsakovas neturėjo mokėti 60 076 Lt sumos iš kitų savo lėšų, šiai sumai jam, tikėtina, nereikėjo imti paskolos, mokėti palūkanų ir atlikti su paskola susijusių mokėjimų. Nuo visos sumokėti reikalingos sumos ieškovo perleisto reikalavimo panaudota dalis sudaro 23,9 proc. (60 076 Lt x 100 proc.: 251 182,78 Lt).
48. Po reikalavimo teisės perleidimo atsakovui 2007 metais jis dalyvavo įvairiuose, įskaitant ir teisminius, procesuose, kuriuose prisiteisė iš trečiojo asmens sumas, sumokėtas kaip avansą, jo iniciatyva ieškovo perleisto reikalavimo dydžio suma buvo patvirtinta kaip kreditoriaus reikalavimas nemokumo byloje. Iš Susitarimo dėl reikalavimų dalies atsisakymo įžanginės dalies matyti, jog bylų metu atsakovas patyrė ir jam buvo priteista 12 227,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimas ir rugsėjo 24 d. papildomas sprendimas, Lietuvos Apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimas), kurios liko neatlygintos.
49. Kolegijos vertinimu, ieškovas turėtų prisidėti ir prie dalies atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes atsakovo procesinis veiklumas, tikėtina, buvo viena iš priežasčių kodėl apskritai pavyko pasiekti, jog sumokėtų avansų dalis buvo panaudota pagal jų tiesioginę paskirtį - apmokėti už įgytą turtą ir taip šalys minimalizavo (minimalizavo) galimus netekimus. Vertinama, jog tai būtų atstovavimo išlaidų dalis, kuri atitinka ieškovo perleisto reikalavimo panaudotos dalies dydžiui, – 23,9 proc. (nutarties 46 punktas).Tai sudaro 2 922,30 Lt (846,35 Eur) (12 227,20 Lt x 23,9 proc. x 100). Taigi, atsakovas turi sumokėti 57 153,70 Lt ekvivalentą - 16 552,85 Eur (60 076 Lt - 2 922,30 Lt: 3,4528).
50. Iš atsakovo ieškovui nuo 16 552,85 Eur sumos ir nuo ieškinio priėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).
51. Dėl apelianto argumentų, jog teismas nepagrįstai plečiamai atsakovo naudai vertino bylos aplinkybes, prioritetą suteikė nesąžiningai sutarties šaliai, atsiradusius neaiškumus aiškino nesąžiningos šalies naudai, neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, teismo negalima laikyti nešališku, kolegija vertina, jog jie deklaratyvūs, atspindi tik apelianto nuomonę apie procesą ir teismo procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl dėl jų detaliai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Teismui priėmus naują teismo sprendimą, naujai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
53. Ieškinys patenkintas 76 proc. (16 552,85 Eur x 100: 21 749,01 Eur). Pagal šį santykį tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
54. Teikiant ieškinį, ieškovas sumokėjo už jį 483 Eur. Ieškinį tenkinus 76 proc., iš atsakovo ieškovui priteistina 367,08 Eur sumokėto mokesčio. Ieškovas patyrė 372 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teismo procese išlaidų (t. I, b.l.158,t.II, b.l.39), jam atlygintina 282,72 Eur šių išlaidų.
55. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis atstovavimo išlaidomis pripažino 3 320 Eur. Dėl šio dydžio ir jo pagrįstumo skundas neteiktas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atlyginimo dydžio nebesprendžia. Atmetus 24 proc. reikalavimo, atsakovas gali pretenduoti į 796,80 Eur išlaidų atlyginimą.
56. Teikiant apeliacinį skundą, ieškovas sumokėjo už jį 489,36 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus 76 proc., iš atsakovo ieškovui priteistina 371,91 Eur sumokėto mokesčio. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 662 Eur atstovavimo išlaidų, iš jų 1 450 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą. Teismas, įvertinęs ginčo teisės ir fakto klausimais sudėtingumą, bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, kad prašomos atlyginti 1 450 Eur išlaidos už atsiliepimo surašymą nėra per didelės, šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Kitas nurodytas atstovo išlaidas, susijusias, kaip nurodoma sąskaitoje - faktūroje, su teismo sprendimo argumentų analize, reikšmingų konstatuotų aplinkybių išrinkimu, apeliacinio skundo analize, posėdžių protokolų išklausymu, atsiliepimo į skundą projekto aptarimą su klientu konsultacija dėl apeliacijos proceso, prašymo nepriimti ieškovo papildomų paaiškinimų parengimu nepripažįstamos būtinomis, taigi ir atlygintinomis, nes, teismo vertinimu, kokybiško atsiliepimo į skundą parengimas apima ir susipažinimą su pačiu apeliaciniu skundu, teismo sprendimu, kita bylos medžiaga, konsultacijas su klientu, todėl papildomai neturi būti apmokamos. Neatlygintinos ir atsiliepimo į papildomus apelianto paaiškinimus išlaidos, nes to atsiliepimo pateikimas nebuvo sąlygotas procesinio būtinumo ar teismo nurodymo. 25 Eur išlaidų prašymui dėl atstovavimo išlaidų priteisimo parengti vertinamos kaip pagrįstos. Taigi, iš viso pagrįstomis vertinama 1 475 Eur atstovavimo apeliaciniame procese išlaidų. Atlygintina 24 proc. šios sumos – 354 Eur, kuri priteistina iš ieškovo atsakovui.
57. Trečiasis asmuo UAB „Pajūrio rezidencija“ bylos nagrinėjimo metu patyrė 450,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimą prašo priteisti iš pralaimėjusios šalies (el. b. t. 1, l. 113-117; el. b. t. 2, l. 18-19). Teismo vertinimu, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos tinkamai pagrįstos, jų dydis neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas trečiajam asmeniui iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui – iš atsakovo priteistina 342,54 Eur (450,72 Eur x 76 proc. x 100) ir iš ieškovo 108,17 Eur (450,72 Eur x 24 proc. x 100).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti N. M. iš Š. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 552,85 Eur (šešiolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 85 centus), 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 649,80 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. B. 796,80 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai 80 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio rezidencija“ 108,17 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 17 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš Š. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio rezidencija“ 342,54 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti N. M. iš Š. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 371,91 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 91 centą) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teismo procese išlaidų.
Priteisti iš N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š. B. 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teismo procese išlaidų atlyginimą.