- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-2787-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00119-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- Švenčionių rajono savivaldybei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – biudžetinė įstaiga Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės mero 2021 m. vasario 1 d. potvarkį Nr. V2-3 dėl ieškovės atleidimo (atšaukimo) iš darbo ir grąžinti ieškovę į darbą, t. y. į biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pareigas; 2) priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo (atšaukimo) iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2008 m. balandžio 29 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-79 buvo paskirta į BĮ Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (toliau – ir Biuras) vadovės (direktorės) pareigas. Ieškovė Biurui vadovavo nuo jo veiklos pradžios. Švenčionių rajono savivaldybės meras, be įspėjimo, 2021 m. vasario 1 d. 16 val. 9 min. priėmė potvarkį Nr. V2-3 dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų. Per 20 minučių nuo potvarkio priėmimo į Biurą atvyko komisija, kuri nurodė ieškovei perduoti visus įstaigos dokumentus. Toks atsakovės sprendimas ieškovei buvo visiškai netikėtas, o jo priėmimo laikas ir aplinkybės atskleidžia, kad iš esmės buvo norima be jokių aiškių ir teisėtų priežasčių ieškovę atleisti. Ieškovė iš pareigų buvo atšaukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalį, nenurodant atšaukimo pagrindo.
3. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ) 4 straipsnio 3 punkto nuostatas įstaigos vadovo atleidimo teisė suteikta tik institucijai, įgyvendinančiai savininko teises. Nagrinėjamu atveju pagal Biuro nuostatų 4 punktą tokia institucija – Švenčionių rajono savivaldybės taryba. Pagal Biuro nuostatų 10.2. punktą vadovo atleidimo klausimą sprendžia išimtinai savivaldybės taryba, o ne kita institucija. Meras neturėjo teisės savo potvarkiu spręsti tokio klausimo. Biuro nuostatų 10.2. punkte nenumatyta įstaigos vadovo atšaukimo tvarka ir galimybė. Dėl to DK 104 straipsnio 1 dalis negalėjo būti taikoma. BĮĮ atšaukimo teisė niekada nebuvo numatyta. Atleidimas galėjo būti įvykdytas tik teisės aktų nustatyta tvarka, esant atleidimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atleidimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiūros sistemos įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis yra (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu). Dėl neteisėto atleidimo ieškovė patyrė didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų, sutriko jos sveikata. Ieškovė buvo pažeminta savo artimųjų, kolegų akyse. Šiuo metu ieškovė turi kitą darbą ir pareigas.
Šalies argumentai
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad Biuro steigėja pagal šios įstaigos nuostatus yra Švenčionių rajono savivaldybės taryba, tačiau savininkė yra Švenčionių rajono savivaldybė. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) 20 straipsnio 3 dalį biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, savininkės yra savivaldybės, o jų savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių tarybos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tačiau savivaldybės institucijų (savivaldybės tarybos ir mero) kompetenciją nustato ne BĮĮ ir SPĮĮ. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o meras yra savivaldybės vadovas. Pagal VSĮ 20 straipsnio 16 punktą mero kompetencijai priskirta priimti į pareigas ir atleisti iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus.
6. Mero kompetencija atleisti biudžetinių įstaigų vadovus nustatyta ne tik VSĮ, bet ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybos reglamento VIII skyriaus 2.16 punkte. Pagal Biuro nuostatų 18 punkto redakciją nuo 2019 m. Biuro veiklai vadovauja direktorius, kurį teisės aktų nustatyta tvarka į pareigas priima ir atleidžia iš jų bei nustato jam darbo užmokestį rajono savivaldybės meras. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Biuro direktorių skatina bei drausmines nuobaudas jam skiria rajono savivaldybės meras. Ieškovė puikiai suprato, kad būtent savivaldybės meras, o ne kitas subjektas (savivaldybės taryba), yra kompetentingas spręsti klausimus, susijusius su Biuro veikla, nes visi ieškovės prašymai buvo adresuojami būtent merui, o ne savivaldybės tarybai ar kitam subjektui. Meras buvo tinkamas subjektas atleisti ieškovę iš pareigų.
7. DK 104 straipsnio norma neišskiria, apie kokio juridinio asmens – privataus ar viešojo – vadovo atšaukimą kalbama, todėl ši norma taikoma visų rūšių juridinių asmenų vadovams. SPĮĮ 15 straipsnio 7 dalies nuostatų analizė patvirtina, kad sveikatos priežiūros įstaigos vadovas iš pareigų gali būti atšauktas DK nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti sveikatos priežiūros įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. Dėl to savivaldybės mero potvarkis atšaukti ieškovę iš Biuro vadovės pareigų, praradus pasitikėjimą, yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė iš pareigų atšaukta dėl to, kad buvo prarastas pasitikėjimas ja, o ne dėl jos kaltų veiksmų. Ši aplinkybė nurodyta ir skundžiamame mero potvarkyje. Taigi mero potvarkyje įvardintas atleidimo (atšaukimo) pagrindas – prarastas pasitikėjimas. Ieškovė iš darbo atleista teisėtai, nepažeidžiant įstatymų, todėl ji negalėjo patirti ir neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovei Švenčionių rajono savivaldybei iš ieškovės D. V. priteisė 1 697,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad pagal Biuro nuostatų 1 punktą Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš savivaldybės biudžeto ir valstybės biudžeto išlaikoma savivaldybės biudžetinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Biuro savininkė – Švenčionių rajono savivaldybė (3 punktas). Biuro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Švenčionių rajono savivaldybės taryba (4 punktas). Pagal BĮĮ 4 straipsnio 2 dalį iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą (BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
10. Biuras yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, todėl nagrinėjamoje byloje taikomas Vietos savivaldos įstatymas. VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus. Mero kompetencija atleisti biudžetinių įstaigų vadovus nustatyta ne tik VSĮ, bet ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-182, VIII skyriaus 2.16 punkte, pagal kurį meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-62 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Nr. T-70 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo nuspręsta pakeisti Biuro nuostatų 18 punktą, nustatant, kad Biuro veiklai vadovauja direktorius, kurį teisės aktų nustatyta tvarka į pareigas priima ir atleidžia iš jų bei nustato jam darbo užmokestį rajono savivaldybės meras. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad atleidimo teisė suteikta tik institucijai, įgyvendinančiai savininko teises ir pareigas, t. y. Švenčionių rajono savivaldybės tarybai.
12. Biuro nuostatų 10.2 punkte nurodyta, kad įgyvendinanti institucija priima į pareigas ir iš jų atleidžia Biuro vadovą. Tačiau 2019 m. kovo 28 d. Nuostatų pakeitimu buvo pakeistas Nuostatų 18 punktas, kuriuo įtvirtinta mero teisė priimti ir atleisti iš direktorių. Esant teisės normų kolizijai, turėtų būti vadovaujamasi vėliau priimta teisės norma, nagrinėjamoje byloje – Nuostatų 18 punktu. Aukštesnės galios teisės akte, VSĮ, nustatyta, kad biudžetinių įstaigų vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų meras. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Nuostatų 10.2 punktas įtvirtintas žemesnės galios teisės akte, o aukštesnės teisinės galios teisės aktas turi pirmenybę prieš žemesnės teisinės galios aktą. Taigi Švenčionių rajono savivaldybės merui buvo suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl Biuro vadovės atšaukimo.
13. Darbo kodekse (patvirtintame 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 ir įsigaliojusiame 2017 m. liepos 1 d.), skirtingai nei anksčiau galiojusiame, įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. DK 104 straipsnio 1 dalyje nėra išskirta, kad vadovo atšaukimo institutas taikytinas tik tam tikros formos juridiniams asmenims, todėl teismas padarė išvadą, kad meras turėjo teisę atšaukti ieškovę iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu.
14. Analizuojant DK 104 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą: 1) įstatymuose arba 2) steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pagal SPĮĮ 15 straipsnio 7 dalį Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. DK nenustatytas prioritetas nei BĮĮ, nei VSĮ, nei SPĮĮ, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi DK 104 straipsnyje įtvirtintu atšaukimo iš pareigų institutu. Taigi atšaukimo iš pareigų institutas ieškovės atžvilgiu taikytas pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai, pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-224-372/2019, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-487-856/2019.
15. Teismo vertinimu, nėra svarbūs ieškovės argumentai, kad ji dirbo tinkamai. Ieškovė atleista, praradus pasitikėjimą, todėl nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, kodėl buvo prarastas pasitikėjimas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ieškovės atšaukimas iš pareigų, esant jos kaltei, ji buvo atšaukta iš pareigų praradus pasitikėjimą, šios aplinkybės nemotyvuojant. Ieškinyje ir kartu su ieškiniu pateiktuose įrodymuose nurodytos aplinkybės būtų aktualios, sprendžiant klausimą dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų, praradus pasitikėjimą ir esant jos kaltei, t. y. sprendžiant kaltės klausimą. Tačiau ieškovės kaltės klausimas byloje nebuvo sprendžiamas, atsakovė to neįrodinėjo, t. y. kaltės klausimas nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakė.
16. Teismas nurodė, kad, pripažinus ieškovės atšaukimą iš pareigų teisėtu, nėra pagrindo priteisti jai vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo (atšaukimo) iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir neturtinės žalos, todėl dėl šių ieškinio reikalavimų plačiau nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas sprendime padarė dvi viena kitai savo esme prieštaraujančias išvadas. Teismas pripažino, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atleidimo iš darbo teisė suteikta tik institucijai, įgyvendinančiai savininko teises ir pareigas, t. y. Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, nes 2019 m. kovo 28 d. Biuro nuostatų 18 punkte įtvirtinta mero teisė priimti ir atleisti direktorių, taip pat aukštesnės galios teisės aktas (VSĮ) numato, jog biudžetinių įstaigų vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų meras. Teismas padarė išvadą, kad Biuro nuostatų 10.2 punktas įtvirtintas žemesnės galios teisės akte, o aukštesnės teisinės galios teisės aktas turi pirmenybę prieš žemesnės teisinės galios aktą. Taip pat teismas nurodė, kad DK 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas šio kodekso normų prioritetas prieš kitus įstatymus, t. y. DK nenustato prioriteto nei BĮĮ, nei VSĮ, nei SPĮĮ, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi DK 104 straipsnyje įtvirtintu atšaukimo iš pareigų institutu.
17.2. Teismas pripažino, kad pirmenybė turėtų būti teikiama DK nuostatoms, tačiau visiškai klaidingai aiškino ir taikė šio kodekso nuostatas. Pagal DK 104 straipsnio 1 dalį darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Tai blanketinio pobūdžio nuostata, nurodanti, kad vadovas gali būti atšaukiamas kituose teisės aktuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pagal BĮĮ 4 straipsnio 3 punktą savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. Šiame įstatyme nenumatyta tokio juridinio asmens vadovo atšaukimo tvarka.
17.3. Biudžetinės įstaigos vadovas gali būti atšaukiamas tik juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Biuro steigimo dokumentuose atleidimo teisė yra suteikta tik institucijai, įgyvendinančiai savininko teises, t. y. Švenčionių rajono savivaldybės tarybai. Pagal Biuro nuostatų 10.2. punktą vadovo atleidimo klausimą sprendžia išimtinai savivaldybės taryba, o ne kita institucija. Įstaigos steigimo dokumentai nenumato atšaukimo, kaip specialaus atleidimo pagrindo, tvarkos ir galimybės. Dėl to nagrinėjamoje byloje DK 104 straipsnio 1 dalies nuostatos negalėjo būti taikytos. Darbo santykių nutraukimo pagrindu negali būti spėjama, o ne konkrečiai įtvirtinta tvarka. Jeigu steigimo dokumentai yra prieštaringi, jie privalo būti taisomi.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-224-372/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-487-856/2019. Šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl jose teismų suformuotomis išvadomis negalima remtis kaip precedentu nagrinėjamoje byloje. Atšaukimas iš pareigų yra specialus atleidimo pagrindas. Teisės aktai turi numatyti ir specialią šio instituto įgyvendinimo tvarką tam, kad šis galėtų būti aktyvuotas ir juo galėtų būti teisėtai pasinaudota, nepažeidžiant teisinio principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).
17.5. Biuro steigimo dokumentų sisteminė analizė patvirtina, kad pats įstaigos steigėjas nenumatė jokios įstaigos vadovo atšaukimo tvarkos ir nustatė, kad įstaigos vadovas gali būti atleidžiamas, tačiau jokiu būdu ne atšaukiamas. Biuro nuostatuose nenumatyta įstaigos vadovo atšaukimo tvarka ir galimybės, todėl DK 104 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, o darbo sutartis su ieškove galėjo būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Biuras yra ne privatus, o iš valstybės lėšų išlaikomas juridinis asmuo. Taigi įstaigos vadovas į darbą yra priimamas laikantis specialių taisyklių, todėl tik laikantis specialių ir konkrečių nuostatų jis gali būti ir atšauktas iš pareigų.
17.6. Teismas iš esmės neatsakė į visus ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus. Ieškovės atleidimas iš darbo galėjo būti įvykdytas tik teisės aktų nustatyta tvarka, esant atleidimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atleidimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiūros sistemos įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis yra atleistas, bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisė žinoti, kokiu pagrindu asmuo yra atleidžiamas, yra svarbi, įgyvendinant jo teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai buvęs darbdavys nėra įpareigotas pateikti jokių argumentų dėl pareiškėjo atleidimo, pareiškėjui neįmanoma pateikti pagrįstą ieškinį teisme. Ieškovės atleidimo klausimas ar tikrieji tokio poelgio motyvai visiškai nesusiję su jos dalykinėmis savybėmis. Teismas šių ieškovės argumentų neįvertino.
17.7. Teismas turėjo nepriteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, nes ši įstaiga turi atskirą kvalifikuotų teisininkų skyrių, todėl advokato suteiktos teisinės paslaugos pripažintinos nepagrįstomis ir nebūtinomis išlaidomis.
Atsiliepimas
18. Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybė atsiliepimu nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Ieškovė neteisingai interpretuoja teisės aktų ir Biuro nuostatų normas. Teismas teisingai nurodė, kad mero kompetencija atleisti biudžetinių įstaigų vadovus nustatyta ne tik Švenčionių rajono savivaldybės tarybos reglamente, bet ir Biuro nuostatuose. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Biuro direktorių skatina bei skiria jam drausmines nuobaudas rajono savivaldybės meras. Pagal SPĮĮ 20 straipsnio 3 dalį biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, savininkės yra savivaldybės, o jų savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių tarybos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, tačiau savivaldybės institucijų kompetenciją nustato ne BĮĮ, SPĮĮ, o VSĮ, nes Biuras yra išlaikomas iš savivaldybės biudžeto lėšų.
18.2. Pagal VSĮ 3 straipsnio 9 dalį išimtinei tarybos kompetencijai priskiriamas tik švietimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, o ne biudžetinių įstaigų vadovų. Biuras nėra švietimo įstaiga, jos vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo (atšaukimo) iš jų kompetencija pagal VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą priskirta merui. Aukštesnės galios teisės aktas (VSĮ) numato, kad biudžetinių įstaigų vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų meras. Tuo tarpu Biuro nuostatai yra žemesnės galios teisės aktas. Priešingas Biuro nuostatų aiškinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, kuriose aiškiai įtvirtinta ir atskirta savivaldybės tarybos ir mero kompetencija.
18.3. Teismas ieškovės apeliaciniame skunde cituota teismų praktika rėmėsi, motyvuodamas savo išvadas dėl DK 104 straipsnio taikymo galimumo ir pagrįstumo. Ieškovė apeliaciniame skunde nekonkretizuoja, koks įstatymas nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas. Ieškovės cituojama kasacinio teismo praktika dėl DK 124 straipsnio 1 punkto aiškinimo nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes aiškintos senojo DK nuostatos, o ne nagrinėjamoje byloje aktualios įstatymų normos. Teismas sprendime vadovavosi aktualia teismų praktika ir pabrėžė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK įtvirtintas kitoks reglamentavimas. DK 104 straipsnis numato, kad, be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šioje DK nuostatoje įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas, kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. DK 104 straipsnio 1 dalyje nėra išskirta, kad vadovo atšaukimo institutas taikytinas tik tam tikros formos juridiniams asmenims.
18.4. Biuro vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Ieškovės teisinė padėtis įmonėje ir jai keliama lojalumo pareiga lemia tai, kad vadovė nebūtinai turi būti atšaukta iš pareigų tik esant konkretiems jos darbo pareigų pažeidimams, nes pasitikėjimo Biuro vadove netekimą gali lemti ne tik kalti jos veiksmai, bet ir negebėjimas tinkamai organizuoti įmonės darbo, parinkti optimalią jos veiklos strategiją ir pasiekti laukiamų rezultatų, įgyvendinti tikslų, nors tam tikros pastangos tam ir dedamos.
18.5. Teismo priimtas sprendimas ir jame pateikti motyvai neatėmė iš ieškovės teisės pasinaudoti apeliacija, todėl ieškovės argumentai dėl netinkamų teismo motyvų yra visiškai nepagrįsti. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, tik tuo atveju, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinių prielaidų vertinti skundžiamą teismo sprendimą kaip nemotyvuotą ar nepakankamai motyvuotą.
19. Trečiasis asmuo BĮ Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
20. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai dėl jos atšaukimo iš biudžetinės įstaigos vadovės pareigų pripažinimo neteisėtu, ieškovės grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-79 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro įsteigimo“ įsteigė Biurą ir patvirtino Biuro nuostatus, taip pat paskyrė ieškovę Biuro direktore nuo Biuro įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Su ieškove 2008 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad darbuotoja pradeda dirbti nuo 2008 m. balandžio 30 d.
22. Ieškovės veikla 2018-2020 m. buvo vertinama gerai. Tačiau 2021 m. sausį veiklos vertinimo išvadoje ieškovės veikla įvertinta patenkinamai, nurodyta, kad ieškovė įvykdė tik kai kurias metinės veiklos užduotis. Ieškovė nesutiko su vertinimu, nurodė, kad neįvertinta darbo ekstremalios situacijos sąlygomis įtaka suplanuotoms užduotims įvykdyti ir jos indėlis COVID-19 suvaldyti. Ieškovės 2021 m. sausio 29 d. pakartotinio veiklos vertinimo išvadoje ieškovės veikla taip pat įvertinta patenkinamai.
23. Švenčionių rajono savivaldybės meras 2021 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. (2.4 E) V2-3 „Dėl D. V. atšaukimo iš Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigų“, vadovaudamasis DK 65 straipsnio 1 dalimi, 104 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsnio 6 dalimi, VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktu, reikšdamas nepasitikėjimą Biuro direktore, atšaukė ją iš Biuro direktorės pareigų nuo 2021 m. vasario 1 d. pagal DK 104 straipsnio 1 dalį (praradus pasitikėjimą) ir įpareigojo ieškovę atšaukimo iš darbo dieną perduoti šiuo potvarkiu sudarytai komisijai visą Biuro turtą, dokumentaciją pagal priėmimo-perdavimo aktą, taip pat pavedė sumokėti ieškovei vieno mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (26,06 d.), jai priklausantį atšaukimo dieną darbo užmokestį teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Ieškovė pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 12 d. posėdyje nurodė, kad šiuo metu dirba – (duomenys neskelbtini).
Dėl mero teisės atšaukti (atleisti) ieškovę iš pareigų
25. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad BĮ 4 straipsnio 3 dalyje nenumatyta biudžetinės įstaigos vadovo atšaukimo tvarka, todėl atleidimo iš darbo teisė yra suteikta savininko teises įgyvendinančiai institucijai, kuri pagal Biuro nuostatus yra Švenčionių rajono savivaldybės taryba. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisės aktai ir Biuro nuostatai suteikė merui teisę atleisti ieškovę iš pareigų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
26. Byloje nustatyta, kad Biuras yra savivaldybės biudžetinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Pagal BĮĮ 4 straipsnio 1 dalį iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė. Pagal BĮĮ 4 straipsnio 2 dalį iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Pagal BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. Pagal VSĮ įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
27. Kasacinis teismas, sistemiškai analizuodamas nurodytas BĮĮ ir VSĮ nuostatas, yra padaręs išvadą, kad jose aiškiai atribota savivaldybės tarybos ir mero kompetencija priimti sprendimus dėl tam tikrų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų. Biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas, vadovus iš pareigų atleidžia savivaldybės meras, o švietimo įstaigų vadovų atleidimas iš pareigų priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-313/2018; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019). Būtent šiuo išiaškinimu rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, pagrįstai pripažindamas, kad pagal aptartų įstatymų nuostatas būtent merui suteikta teisė atleisti biudžetinės įstaigos vadovą.
28. Pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-79 patvirtintų Biuro nuostatų 3 punktą Biuro steigėjas – Švenčionių rajono savivaldybės taryba. Biuro steigėjo pareiga įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų Biuro direktorių, taikyti jam skatinimo priemones ir skirti drausmines nuobaudas (Nuostatų 9.6 punktas). Biuro veiklai vadovauja direktorius, kurį teisės aktų nustatyta tvarka į pareigas priima ir atleidžia jų steigėjas (Nuostatų 18 punktas).
29. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-62 buvo pakeisti Biuro nuostatai. Pagal naujų Biuro nuostatų 3 punktą Biuro savininkas – Švenčionių rajono savivaldybė. Biuro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Švenčionių rajono savivaldybės taryba. Įgyvendinanti institucija priima į pareigas ir iš jų atleidžia Biuro vadovą (10.2 punktas). Tačiau pagal Biuro nuostatų 18 punktą Biuro veiklai vadovauja direktorius, kurį teisės aktų nustatyta tvarka į pareigas priima ir atleidžia iš jų bei darbo užmokestį nustato rajono savivaldybės meras. Įstatymų nustatyta tvarka Biuro direktorių skatina ir skiria jam drausmines nuobaudas rajono savivaldybės meras.
30. Pripažintina, kad, priimant naujos redakcijos Biuro nuostatus, ne visi jo punktai buvo suderinti tarpusavyje, todėl naujųjų Nuostatų 10.2 punktas prieštarauja 18 punkte įtvirtintai Biuro direktoriaus priėmimo ir atleidimo iš pareigų tvarkai. Būtent šia neatitiktimi apeliaciniame skunde ir remiasi ieškovė, teigdama, kad prieštaringi Nuostatai privalėjo būti taisomi, o tik tada taikomi. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas merą tinkamu subjektu atleisti Biuro vadovę iš pareigų, rėmėsi pirmiau aptartomis VSĮ nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimu ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybos reglamentu, patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-182, kurio VIII skyriaus 2.16 punkte nustatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus.
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esminės yra būtent VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatos, suteikiančios merui teisę priimti į pareigas ir atleisti iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus. Švenčionių rajono savivaldybės taryba, tiek tvirtindama 2019 m. rugsėjo 26 d. Reglamentą, tiek 2019 m. kovo 28 d. naujus Biuro nuostatus, siekė juos suderinti su galiojančiais įstatymais, tarp jų – ir VSĮ. Dėl to Biuro nuostatuose likęs nesuderintas senos redakcijos 10.2 punktas nepaneigia VSĮ, t. y. aukštesnės galios teisės akto, nustatytos mero kompetencijos atleisti iš pareigų biudžetinės įstaigos vadovą.
Dėl ieškovės atleidimo iš pareigų pagal DK 104 straipsnio 1 dalį
32. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė galėjo būti atšaukta iš pareigų pagal DK 104 straipsnio 1 dalies nuostatas, rėmėsi netinkama teismų praktika ir neatsižvelgė į galiojančias BĮĮ normas bei kasacinio teismo išaiškinimą, pagal kurį darbo sutartis su ieškove galėjo būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
33. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad DK 104 straipsnio 1 dalyje nėra išskirta, jog vadovo atšaukimo institutas taikytinas tik tam tikros formos juridiniams asmenims, todėl padarė išvadą, kad meras turėjo teisę atšaukti ieškovę iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsį DK 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas šio kodekso normų prioritetas prieš kitus įstatymus. Kadangi DK nenustato prioriteto nei BĮĮ, nei VSĮ, nei SPĮĮ, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi DK 104 straipsnyje įtvirtintu atšaukimo iš pareigų institutu. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, pateiktais išaiškinimais ir pripažino, kad nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atleidimo iš biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos vadovės pareigų, netinkamai aiškino DK 104 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į visus kasacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, nurodytus aspektus bei į kitus kasacinio teismo pateiktus DK 104 straipsnio taikymo išiaiškinimus.
35. Pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu gali pasibaigti įprastais, DK 53 straipsnyje nurodytais, pagrindais, tačiau kaip vienas ypatumų darbo santykiuose su vienasmeniu valdymo organu išskiriamas jo atšaukimo institutas (DK 104 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, todėl kiekvienu atveju reikia analizuoti konkretaus juridinio asmens, iš kurio ketinama atšaukti vadovą, veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021).
36. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad naujojo DK 104 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimas yra savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Tačiau jame taip pat nustatyta, kad atšaukimo tvarka gali būti skirtingai reglamentuojama, atsižvelgiant į tam tikros teisinės formos juridinio asmens veiklą reguliuojančius įstatymus arba tų juridinių asmenų steigimo dokumentus.
37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, analizavo valstybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindus ir tvarką, todėl rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮĮ) nuostatomis. Kasacinis teismas pažymėjo, kad juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas, darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. VSĮĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama DK nustatyta tvarka. Jokių išskirtinių nuostatų, išimčių, lyginant su kitų juridinių asmenų vadovų atšaukimu, šis įstatymas nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018 41-44 punktai).
38. Aiškindamas vadovo atšaukimą iš pareigų reglamentuojančias Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016 konstatavo, kad vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, tam, kad viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų.
39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje sukurtas precedentas.
40. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-277-248/2020).
41. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais kompetentingo organo diskrecija atšaukti vadovą gali būti ribojama. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2010; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021).
42. Kadangi Biuras yra savivaldybės biudžetinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, nagrinėjamoje byloje yra aktualios SPĮĮ nuostatos, susijusios su šių įstaigų vadovų atleidimu arba atšaukimu iš pareigų. Pagal SPĮĮ 15 straipsnio 7 dalį Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.
43. Aptartas reglamentavimas suteikia teisę Biuro savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, nagrinėjamoje byloje – savivaldybės merui, priimti sprendimą atšaukti Biuro vadovę steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nustatytų priežasčių. Pagal Biuro nuostatų 18 punktą Biuro direktorių teisės aktų nustatyta tvarka į pareigas priima ir atleidžia iš jų bei nustato jam darbo užmokestį rajono savivaldybės meras. Taigi Biuro nuostatuose nėra nustatytų jokių specialių priežasčių, dėl kurių gali būti atšaukiamas Biuro vadovas, taip pat nėra nustatyta vadovo atšaukimo tvarka. Dėl to nagrinėjamu atveju reikia vadovautis SPĮĮ 15 straipsnio 7 dalies nuostata, kad savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovai iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
44. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl SPĮĮ nuostatų, yra išaiškinęs, kad, kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiūros įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis yra atšauktas (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu). Įvertinus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, darytina išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sąvoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-696/2017).
45. Nagrinėjamu atveju ieškovė į Biuro direktorės pareigas buvo paskirta ne viešo konkurso būdu, bet Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu. Tačiau nutarties 44 punkte pacituotose kasacinio teismo nutartyse padarytos esminės išvados, aktualios nagrinėjamai bylai, t. y. kad pagal SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalį (kurios nuostatos atitinka dabar galiojančio SPĮĮ 15 straipsnio 7 dalies pirmąjį sakinį) nustatyta galimybė nutraukti darbo santykius su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu tik pagal DK, kuriame nėra numatytas nemotyvuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-696/2017 26, 31, 33 punktai).
46. Nagrinėjamoje byloje Švenčionių rajono savivaldybės meras 2021 m. vasario 1 d. potvarkiu, atšaukdamas ieškovę iš Biuro direktorės pareigų, nurodė, kad ji atšaukiama pagal DK 104 straipsnio 1 dalį (praradus pasitikėjimą). Tačiau nei pačiame potvarkyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (atsiliepime ir teismo posėdžio metu) atsakovė nenurodė jokių ieškovės atleidimo priežasčių bei motyvų, t. y. nepaaiškino, kokios aplinkybės nulėmė pasitikėjimo ieškove praradimą, taip pat, kokios su viešuoju interesu susijusios aplinkybės sąlygojo šio sprendimo priėmimą. Tuo tarpu pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, tokios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į viešąjį interesą, ir toks atšaukimas galimas tik esant atšaukimo priežastims bei nurodžius tokio atšaukimo motyvus, o ne remiantis absoliučia atšaukimo teise. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ieškovės atleidimo dėl prarasto pasitikėjimo motyvų.
47. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-224-372/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-487-856/2019, nes jose buvo vertinamas ugdymo įstaigų vadovų atleidimo pagrįstumas, o ne sveikatos priežiūros įstaigos, kurios vadovo skyrimą ir atleidimą reglamentuoja specialus įstatymas.
48. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino visų ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y. nesiaiškino, kokios aplinkybės lėmė, kad atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove, kaip jos susijusios su Biuro įgyvendinamu viešuoju interesu, atšaukimo iš pareigų kontekste nevertino ir neanalizavo ieškovės nurodytų aplinkybių apie neleidimą jos į kvalifikacijos kėlimo kursus, 2018 m. vykdytus net tris jos veiklos vertinimus, 2020 m. veiklos vertinimą ir kitų aplinkybių.
49. Pagal neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija ir teisė į apeliaciją.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priežasčių, dėl kurių atsakovė ieškovei pareiškė nepasitikėjimą, neatskleidimas, ieškovės nurodytų aplinkybių ir duomenų apie jos veiklos vertinimą ir darbo sąlygų sudarymą nevertinimas, lėmė nagrinėjamos bylos esmės neatskleidimą, tai sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.