Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-487-856/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-08-13
Bylos Nr.: e2A-487-856/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07456-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: A. I.
Atsakovas: Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-487-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07456-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.2.9.10.10; 1.3.5.10; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai dėl neteisėto atšaukimo iš pareigų, grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. I. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-10-04 sprendimą dėl jos atšaukimo iš Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų bei pripažinti šį atšaukimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigas ir iš atsakovės Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atšaukimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškovė A. I. prašė priteisti iš atsakovės Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2000 Eur dydžio neturtinę ir 12 000 Eur turtinę žalą.

2. Ieškinyje nurodė, jog ji nuo 2014 m. rudens ėjo Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigas, o 2018-10-04 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2018-10-05 buvo atšaukta iš pareigų praradus pasitikėjimą. Ieškovės manymu, jos atleidimas iš pareigų yra neteisėtas bei nepagrįstas. Ieškovė negalėjo būti atleista iš pareigų atsakovei pasinaudojant atšaukimo institutu, kadangi biudžetinės įstaigos vadovas negali būti atšauktas iš pareigų pasinaudojant „atšaukimo“ institutu, o gali būti tik atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nustatytais pagrindais, juos atitinkamai, esant ginčui, pagrindžiant, motyvuojant ir įrodant. Iš ieškovei atleidimo dieną išmokėtinų sumų, t. y. sprendimo išmokėti ieškovei 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, galima daryti prielaidą, jog ieškovė atleista (atšaukta) iš pareigų nesant ieškovės kaltės, nors tai tiesiogiai ir neįvardijama.

3. Ieškovė iš pareigų buvo atleista dėl to, kad administracijos direktoriui A. B. pranešė apie laikinai einančios atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas D. T. galimą piktnaudžiavimą valstybės tarnautojo pareigomis, galimą netinkamą darbo pareigų atlikimą, galimai daromus pažeidimus, informavo apie pasekmes, galimai padarytą žalą, prašė ištirti situaciją. Apie šias aplinkybės ieškovė taip pat informavo atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius prieš 2018-10-04 tarybos posėdį.

4. Ieškovės nuomone, jos atšaukimas iš pareigų nepasibaigus baudžiamosios bylos procesui, kurioje ji yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn, pažeidžia jos nekaltumo prezumpciją, teisę į nešališką teismą.

5. Ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas ir aplinkybės akivaizdžiai sukėlė ieškovei emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi bei normalios psichologinės būklės pakitimus. 2018-10-05 ieškovė dėl išgyvento streso bei nerimo susirgo, todėl jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovę dėl neteisėtų atsakovių veiksmų kankina depresija, nerimas, nemiga, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Taip pat ieškovės reputacijai padaryta didžiulė žala, ženkliai sumažėjo įsidarbinimo galimybės pagal specialybę (turimas magistro laipsnis – švietimo vadyba).

6. Ieškovė yra ūkininkė, vykdo žemės ūkio veiklą, specializuojasi uogų auginimo ir perdirbimo srityse. Sužinojusi apie atšaukimą iš pareigų, ieškovė susirgo, 2018-10-05 jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (tęsėsi iki 2018-11-02). Dėl ligos ieškovė negalėjo tinkamai organizuoti darbų laukuose, gamyboje. Dėl to ieškovė, kaip ūkininkė, patyrė didžiulius nuostolius, negavo atitinkamo kiekio pajamų dėl užsakymų ir kt., ir jai padaryta turtinė žala ne mažesnė kaip 12 000 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad DK 104 straipsnio 1 dalis numato, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, t. y. nėra numatyta kitų įstatymų pirmenybė prieš DK nuostatą, todėl šių įstatymų nuostatos turi būti taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja DK. Pagal Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017-11-09 sprendimu, 30 punktą, kuriame įtvirtinta, kad sprendimą dėl progimnazijos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės taryba, galima teigti, kad vadovaujantis DK 104 straipsnyje įtvirtintu atšaukimo institutu ir straipsnyje numatoma alternatyva atšaukiant remtis juridinio asmens steigimo dokumentais, remiantis Nuostatų 30 punktu, atsakovas turėjo teisę ir galėjo atšaukti ieškovę iš (duomenys neskelbtini) pareigų.

8. Nors ieškovė teigia, kad atšaukimo pagrindas - prarastas pasitikėjimas - yra netinkama atšaukimo priežastis, tačiau ieškovė buvo įstaigos (duomenys neskelbtini), ją ir įstaigos savininkę – savivaldybę – siejo fiduciariniai santykiai. Juridinio asmens vadovas veikia didžiausio pasitikėjimo principu, todėl pasitikėjimo praradimas yra pakankamas, savarankiškas motyvas, nereikalaujantis pateikti detalesnių paaiškinimų ir nurodyti susijusių faktinių aplinkybių. Be to, pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Atšaukimo institutas yra taikomas juridinio asmens vadovui neišskiriant juridinių asmenų į viešuosius ir privačius, o pasitikėjimo praradimas, kuris yra esminis vadovą ir juridinio asmens savininką siejančių santykių pamatas, yra pakankamas motyvas, todėl atšaukiant vadovą nesant jo kaltų veiksmų, nurodant, kad prarastas pasitikėjimas vadovu, papildomų paaiškinimų, priežasčių ir motyvų nurodyti nereikia.

Šalies argumentai

9. Ieškovė, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, buvo nušalinta nuo savo einamų pareigų daugiau nei pusantrų metų. Ieškovės nušalinimo laikotarpiu progimnazijos bendruomenė, likusi be tiesioginio vadovo, veikė nežinioje. Faktas, kad vadovui pareikšti kaltinimai atlikus veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, ne tik turėjo įtakos progimnazijos bendruomenės viduje, bet taip pat ir mokyklos įvaizdžiui Šiaulių mieste, kaip raštu teigia pati progimnazijos bendruomenė, ne vieną kartą raštu pasikreipusi į atsakovą, ragindama kuo greičiau priimti sprendimą dėl įstaigos vadovo. Nepasitikėjimui atsirasti įrodytos kaltės faktas nebūtinas, užtenka vien veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių. Be to, biudžetinės įstaigos, viešojo juridinio asmens vadovas yra specialų teisinį statusą turintis asmuo, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Šie reikalavimai yra grindžiami viešuoju interesu. Atsakovė, remdamasi viešuoju interesu, priėmė sprendimą atšaukti ieškovę iš pareigų ir nurodė pagrįstą ir motyvuotą priežastį. Remiantis viešuoju interesu, jo užtikrinimo svarba ir vertinant esamas faktines aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad ieškovė, kaip biudžetinės įstaigos, viešojo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) nebegali užtikrinti tinkamo pareigų ėjimo, pagrįsto viešuoju interesu, ir savo veiksmais ar neveikimu pažeidžia Konstitucijos saugomas žmogaus teises į saugią ir sveiką darbo aplinką, ko pasėkoje ieškove pasitikėti nebegalima. Ilgą laiką besitęsianti ieškovės situacija sąlygojo pasitikėjimo ja praradimą, dėl ko ateityje nebegalima buvo tikėtis lojalaus įstaigos interesus atitinkančio ieškovės elgesio ir teisėtos veiklos.

10. DK 104 straipsnyje nėra nurodyta, jog atšaukus vadovą sprendime būtina nurodyti atšaukimo detalias priežastis, faktines aplinkybes, išsamius motyvus. Ieškovei buvo išmokėta DK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka, o DK 104 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad išeitinė išmoka nemokama, jeigu vadovas atšaukiamas dėl jo kaltų veiksmų, ir mokama, jeigu priimant sprendimą dėl vadovo atšaukimo nesiremiama kaltės elementu.

11. 2018-10-04 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, nepažeidžiant įstatymo, todėl konstatuotina, kad sprendimą priimantis subjektas nesuabejojo, jog išnyko pasitikėjimas vadove, nes nereikalavo pateikti kitų įrodymų ar dokumentų ir sprendimą priėmė balsų dauguma.

12. Nors ieškinyje ir teigiama, kad su vadove nedarbingumo metu darbo sutartis negali būti nutraukta, tačiau atšaukimo metu ieškovė Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo nušalinta nuo užimamų pareigų, negavo pareiginės algos ir socialinės garantijos jai nepriklausė. Ieškovė, kuri laikinai nušalinta nuo pareigų buvo daugiau nei pusantrų metų, neturėjo teisės į socialines garantijas, nes darbdavys už ją nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Be to, juridinio asmens vadovo, kuris turi specialų teisinį statusą ir kurį su įstaigos savininku siejantys santykiai grįsti išimtinai tarpusavio pasitikėjimu, praradus pasitikėjimą vadovu, įstaigos savininko teises įgyvendinantis asmuo turi absoliučia teisę, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes įstaigos vadovą atšaukti, t. y. net ir jo nedarbingumo metu.

13. Ieškovės atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl galima manyti, kad visi šie vidiniai išgyvenimai, reputacijos pablogėjimai ir kita žala yra susijusi su baudžiamuoju procesu, o ne su eiliniu darbo santykių ginču. Be to, nurodydama savo patirtą turtinę žalą, ieškovė nepateikia jokių įrodymų apie gautus, turimus, turėtus užsakymus ir klientus, nepateikia duomenų apie praėjusių metų iš ūkinės veiklos kildinamas gautas pajamas, kuo remiantis galima būtų prognozuoti šių metų pajamas. Byloje nėra jokių įrodymų apie ūkininko turimus įsipareigojimus ar vykdomą veiklą. Turtinė žala yra su darbo santykiais susijusi žala, kaip pavyzdžiui atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką, o tokios žalos, kuri niekaip nėra susijusi su darbo teisiniais santykiais, remiantis DK 218 straipsniu, reikalauti negalima.

14. Galiojančiame naujajame DK (DK 218 straipsnio 4 dalis) egzistuoja naujas pagrindas, kuomet darbuotojas negrąžinamas į darbą: kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys. Be šių ir kitų priežasčių ieškovės negalima grąžinti į darbą pirmiausia dėl to, kad atšaukimas iš užimamų vadovo pareigų buvo teisėtas.

Atsiliepimas

15. Atsakovė Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, palaikė Šiaulių miesto savivaldybės atsiliepime išdėstytą poziciją dėl byloje kilusio ginčo. Nurodė, kad ieškovė buvo atšaukta iš savo užimamų pareigų remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-10-04 sprendimu, jį motyvuojant pasitikėjimo praradimu. Ieškovė buvo atšaukta esant aiškiam, teisėtam pagrindui, o savarankiškas atšaukimo motyvas - pasitikėjimo praradimas - yra pakankamas atšaukimo motyvavimas.

16. DK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens vadovas gali būti atšauktas įstatymuose arba steigimo dokumentuose numatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.46 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų nuostatai prilyginami progimnazijos steigimo dokumentams. Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos nuostatų 30 punkte yra nurodyta, kad sprendimą dėl progimnazijos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės taryba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinio netenkino, atsakovei Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai iš ieškovės A. I. priteisė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

18. Teismas nurodė, kad ieškovės atleidimo metu galiojusio DK 104 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – ir BĮĮ) 4 straipsnio 1 dalis). Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą (BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka (BĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017-11-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos nuostatų 30 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl progimnazijos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės taryba.

19. Teismas nurodė, kad vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-26 nutartis byloje Nr. e3K-3-384-684/2016).

20. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atšaukiant ieškovę iš pareigų, Taryba turėjo absoliučią ir neribotą teisę tą padaryti nepriklausomai nuo ieškovės kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, ieškovei praradus Tarybos pasitikėjimą. Taip pat teismas darė išvadą, kad Taryba turėjo svarų pagrindą nepasitikėjimui ieškove bei šį pagrindą teisme akivaizdžiai pagrindė.

21. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl privataus juridinio asmens vadovo atleidimo iš pareigų, yra išaiškinęs, kad vienasmenio bendrovės valdymo organo reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. DK nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus. Tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. DK nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti bendrovės vadovas. Bendrovės vadovo laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Be to, atšaukimo laikotarpiu ieškovė buvo nušalinta nuo užimamų pareigų, pareiginės algos negavo ir socialinės garantijos jai nepriklausė. DK 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo metu siekia apsaugoti asmenį, kad šis neprarastų socialinių garantijų nedarbingumo metu, tačiau ieškovė buvo laikinai nušalinta nuo pareigų daugiau nei pusantrų metų, tuo laikotarpiu ji neturėjo teisės į socialines garantijas, darbdavys už ją nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad ieškovės darbo sutarties pasibaigimas galėjo būti įformintas jos laikino nedarbingumo laikotarpiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovė A. I. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovių apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka nurodytų teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu bei baigiamosiose kalbose aiškiai nurodė konkrečius penkis argumentus dėl atšaukimo iš pareigų neteisėtumo, t. y.: pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, persekiota darbuotoja, pareiškusi skundą prieš darbdavį, ieškovė diskriminuota kitų asmenų, esančių panašioje padėtyje, atžvilgiu, patys atsakovai netinkamai reagavo į susiklosčiusią situaciją, todėl pačių atsakovų veiksmai sąlygojo padarinius, nurodomus atsakovų, atšaukimo institutas apskritai negalėjo būti taikomas ginčo situacijoje dėl darbdavio specialaus statuso. Tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl vieno ieškovės argumento (atšaukimo instituto taikymo) ir tai neišsamiai, neteisingai aiškino bei taikė teisės normas. Dėl kitų ieškovės argumentų teismas apskritai nepasisakė, nenurodė jokių argumentų ar motyvų. Be to, teismas vertino pavienius įrodymus, ne jų visetą, todėl šio teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

22.2. Kadangi pagrindiniu motyvu prarasti pasitikėjimą ieškove nurodytas vykstantis ikiteisminis tyrimas bei jo metu taikyta kardomoji priemonė (nušalinimas nuo pareigų), o klausimas Savivaldybės taryboje bei komitete pristatytas tokiu būdu, jog duodama suprasti, kad ieškovė padarė nusikalstamą veiką, nors tokio teismo sprendimo nėra priimta, konstatuotinas nekaltumo prezumpcijos principo grubus pažeidimas.

22.3. Vadovaujantis DK 31 straipsnio 3 dalimi, pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.

22.4. Analogiškos bylos ir kaltinimai yra pareikšti ne tik ieškovei, bet ir kitoms Šiaulių švietimo įstaigų vadovėms (Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) I. M., Šiaulių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) I. A.) bei progimnazijos buvusiai (duomenys neskelbtini) (R. A.), pagal viešai prieinamą informaciją dvi Šiaulių švietimo įstaigų (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba, o iš pareigų atšaukta tik viena ieškovė, taip pažeidžiant visų asmenų lygybės bei nediskriminavimo principą.

22.5. Savivaldybė bei progimnazija netinkamai reagavo į susiklosčiusią situaciją, nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad progimnazijos bendruomenei būtų pateikiama visapusiška bei išsami informacija. Atsakovės privalėjo informuoti progimnazijos bendruomenę, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovė įtariama nusikalstamos veikos padarymu; kad ieškovė yra nekalta, kadangi jos kaltumas neįrodytas apkaltinamuoju nuosprendžiu; kad D. T. yra skiriama pavaduoti ieškovę, kad ji turi pilną kompetenciją, kad ji atsakinga už tinkamą direktorės funkcijų vykdymą, kad progimnazija ir toliau vykdys patvirtintus strateginius planus ir sieks užsibrėžtų tikslų. Taip pat progimnazija turėjo apmokyti mokytojus, kaip tinkamai reaguoti į tėvelių ar kitų asmenų klausimus. Vietoje to buvo teigiama, kad progimnazija vadovės neturi, ieškovės nušalinimas nuo pareigų tęsiamas. Kaip paliudijo byloje apklausti liudytojai, iki kreipimosi į savivaldybę progimnazijoje nebuvo organizuoti nei tėvų, nei mokytojų, nei progimnazijos tarybos susirinkimai, kuriuose būtų išsamiai ir visapusiškai apsvarstytas šis klausimas. Teismas parengiamojo posėdžio metu įpareigojo atsakoves pateikti visus dokumentus bei turimus įrodymus dėl bendruomenės pozicijos, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti.

22.6. Atsakovių argumentai apie tariamą netinkamą ieškovės vadovavimo stilių, elgesį, rezultatus yra nepagrįsti bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams (2017-2019 m. Šiaulių „(duomenys neskelbtini)” progimnazijos strateginis planas; Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2017 m. veiklos kokybės išorinio vertinimo išplėstinė ataskaita, 2015, 2016 m. Šiaulių „(duomenys neskelbtini“ progimnazijos direktoriaus ataskaitos, liudytojų paaiškinimai).

22.7. Priešingai nei konstatavo teismas, įstatymai neįtvirtina absoliučios mokymo įstaigos steigėjo kompetentingo organo teisės atšaukti mokymo įstaigos vadovą. Pabrėžia, kad ir atsakovės nesirėmė absoliučia teise atšaukti vadovą, Savivaldybės Taryboje priimant sprendimą, tiek ir vėliau atsiliepimuose į ieškinį, tiek parengiamojo ir vėlesnių teismo posėdžių metu nurodė konkrečias priežastis atšaukimui. Nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad Taryba turėjo svarų pagrindą nepasitikėjimui ieškove bei šį pagrindą teisme akivaizdžiai pagrindė, tačiau teismo nėra nurodyta, kas konkrečiai yra tas svarus pagrindas prarasti pasitikėjimą, ir kokiais faktiniais įrodymais jis grindžiamas.

22.8. Nei VSĮ, nei BĮĮ, nei Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – ir ŠĮ) nenumato galimybės atšaukti švietimo įstaigos vadovą. Taigi, progimnazijos nuostatų 30 punktas negali būti taikomas, kaip prieštaraujantis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktui, BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktui, 6 straipsnio 3 daliai, ŠĮ 59 straipsnio 1 daliai, CK 2.46 straipsnio 2 daliai.

22.9. ŠĮ 59 straipsnio 16-17 dalyse nustatyta konkreti imperatyvi tvarka, kaip turi reaguoti savininko teises įgyvendinanti įstaiga, tarp šiame punkte numatytų privalomų veiksmų nėra įtvirtinta galimybė (teisė) atšaukti įstaigos vadovo iš pareigų. Dėl šio ieškovės argumento pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė.

22.10. Ieškovė iš pareigų atšaukta nesant jos kaltės, o ieškovės darbo sutarties 11 punkte numatyta, kad ji turi būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą nesant kaltės prieš DK 130 straipsnyje nustatytą terminą, t. y. prieš 4 mėnesius (augina vaikų iki 14 m.). Ginčo atveju įspėjimo apie būsimą atšaukimą apskritai nebuvo, dėl šio ieškovės argumento pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė.

22.11. Ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas ir aplinkybės akivaizdžiai sukėlė ieškovei emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi bei normalios psichologinės būklės pakitimus. 2018-10-05 ieškovė dėl išgyvento streso bei nerimo susirgo, todėl jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovė susirgo 2018 metų spalio mėnesį, kada nebuvo kažkokių reikšmingų įvykių baudžiamojoje byloje, suimta ji buvo 2017 metais. Taip pat ieškovės reputacijai padaryta didžiulė žala, ženkliai sumažėjo įsidarbinimo galimybės pagal specialybę.

22.12. Ieškovė yra ūkininkė, vykdo žemės ūkio veiklą, specializuojasi uogų auginimo ir perdirbimo srityse. Aviečių sodinukai turi būti nuimami spalio mėnesį. Sužinojusi apie atšaukimą iš pareigų, ieškovė susirgo, 2018-10-05 jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (tęsėsi iki 2018-11-02). Dėl ligos ieškovė negalėjo tinkamai organizuoti darbų laukuose, gamyboje. Dėl to ieškovė patyrė nuostolius, ne mažesnius kaip 12 000 Eur. 2018-09-03 ieškovė sudarė sutartį dėl aviečių sodinukų pardavimo, tačiau dėl ligos ieškovė negalėjo įvykdyti minėtos sodinukų pirkimo-pardavimo sutarties ir negavo 18 000 Eur pajamų.

22.13. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje vidutinio darbo užmokesčio, turtinės, neturtinės žalos priteisimas darbuotojo naudai nėra siejamas su darbuotojo statusu (eitomis pareigomis), nedaroma išimtis, kad tam tikrais atvejais šios sumos gali būti nepriteisiamos, o priešingai, įtvirtintas nediskriminavimo principas, kas reiškia, kad visi darbuotojai turi būti vertinami vienodai. Ieškovė turi teisėtą lūkestį grįžti į darbą ir gauti darbo užmokestį.

22.14. Progimnazijos patirtos advokato teisinių paslaugų išlaidos negalėjo būti priteistos, nes atsakovė nesąžiningai elgėsi proceso metu: vėlavo į teismo posėdį (daugiau kaip vieną valandą), teikė teismui pakartotinai prašymą dėl proceso sustabdymo remiantis taip pačiais argumentais, kurie jau buvo išnagrinėti ir išspręsti teismo, progimnazijos atstovė D. T. pripažino, kad atėjo į posėdį nesusipažinusi su bylos medžiaga, vėlavo pateikti dokumentus, visiškai nepateikė 2018-08-22, 2018-10-04 dokumentų su rezoliucijomis, kas rodo, kad galimai buvo klastojami dokumentai, vėlavo pateikti liudytojos R. A. adresą, dėl ko įvyko vienas papildomas teismo posėdis. Atsakovės klaidino teismą dėl taikos sutarties pasiūlymo, taip pat klaidino teismą teigdamos, kad ieškovė negali vesti ūkio buhalterijos, nors įstatymai aiškiai numato, kad ūkininkai gali patys tvarkyti savo ūkio apskaitą ir kt.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į ieškovės A. I. apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių „(duomenys neskelbiami)“ progimnazija prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos nuostatai yra galiojantys, nepakeisti ir nepanaikinti, todėl atšaukiant ieškovę iš užimamų pareigų, teisėtai ir pagrįstai buvo jais vadovautasi. Ieškovė teisme nereiškė reikalavimo pripažinti minėtų nuostatų 30 punktą negaliojančiu ar prieštaraujančiu specialiesiems įstatymams.

23.2. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, jog ieškovė buvo diskriminuota kitų asmenų, esančių analogiškoje padėtyje, atžvilgiu, neatitinka tikrovės, nes nei Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos, nei Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos bendruomenės atstovai nesikreipė su raštais ir prašymais dėl naujo vadovo paskyrimo į Šiaulių miesto savivaldybę.

23.3. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovė buvo persekiotas darbuotojas, nes pareiškė skundą prieš darbdavį, kad jos atšaukimą iš pareigų neva tai suorganizavo D. T., kuri netinkamai atliko savo darbo pareigas, atsisakė suteikti ieškovei jos prašomą informaciją, - yra nepagrįsti bylos medžiaga.

23.4. Apeliacinio skundo argumentai dėl išvestinių reikalavimų yra nepagrįsti. Nėra priverstinės pravaikštos, nes ieškovė nušalinta nuo pareigų jau nuo 2017 metų kovo mėnesio, ir nušalinimas teismo nutartimi pratęstas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama teisme.

23.5. Neturtinės žalos 2 000 Eur dydžio pagrindimui ieškovė į bylą yra pateikusi tik nedarbingumo pažymėjimą, kuris negali patvirtinti padarytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, nes lieka neaišku, kas ieškovei sukėlė stresą.

Šalies argumentai

23.6. Ieškovės prašymas priteisti 12 000 Eur turtinės žalos ir šio skaičiaus susiejimas su jos ūkininkavimu specializuojantis uogų auginimo ir perdirbimo srityse, rodo aiškų norą pasipelnyti iš savivaldybės biudžeto. Teisme ji nurodė, kad jos ūkyje dirba samdomi žmonės, padeda jos sutuoktinis bei vaikai, todėl tikėtina, jog ieškovei esant dėl ligos nedarbingai, organizuojant darbą laukuose, talkinti jai galėjo šeimos nariai ir samdomi žmonės, tokiu būdu išvengiant bet kokių nuostolių.

23.7. Atsakovės progimnazijos atstovė advokatė R. R. 2019-02-27 vėlavo į teismo posėdį dėl pateisinamos priežasties, nes užsitęsė nepilnametės liudytojos apklausa baudžiamojoje byloje, dėl ko visų teismo posėdžio dalyvių buvo viešai atsiprašyta. Prašymų teikimas teismui dėl proceso sustabdymo remiantis tais pačiais argumentais, niekaip neturėjo įtakos proceso pažeidimams, neužvilkino bylos nagrinėjimo, nes teismo buvo sprendžiami iš karto žodinėmis nutartimis. Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) D. T. visus teismo įpareigojimus procese įvykdė tinkamai ir laiku, ji niekada nėra pasakiusi, jog į teismą atėjo nesusipažinusi su bylos medžiaga.

Atsiliepimas

24. Atsiliepimu į ieškovės A. I. apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir baigiamosiose kalbose atsakovė nurodė, kad pasitikėjimo praradimą nulėmė visos nurodytos faktinės aplinkybės, t. y.: dėl ieškovės galimai padarytų nusikalstamų veikų pradėtas ikiteisminis tyrimas, daugiau kaip pusantrų metų trunkantis ieškovės nušalinimas nuo užimamų pareigų, ikiteisminis tyrimas baigtas surašant kaltinamąjį aktą, progimnazijos bendruomenės kreipimasis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, Šiaulių miesto savivaldybės tarybą raginant išspręsti esamą situaciją, ieškovės aiškiai išreikšta pozicija, kad ji nenori ir neketina grįžti dirbti į progimnaziją, ieškovės konkliudentiniais veiksmais išreikštas atsisakymas išspręsti darbo santykių nutraukimą abipusiu šalių susitarimu, taikiu būdu.

24.2. Darbo santykių nutraukimas pasinaudojant DK 104 straipsnyje įtvirtintu atšaukimo institutu, nėra ir neturėtų būti laikomas „baudimu“, kaip tą apeliaciniame skunde aiškina ieškovė. Baudimas pasireiškia represinio poveikio priemonėmis ir vien dėl to, kad darbo santykių nutraukimas pasinaudojant DK įtvirtintu atšaukimo institutu ieškovės netenkina, tai nėra laikoma baudimu.

24.3. Ieškovės ir kitų apeliaciniame skunde minimų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vien tuo remiantis situacijas laikyti analogiškomis negalima.

24.4. Atsakovės mokyklos bendruomenei, esant poreikiui, pateikdavo tokią informaciją, kuria disponavo, t. y. tai, kad ieškovė yra laikinai nušalinta nuo progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų ir vėliau, kad nušalinimas yra pratęsiamas. Ieškovė mano, kad atsakovės turėjo informuoti mokyklos bendruomenę apie ieškovės situaciją, nors ieškinyje buvo dėstoma visiškai priešinga pozicija.

24.5. Atsakovės nėra pateikusios argumentų dėl ieškovės „netinkamo vadovavimo“. Ieškovė buvo atšaukta iš progimnazijos vadovo pareigų vadovaujantis DK 104 straipsnio 1, 2 dalimis, t. y. nesant vadovo kaltės. Taipogi pastebi, kad eilę metų, iki ieškovė ikiteisminio tyrimo metu buvo nušalinta nuo progimnazijos vadovo pareigų, progimnazijos savininko teises įgyvendinanti atsakovė patvirtindavo ieškovės metines veiklos ataskaitas, kas yra daugiau nei pakankamas įrodymas, jog progimnazijos savininko teises įgyvendinantis asmuo neturėjo jokio išankstinio nusistatymo prieš ieškovę ir priimdamas sprendimą buvo nešališkas ir objektyvus.

24.6. Byloje yra pateikti progimnazijos bendruomenės 2018-08-22, 2018-10-04, 2019-02-12 raštai, taip pat progimnazijos tarybos 2019-02-11 posėdžio protokolas, todėl ieškovės argumentas, esą byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai dėl progimnazijos bendruomenės pozicijos, yra visiškai nepagrįsti.

24.7. BĮĮ nenustato, kad biudžetinės įstaigos vadovas gali būti tik atleistas, o progimnazijos nuostatuose nėra nustatoma, kad progimnazijos vadovas gali būti tik atšaukiamas iš pareigų, t. y. progimnazijos nuostatuose yra numatomas ir atleidimo institutas, ir sutinkamai su DK 104 straipsniu, atšaukimo institutas, dėl ko darytina išvada, kad alternatyvos atšaukti įstaigos vadovą įtraukimas į biudžetinės įstaigos nuostatus nėra laikytinas pažeidimu BĮĮ ar VSĮ atžvilgiu.

24.8. Dėl sprendimo projekto iniciatyvos ir pasitikėjimo praradimą lėmusių aplinkybių toliau yra detalizuojama sprendimo lydimuosiuose dokumentuose, t. y. aiškinamajame rašte, kuriame yra išvardintos visos aplinkybės, turėjusios įtaką biudžetinės įstaigos savininko teises įgyvendinančio asmens apsisprendimui.

24.9. Ieškovės atšaukimas iš progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų buvo pakankamai motyvuotas, argumentuotas ir teisiškai pagrįstas. Tiek sprendimo projekto rengimo stadijoje, tiek ir sprendimo priėmimo stadijoje nebuvo atlikta jokių procedūrinių pažeidimų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-10-04 sprendimas neprieštarauja teisei ir gero viešojo administravimo principui.

24.10. Žala už priverstinės pravaikštos laiką yra siejama ne su darbuotojo statusu, o su negautomis pajamomis. Ieškovė negalėjo tikėtis jokių pajamų laikotarpiu, skaičiuojant nuo atšaukimo iki šio momento, nes teismo sprendimu buvo nušalinta nuo progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų, o baudžiamoji byla iškelta ieškovės atžvilgiu vis dar nėra baigta nagrinėti.

24.11. Ieškovė neįrodė savo patirtos turtinės ir neturtinės žalos priežastinio ryšio su darbo santykių nutraukimu atšaukimo būdu. Bylos medžiagoje yra pateikta pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, tačiau šioje pažymoje nedarbingumo priežastis nurodoma kaip „liga“, nedetalizuojant kokia tai liga. Byloje nėra pateikta nei psichologo, nei psichiatro, nei kitokio specialisto išvada, kuria remiantis galima būtų konstatuoti, kokią žalą iš esmės patyrė ieškovė, ir koks yra tos žalos priežastinis ryšys.

24.12. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovė 2019-02-27 vėlavo į teismo posėdį dėl to, kad baudžiamojoje byloje užsitęsė nepilnamečio liudytojo apklausa, kas laikytina pateisinama priežastimi ir negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taip pat visi šalių prašymai buvo sprendžiami vietoje, žodine teismo nutartimi, todėl negalima konstatuoti, kad buvo vilkinamas teismo procesas. Taip pat atsakovė 2019-01-15 raštu pateikė 2018-08-22, 2018-10-04 dokumentus su rezoliucijomis ir parašais, todėl yra nesuprantama, kodėl yra klaidinamas teismas. Atsakovė nevėlavo pateikti liudytojos R. A. adreso. Teismas išsiuntė teismo šaukimą R. A. gyvenamosios vietos adresu, tačiau teismo šaukimas grįžo neįteiktas, todėl į 2019-02-27 dienos posėdį liudytoja neatvyko. Ieškovei pakartotinai paprašius teismo iškviesti liudytoją R. A., atsakovė 2019-03-15 raštu pateikė liudytojos dabartinės darbovietės adresą ir būtent nurodytu darbovietės adresu teismo šaukimas buvo įteiktas, o liudytoja atvyko į kitą teismo posėdį 2019-03-27. Taip pat apeliantė nedetalizuoja, o atsakovei yra neaišku, kaip ji klaidino teismą dėl taikos sutarties pasiūlymo, ar kad ieškovė negali vesti ūkio buhalterijos.

24.13. Visi kiti ieškovės argumentai yra išvestiniai iš pagrindinio, dėl ko darytina išvada, kad konstatavus ieškovės atšaukimo iš užimamų pareigų teisėtumą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nepasisakyti dėl kitų (išvestinių) ieškovės argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

26. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. I. laikinai nušalinta nuo Šiaulių „ (duomenys neskelbtini) “ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų 6 mėnesiams iki 2017-09-16. 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija gavo Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus (toliau – ir STT) raštą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. kovo 14 d. A. I. įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje. Taip pat, kad 2017 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. I. skirta kardomoji priemonė - suėmimas 10 dienų, skaičiuojant nuo 2017-03-14.

27. 2017 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo pratęstas A. I. laikinas nušalinimas nuo Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų 3 mėnesiams iki 2017-12-16. 2017 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. I. laikinas nušalinimas nuo Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų pratęstas dar 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-12-16. 2018 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. I. laikinas nušalinimas nuo Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų pratęstas dar 3 mėnesiams iki 2018-06-16, o 2018 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. I. laikinas nušalinimas nuo Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų pratęstas dar 3 mėnesių laikotarpiui iki 2018-09-16.

28. 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateiktas Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos tarybos pirmininkės raštas mokyklos bendruomenės vardu „Dėl progimnazijos vadovo“, kuriame teigiama, kad susidariusi situacija - vadovo nušalinimas, mokymo įstaigos veiklos kokybės išorinis vertinimas, atsiliepė visai bendruomenei. Rašte išreikštas prašymas kuo greičiau išspręsti Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos vadovo klausimą.

29. 2018 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. I. laikinas nušalinimas nuo Šiaulių „(duomenys neskelbtini“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018-09-16, t. y. iki 2018-12-16. 2018 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ buvo sušauktas savivaldybės tarybos posėdis, į kurio darbotvarkę 2.6 punktu įtrauktas klausimas „Dėl A. I. atšaukimo iš Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) pareigų“. 2018 m. spalio 4 d. atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija gavo progimnazijos darbuotojų kreipimąsi-prašymą, kuriame buvo nurodyta, jog Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija nuo 2017 m. kovo mėnesio neturi vadovo, nes nuo pareigų nušalinta progimnazijos (duomenys neskelbtini) A. I., taip pat nurodė, kad bendruomenė viliasi, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba atšauks nušalintą vadovę, suteiks galimybę konkurso būdu išrinkti progimnazijai vadovą.

30. 2018 m. spalio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-331 atšaukė A. I. iš Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direktoriaus pareigų nuo 2018 m. spalio 5 d., išmokant jai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

31. Ieškovės A. I. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas 2018 m. spalio 24 d. baigtas, surašytas kaltinamasis aktas, 2018-10-25 byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Dėl ginčo esmės

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių švietimo įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, aiškinimo ir taikymo.

Dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo

33. BĮĮ (ieškovės atšaukimo iš pareigų metu galiojusi redakcija) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. BĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, jog biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka.

34. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) (ieškovės atšaukimo iš pareigų metu galiojusi redakcija) 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos kitoms savivaldybės institucijoms. VSĮ 16 straipsnio 2 dalyje išdėstytos išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos, viena iš kurių numatyta 21 punkte – savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – ir švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Iš aukščiau minėtų teisės normų analizės akivaizdu, jog švietimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai.

36. Kolegija pažymi, jog ieškovės atšaukimo iš pareigų metu (nuo 2017 m. liepos 1 d.) galiojusiame DK, skirtingai nei iki tol galiojusiame, yra įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis). Iki to laiko, t. y. 2017-07-01, vadovo atšaukimo institutas buvo nustatytas atskirų rūšių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kt.), o darbo sutartis nutraukiama pagal tuo metu galiojusio DK 124 straipsnio 1 punktą. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 45 punktas).

37. Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (mutatis mutandis žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).

38. Apeliantė nurodo, kai nei VSĮ, nei BĮĮ, nei ŠĮ nenumato galimybės atšaukti švietimo įstaigos vadovo, taigi, progimnazijos nuostatų 30 punktas negali būti taikomas kaip prieštaraujantis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktui, BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktui, 6 straipsnio 3 daliai, ŠĮ 59 straipsnio 1 daliai, CK 2.46 straipsnio 2 daliai. Su tokia apeliantės pozicija kolegija nesutinka, nes nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK įtvirtintas kitoks reglamentavimas, o esant šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimui, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms (DK 3 straipsnis).

39. DK VII skyriaus pirmojo skirsnio, reglamentuojančio vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, 104 straipsnis numato, jog be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, jog, kaip minėta, DK 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas šio kodekso normų prioritetas prieš kitus įstatymus, t. y. jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Taigi, DK nenustato prioriteto nei BĮĮ, nei VSĮ, todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju vadovautinasi DK 104 straipsnyje įtvirtintu atšaukimo iš pareigų institutu. Taigi, kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atšaukimo iš pareigų institutas ieškovės A. I. atžvilgiu taikytas pagrįstai.

Dėl atšaukimo iš pareigų teisėtumo

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo atšaukta vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, t. y. praradus pasitikėjimą, plačiau tokio sprendimo nemotyvuojant.

41. Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018), vertinant tai, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame DK įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis), įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iš esmės turi priimti motyvuotą sprendimą dėl įstaigos vadovo atšaukimo, kadangi atšaukimas lemia darbo santykių pabaigą (darbo sutarties nutraukimą), o motyvavimas siejamas su atšaukiamo vadovo kalte ar kaltės nebuvimu. Kitaip tariant, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi absoliučią teisę atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų praradus pasitikėjimą juo be jokios motyvacijos, tačiau nemotyvuotas sprendimas dėl vadovo atšaukimo iš pareigų praradus pasitikėjimą vertintinas kaip vadovo atšaukimas iš pareigų nesant jo kaltės, todėl tokiu atveju atšaukiamas iš pareigų asmuo išsaugo visas garantijas, o motyvavus tokį sprendimą ir įrodžius kaltus vadovo veiksmus, atšauktas vadovas netenka visų garantijų (DK 104 straipsnio 2 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodinėjamas ieškovės atšaukimas iš pareigų esant jos kaltei, kaip minėta, ji buvo atšaukta iš pareigų praradus pasitikėjimą šios aplinkybės nemotyvuojant. Taigi, esant paminėtoms aplinkybėms, nagrinėjamam ginčui neturi reikšmės apeliantės argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Taip pat nagrinėjam ginčui neturi reikšmės ir apeliaciniame skunde apeliantės minimi 2017-2019 m. Šiaulių „(duomenys neskelbtini)” progimnazijos strateginis planas, Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2017 m. veiklos kokybės išorinio vertinimo išplėstinė ataskaita, 2015, 2016 m. Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direktoriaus ataskaitos, liudytojų paaiškinimai. Minėtuose rašytiniuose dokumentuose konstatuotos aplinkybės ir liudytojų parodymai būtų aktualūs sprendžiant klausimą dėl ieškovės atšaukimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų praradus pasitikėjimą ir esant jos kaltei, t. y. sprendžiant kaltės klausimą, tačiau, kaip minėta, jos kaltės klausimas byloje nebuvo sprendžiamas, atsakovės to neįrodinėjo, t. y. kaltės klausimas nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl lygybės ir nediskriminavimo principo pažeidimo įtakos sprendimo teisėtumui neturi, nes šioje byloje nenagrinėjamas kitų mokyklų vadovų atšaukimo iš pareigų teisėtumas ar neteisėtumas.

44. Įvertinus tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad ieškovės atšaukimas iš pareigų vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, t. y. praradus pasitikėjimą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas teisėtu, taigi, tenkinti apeliantės A. I. apeliacinio skundo, pagrindo nėra.

Dėl atšaukimo iš pareigų pasekmių

45. Konstatavus, kad ieškovė A. I. iš švietimo įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigų buvo atšaukta teisėtai, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nenagrinėtini.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo

46. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka nurodytų teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų.

47. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantė nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas ar nepakankamai motyvuotas, ar priimtas pažeidus įrodymų vertinimo taisykles.

48. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės aiškinant CPK 176, 185 straipsnius kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).

50. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, tik tuo atveju, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti pasisakant dėl jų viseto, išdėstyto atskiromis grupėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir kt.).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019; ir kt.).

52. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė ieškovės ieškinį, kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų neatsakęs į esminius byloje šalių pateiktus faktinius ir teisinius argumentus, o tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčui neaktualių ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų (žr. šios nutarties 22.1. punktą), negali būti pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

53. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovės A. I. atsakovei Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai priteistos 760 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

55. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos)). Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 760 Eur teisinės pagalbos išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

56. Atmetus pareikštą ieškinį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

57. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija atsiliepime į apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovė advokatė R. R. 2019-02-27 vėlavo į teismo posėdį dėl pateisinamos priežasties, nes užsitęsė nepilnametės liudytojos apklausa baudžiamojoje byloje, dėl ko visų teismo posėdžio dalyvių buvo viešai atsiprašyta. Prašymų teikimas teismui dėl proceso sustabdymo remiantis tais pačiais argumentais, niekaip neturėjo įtakos proceso pažeidimams, neužvilkino bylos nagrinėjimo, nes teismo buvo sprendžiami iš karto žodinėmis nutartimis. Be to, pažymėtina, kad ieškovė, prieš pradėdama bylinėjimąsi, privalėjo įvertinti tokio veikimo procesines pasekmes. Atsakovės atstovei advokatei R. R. teko pareiga aktyviai dalyvauti civiliniame procese – rengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Taigi, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo būtent ieškovės inicijuotas teisminis procesas.

58. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad, atmetus ieškovės pareikštą ieškinį, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

59. Dėl kitų ieškovės A. I. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

60. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovės A. I. apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

61. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atsakovei Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai atlyginimo klausimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

62. Atsakovė Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, patyrė 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, skundą atmetus, iš ieškovės A. I. atsakovei Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai priteisiamos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai, juridinio asmens kodas 190532096, iš ieškovės A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė BurbulienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė