Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rotušės keturi“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Garantis“, ieškinį atsakovams G. K., I. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovė ir atsakovė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikė, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovo G. K. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-677-1043/2023 nuspręsta iškelti atsakovei UAB „Rotušės keturi“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 14 d. Nemokumo administratore paskirta UAB „Garantis“. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. gegužės 19 d., 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. liepos 25 d., bei 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai.

14. Remiantis VĮ Registrų centro 2022 m. gruodžio 20 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis nustatyta, kad UAB „Rotušės keturi“ direktore nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. buvo atsakovė I. K., o nuo 2022 m. lapkričio 9 d. (2022 m. spalio 14 d. paskyrimo (išrinkimo) data) iki UAB „Rotušės keturi“ nemokumo bylos iškėlimo registruotas kaip direktorius buvo atsakovas G. K..

15. 2021 m. spalio 27 d. kredito unija „Delta“ ir ieškovė UAB „Rotušės keturi“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 25 000 Eur kreditas naujam smulkiam verslui. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas 2021 m. gruodžio 2 d. įkeitimo sandoriu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. spalio 18 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ individualia paskolos garantija Nr. 07795 (80 proc. paskolos sumos). Iš 2021 m. gruodžio 2 d. Sutartinio įkeitimo duomenų nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama direktorės atsakovės I. K., įkeitė kreditorei kredito unijai „Delta“ įrengimus pagal 2021 m. gruodžio 1 d. pateiktą įrengimų aprašą / pažymą Nr. 12/01-01. 2021 m. gruodžio 2 d. Sutartinis įkeitimas buvo registruotas VĮ Registrų centro Hipotekos registre.

16. Iš 2021 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pardavėja UAB „Horekos servisas“ pardavė, o ieškovė UAB „Rotušės keturi“ nupirko šią restorano įrangą už 25 000 Eur (20 661,15 Eur + 4 338,85 Eur PVM): „Asber“ šaldomi stalai, 2 vnt., 3 540 Eur; „Bertos“ gruzdintuvė, 2×9L, 999 Eur; nerūdijančio plieno stalas prie indaplovės, 250 Eur; ledo generatorius (duomenys neskelbtini) 3 380 Eur; ledo generatorius SS 35, 890 Eur; automatinė gastronominė pjaustyklė, 2 670 Eur; „Santos“ automatinė citrusinių vaisių sulčiaspaudė, 415 Eur; baro šaldytuvas „QB 400“, 1 700 Eur; ATA elektrinė kepimo plokštuma, 2 536,41 Eur; „Sammic“ cirkuliatorius „SmartVide 9“, 1 485,74 Eur; „Maxima“ mėsmalė „MMM 12“, 400 Eur; „Lavezzini“ vakuumatorius „Optima“, 1 800 Eur; „Asber“ ingredientų vitrina „GV-200“, 595 Eur.

17. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) priteisti ieškovės BUAB „Rotušės keturi“ naudai iš atsakovų G. K. ir I. K. solidariai 26 045,72 Eur žalos atlyginimo; 2) priteisti ieškovės BUAB „Rotušės keturi“ naudai iš atsakovo G. K. ir I. K. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovės BUAB „Rotušės keturi“ naudai iš atsakovų G. K. ir I. K. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, nurodė, kad tiek atsakovei I. K. einant bendrovės direktoriaus pareigas, tiek po to atsakovui G. K. pradėjus eiti bendrovės direktoriaus pareigas visas ieškovės turtas buvo jų žinioje, atsakovė I. K. turėjo, o atsakovas G. K. galėjo ir privalėjo gauti visą informaciją apie ieškovės turto sudėtį. Atsakovai, būdami ieškovės vadovai, turėjo pareigą tinkamai valdyti ir tvarkyti jos turtą, rūpintis jo išsaugojimu. Pažymėjo ir tai, kad nė vienas iš atsakovų nesiėmė priemonių įtraukti turtą į apskaitą, išsaugoti bei perduoti, taip pat nepateikė įrodymų, galinčių patikimai patvirtinti jų nurodytas aplinkybes.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Apeliantas akcentuoja, kad, atsakovui įsigijus bendrovės akcijų ir 2022 m. lapkričio 9 d. tapus bendrovės direktoriumi, buvusi direktorė I. K. jam neperdavė nei bendrovės turto, nei bendrovės turto sąrašo, nei buhalterijos, nei kreditorių sąrašo t. y. nėra nei paties turto perdavimo, nei dokumentų perdavimo ir dokumentų perdavimo aktų. Todėl pažymi, kad būtent I. K. neužtikrino, jog bendrovės įgytas turtas būtų įtrauktas į apskaitą, išsaugotas ir pasitraukus iš direktoriaus pareigų perduotas naujajam vadovui.

20. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

21. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti valdymo organų nariams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

22. Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 14 punktas).

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė I. K., neperduodama ginčo turto naujam vadovui G. K., o atsakovas G. K., neperduodamas turto nemokumo administratorei, netinkamai įgyvendino įmonės vadovų pareigas, tokį atsakovų elgesį, pasireiškusį neveikimu, teismas pripažino neteisėtu, sukėlusiu bendrovei žalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nepaneigia ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai.

26. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

27. Minėta, kad ieškovės nemokumo administratorė patikrinusi ieškovės buhalterinius dokumentus, kurie buvo perduoti, nustatė, jog nemokumo administratorei nebuvo perduotas turtas: 1) sulčiaspaudė „Santos“, įgyta 2021 m. rugpjūčio 5 d. už 385,00 Eur iš UAB „Audores“, kurios likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. – 129 Eur; 2) indukcinė kaitlentė, įgyta 2021 m. rugpjūčio 5 d. už 1 650 Eur iš UAB „Audores“, kurios likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. – 916,72 Eur; 3) „Asber“ šaldomi stalai, 2 vnt., įgyti 2021 m. lapkričio 11 d. už 3 540 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeisti; 4) „Bertos“ gruzdintuvė, 2×9L, įgyta 2021 m. lapkričio 11 d. už 999 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeista; 5) nerūdijančio plieno stalas prie indaplovės, įgytas 2021 m. lapkričio 11 d. už 250 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeistas; 6) ledo generatorius (duomenys neskelbtini) įgytas 2021 m. lapkričio 11 d. už 3 380 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeistas; 7) ledo generatorius SS 35, įgytas 2021 m. lapkričio 11 d. už 890 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeistas; 8) automatinė gastronominė pjaustyklė, įgyta 2021 m. lapkričio 11 d. už 2 670 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeista; 9) „Santos“ automatinė citrusinių vaisių sulčiaspaudė, įgyta 2021 m. lapkričio 11 d. už 415 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeista; 10) baro šaldytuvas „(duomenys neskelbtini)“, įgytas 2021 m. lapkričio 11 d. už 1 700 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeistas; 11) „ATA“ elektrinė kepimo plokštuma, įgyta 2021 m. lapkričio 11 d. už 2 536,41 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeista; 12) „Sammic“ cirkuliatorius „SmartVide 9“, įgytas 2021 m. lapkričio 11 d. už 1 485,74 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeistas; 13) „Maxima“ mėsmalė „MMM 12“, įgyta 2021 m. lapkričio 11 d. už 400 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeista; 14) „Lavezzini“ vakuumatorius „Optima“, įgytas 2021 m. lapkričio 11 d. už 1 800 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeistas; 15) „Asber“ ingredientų vitrina „GV-200“, įgyta 2021 m. lapkričio 11 d. už 595 Eur iš UAB „Horekos servisas“, įkeista. Iš viso neperduota turto už 26 045,72 Eur.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad buvusi direktorė I. K. (atsakovė) jam neperdavė nei bendrovės turto, nei bendrovės turto sąrašo, todėl pažymi, kad būtent I. K. neužtikrino, jog bendrovės įgytas turtas būtų įtrauktas į apskaitą, išsaugotas ir pasitraukus iš direktoriaus pareigų perduotas naujajam vadovui. Pažymėtina, kad atsakovas G. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad perimdamas iš atsakovės I. K. bendrovės turtą matė, kad turto restorano patalpose buvo akivaizdžiai daugiau, nei buvo užfiksuota buhalterinėje apskaitoje, tačiau per visą vadovavimo bendrovei laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų nustatyti ir įtraukti į bendrovės turto apskaitą visą bendrovei priklausantį turtą. Taip pat nurodė ir tai, jog nematė tikslo kreiptis ir (ar) imtis kitų veiksmų dėl įmonėje esančio turto, kadangi jo buvo tris kartus daugiau, nei buvo atvaizduota įmonės buhalterinėje apskaitoje. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nors atsakovo vadovavimo laikotarpis nėra toks ilgas (UAB „Rotušės keturi“ direktoriumi dirbo nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki UAB „Rotušės keturi“ nemokumo bylos iškėlimo), tačiau iš esmės pakankamas tam, kad apeliantas kaip ieškovės vadovas vykdytų jam pavestas pareigas (surašytų priimto turto apyrašą, sutikrintų esamą turtą, kreiptųsi dėl buvusios vadovės neveikimo ir kt.). Taigi, šiuo atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kad perimdamas bendrovės turtą jis priėmė tik jo dalį, nepateikė / neparengė priimtino turto apyrašo, taip pat nėra duomenų, ar atsakovas pradėdamas eiti bendrovės direktoriaus pareigas priėmė turtą jau neišsaugotą, ar iš esmės turtas buvo neišsaugotas atsakovo G. K. bendrovės valdymo laikotarpiu. Apeliantas turėjo galimybę parengti tam momentui aktualių bendrovės turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų visumą ar kitokiu būdu užfiksuoti esamą situaciją, egzistavusią jo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimų momentu. Tiek apelianto paaiškinimai, tiek bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas būdamas bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų, susijusių su bendrovės turto išsaugojimu, jo įtraukimu į apskaitą, todėl tai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą teismo įsitikinimą, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės už turto neperdavimą prezumpcijos.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas, kaip UAB „Rotušės keturi“ vadovas, netinkamai vykdė savo pareigas, taip pat pažeidė JANĮ 57 straipsnyje įtvirtintą pareigą perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei. Atsakovas pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas.

30. Atsakovui neperdavus bendrovės turto nemokumo administratorei, buvo pažeisti bendrovės bei jos kreditorių interesai. Nemokumo administratorė neturi galimybių vykdyti JANĮ jai pavestų funkcijų (nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles), BUAB „Rotušės keturi“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatytas atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų visetas.

31. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme naudoja tuos pačius argumentus, nurodydamas, kad palikta UAB „Rotušės keturi“ virtuvės įranga ir baro įranga sutampa su įranga, nurodyta ieškinyje, t. y. šaldomi stalai („Asber“ šaldomi stalai, 3 vnt., įvardinti lentelėje Nr. 3), gruzdintuvė („Bertos“ gruzdintuvė, įvardinta lentelėje Nr. 4), gastronominė pjaustyklė (automatinė gastronominė pjaustyklė, įvardinta lentelėje Nr. 8), mėsmalė („Maxima“ mėsmalė, įvardinta lentelėje Nr. 13) ir kita ieškinyje lentelėje nurodyta įranga, tik galimai įvardinta kitaip. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pagrįstai pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto 2023 m. sausio 7 d. Patalpų perdavimo akto, kuriuo UAB „Rotušės keturi“ perdavė nuomotojai UAB „Dekaedras“ liekantį įmonės UAB „Rotušės keturi“ turtą, matyti, kad atsakovas G. K. perdavė nuomotojui raktus, salės, baro bei virtuvės įrangą, nors ji ir išvardinta, tačiau patikrinti perduotos įrangos tapatumo su įtraukta į Ilgalaikio turto sąrašą ir neįtraukta į Ilgalaikio turto sąrašą, tačiau įkeista įranga galimybės nėra. Akcentuotina ir tai, kad minėtu patalpų perdavimo aktu nurodyta, kad perduoti trys šaldomi stalai, tačiau būtent trys tokie stalai buvo įtraukti į bendrovės Ilgalaikio turto apskaitą, o duomenų apie tai, kad buvo perduoti ir du šaldymo stalai, įgyti iš UAB „Horekos servisas“ ir įkeisti kredito davėjui, nėra. Aktu perduota „Bertos“ gruzdintuvė, 1 vnt., gastronominė pjaustyklė, „Maxima“ mėsmalė, kurios buvo įtrauktos į Ilgalaikio turto apskaitą, tačiau duomenys, kad buvo perduota ir įkeista „Bertos“ gruzdintuvė, 2×9L, automatinė gastronominė pjaustyklė, „Maxima“ mėsmalė „MMM 12“, įgyta iš UAB „Horekos servisas“ ir įkeista kredito davėjui, nepateikti. Apeliantas duomenų apie tai, kad palikta virtuvės įranga sutampa su ieškinyje nurodyta nemokumo administratorei neperduota įranga, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ilgalaikio turto vienetai nebuvo perduoti, ir visiškai atmestinas apelianto teiginys, jog ilgalaikio turto vienetai tik buvo užvardinti kitaip. Apeliantas įmonės vadovu buvo pakankamą laiko tarpą, per kurį galėjo organizuoti ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimą, gauti visą reikiamą informaciją apie bendrovės turtą, įsipareigojimus. Paaiškėjus, kad nėra tam tikro bendrovės įgyto turto, kad dalis buvusio turto neįtraukta į bendrovės apskaitą, apeliantas turėjo imtis priemonių šį turtą apsaugoti, inventorizuoti, nustatyti jo kiekius, būklę, vertes ir pagal inventorizacijos duomenis turtą įtraukti į finansinę apskaitą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis minėtų veiksmų, tokių duomenų nepateikta ir su apeliaciniu skundu.

32. Spręsdamas dėl žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiasi kaip patikimu 2022 m. gruodžio 31 d. parengtu, pasirašytu ir patvirtintu bendrovės spaudu Ilgalaikio turto sąrašu, kuriame neperduoto turto – sulčiaspaudės „Santos“ likutinė vertė nurodyta 129 Eur, o indukcinės kaitlentės – 916,72 Eur, todėl nusprendė, kad reali pagrįsta įrodymais neperduoto nemokumo administratorei ieškovės turto vertė yra 26 045,72 Eur (25 000 Eur + 129 Eur + 916,72 Eur), neperdavus ieškovei priklausančio turto, konstatavo, jog įrodytas ieškovei padarytos žalos faktas ir 26 045,72 Eur žalos dydis. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio atsakovas apeliaciniame skunde jokių argumentų neteikė, priteisto žalos atlyginimo dydžio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

33. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimas priteisti iš ieškovės visas apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, iš esmės nėra pagrįstas jokiu argumentu, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį atsakovo G. K. atžvilgiu, nusprendžia, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.

34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

35. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, jų pagrindu teisingai įvertino faktinius duomenis ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas ir dėl to pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį apelianto atžvilgiu.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, jo panaikinti ir (ar) pakeisti remiantis atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (2024 m. birželio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas, serija ADV, Nr. 636/24, akcinės bendrovės Šiaulių banko 2024 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 500,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Rotušės keturi“ 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.