Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-930-887/2018 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, protokolo panaikinimo, sprendimų pripažinimo negaliojančiais, Bendrijos pirmininko rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje UAB „Alytaus būstas“, institucija teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrija) visuotinio bendrijos narių - savininkų 2016-04-14 susirinkimą laikyti neįvykusiu, panaikinti susirinkimo protokolą, o susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; 2) įpareigoti Bendrijos pirmininką A. Ž. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Bendrijos metinę veiklos ataskaitą už 2015 metus, atitinkančią Bendrijų įstatymo 19 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 3) panaikinti Bendrijos pirmininko A. Ž. 2016-04-28 raštą UAB „Alytaus būstas“ direktoriui; 4) įpareigoti Bendrijos pirmininką per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įnešti į Bendrijos sąskaitą 2015 metais neteisėtai panaudotas kaupiamąsias įmokas - 1002,07 Eur, o jam per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, skirti 100,00 Eur baudą Bendrijos naudai už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas Nr. 74 su rūsiu. Bendrijos pirmininkas 2016-03-31 sušaukė Bendrijos narių susirinkimą, kuris neįvyko. Pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo sušauktas 2016-04-14 pagal 2016-03-31 neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinio susirinkimo protokole nėra nurodytas Bendrijos narių skaičius, todėl neaiškus kvorumo, reikalingo priimant sprendimus, buvimas. Nėra aiški Alytaus miesto savivaldybės, name turinčios 3 butus, narystė Bendrijoje. Susipažinus su pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sąrašu, paaiškėjo, kad 2016-04-14 susirinkime dalyvavo ir priimant sprendimus balsdavo 4 asmenys, kurie nėra patalpų savininkai bei kurie nepateikę įgaliojimų atstovauti Bendrijos narius ir balsuoti Bendrijos nario vardu priimant sprendimus. Susirinkime patvirtinta Bendrijos metinės veiklos ataskaita neatitinka Bendrijų įstatymo 19 straipsnyje ataskaitai nustatytų reikalavimų. Ataskaitoje nenurodyta informacija apie Bendrijos gautas ir panaudotas lėšas, nepanaudotų lėšų likutį, taip pat sukauptų lėšų pastatui atnaujinti sunaudojimą ir jų likutį, nenurodyti Bendrijos veiklos planai ir prognozės. Bendrijos pirmininkas 2016-04-28 pateikė UAB „Alytaus būstas“ prašymą, kuriame prašoma skaičiuoti Bendrijos butams nuo balandžio mėnesio už buto kvadratūrą po 7,0699 Eur už siūlių dažymą ir rūsio langelių pakeitimą. Iš ginčijamo rašto nėra aišku, kas ir kokiu pagrindu priėmė sprendimą dėl namo rūsio langelių keitimo. Patalpų savininkai nebuvo supažindinti su pateiktais pasiūlymais, sąmatomis, su patalpų savininkais nebuvo derintos numatytų keisti privačių langelių techninės savybės ir kaina, apmokėjimo sąlygos, neaišku, kiek iš viso langelių numatyta keisti. Neaišku, kodėl už rūsio langelių, kurie nuosavybės teise priklauso atskiriems patalpų savininkams, keitimą apmokestinti visi patalpų savininkai. Ieškovė atsisakė keisti medinį, puikios būklės atidaromą rūsio langelį į plastikinį langelį, kurio techninės savybės ir kaina nebuvo derintos su rūsio patalpų savininke. Pažeidžiant teisinį reglamentavimą, neteisėtai panaudota 1002,07 Eur banko sąskaitoje sukauptų kaupiamųjų lėšų savavališkos statybos padarinių šalinimui, asmeninėms advokato paslaugoms, notaro paslaugoms, kiti neaiškūs mokėjimai privatiems asmenims. Visos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant ir lėšas naudojamas pastato ar jo dalių bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų savininkui atskirai. Kitiems mokėjimams reikalingas namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, o tokių susirinkimų per 2014-2015 metų laikotarpį Bendrijoje nebuvo, todėl 1002,07 Eur kaupiamųjų įmokų 2015 metais panaudota ne pagal paskirtį, t. y. ne pastato (duomenys neskelbtini) ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui.

2. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Bendrijos narių - savininkų 2016-04-14 pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko laikantis Bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų reikalavimų. Apie šaukiamą susirinkimą, numatomą darbotvarkę butų savininkai buvo informuoti viešais skelbimais, patalpintais visiems matomose vietose - gyvenamojo namo laiptinėse. Pakartotiniame Bendrijos narių - savininkų susirinkime dalyvauti užsiregistravo 31 Bendrijos narys/savininkas. Susirinkime dalyvaujantys nariai/savininkai buvo registruojami susirinkimo dalyvių sąraše. Įvertinus tai, kad Bendrijoje yra iš viso 90 narių/savininkų, o pagal Bendrijos įstatus 30 punkto reikalavimus pakartotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis narių, esant reikiamam kvorumui, susirinkimas įvyko ir jo priimti sprendimai yra teisėti. Sprendimai priimti ir klausimai buvo svarstomi pagal skelbtą darbotvarkę, susirinkimui buvo pristatyta 2015 metų metinė Bendrijos ataskaita, metinis 2016 namo priežiūros ūkinis - finansinis planas, ilgalaikis namo atnaujinimo planas, kurie balsų dauguma buvo patvirtinti, o taip pat svarstomi kiti darbotvarkėje numatyti klausimai. Reikalavimas pateikti Bendrijos pirmininko ataskaitą už 2015 metus yra nepagrįstas, nes tokia ataskaita yra parengta ir ji buvo pateikta svarstyti Bendrijos narių - savininkų susirinkimui, kuris balsų dauguma ją patvirtino. Ataskaitoje yra nurodyti visi reikiami ir privalomi Bendrijos veiklos finansiniai rodikliai, todėl naujai ir pakartotinai ruošti ataskaitą nėra jokio pagrindo. Reikalavimas panaikinti pirmininko 2016-04-28 prašymą nėra aiškus ir suprantamas, negalintis sukelti jokių juridinių pasekmių ir teisme nenagrinėtinas. Teismas gali spręsti tik dėl Bendrijos organų ir valdymo organų priimtų konkrečių sprendimų Bendrijos valdymo, finansų ir kitais klausimais pagrįstumo ir teisėtumo, todėl tai nėra teismo kompetencijos klausimas. Kaupiamąsias lėšas gyventojai moka ne Bendrijai, šias lėšas surenka eksploatuojanti įmonė - UAB „Alytaus būstas“, kuri vėliau jas perveda į Bendrijos sąskaitą. Visos turėtos išlaidos yra pagrįstos dokumentais, todėl reikalavimas įnešti į Bendrijos sąskaitą patirtas išlaidas yra nepagrįstas. Nesuprantama, kuo vadovaujantis ir kokiu pagrindu prašoma skirti Bendrijos pirmininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Ieškinys pareikštas nesilaikant įstatymais nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir Bendrijos įstatų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. M. 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Alytaus būstas“ bei 46,24 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

4. Teismas nustatė, kad Bendrijoje yra 90 butų, teismo vertinimu ginčo susirinkimo – 2016-04-14 dieną buvo 56 Bendrijos nariai. Kadangi 2016-04-14 vyko pakartotinis Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, todėl norint susirinkimą vertinti kaip teisėtai įvykusį, turėjo dalyvauti daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių, t. y. 14 + 1 Bendrijos narių. Teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus darė išvadą, kad dalyvavo 16 Bendrijos narių – butų savininkų, nekeliančių teismui abejonių, kadangi atsakovės atstovo sąraše nurodyti kaip Bendrijos nariai, butų Nr. 28, 79, 13, 6, 55 savininkai 2016-04-14 nebuvo Bendrijos nariais bei butų Nr. 45, 75 ir 83 savininkas Alytaus miesto savivaldybė turi būti vertinama kaip vienas Bendrijos narys. Todėl net ir pašalinus visus klaidingai skaičiuotus ir abejones keliančius asmenis, teismas darė išvadą, jog pakartotiniame visuotiniame Bendrijos narių 2016-04-14 susirinkime kvorumas buvo, dėl to nėra pagrindo susirinkimą laikyti neįvykusiu, panaikinti susirinkimo protokolą, o susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

5. Teismas konstatavo, jog 2016-04-14 Bendrijos narių visuotinis susirinkimas metinę veiklos ataskaitą patvirtino balsavimu, ataskaita nepanaikinta, nepripažinta negaliojančia. Ieškovė ataskaitos neginčija, tačiau reikalauja, kad būtų pateikta dar viena patikslinta ataskaita. Teismo nuomone, ieškovė turėjo teisę kreiptis į Bendrijos pirmininką dėl pageidaujamos informacijos gavimo, tačiau į bylą nepateikti duomenys, kad ieškovė dėl to kreipėsi į Bendrijos pirmininką, o šis atsisakė informaciją pateikti, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei buvo atsisakyta teikti informaciją ar kad jos teisė gauti informaciją buvo suvaržyta. Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti Bendrijos pirmininką per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Bendrijos metinę veiklos ataskaitą už 2015 metus netenkintas.

6. Teismas nustatė, kad darbų atlikimui buvo išrinktas rangovas UAB „Auvija“ su kuria 2016-05-12 sudaryta Statybos rangos sutartis, kurios dalykas namo siūlių ir balkonų remonto darbai. Administratorius UAB „Alytaus būstas“ atliko kasmetinę statinio apžiūrą ir 2016-06-13 surašė Statinio apžiūros aktą. Kaip vienas iš apžiūrėtų objektų nurodyti rūsio langai, pastebėti defektai. Teismas pažymėjo, kad 2016-04-14 ginčo susirinkime buvo patvirtintas ilgalaikis planas dėl rūsio langelių keitimo tik ne 2016 metais, o 2019 metais, kas reiškia, jog Bendrijos nariai buvo nusprendę, jog šį darbą būtina atlikti. Tačiau vykdant pirmiau nurodytus statybos darbus, rangovui rekomendavus rūsio langelių keitimą atlikti iki dažymo darbų, esant sutaupytoms lėšoms, teismas vertino, jog Bendrijos pirmininkas pasielgė logiškai, įsiklausydamas į specialistų rekomendacijas. Priešingu atveju 2016 metais atlikus namo hidroizoliaciją, dažymą, angokraščių užtaisymą ir jų dažymą, 2019 metais keičiant rūsio langus, būtų tekę pakartotinai atlikti apdailos darbus, atitinkamai gyventojams pakartotinai už pastaruosius darbus sumokėti. Faktą, kad rūsio langus reikėjo keisti, norint pasiekti pilnavertį efektą, patvirtino liudytojai apklausti 2018-04-17 teismo posėdžio metu, kurie paaiškino, kad langai buvo prastos būklės, daugelis užkalti, dėl to šalo rūsio patalpos ir pirmo aukšto gyventojų butai. Todėl įvertinus, jog Bendrijos pirmininkas vadovavosi specialistų išvadomis ir rekomendacijomis, papildomus darbus atliko iš sutaupytų lėšų, atsižvelgiant į tai, kad darbai atlikti, su rangovu atsiskaityta, nei Bendrijos nariai, nei gyventojai pretenzijų neturi, teismas netenkino reikalavimo panaikinti Bendrijos pirmininko 2016-04-28 raštą UAB „Alytaus būstas“ direktoriui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrijos pirmininkas 2016-04-28 UAB „Alytaus būstas“ pateikė ne raštą, kurio pagrindu atsirado piniginės prievolės, o prašymą įpareigoti buhalterijos darbuotojus įskaičiuoti Bendrijos butams tam tikras sumas. Todėl prašymo panaikinimas nesukels teisinių pasekmių.

7. Teismas sprendė, kad rūsio langeliai yra privalomoji gyvenamojo namo konstrukcija, turinti įtakos statiniui keliamų šilumos išsaugojimo ir estetiškos namo išvaizdos reikalavimų įgyvendinimui. Todėl atliekant visą kompleksą namo sandarinimo, šiltinimo darbų, logiškas veiksmas pakeisti pasenusius, nesandarius, išdaužytus ir užkaltus rūsio langus. Ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, kadangi ši pareiga kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą.

8. Teismas nurodė, kad Bendrijos pirmininkas pasielgė neteisingai kaupiamąsias lėšas panaudodamas atlyginimui už žolės, medžių pjovimą, laiptinių durų smulkų remontą, Bendrijai reikalingo darbams atlikti projekto parengimą, Bendrijai skirtą baudą ir panašiai, tačiau Bendrijos lėšos buvo panaudoto Bendrijos poreikiams. Bendrijos pirmininkas reikalaujamos pinigų sumos nepanaudojo savanaudiškais tikslais, asmeniniams poreikiams. Už netinkamus veiksmus jis buvo nubaustas administracine veikla bei savo klaidą ištaisė – atidarė antrą banko sąskaitą. Susiklosčiusi situacija pataisoma sudengiant lėšas sąskaitose, kadangi panaudojus kaupiamąsias įmokas būtiniems Bendrijos poreikiams, susitaupė kitos lėšos. Jeigu tokių lėšų nebuvo sukaupta, atlikus lėšų rinkliavą atstatytinas kaupiamųjų lėšų trūkumas, nes bet kokiu atveju būtų buvus lėšų rinkliava. Todėl nėra pagrindo įpareigoti Bendrijos pirmininką per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos į Bendrijos sąskaitą įnešti neteisėtai panaudotas kaupiamąsias įmokas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kadangi išvadas dėl įrodinėjimo dalyko (dėl bendrijos narių skaičiaus, ataskaitos už 2015 m., name atliktų darbų teisėtumo, kaupiamųjų lėšų panaudojimo) padarė, nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, be to, teismo padaryta išvada šiais klausimais prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas ignoravo Bendrijos įstatus, bendrijų veiklos, pastatų administravimo bei statinių priežiūros teisinį reglamentavimą.

9.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl Bendrijos narių skaičiaus, todėl neteisingai sprendė, kad pakartotiniame susirinkime reikalingas kvorumas buvo. Ieškovės manymu, ginčijamo susirinkimo metu 2016-04-14 Bendrijoje buvo 61 narys, todėl norint susirinkimą vertinti kaip teisėtai įvykusį, turėjo dalyvauti daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių, t. y. 15 + 1 Bendrijos narių, tuo tarpu visuotiniame Bendrijos narių susirinkime dalyvavo 15 narių.

9.3. Teismo sprendime nurodyta Bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostata, reglamentuojanti, kad buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą, veikiančioje Bendrijoje nėra taikytina. Remiantis Bendrijos įstatais bei teisiniu reglamentavimu bendrijos nariais laikytini visi patalpų savininkai, tame tarpe ir bendraturčiai, išreiškę valią įstoti į bendriją, turintys teisę dalyvauti bendrijos veikloje, pareikšti savo nuomonę bendrijos kompetencijai priskirtais klausimais, turi teisę būti išrinktais bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariais.

9.4. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti Bendrijos pirmininką pateikti Bendrijos metinę veiklos ataskaitą, atitinkančią įstatymo reikalavimus. Pateikta ataskaita neatitinka įstatymo reikalavimų - joje nėra duomenų apie sukauptas lėšas namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti; nėra galimybės nustatyti kaupiamųjų lėšų likutį ataskaitinių metų pradžiai, taip pat kiek per ataskaitinius metus buvo priskaičiuota kaupiamųjų lėšų, kiek jų buvo panaudota ataskaitiniais metais, koks kaupiamųjų lėšų likutis ataskaitinių metų pabaigoje, koks butų ir kitų patalpų savininkų įsiskolinimas per ataskaitinius metus. Ieškovė ginčija 2016-04-14 visuotinį susirinkimą, todėl mano, kad papildomai ginčyti 2015 m. Bendrijos ataskaitą nėra pagrindo.

9.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrijos pirmininko 2016-04-28 UAB „Alytaus būstas“ pateiktas raštas vertintinas kaip prašymas įpareigoti buhalterijos darbuotojus įskaičiuoti Bendrijos butams tam tikras sumas, todėl prašymo panaikinimas nesukels teisinių pasekmių. Minėto rašto pagrindu ieškovei atsirado piniginė prievolė apmokėti išlaidas, kurioms ieškovė nėra davusi sutikimo ir kurios nėra susiję su privalomaisiais statinio reikalavimais. Todėl ieškovė mano, kad raštas laikytinas pirmininko sprendimu ir nesant galutinės tikslios ir aiškios informacijos apie atliktų darbų būtinumą ir kiekius (namo fasado dažymas, suoliukų prie laiptinių dažymas, rūsio langelių keitimas), jis turėtų būti panaikintas.

9.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad rūsio langeliai priskirtini bendrojo naudojimo objektams, todėl ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Į bendrojo naudojimo objektų aprašą nebuvo įtraukti rūsių langeliai, todėl ieškovė neprivalo apmokėti už rūsių, kurie nuosavybės teise priklauso patalpų savininkams, langelių keitimą. Net laikant, kad langeliai yra bendrojo naudojimo objektas, ieškovė, nekeitusi jai nuosavybės teise priklausančiame rūsyje esančio puikios fizinės būklės langelio, mano, kad nebuvo būtinybės, skubos tvarka keisti visų rūsio langelių.

9.7. Teismo sprendimas atmesti reikalavimą įpareigoti Bendrijos pirmininką įnešti 2015 metais neteisėtai panaudotas kaupiamąsias įmokas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, o motyvai yra nepagrįsti faktinėms aplinkybėms, prieštaraujantys teisės aktams. Atsakovės atstovas negalėjo nežinoti kaupiamųjų lėšų tikslinės paskirties, t. y. kad butų ir kitų patalpų savininkų sukauptos lėšos yra naudojamos namo bendrojo naudojimo objektų remontui. Bendrijos pirmininkui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jis privalo veikti išimtinai bendrijos interesais.

9.8. Kritiškai vertintina teismo pozicija, kad panaudojus kaupiamąsias įmokas būtiniems Bendrijos poreikiams, susitaupė kitos lėšos - byloje esantys dokumentai patvirtina faktą, kad dėl neplanuojamų darbų, neteisėtai naudojamų kaupiamųjų lėšų atsakovės atstovas papildomomis kaupiamosiomis lėšomis vienasmeniškai apmokestindamas dalį butų ir kitų patalpų savininkų, tame tarpe ir ieškovę, užkrauna papildomą finansinę naštą. Atsakovės atstovui, pripažinusiam savo klaidą dėl neteisėtai panaudotų kaupiamųjų lėšų, buvo pakankamai laiko ištaisyti susiklosčiusią situaciją sudengiant lėšas sąskaitose, tačiau jis to nepadarė, todėl ieškovė daro išvadą, kad neteisėtai panaudotų kaupiamųjų lėšų dalis, kurioje yra ieškovės dalis, niekada ir nebus atstatytos.

9.9. Teismo priteista trečiojo asmens UAB „Alytaus būstas“ bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytą priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį.

10. Atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino bei konkrečiai pasisakė dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo, teisingai vadovavosi teisės aktų reikalavimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, todėl iš naujo klausimą spręsti iš esmės, ko prašo ieškovė apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

10.2. Visuotinis bendrijos narių - savininkų 2016-04-14 pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko laikantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų reikalavimų. Teismas pagrįstai nustatė, jog pakartotinis bendrijos narių - savininkų susirinkimas įvyko esant reikiamam kvorumui, dėl ko nėra pagrindo susirinkimo laikyti neįvykusiu, panaikinti susirinkimo protokolą ir susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

10.3. Ataskaita buvo parengta pagal įstatymų reikalavimus, buvo pateikta svarstyti bendrijos narių - savininkų susirinkimui, kuris ją balsų dauguma patvirtino. Ataskaitoje yra nurodyti visi reikiami ir privalomi bendrijos veiklos ir finansiniai rodikliai, todėl naujai ir pakartotinai ruošti ataskaitą nėra jokio pagrindo. Ieškovė neginčija ataskaitos, o tik pareiškė ieškinio reikalavimą įpareigoti bendrijos pirmininką paruošti dar vieną naują ataskaitą pagal jos pageidavimus, kas atsakovės nuomone, nėra pagrįsta.

10.4. Ieškovės reikalavimas panaikinti Bendrijos pirmininko 2016-04-28 prašymą yra neaiškus ir nesuprantamas, negalintis sukelti jokių juridinių pasekmių. Sprendimas pakeisti gyvenamojo namo rūsio langelius buvo priimtas atsižvelgiant į specialistų išvadas ir rekomendacijas (rūsio langų keitimą padaryti iki namo fasado dažymo darbų), ilgalaikį namo atnaujinimo planą, į tai, kad langai buvo keičiami iš sutaupytų lėšų (su statybos darbų rangovu nuderėtų sumų), vadovaujantis tikslingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principais.

10.5. Dėl nežinojimo, esant pakeistiems teisės aktų reikalavimams, bendrija naudojosi viena banko sąskaita, neatskiriant renkamų kaupiamųjų lėšų. Už šį pažeidimą bendrijos pirmininkas buvo nubaustas administracine tvarka, šis pažeidimas yra ištaisytas, t. y. atidaryta kita bendrijos banko sąskaita, kurioje yra renkamos bendrijos kaupiamosios lėšos.

10.6. Ieškovės nurodoma 1002,07 Eur suma iš bendros bendrijos sąskaitos buvo panaudota išskirtinai bendrijos reikmėms, Bendrijos pirmininkas šių lėšų nepanaudojo savo asmeniniams poreikiams, todėl jam negali atsirasti prievolė šią sumą įmokėti iš jo asmeninių lėšų. Visos bendrijos turėtos išlaidos, kurias nurodo ieškinyje ieškovė, yra priskirtinos bendrijai, yra pagrįstos reikiamais dokumentais, todėl reikalavimas įnešti bendrijos patirtas išlaidas į bendrijos sąskaitą yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Ieškovės V. M. (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kadangi išvadas dėl įrodinėjimo dalyko (dėl bendrijos narių skaičiaus, ataskaitos už 2015 m., name atliktų darbų teisėtumo, kaupiamųjų lėšų panaudojimo) padarė, nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, be to, teismo padaryta išvada šiais klausimais prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

14. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

15. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

16. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

17. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta 14 - 17 punktuose, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pakartotiniame susirinkime reikalingas kvorumas buvo.

20. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. kovo 31 d. neįvykus Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) narių susirinkimui, 2016 m. balandžio 14 d. buvo sušauktas pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

21. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (ginčui aktuali nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojus redakcija; toliau – Bendrijų įstatymas) 11 straipsnio 5 dalis numato, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir bendrijos įstatų 30 punkte.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net ir pašalinus visus klaidingai skaičiuotus ir abejones keliančius asmenis, pakartotiniame visuotiniame Bendrijos narių 2016 m. balandžio 14 d. susirinkime kvorumas buvo. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad tiek ieškovė, tiek atsakovės atstovas teikė savo sąrašus dėl Bendrijos narių skaičiaus. Išanalizavus teismui pateiktus sąrašus, buvo nustatyta eilė netikslumų, todėl teismas nutarė nei vienu iš sąrašų nesivadovauti; 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi įpareigojo Bendrijos atstovą pateikti papildomus įrodymus. Skaičiuojant kvorumo buvimą/nebuvimą, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, suformuotus 2018-05-31, 2018-06-06; remdamasis Bendrijos pateiktais duomenimis sudarė patalpų savininkų, turėjusių nuosavybės teisę name (duomenys neskelbtini), iki 2000-12-27 sąrašą; patalpų savininkų, įgijusių nuosavybę name (duomenys neskelbtini), po 2000-12-27, tačiau pateikusių prašymus įstoti į bendriją iki ginčo susirinkimo – 2016-04-14 sąrašą; patalpų savininkų, įgijusių nuosavybę name (duomenys neskelbtini), po 2000-12-27, tačiau nepateikusių prašymų arba pateikusių prašymą įstoti į Bendriją po ginčo susirinkimo 2016-04-14 sąrašą. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis bei jų analize, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrojoje yra 90 butų, o ginčo susirinkimo – 2016 m. balandžio 14 d. – dieną buvo 56 Bendrijos nariai, vertino, kad, vadovaujantis Bendrijos įstatų 29 punktu, savininkės Alytaus miesto savivaldybės, turinčios name 3 butus (Nr. 45, 75 ir 83), atstovas turi vieną balso teisę, vertino, kad, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 6 straipsniu, kuris analogiškas CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatoms, buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. Remdamasis skundžiamame sprendime pateikia išsamia bylos duomenų analize, aptartu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad norint 2016 m. balandžio 14 d. pakartotinį visuotinį Bendrijos narių susirinkimą vertinti kaip teisėtai įvykusį, jame turėjo dalyvauti daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių, t. y. 14 + 1, bei nustatė, kad jame dalyvavo 16 bendrijos narių – butų savininkų, nekeliančių teismui abejonių.

23. Kitas apeliantės skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo įpareigoti Bendrijos pirmininką pateikti 2015 m. Bendrijos metinę ataskaitą, atitinkančią įstatymo reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes kaip matyti iš 2016 m. balandžio 14 d. visuotinio Bendrijos narių-savininkų susirinkimo protokolo, antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas Bendrijos metinės veiklos ataskaitos patvirtinimas; Bendrijos narių Visuotinis susirinkimas metinę veiklos ataskaitą patvirtino balsavimu pritardamas jai; ši ataskaita nėra nei panaikinta, nei pripažinta negaliojančia. Institucijos teikiančios išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos, 2018 m. vasario 5 d. pateiktoje išvadoje Nr. SD-1629(8.6) konstatuota, kad Bendrijos metinė ataskaita už 2015 m. buvo parengta pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitos pavyzdinę formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-05-21 įsakymu Nr. D1-480 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitos pavyzdinės formos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-05-23 įsakymo Nr. D1-450 redakcija). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad vien tai, jog ieškovės (apeliantės) netenkina tam tikri ataskaitoje suvesti duomenys bei, jos manymu, tam tikrų duomenų trūksta, nesudaro pagrindo reikalauti parengti dar vieną ataskaitą.

24. Bendrijos 2016 m. balandžio 14 d. susirinkime buvo svarstytas metinio namo priežiūros ūkinio-finansinio plano patvirtinimas (3 darbotvarkės klausimas) bei ilgalaikio namo atnaujinimo plano patvirtinimas (4 darbotvarkės klausimas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad buvo patvirtintas ilgalaikis planas dėl langelių keitimo, tik ne 2016 metais, bet 2019 metais, o taip pat vertino, kad Bendrijos pirmininkas pasielgė logiškai, įsiklausydamas į specialistų rekomendacijas pakeisti rūsio langelius iki dažymo darbų, esant sutaupytoms lėšoms, vadovaujantis tikslingumo ir ekonomiškumo principu. Kaip nustatyta byloje, darbai atlikti, su rangovu atsiskaityta.

25. Apeliantės skundžiamu 2016 m. balandžio 28 d. prašymu Bendrijos pirmininkas kreipėsi į administratorių UAB „Alytaus būstas“, kuriuo prašė įpareigoti buhalterijos darbuotojus įskaičiuoti Bendrijos butams nuo balandžio mėnesio už buto kvadratūrą po 7,069 Eur už siūlių dažymą (t. y. 3 darbotvarkės klausimu patvirtintas metinio namo priežiūros planas), rūsio langelių pakeitimą (t. y. 4 darbotvarkės klausimu patvirtinto metinio namo priežiūros plano dalis); išmokėjimo suma butui pageidaujant 18 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė reikalavimą dėl Prašymo panaikinimo, nes jo panaikinimas nesukels teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Prašymas negali būti laikomas sprendimu dėl išlaidų apmokėjimo; jis yra tik vienas iš 2016 m. balandžio 14 d. Bendrijos susirinkime priimtų nutarimų įgyvendinimo dokumentų (CK 4.85 str.).

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas. Nutarimo 2 punkte nustatyta, kad jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo yra sukauptos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos namui atnaujinti, kurios laikomos namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo einamojoje sąskaitoje, jos turi būti pervestos į butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Pagal Aprašo 12 punktą, bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrijos pirmininkas ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius) banke arba kitoje kredito įstaigoje atidaro atskirą patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą; sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti (Aprašo 14 p.).

27. Bylos medžiaga nustatyta, kad Bendrijos pirmininkui A. Ž. 2017 m. kovo 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis nubaustas administracine bauda už kaupiamųjų lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrijos pirmininkas pasielgė neteisingai kaupiamąsias lėšas panaudodamas atlyginimui už žolės, medžių pjovimą, laiptinių durų smulkų remontą, Bendrijai reikalingo darbams atlikti projekto parengimą, Bendrijai skirtą baudą ir panašiai (popierinės bylos 1 tomo 2 - 4 segtuvai), tačiau Bendrijos lėšos vis tiek buvo panaudoto Bendrijos poreikiams. Bendrijos pirmininkas reikalaujamos pinigų sumos nepanaudojo savanaudiškais tikslais, asmeniniams poreikiams. Kaip nurodyta pirmiau, už netinkamus veiksmus jis buvo nubaustas administracine tvarka bei savo klaidą ištaisė – atidarė antrą banko sąskaitą. Apibendrinat pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl įpareigojimo Bendrijos pirmininką įnešti į Bendrijos sąskaitą 1 002,07 Eur, nes ši suma panaudota Bendrijos reikmėms ir yra pagrįsta dokumentais.

28. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintas Rekomendacijas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. IR-77 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

29. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens UAB „Alytaus būstas“ advokatė procese dalyvavo tik jo pabaigoje. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla yra didelės apimties, joje gausu šalių teiktų rašytinių įrodymų ir procesinių dokumentų, kurių vertinimui bei pasirengimui teismo posėdžiui reikėjo laiko sąnaudų, be to, trečiąjį asmenį atstovavusi advokatė įsikūrusi ne Alytuje, todėl priteista suma (120 Eur) už jos sugaištą laiką ne tik dalyvaujant 2018 m. balandžio 17 teismo posėdyje, bet ir atvykstant į jį bei jam pasirengiant, kuri nesudaro ir 2 val. maksimalaus atlygio, laikytina realia ir pagrįsta (Rekomendacijų 2.4 p., 8.19 p.).

30. Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė Bendrijų įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų materialinės teisės normas, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bendrija bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (11,53 Eur) priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalis, 88 straipsnio 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 11,53 Eur (vienuolika eurų 53 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.