- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-980-562/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. K. ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei dalyje dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe, kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės R. J. ir atsakovo V. K. nuosavybė; 2) šalių santuokos metu įgytą turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalinti tarp šalių lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei R. J. ir atsakovui V. K. po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir šio buto rūsio patalpomis, tvarką pagal byloje esantį šio buto pirmo aukšto ir rūsio planą: ieškovei R. J. priskirti naudotis 14.14 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 1-4; 15.62 kv. m., kambarį, pažymėtą indeksu 1-9; atsakovui V. K. naudotis priskirti 31.15 kv. m. kambarį, pažymėtą indeksu 1-3 (kuris šiuo metu yra padalytas į du lygaus ploto kambarius po 15,57 kv. m). Pirmojo aukšto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip bendrojo naudojimo patalpomis: 8.75 kv. m. veranda, pažymėta indeksu 1-1; 20.98 k. m. holu, pažymėtu indeksu 1-2; 13.93 kv. m. virtuve, pažymėta indeksu 1-5; 1.07 kv. m., tualetu, pažymėtu indeksu 1-6; 1.12 kv. m. koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-7; 6,73 kv. m. vonia, pažymėta indeksu 1-8; 2,02 kv. m. koridoriumi, pažymėtu indeksu a-1 ir 2,48 kv. m. koridoriumi, pažymėtu indeksu a-2 priskirti naudotis ieškovei R. J. ir atsakovui V. K. bendrai; 4) nustatyti naudojimosi butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiomis 62,21 kv. m. ploto bendrojo naudojimo patalpomis rūsyje, tvarką tokiu būdu: 3,33 kv. m. koridoriumi, pažymėtu indeksu R-l; 24,06 kv. m. garažu, pažymėtu indeksu G-l; 1,84 kv. m. sandėliuku, pažymėtu indeksu R-2; 6,76 kv. m. sandėliu, pažymėtu indeksu R-3; 5,07 kv. m. katiline, pažymėta indeksu R-4; 7,89 kv. m. sandėliu, pažymėtu indeksu R-5; 4,21 kv. m. sandėliu, pažymėtu indeksu R-6; 4,55 kv. m. koridoriumi, pažymėtu indeksu R-7 priskirti ieškovei R. J. ir atsakovui V. K. naudotis bendrai; 5) priteisti ieškovei R. J. piniginę kompensaciją už šalių santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomomis piniginėmis lėšomis ir šalių darbu atliktus atsakovui V. K., asmeninės nuosavybės teise priklausančio ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) v., pagerinimus, kurios suma lygi ¼ daliai eksperto nustatytinos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimų darbų bei medžiagų vertės; 6) priteisti ieškovei R. J., piniginę kompensaciją už šalių santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomomis piniginėmis lėšomis ir šalių darbu atliktus buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimus, kurios suma lygi pusei eksperto nustatytos darbų ir medžiagų kainos.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3130-1141/2021. Šalys santuokoje gyveno ir bendrą ūkį vedė 19 metų. Šalių santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. K., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. K.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažino, kad butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-568-803/2022 šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino ir klausimą dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir buto padalijimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Faktinės aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo 113.49 kv.m. ploto butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su terasa T1, su 1/2 dalimi terasos T2; su bendro naudojimo patalpomis plane pažymėtomis: R-1 (1/2 iš 6,66 kv.m) t.y. 3,33 kv.m; G-1 (1/2 iš 48,12 kv.m) t.y. 24,06 kv.m, R-2 (1/2 iš 3,68 kv.m) t.y.1,84 kv.m; R-3 (1/2 iš 13,52 kv.m) t.y.6,76 kv.m; R-4 (1/2 iš 10,14 kv.m) t.y. 5,07 kv.m; R-5 (499/1000 iš 15,81 kv.m) t.y. 7,89 kv.m; R-6 (1/2 iš 8,42 kv.m) t.y. 4,21 kv.m; R-7 (499/1000 iš 9,11 kv.m) t.y.4,55 kv.m; a-1 (1/2 iš 4,04 kv.m) t.y.2,02 kv.m; a-2 (499/1000 iš 4,97 kv.m) t.y. 2,48 kv.m; iš viso 62,21 kv.m. Butas yra dvibučio tipo gyvenamajame name ir yra pirmame namo aukšte. Ginčo butas sukurtas statybų būdu. Ieškovė pripažįsta aplinkybę, kad po šalių santuokos sudarymo ji kartu su atsakovu ir dukra iš pirmosios santuokos apsigyveno bute, kuris tuo metu dar nebuvo baigtas statyti. Buto baigtumas buvo įformintas tik 2009 m. spalio 8 d., pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.75-894, kurio pagrindu 2009 m. lapkričio 13 d. atsakovo vardu buvo registruotos nuosavybės teisės į butą. Nuosavybės teisė į butą buvo registruota šalių santuokos metu (praėjus daugiau kaip 7 metams po šalių santuokos sudarymo), todėl, ieškovės nuomone, butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šiam turtui taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Nors atsakovas teigia, kad buto statyba buvo užbaigta 1995-1996 metais, o butas buvo pilnai įrengtas 2002 metais (iki šalių santuokos sudarymo), tačiau atsakovas nepateikė į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kad atsakovas neįrodė, jog butas yra jo asmeninė nuosavybė ir neturi būti dalijamas tarp šalių, pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi panaikinęs neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šioje dalyje bylą grąžinęs nagrinėti iš naujo. Atsakovas, 1996 -2002 metais, kai butas tariamai buvo pilnai pastatytas ir įrengtas, net ir nebūdamas žemės sklypo savininku, turėjo visas galimybės įgyvendinti savo, kaip statytojo, teises, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka įforminti buto baigtumą ir įregistruoti nuosavybės teisę į butą. Tačiau tai nebuvo padaryta nei iki šalių santuokos sudarymo, nei iš karto po šalių santuokos sudarymo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nurodytu laikotarpiu jis bandė įgyvendinti savo, kaip statytojo, teises, įforminti buto baigtumą, tačiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
3. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog po šalių santuokos sudarymo, 2003 metais, atsakovas pirko buto statybai ir įrengimui reikalingas medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, jog dar 2007-2010 metais vyko buto statybos/remonto darbai, o ieškovė pateikė į bylą savo vardu sudarytas sutartis dėl buto statybos/remonto. Nurodė, kad šalių santuokos metu buvo atlikti ir kiti buto pagerinimo bei remonto darbai. Todėl, ieškovės nuomone, yra akivaizdu, kad atsakovo teiginiai, jog butas buvo pilnai pastatytas ir įrengtas jau 2002 metais, iki šalių santuokos sudarymo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas ne tik neįrodė, kad buto statyba buvo užbaigta ir butas buvo pilnai įrengtas 2002 metais iki šalių santuokos sudarymo, bet ir neįrodė, jog buto įgijimo momentu jis buvo aiškiai išreiškęs savo valią įgyti butą asmeninės nuosavybės teise, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyta, kad butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu aplinkybė, kad butas buvo įregistruotas vieno atsakovo vardu, savaime jokiu būdu nepaneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos ir nepatvirtina atsakovo valios ginčo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Be to, atsakovas aiškiai išreiškė savo valią, kad butas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) 2019 metų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, kurį parengė tuometinis atsakovo atstovas ir kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog butas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė ir tarp šalių dalijamas lygiomis dalimis; 2) 2020 metais tarp ieškovės ir atsakovo tuometinių atstovų vykęs susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. šalys vedė derybas dėl buto padalijimo tarpusavyje lygiomis dalimis ir dovanojimo šalių dukterims. Iš byloje esančio šalių atstovų susirašinėjimo matyti, kad atsakovas pats laikėsi pozicijos, jog butas turi būti padalintas tarp šalių lygiomis dalimis ir vėliau padovanotas šalių dukroms, tačiau atsakovas, nenurodydamas jokios priežasties, sutartu laiku neatvyko pas notarę, todėl parengta santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.
4. Ieškovė akcentavo, jog net ir pripažinus, kad buto statyba buvo pradėta iki šalių santuokos sudarymo, nebūtų pagrindo nei pripažinti šį turtą asmenine atsakovo nuosavybe, nei dalijant šį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), dažnai būdavo išvykęs į užsienį, kur praleisdavo žymiai daugiau laiko, nei namuose su šeima, todėl ieškovės indėlis į šalių šeimos bendrą gyvenimą, atliekant namų ir vaikų priežiūros darbus, organizuojant buto remonto darbus, rūpinantis buto ir aplinkos tvarkymu ir priežiūra, buvo ypatingai didelis, ypač turint omenyje, kad šalys santuokoje pragyveno 19 metų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės įsitikinimu, ginčo butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri turėtų būti padalinta lygiomis dalimis po 1/2 , nustatant naudojimosi butu ir butui priklausančios bendrojo naudojimosi patalpomis tvarką. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ieškovei turėtų būti priteista kompensacija už buto statybos užbaigimą, atliktus buto remonto bei pagerinimo darbus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K., o patikslintą ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas su ieškove bute pradėjo gyventi po santuokos sudarymo, t. y., 2002 metais. Taigi, nepaisant to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas dviejų butų gyvenamąjį namą pripažino tinkamu naudoti tik 2009 m. spalio 8 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad namas, kuriame yra aptariamas butas, buvo pastatytas gerokai ankščiau, t. y., maždaug 5 metai iki santuokos su ieškove sudarymo. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojais buvo atsakovas ir jo brolis R. K.. Minėti asmenys nurodyti kaip namo statytojai ir 2009 m. spalio 8 d. akte. Atsakovas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo buto ankščiau negalėjo dėl aplinkybių, susijusių su žemės sklypo, ant kurio buvo pastatytas gyvenamasis dviejų butų namas, registracija. Atsakovas pažymėjo, jog nesutinka su ieškovės nuomone, kad jokių kliūčių įteisinti statybas atsakovui iki 2009 metų nebuvo, nes namų valdos žemės sklype galėjo būti pastatytas tik vienas gyvenamasis namas. Atsakovas ir jo tėvai statė gyvenamąjį namą ūkio paskirties žemės sklype, kuriame jau stovėjo A. K. priklausantis gyvenamasis namas. Tik padalijus žemės sklypą ir pakeitus žemės sklypo paskirtį, buvo galimas gyvenamojo namo įregistravimas. Ieškovės teiginiai apie tai, kad vien ta aplinkybė, jog butas pripažintas tinkamu naudoti po septynių metų nuo santuokos sudarymo, įrodo, kad atsakovo valia buvo įforminti butą kaip šeimos turtą, atmestini ir neatitinka tikrovės. Butas sukurtas statybų metu, kurios vyko nuo 1995 metų iki 2002 metų. Gyvenamasis namas faktiškai buvo pastatytas 1999 metais. Iki 2002 metų buvo atliekami paskutiniai vidaus įrengimo darbai, o namo statybų laikotarpiu atsakovas su ieškove nebuvo net pažįstami. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pati iekovė aiškino teismui apie santuokos metu įrengtą įėjimą į namą, padalintą kambarį į du kambarius bei pakeistus langus. Jokių kitų statybos darbų ieškovė ir jos prašymu apklausti visi liudytojai negalėjo įvardinti, nes iš tikrųjų šalys jokių darbų name neatliko. Įėjimo įrengimas, pertvaros kambaryje įrengimas ir langų pakeitimas negali būti laikomas esminiu buto pagerinimu, dėl to, atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės teiginiai apie tai, kad ji praleisdavo name žymiai daugiau laiko nei atsakovas, jokios teisinės reikšmės, daiktinių teisių į butą atsiradimui, neturi.
6. Dėl galimos kompensacijos ieškovei priteisimo, atsakovas nurodė, kad šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad 2007-2008 metais buvo atlikti šie statybos darbai: įėjimo į butą įrengimas, vaiko kambario padalijimas į du kambarius, langų pakeitimas. Įėjimą į gyvenamąjį namą įrengė įmonė „Melnova“ 2007 m. spalio 8 d., pagal rangos sutartį, pagal kurią atsakovas sumokėjo 8 700 Lt ir 8 200 Lt, viso 16 900 Lt. Įmonei „Aldasa“ sumokėta 1 600 Lt už PVC langą. UAB „ Sabonio klubas“, remiantis 2010 m. kovo ir 2010 m. rugpjūčio priėmimo perdavimo aktais, sumokėta apie 2 000 Lt. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad RUAB Sabonio klubas sumokėta 4 068 Lt ir 9 807 Lt. Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktuose nurodyta, kad pagaminti 4 vnt. - 9.807 kv. m. ir 2 vnt. 4.068 kv. m. Viso, už aukščiau nurodytus darbus, savo asmeninėmis lėšomis atsakovas sumokėjo 20 500 Eur. Apklaustos liudytojos patvirtino, kad atsakovas savo rankomis pastatė pertvarą ir įrengė dukrai Paulinai kambarį. Atsakovas patvirtino aplinkybę, kad patalpoje, pažymėtoje plane 1-3, 31,15 kv. m., pastatė pertvarą iš gipso kartono, nudažė naujai pagamintą sieną ir kitas sienas kambaryje ir nulakavo grindis. Atsakovas visiškai netraktuoja pertvaros pastatymą ir kambario vaikui įrengimą kaip gyvenamojo namo pagerinimą, nes minėti darbai buvo atlikti gerinant vaikų gyvenimo sąlygas ir vadovaujantis vaikų interesais, užtikrinant vaikams atskirus kambarius. Namo vertė dėl kambario įrengimo ne padidėjo, o galimai sumažėjo, nes vietoje didelio kambario, kurio plotas buvo 31,15 kv. m., buvo įrengti du kambariai. Naujo kambario įrengimas buvo reikalingas ieškovės ir atsakovo dukrai P., kuri gyvena ir gyvens savo kambaryje. Atsakovas įrengė pertvarą, nudažė sienas, šlifavo ir nudažė grindis savo jėgomis ir darbu. Už gipso kartoną, dažus ir laką sumokėjo tėvo dovanotais pinigais. Svarbu yra tai, kad šie darbai buvo atlikti 2007 metais, dėl ko, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, praėjus 15 metų, kompensacija skaičiuojama negali būti. Atsakovo atlikti darbai vertintini kaip normalūs buto priežiūros ir einamojo remonto darbai, gerinant šeimos gyvenimo sąlygas, nedidinant gyvenamojo namo vertės. Analogiškai pasisakytina dėl langų pakeitimo. Langai buvo pakeisti 2007 metais, sumokant už langų keitimą 2 000 Lt. Atsakovas pakeitė langus su tikslu pagerinti name gyvenimo sąlygas, užtikrinti šilumą. Tačiau atsakovas nemano, kad buvo padidinta buto vertė dėl 2007 metais pakeistų langų. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad 2007 m. sausio 15 d. atsakovo tėvas padovanojo atsakovui 300 000 Lt ir tik tuomet atsakovas galėjo pradėti įrenginėti įėjimą, sutvarkyti įvažiavimą į namą, įrengti pertvarą ir pakeisti langus, sutvarkyti važiuojamosios kelio dalies ruožą.. Nagrinėjant bylą pirmą kartą ieškovė jokios kompensacijos nereikalavo, nes puikiai žinojo, kad atsiskaityta už medžiagas buvo dovanotais V. K. pinigais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino asmenine atsakovo V. K. nuosavybe nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) priteisė ieškovei R. J. iš atsakovo V. K. 8 602,77 Eur kompensaciją; 3) priteisė ieškovei R. J. iš atsakovo V. K. 1 872,76 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė atsakovui V. K. iš ieškovės R. J. 345 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog butas buvo pastatytas iki santuokos sudarymo, dėl ko jis pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe. Teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas dviejų butų gyvenamąjį namą pripažino tinkamą naudoti tik 2009 m. spalio 8 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad namas, kuriame yra aptariamas butas, buvo pastatytas gerokai anksčiau, t. y. maždaug 5 metai iki santuokos su ieškove sudarymo. Atsakovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, statybinių medžiagų pirkimo dokumentai (iki 2002 metų) sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojais buvo atsakovas ir jo brolis R. K.. Teismas vertino, jog esminę reikšmę šioje byloje turi aplinkybė, kad ieškovė nekonkretizavo ir neįrodė, kokius konkrečius namo statybos ar statybos užbaigimo darbus šalys atliko gyvendamos santuokoje. Priešingai, tiek ieškovės paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovei atsikėlus gyventi į ginčo butą, jis buvo baigtas statyti ir tinkamas gyventi, tačiau jo įrengimas šalims gyvenant kartu buvo keičiamas/gerinamas.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad dėl darbo pobūdžio atsakovui nebūnant namuose, ji rūpinosi namo remontu, organizavo tam būtinus darbus, medžiagų supirkimą. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovė darbu prisidėjo prie buto pagerinimo, todėl turi teisę į kompensaciją už minėtos vertės sukūrimą, o atsakovas niekaip neįrodė, kad jo minėtos lėšos (atsakovo asmeninės lėšos, dovanotos tėvo) buvo/galėjo būti naudojamos tik pragyvenimui, bet ne darbų apmokėjimui juolab, kad, kaip matyti iš rašytinių įrodymų bei kaip paaiškino ieškovė ir nepaneigė atsakovas, dalį darbų organizuodavo ieškovė. Atsakovo nurodyti pinigų išgryninimai nesuponuoja vienareikšmės išvados dėl pinigų panaudojimo remonto darbams. Atsakovas nurodė, kad jis pats lakavo grindis ar dažė sienas, tačiau minėti paaiškinimai nepaneigia ieškovės teisės į kompensaciją.
7.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspertas ekspertizės akte konstatavo, kad atliktų pagerinimo darbų vertė po nusidėvėjimo yra 19 326,72 Eur. Teismo posėdyje ieškovė prašė priteisti 8 843,14 Eur už buto pagerinimo darbus, 1 245,42 Eur – žemės sklypo pagerinimo darbus, viso – 10 088,56 Eur. Teismas vertino, jog atsakovui nenurodžius jokios galimos remonto darbų vertės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo metu, pagrįstu pripažintinas ieškovės reikalavimas kompensuoti santuokos metu patirtų išlaidų namo pagerinimui vertę bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo metu buvusiomis kainomis, atsižvelgiant į atliktų darbų rezultato nusidėvėjimą, tai yra langų keitimo, grindų atnaujinimo, atitvaros įrengimo, sienų atnaujinimo darbus - 3 299,87 Eur; žemės sklypo pagerinimo darbus – 1 245,41 Eur; terasos ir laiptų įrengimas, aptvėrimą 3 120,49 Eur; plastikinių langų keitimą 937 Eur – viso 8 602,77 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo už langų keitimo, grindų atnaujinimo, atitvaros įrengimo, sienų atnaujinimo darbus 3 299,87 Eur, už žemės sklypo pagerinimo darbus 1 245,41 Eur, už terasos ir laiptų įrengimą, aptvėrimą 3 120,49 Eur, viso 7665,77 Eur – panaikinti; 2) sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo 937 Eur už plastikinių langų keitimą, pakeisti, ir priteisti iš atsakovo 652 Eur; 3) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodo, jog kompensacijos reikalaujanti ieškovė turėjo pateikti teismui įrodymus apie tai: 1) ar buvo atlikti buto pagerinimai; 2) ar ji prisidėjo prie pagerinimų savo asmeninėmis lėšomis ar darbu, arba ar buvo prisidėta bendromis santuokinėmis lėšomis; 3) atliktų pagerinimų mastą ir kainas. Ieškovė nepateikė teismui nei vieno įrodymo leidžiančio teigti, kad ji prie buto pagerinimų prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis ar darbu. Taip pat nebuvo pateikta nei vieno įrodymo apie tai, kad už buto pagerinimus, atliktus 2007 metais, buvo atsiskaityta bendromis santuokinėmis lėšomis. Teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad vien faktas, jog ieškovė sudarė sutartis: 2007 m. kovo 14 d. su UAB „Aldasa“ dėl PVC lango sumontavimo; 2009 m. liepos 16 d. sutartį su UAB „Dextera“ dėl roletų sumontavimo, 2007 m. spalio 8 d. rangos sutartį su firma „Melnova“ dėl metalo konstrukcijos (laiptinės ir turėklų) už 8 200 Lt, bei, jog 2010 m. kovo 22 d. ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. priėmė darbus iš RUAB „Sabonio klubas ir partneriai“, sudarė pakankamą pagrindą teigti, kad ieškovė savo darbu prisidėjo prie buto pagerinimų, todėl turi teisę į kompensaciją už minėtos vertės sukūrimą. Ieškovės darbo įnašas buvo toks, kad ji pasirašė sutartis. Tačiau už atliktus darbus ir teikiamas paslaugas buvo atsiskaitoma asmeninėmis atsakovo lėšomis.
8.2. Pažymi, kad kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas nepateikė tinkamų įrodymų apie tai, kad iš jo asmeninių lėšų (tėvo dovanotų pinigų) buvo atliekami darbai. Atsakovas pateikė teismui banko Swedbank 2007 metų sąskaitos išrašą. Iš išrašo matyti, kad metų pradžioje, 2007 m. sausio 15 d., V. K. padovanojo atsakovui 300 000 Lt. Matyti, kad iš gautos sumos atsakovas 2007 m. sausio 22 d. pervedė V. J. įmonei 108 675 Lt pagal sutartį Nr.1. Teismui pateikti įrodymai, t. y. 2007 m. kovo 14 d. sutartis su UAB „Aldasa“ dėl PVC lango sumontavimo, 2007 m. spalio 8 d. sutartis su UAB „Melnova“ dėl terasos įrengimo ir stiklinimo, 2007 m. spalio 8 d. rangos sutartis su firma „Melnova“ dėl metalo konstrukcijos (laiptinės ir turėklų) už 8 200 Lt, atsakovo 2007 m. rugpjūčio 8 d. pavedimas 13 500 Lt broliui už sklypo sutvarkymą, įrodo, kad įėjimas į butą ir terasa, žemės sklypo sutvarkymo darbai buvo atliekami būtent 2007 metais. Matyti, kad laikotarpyje nuo 2007 m. sausio 26 d. iki 2007 m. vasario 21 d. faktiškai už vieną mėnesį atsakovas išgrynino 95 300 Lt. Atsakovas teismui paaiškino, kad įėjimo į butą, sklypo pagerinimo, sienų dažymo ir grindų šlifavimo darbus galėjo pradėti tik po to, kai tėvas padovanojo jam pinigų. Šią aplinkybę pripažino pati ieškovė atsakydama į klausimą, kodėl ankščiau nebuvo atliekami buto pagerinimo darbai. Atsakovas paaiškino, kad tėvo dovanotais pinigais atsiskaitė už visus 2007 metais atliktus buto ir sklypo pagerinimo darbus. 2007 metais atsakovo darbo atlyginimas buvo 384,84 Lt atskaičius mokesčius, o ieškovės pajamos 2007 m. per mėnesį sudarė 200 Lt, o 2008 metais 59,64 Lt. Todėl prisidėti savo lėšomis prie 2007 metais atliekamų darbų ieškovė neturėjo jokios galimybės. Ieškovė gyveno su atsakovu ir 2004 m. gimusiu vaiku bei ieškovės dukra iš pirmos santuokos, kuriai tėvas išlaikymo nemokėjo. Galimybės sutaupyti iki 2007 metų nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo. Todėl visi buto pagerinimo darbai buvo atliekami 2007 metais ir tik po to, kai V. K. padovanojo atsakovui pinigų.
8.3. Teigia, jog iš V. J. įmonės gautos lėšos nebuvo apmokėjimas už darbą, o V. J. įmonė tokiu būdu dengdavo atsakovo patirtas kuro įsigijimo ir kelionių išlaidas bei dengdavo skolą atsakovui. Laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2007 m. liepos 19 d. jis turėjo 9 699,96 Lt kuro įsigijimo ir kelionių išlaidų, kurias padengė savo sąskaita ir vėliau jam šias lėšas grąžino V. J. įmonė.
8.4. Akcentuoja, kad lyginant faktiškai atsakovo patirtas buto pagerinimo išlaidas, su eksperto nustatytomis darbų ir medžiagų kainomis 2007 metais, bei eksperto nustatytomis darbų bei medžiagų kainomis 2020 metais/2021 metais, atsižvelgiant į eksperto nustatytą nusidėvėjimą kiekvienam darbui, nustatytas didelis tų pačių darbų kainų skirtumas. Teismas nustatė kompensacijos vertę, atsižvelgiant į darbų ir medžiagų vertę santuokos nutraukimo momentu, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, t. y. teismas vadovavosi darbų ir medžiagų kainomis 2020/2021 m. Nurodo, kad su tokiu skaičiavimo būdu nesutinka, nes beveik visi buto pagerinimo darbai buvo atlikti 2007 metais, tik langai pakeisti 2010 metais. Per šį laikotarpį – nuo 2007 m. iki 2021 metų, pasikeitė konkrečių darbų ir medžiagų kainos, t. y. jos padidėjo.
8.5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, nes faktinės aplinkybės cituotoje kasacinio teismo byloje ir nagrinėjamoje byloje skirtingos. Kasacinis teismas nagrinėjo rekonstruoto, bet neįteisinto statinio įvertinimo klausimą ir nustatęs, kad nėra galimybės įvertinti neįregistruotą visą objektą, įvertino statybos darbus šiam objektui sukurti. Nagrinėjamojoje byloje nebuvo atliekami rekonstrukcijos darbai, o paprasti einamojo remonto darbai, kuriuos teismas vertino CK 3.119 str. pagrindu, tai yra santuokos nutraukimo momentu. Atlikti einamojo remonto darbai objekto nesukūrė. Piniginės kompensacijos suma nustatytina atsižvelgiant į šalių turėtas faktines išlaidas, o ne į pagerinimo darbų kainą santuokos nutraukimo momentu. Todėl kasacinis teismas ir yra numatęs kito sutuoktinio pareigą įrodyti, kokia dalimi jis prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis/bendromis lėšomis ar darbu prie pagerinimų. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta kainų palyginimo lentelė įrodo, kad kainų skirtumas, atsižvelgiant į padidėjusias statybos darbų kainas, yra didelis.
8.6. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė prisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo organizavimo. Teismas vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, tačiau ieškovės paaiškinimams prieštarauja teismui pateiktas atsakovo 2007 m. rugpjūčio 2 d. pavedimas, kuriuo atsakovas pervedė savo broliui R. K. 13 500 Lt, kas sudarė pusę kainos už žemės sklypo pagerinimus. Minėtos aplinkybės ieškovė neginčijo.
8.7. Akcentuoja, jog nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas privalo kompensuoti atitvaros įrengimo išlaidas, kuri padalijo patalpą į du atskirus kambarius. Atsakovas paaiškino ir ieškovė patvirtino, kad atitvara įrengta įrengiant vaikui atskirą kambarį, tai reiškia, jog atitvara buvo įrengta gerinant vaikui gyvenimo sąlygas. Kambario vaikui įrengimas ir didelio kambario padalijimas į dvi patalpas nelaikytinas buto pagerinimu, nes tai buvo padaryta tenkinant vaiko poreikius.
8.8. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog neturi įtakos aplinkybė, kad ieškovė lieka gyventi bute uzufrukto teise iki 2028 m. Aplinkybė, jog atsakovas privalo dengti 2007 metais turėtas buto pagerinimo išlaidas, kuriame ieškovė gyvens dar 5 metus, prieštarauja teisingumo, logiškumo ir sąžiningumo principams.
8.9. Pažymi, jog plastikiniai langai, pakeisti 2010 metais, galėjo būti apmokėti bendromis santuokinėmis lėšomis, todėl atsakovas sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją, tačiau paskaičiuotą 2010 metų kainomis, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, kas sudaro 652 Eur.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą nepakeistu bei priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nurodo, jog atsakovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl ieškovės teisės į kompensaciją nebuvimo prieštarauja šiuo klausimu aktualiam įstatyminiam reglamentavimui ir aktualiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei žemesnės instancijos teismų jurisprudencijai. Įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybes teise priklausantis turtas. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra reglamentuojama, kad kompensacija galima tik už kapitalinio remonto darbus ir negali būti priteista tuo atveju, jeigu buvo atlikti einamojo remonto darbai. Priešingai – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, pripažino, kad piniginė kompensacija gali būti priteisiama net ir tuo atveju, jeigu buvo atlikti tik einamojo remonto darbai. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde neginčija buto pagerinimo darbų atlikimo fakto, tik deklaratyviai teigia, jog ieškovei nepriklauso kompensacija už atliktus darbus, nes jie pagal savo pobūdį neatitinka kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar pertvarkymo. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad šalių santuokos metu bendromis šeimos lėšomis ir/ar darbu buvo atliktas buto kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pertvarkymas, tai būtų pagrindas, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio nuostatomis, butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne spręsti dėl kompensacijos ieškovei priteisimo.
9.2. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartyje išaiškino, kad iš naujo nagrinėjant klausimą dėl buto padalijimo būtina įvertinti ne tik ar šis turtas, iš tikrųjų, yra atsakovo asmeninė atsakomybė, bet ir įvertinti, kokia dalimi ieškovė pagerino turtą, kokio dydžio kompensacija ar buto dalis jai priteistina. Taigi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę į buto dalį ar piniginę kompensaciją, konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartyje. Be to, paties atsakovo pozicija, dėl kompensacijos ieškovei už atliktus buto pagerinimo darbus priteisimo, yra prieštaringa – viena vertus, pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovei apskritai nepriklauso jokia piniginė kompensacija, nes buvo atlikti tik buto einamojo remonto darbai, kita vertus, atsakovas nurodo ir pripažįsta, jog ieškovei priklauso piniginė kompensacija už buto langų keitimą, kas atitinka einamojo remonto sąvoką, todėl iš esmės atsakovas pripažįsta, jog už einamojo remonto darbus, ieškovei gali būti priteista kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po šalių santuokos nutraukimo visi buto ir žemės sklypo pagerinimai (padidėjęs kambarių skaičius, įrengtas naujas savarankiškas įėjimas į butą, įrengtas prieškambaris, terasa, laiptai, nauji langai, sutvarkytas žemės sklypas ir kt.) atlikti šalių santuokos metu, lieka atsakovui asmenine nuosavybe, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturi teisės į išlaidų, patirtų gerinant butą ir/ar žemės sklypą, kompensavimą. Atsakovas nenurodo ir nepaaiškina kaip, jo vertinimu, turi būti traktuojamos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovui būnant išvykus, ieškovė ne tik rūpinosi šalių šeimos turtu, bendrais šalių vaikais, bet ir organizavo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbus ir vykdė jų atlikimo priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad remonto darbų užsakymas ir priežiūra laikytini prisidėjimu prie buto pagerinimo savo darbu.
9.4. Nurodo, kad bylos nagrinėjimu metu ieškovė paaiškino, jog jos įnašas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą pasireiškė ne tik tuo, kad ji pasirašė aukščiau nurodytas sutartis dėl buto remonto darbų užsakymo ir vykdė šių darbų atlikimo priežiūrą, bet ir pati fiziškai padėjo atlikti kitus buto remonto darbus. Atliekant buto grindų atnaujinimą, ieškovė pagal savo galimybes kartus su atsakovu šlifavo grindis, tvarkė statybines atliekas, valė grindis ir kitus paviršius nuo statybinių dulkių ir purvo. Buto 31.15 kv.m. ploto kambario pertvarkymą į du savarankiškus kambarius ir buto sienų paruošimą dažymui bei dažymą atliko pasamdytas darbuotojas. Šie darbai buvo atliekami, kai atsakovas darbo reikalais ilgam laikotarpiu buvo išvykęs į užsienį. Todėl šių darbų atlikimą organizavo ir prižiūrėjo ieškovė, kuri taip pat pirko statybines medžiagas, tvarkė statybines atliekas, valė grindis ir kitus paviršius nuo statybinių dulkių ir purvo. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė prie atsakovui priklausančio buto remonto darbų atlikimo prisidėjo tiek savo fiziniu, tiek ir organizaciniu darbu.
9.5. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atliko išsamią byloje esančių atsakovo vardu Swedbank AB banke atidarytos banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. bei nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d., analizę ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog iš tėvo gauti pinigai buvo panaudoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui gerinti.
9.6. Akcentuoja, kad 2007 m. atsakovas iš V. J. įmonės bendroje apimtyje gavo 23 800,00 Lt įmokų, kurių paskirtyje nurodyta „pagal sutartį“, tuo tarpu pats atsakovas nurodo, kad vykdydamas darbo funkcijas jis turėjo 9 699,96 Lt kuro įsigijimo ir kelionių išlaidų, kurias padengė savo sąskaita, ir vėliau jam šias lėšas tariamai grąžino V. J. įmonė. Atsakovas 2007 m. iš V. J. įmonės gavo žymiai daugiau pinigų, nei tariamai turėjo kuro ir kelionių išlaidų. Atsakovo teiginiai, kad aukščiau nurodyti V. J. įmonės mokėjimai taip pat apima ir skolos atsakovui grąžinimą, yra klaidingi – iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad V. J. įmonė atliko vos tris mokėjimus, kurių paskirtyje nurodyta „Skola“ – 2007 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimas 5 000 Lt, 2007 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimas 10 000 Lt ir 2007 m. rugsėjo 12 d. mokėjimas 10 000 Lt. Šių mokėjimų pirmosios instancijos teismas nepriskyrė prie atsakovo pajamų iš darbinės veiklos. Be to, be pagrindinio (oficialaus) atlyginimo, atsakovas taip pat gaudavo dienpinigius už keliones ir gaunami dienpinigiai sudarė didžiąją dalį atsakovo atlyginimo. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu, atsakovo atstovė negalėjo paneigti ieškovės teiginių, kad atsakovas gavo dienpinigius už keliones.
9.7. Teigia, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir žemesnių instancijų teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kompensacijos vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias remonto darbų ir priemonių kainas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Faktinės bylos aplinkybės
13. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 13 d. atsakovo vardu buvo registruotos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. K. ir P. K. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, t. y. P. K. – po 250 Eur per mėnesį ir E. K. – po 300 Eur per mėnesį; 5) priteisti iš atsakovo 2 100 Eur E. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.; 6) priteisti iš atsakovo 1 400 Eur P. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – J.. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl automobilių padalijimo ir ieškovės pavardės, atmesti ieškinio reikalavimus dėl 7 500 Eur kompensacijos priteisimo, vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį; 4) pripažinti, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui.
16. Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies ir nutraukė šalių sudarytą bei (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be kita ko, teismas sprendimu pripažino asmenine atsakovo nuosavybe nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Suteikė ieškovei teisę iki 2028 m. spalio 10 d. gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į butą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį buto su jam priklausančiomis 62,21 kv.m ploto bendrojo naudojimo patalpomis. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino asmenine atsakovo V. K. nuosavybe nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) priteisė ieškovei R. J. iš atsakovo V. K. 8 602,77 Eur dydžio kompensaciją.
18. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės kvestionuoja šį pirmosios instancijos teismo sprendimą šiais pagrindiniais argumentais: 1) atsakovas teigia, jog visi buto pagerinimo darbai buvo atlikti iš jo asmeninių lėšų, kurias atsakovui padovanojo tėvas; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes ieškovei turėjo būti priteista kompensacija ne už visus 2007 m. – 2010 m. atliktus buto pagerinimo darbus, o tik už langų keitimo darbas; 3) pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo priteisiamos kompensacijos dydį, skaičiuodamas jį pagal rinkos kainas, kurios galiojo santuokos nutraukimo metu.
Dėl kompensacijos (ne)pagrįstumo
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė arba pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, arba (teismui nepripažinus, jog butas yra bendroji jungtinė nuosavybė) priteisti ieškovei kompensaciją už buto ir žemės sklypo pagerinimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pateiktus duomenis, vertino, kad ieškovės atlikti buto pagerinimo darbai nelaikytini esminiais ir nepripažino buto bendrąja jungtine nuosavybe. Spręsdamas dė kompensacijos priteisimo ir dydžio, teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais bei byloje esančiu ekspertizės aktu, pripažino, kad ieškovė rūpinosi namo remontu, organizavo tam būtinus darbus, medžiagų pirkimą, todėl turi teisę kompensacijai. Dėl kompensacijos dydžio, teismas vertino, kad ieškovei priteistina viso 8 602,77 Eur dydžio kompensacija, t. y. už langų keitimą, grindų atnaujinimą, atitvaros įrengimą, sienų atnaujinimo darbus – 3 299,87 Eur; už žemės sklypo pagerinimo darbus – 1 245,41 Eur; už terasos ir laiptų įrengimą, aptvėrimą – 3 120,49 Eur; už plastikinių langų keitimą – 937 Eur.
20. Nustatyta, jog nei viena iš šalių neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad ieškovės indėlis į buto pagerinimus nėra esminis, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto teisinį režimą ir atsakovui priklausantį turtą (butą) pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovei priteista pinigine kompensacija už atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio buto ir žemės sklypo pagerinimo darbus bei kompensacijos dydžiu. Atsakovo nuomone, kompensacijos reikalaujanti ieškovė turėjo pateikti teismui įrodymus apie tai: 1) ar buvo atlikti buto pagerinimai; 2) ar ji prisidėjo prie pagerinimų savo asmeninėmis lėšomis ar darbu, arba ar buvo prisidėta bendromis santuokinėmis lėšomis; 3) atliktų pagerinimų mastą ir kainas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė nepateikė teismui nei vieno įrodymo, leidžiančio teigti, kad ji prie buto pagerinimų prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis ar darbu.
21. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).
22. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.).
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
24. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).
25. Taigi, įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Ginčo buto nuosavybės teisės 2009 m. lapkričio 13 d. registruotos atsakovo vardu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog bute bei žemės sklype buvo atlikti pagerinimo darbai, t. y. 2007 metais atliktas metalo konstrukcijų (laiptų) įrengimas, žemės sklypo pagerinimo darbai (plytelių klojimo, bordiūrų suformavimo, skaldos, skirtos pagerinimo važiuojamosios kelio dalies ruože, atvežimas ir sutvarkymas, terasos gelžbetonio plokštės įrengimas su plytelių apdaila bei metalo konstrukcijų (laiptų, terasos aptvėrimo) įrengimas, pakeisti langai ir grindų dangos atnaujinimas, įrengta atitvara skirianti kambarį į du atskirus kambarius, kambariuose pakeisti langai, atnaujinta grindų danga, sienos parengtos dažymui, nutinkuotos ir nudažytos, prieškambario ir vonios patalpose pakeistas langas vonioje, atnaujinta medinių lentų grindų danga, nudažytos sienos, pakeisti langai; 2007 m. – 2008 m. atlikti kiemo sutvarkymo darbai, prie terasos laiptų ir į garažą, po namo pirmu aukštu, kraštuose bordiūrų suformavimas tarp trinkelių tako ir gėlynų; 2009 m. patalpose 1-9 įrengtos žaliuzės – roletai; 2010 m. buvo pakeisti pirmo aukšto langai, įrengta matinio stiklo pertvara į koridorių; 2015 metais pakeistas šildymo katilas; 2019 m. buvo atliktas ginčo nekilnojamojo turto stogo metalinės dangos plovimas ir dažymas
26. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m. buvo atliekami įvairūs reikšmingi buto ir žemės sklypo pagerinimo darbai, šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 1) 2007 m. kovo 14 d. sutartis su UAB „Aldasa“ dėl lango sumontavimo už 1 600 Lt; 2) 2009 m. liepos 16 d. sutartis su UAB „Dextera“ dėl roletų sumontavimo už 146 Lt; 3) 2007 m. spalio 8 d. rangos sutartis su V. N. firma Melnova“ dėl PVC konstrukcijos už 8 700 Lt; 4) 2007 m. spalio 9 d. rangos sutartis su V. N. firma „Melnova“ dėl metalo konstrukcijos (laiptų ir turėklų) už 8 200 Lt; 5) sutartis su RUAB „Sabonio klubas ir partneriai“ dėl plastikinių langų už 9 807 Lt pagal 2010 m. kovo 22 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą ir už 4 068,00 pagal 2010 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą.
27. Byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad visi minėti pagerinimo darbai faktiškai buvo atlikti šalims esant santuokoje (darbai atlikti 2007 m. – 2019 m., o šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini)). Pabrėžtina, kad nors buto statyba buvo pradėta iki šalių santuokos sudarymo, tačiau butas buvo įregistruotas tik 2009 metais, t. y. jau po santuokos sudarymo. Nors byloje nėra įrodymų apie tikslias visas buto ir žemės sklypo pagerinimui išleistas sumas, tačiau paprastai sutuoktiniams gyvenant santuokoje, kuriant bendrą ūkį ir gerinant šeimos gyvenamąją vietą, pajamos ir išlaidos laikomos bendromis (jei šalys nesusitaria kitaip), nesudaromi specialūs susitarimai dėl tam skiriamų lėšų dalies, nėra kaupiami įrodymai apie patirtas išlaidas, nes yra vertinama, jog viskas, kas sukuriama, yra sukuriama bendram šeimos labui. Šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudaryta ikivedybinė ar povedybinė sutartis, todėl pripažintina, jog ginčo šalių santuokos metu įgytos pajamos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, laikytinos bendromis šalių pajamomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagerinimai buvo atlikti naudojant bendras sutuoktinių pajamas. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad butas atsakovo nuosavybės teise įregistruotas 2009 metais, nagrinėjamu atveju abi šalys pripažino, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas buvo pagerintas, nurodė, kokie darbai buvo atliekami. Tai reiškia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo turtas buvo įgytas iki santuokos, iš esmės pagerintas santuokos metu, pagerinimui panaudojant bendras sutuoktinių lėšas.
28. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo konstatuota, jog net ir tuo atveju, jeigu sutuoktinis fiziškai neprisideda prie konkretaus turto gerinimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, laikytina, kad jis prisideda savo darbu, nes sudaro sąlygas kitam sutuoktiniui rūpintis jo asmeninio turto gerinimu. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimo, reikšmingomis pripažintinos visos sutuoktinio nurodomos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo prisidėjimą prie kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo. Konstatavimas, kad kompensacija vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimus gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis, prašantis priteisti kompensaciją, nurodo tikslią lėšų sumą ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, prieštarautų šeimos kaip bendrų tikslų siekiančio darinio esmei, logikos dėsniams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovės įnašas pasireiškė ir tuo, jog dėl atsakovo darbo pobūdžio ((duomenys neskelbtini)), atsakovui dažnai nebūnant namuose, būtent ieškovė buvo atsakinga už rūpinimąsi šeimos ūkiu, namais, šalių bendrų vaikų auginimu, buto pagerinimo darbų koordinavu ir organizavu (tai patvirtina byloje esančios sutartys, kurios buvo sudarytos ieškovės vardu). Nagrinėjant bylą šios aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl tai, remiantis nutarties 28 punkte cituojama kasacinio teismo praktika, sudaro dar vieną atskirą pagrindą ieškovės teisei į kompensaciją atsirasti.
30. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė prisidėjo prie namo statybos tiek iš tikslinių bendrų sutuoktinių piniginių lėšų, tiek prisidėdama savo fiziniu darbu bei organizuodama ir koordinuodama buto pagerinimo darbus, tiek ir prižiūrėdama namų ūkį bei augindama šalių nepilnamečius vaikus.
31. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas nevertino, kad už 2007 metais atliktus darbus buvo pilnai atsiskaityta atsakovui jo tėvo dovanotais pinigais, nes 2007 m. atsakovo darbo atlyginimas buvo 384,84 Lt, o ieškovės pajamos 2007 m. per mėnesį sudarė 200 Lt., o 2008 metais 59,64 Lt. Todėl prisidėti savo lėšomis prie 2007 metais atliekamų darbų ieškovė neturėjo jokios galimybės.
32. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
33. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
34. Vertinant atsakovo argumentus, kad jo tėvas perdavė atsakovui 300 000 Lt ir šios lėšos buvo naudojamos 2007 m. atliktiems buto pagerinimo darbams, pažymėtina, jog būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad: 1) jo nurodytu laikotarpiu atsakovo tėvas asmeniškai atsakovui perdavė 300 000 Lt; 2) šios lėšos buvo skirtos buto pagerinimo darbams atlikti.
35. Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, jog atsakovas, pateikdamas banko Swedbank išrašą bei sudarytą su V. K. pinigų dovanojimo sutartį, įrodė pirmąją sąlygą, t.y., jog jo tėvas perdavė atsakovui 300 000 Lt ir šios lėšos, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovo asmeninė nuosavybė. Iš byloje esančio sąskaitos išrašo nustatyta ir tai, jog per vienerius metus atsakovas panaudojo 227 265,13 Lt. Tačiau byloje, išskyrus atsakovo paaiškinimus, nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad šios piniginės lėšos buvo naudojamos buto ir žemės skylpo pagerinimo darbams atlikti, o ne kitiems šeimos ar atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina tik tai, jog iš atsakovo sąskaitos 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. liepos 21 d. RUAB „Sabonio klubas ir partneriai“ buvo sumokėta iš viso 2 000 Lt. 2010 m. gegužės 5 d. atsakovas ieškovei pervedė 100 Lt, tačiau 2010 m. rugsėjo 2 d. pati ieškovė į atsakovo sąskaitą pervedė 3 400 Lt. Taigi, banko sąskaitos išrašas patvirtina tik tai, jog iš minimų 300 000 Lt, kuriuos atsakovui pervedė jo tėvas, buto įrengimui buvo panaudota 2 000 Lt. Pažymėtina, kad buto ir žemės sklypo pagerinimo darbai buvo atliekami ne tik 2007 m., bet ir 2008 - 2010 metais. Be to, iš byloje esančio valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenų nustatyta, kad ieškovė 2001-2010 m. gaudavo pajamas, t. y. 2002 m. gavo iš viso 7 447,82 Lt (5 037,3 Lt atskaičius VSD įmokas), 2003 – 7 293,87 Lt (4 842,78 Lt atskaičius VSD įmokas), 2004 m. – 9 325,62 Lt (8 480,9 Lt atskaičius VSD įmokas), 2005 m. – 3 680,86 Lt (3 680,86 Lt atskaičius VSD įmokas), 2007 m. – 2 468,07 Lt (2 401,51 Lt atskaičius VSD įmokas), 2008 m. – 891,15 Lt (891,15 atskaičius VSD įmokas), 2009 m. – 4 687,60 Lt (2 855,79 Lt atskaičius VSD įmokas), 2010 m. – 9 488,61 Lt (7 394,37 Lt atskaičius VSD įmokas). Taigi, ankstesniais metais ieškovė gaudavo didesnes pajamas nei 2007 m., pavyzdžiui, 2004 m. atsakovės pajamos buvo tris kartus didesnės nei 2007 m., todėl atsakovo argumentai, kad gaunamos pajamos neleido jiems sutaupyti lėšų buto pagerinimo darbams atlikti, nėra pagrįsti.
36. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą ir jų tarpusavio ryšį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog buto ir žemės sklypo pagerinimo darbai buvo atlikti jo asmeninėmis lėšomis.
Dėl kompensacijos dydžio
37. Atsakovas taip pat teigia, jog nustatydamas kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi dabartinėmis rinkos kainomis. Atsakovo nuomone, kompensacijos dydis turėjo būti apskaičiuotas rinkos kainomis, kurios galiojo atliekant buto pagerinimo darbus.
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo eksperto dr. D. K. teismo ekspertizės akto išvadomis bei santuokos nutraukimo metu egzistavusiomis rinkos kainomis, sprendė, kad: 1) atliktų langų keitimo, grindų atnaujinimo, atitvaros įrengimo, sienų atnaujinimo darbų kaina yra 6 599,74 Eur; 2) atliktų žemės sklypo pagerinimo darbų kaina yra 4 981, 64 Eur; 3) terasos ir laiptų įrengimo, aptvėrimo darbų kaina yra 6 240,98 Eur; 4) plastikinių langų keitimo darbų kaina yra 1 874 Eur. Vadovaudamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas apskaičavo, jog viso ieškovei priteistinos kompensacijos suma yra 8 602,77 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteisiamos kompensacijos dydį. Šiuo aspektu pažymėtina, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.119 straipsnio reikalavimas dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, reiškia, jog turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jeigu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad ir statybos darbų kaina turi būti nustatoma pagal statybos darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018). Taigi, ir ginčo atveju statybos darbų kaina turėjo būti nustatyta pagal rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
39. Pirmosios instancijos teismui paskyrus ekspertizę, ekspertas pateikė išvadą, kad remiantis surinkta ir turima informacija darbų kaštai skaičiuojami SISTELA sąmatų sudarymo programa, pagal 2007.03, 2010.03, 2015.03 ir 2019.03 metų kainas, įvertinant darbų bei medžiagų nusidėvėjimą iki nurodytos santuokos nutraukimo bylos iškėlimo datos (2021 m. kovo 5 d.). Apskaičiuota buto statybos/remonto darbų ir žemės sklypo pagerinimo darbų vertė – 39 238,50 Eur arba 18 195 Eur po nusidėvėjimo. Pusė buto pagerinimo darbų sumos sudarė 7 357,36 Eur , t. y. 1) atliktų langų keitimo, grindų atnaujinimo, atitvaros įrengimo, sienų atnaujinimo darbai 6 599,74 Eur/2; 2) terasos ir laiptų įrengimo, aptvėrimo darbai 6 240,98 Eur/2; 3) plastikinių langų keitimo darbai 1 874 Eur/2. Ieškovei taip pat buvo priteista ¼ už žemės sklypo pagerinimo darbus – viso 1245,41 Eur (žemės sklypo pagerinimo darbų kaina 4 981, 64 Eur/4). Viso, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteistina 8 602,77 Eur dydžio kompensacija.
40. Taigi, nagrinėjamu atveju darbų kainos dydis buvo nustatytas remiantis byloje užsakytos ekspertizės akto išvadomis. Pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
41. Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo nei eksperto išvadų dėl statybos darbų ir jų vertės, nei ginčo darbų rinkos vertės 2021 m. kovo 5 d. (18 195 Eur po nusidėvėjimo). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų dr. D. K. pateiktos ekspertizės akto išvadas ar duomenų, kurie patvirtintų, kad aktas būtų netinkamai surašytas ar prieštaringas, todėl nėra pagrindo abejoti šio ekspertizės akto teisingumu ir tinkamumu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteisiamos kompensacijos dydžio, pagrįstai vadovavosi rinkos kainomis, egzistavusiomis šalių santuokos pabaigoje, o rinkos kainas pagrįstai nustatė vadovaudamasis byloje esančiu ekspertizės aktu.
Dėl bylos baigties
42. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovas, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių bei tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei aktualias materialinės teisės normas, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Taigi, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą civilinėse bylose (toliau – Rekomendacijos).
45. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 452 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004826, kurioje detalizuota, kad minėtas išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio (nagrinėjamu atveju 2022 m. IV ketvirčio, nes išlaidos dėl apeliacinio skundo parengimo patirtos 2023 m. II ketvirtyje), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 900,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 1,3 koeficientas. Taigi, ieškovės prašoma priteisti (1 452 Eur) išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 × 1 900,3 Eur), todėl priteisiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.