- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-568-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00618-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą ir (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. K. ir P. K. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis: P. K. – po 250 Eur per mėnesį ir E. K. – po 300 Eur per mėnesį; 5) priteisti iš atsakovo 2 100 Eur E. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.; 6) priteisti iš atsakovo 1 400 Eur P. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – J.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2008 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), važinėdavo į užsienį, kelionės užtrukdavo nuo 5 dienų iki mėnesio. Kartu su atsakovu važiuodavo gidės paslaugas teikianti moteris, su kuria atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėnesio pradėjo intensyviai bendrauti. Nuo 2017 m. pradžios atsakovas pradėjo ieškovę įžeidinėti, žeminti vaikų akivaizdoje, tapo uždaras, vengdavo kalbėtis apie santykius ištikusią krizę, ignoravo ieškovės prašymus ir pastangas išsaugoti santuoką ir šeimą, o 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje atsakovas ieškovei pasakė, kad jos nebemyli, nes myli kitą moterį. Nuo 2018 m. sausio mėnesio atsakovas visiškai nustojo rūpintis šeima, prisidėti prie bendro ūkio tvarkymo, vaikų priežiūros. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio atsakovas vaikų išlaikymui pradėjo skirti po 150 Eur.
3. Santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kurio vidutinė rinkos vertė 84 300 Eur. Butas turėtų būti padalintas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalis, po ½ dalį, nustatant naudojimosi Butu tvarką. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi finansinių galimybių mokėti vienas kitam didelių kompensacijų. Santuokos metu šalys įgijo dvi transporto priemones, iš kurių automobilis BMW 525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovui, o automobilis Toyota Avensis Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – ieškovei. Bendromis šeimos lėšomis 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo įsteigta mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausantis autobusas 2020 m. liepos 9 d. buvo parduotas už 30 000 Eur. Gautos lėšos pasidalintos tarp steigėjų, iš kurių vienas yra atsakovas. Dėl to pusė atsakovo gautos sumos, tai yra 7 500 Eur, turi būti priteista ieškovei.
Šalies argumentai
4. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl automobilių padalijimo ir ieškovės pavardės, atmesti ieškinio reikalavimus dėl 7 500 Eur kompensacijos priteisimo, vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir naudojimosi Butu tvarkos nustatymo. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį; 4) pripažinti, kad Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), buvo pastatytas 1995 m. atsakovo, jo tėvų, gyvenančių šalia, ir brolio, gyvenančio antrame Namo aukšte, t. y. dar iki santuokos su ieškove sudarymo. Vidaus apdailos darbai buvo užbaigti iki 2002 m. Ieškovė su savo dukra iš pirmosios santuokos įsikėlė gyventi į visiškai įrengtą Namą. Gyvenant santuokoje buvo pakeisti langai, už kuriuos buvo atsiskaityta atsakovui jo tėvo 2007 m. padovanotais pinigais. Be to, Namas buvo pastatytas atsakovo senelio padovanotoje žemėje. Ieškovė prie Namo statybų neprisidėjo ir negalėjo prisidėti, nes santuokos sudarymo metu ji turėjo skolų, kurias prašė atsakovo padėti išmokėti.
6. Ieškovė, gimus pirmam vaikui, tapo irzli, o nuo 2011-2012 m. ji vis sunkiau kontroliavo savo emocijas. Atsakovui pradėjus vykdyti užsakymus iš (duomenys neskelbtini), ieškovė pradėjo kaltinti atsakovą neištikimybe, elgėsi itin grubiai, žemino vaikų akivaizdoje. Atsakovas aptiko ieškovės telefone žinutes, kurios patvirtina, kad ieškovė palaikė artimus santykius su kitu vyru. Atsakovas 2018 m. iš tikrųjų galėjo pasakyti ieškovei, kad jos nemyli, tačiau niekada neapleido šeimos, visus uždirbtus pinigus perduodavo ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies ir nutraukė R. K. ir V. K. sudarytą bei (duomenys neskelbtini) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui V. K. paliko pavardę „K.“, o ieškovei paliko jos mergautinę pavardę „J.“. Nustatė nepilnamečių vaikų E. K. ir P. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaikais jo ir jų suderintu laiku ir forma, o atsakovui planuojant su vaikais ar vienu iš jų išvažiuoti į užsienio valstybę, atsakovas apie tai turi informuoti ieškovę prieš dvi savaites telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bei gauti jos raštišką sutikimą nepilnamečių vaikų išvykoms į užsienio valstybę. Priteisė iš atsakovo E. K. išlaikymą po 234 Eur, mokamus kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo (2021 m. kovo 1 d.) iki E. K. pilnametystės, ir 1 176 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, pavedant ieškovei uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui atsakovo skiriamas lėšas. Priteisė iš atsakovo P. K. išlaikymą po 234 Eur, mokamus kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo (2021 m. kovo 1 d.) iki P. K. pilnametystės, išlaikymą kiekvienais metais indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei 1 176 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, pavedant ieškovei uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui atsakovo skiriamas lėšas. Priteisė asmeninės nuosavybės teise atsakovui automobilį BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei automobilį Toyota Avensis Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pripažino asmenine atsakovo nuosavybe nekilnojamąjį turtą – Butą. Suteikė ieškovei teisę iki (duomenys neskelbtini) gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Bute. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3 750 Eur piniginių lėšų, atsakovo gautų už transporto priemonės Mercedes-Benz 0580 pardavimą. Priteisė iš ieškovės valstybei 8,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisti iš atsakovo valstybei 8,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nurodė vykdyti skubiai. Atleido ieškovę ir atsakovą nuo atidėtų žyminio mokesčio dalių sumokėjimo valstybei.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija savo kaltės dėl santuokos iširimo, todėl nepasisakė dėl ieškinio argumentų, susijusių su atsakovo kalte dėl santuokos iširimo. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktus įrodymus, pripažino, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigą būti lojaliai ir gerbti sutuoktinį, vadovautis šeimoje geros moralės principu bei veikti sąžiningai. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu. Dėl to teismas konstatavo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas, būdami santuokoje, susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė E. K., o (duomenys neskelbtini) gimė P. K.. Teismas, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus, vaikų nuomonę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) išvadą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina. Dėl ieškovės siūlomos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos byloje ginčo nekilo. Vaiko teisių apsaugos tarnyba siūlomai bendravimo tvarkai taip pat neprieštaravo, todėl teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaikais jo ir jų suderintu laiku ir forma, o jeigu atsakovas planuotų su vaikais ar vienu iš jų išvažiuoti į užsienio valstybę, atsakovas apie tai turi informuoti ieškovę prieš dvi savaites ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir turi gauti ieškovės raštišką sutikimą vaikų išvykoms į užsienio valstybę.
10. Minimalios mėnesinės algos dydis pagal kasacinio teismo praktiką yra minimalūs, būtini ir papildomai neįrodinėtini vaiko poreikiai. Minimalioji mėnesinė alga šiuo metu yra 468 Eur (atskaičius mokesčius), todėl ieškovė, prašydama teismo priteisti didesnį nei 234 Eur vienam vaikui išlaikymo dydį, privalėjo pateikti teismui ne tik poreikių detalizaciją, bet ir detalius įrodymus, pagrindžiančius patiriamas tokio dydžio išlaidas vaikams. Ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė. Dėl to teismas ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovo vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės priteisdamas po 234 Eur periodines išmokas, išlaikymą kiekvienais metais indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant ieškovei uzufrukto teise tvarkyti dukrų išlaikymui atsakovo skiriamas lėšas.
Šalies argumentai
11. Ieškovei ieškinyje nurodžius, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės mėnesio vaikų išlaikymui skiria po 150 Eur, teismas ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas vaikams išlaikymo įsiskolinimą už prašomą laikotarpį po 1 176 Eur kiekvienam vaikui (iš viso 2 352 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad santuokos metu buvo įgyti du automobiliai: BMW 525D ir Toyota Avensis Verso. Dėl šio turto padalijimo po santuokos nutraukimo ginčo byloje nėra. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas sutinka, kad automobilis BMW po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise atitektų atsakovui, o automobilis Toyota – ieškovei. Teismas taip pat nenustatė, kad toks turto padalijimas pažeistų vienos iš šalių interesus, todėl tokį ieškovės ir atsakovo susitarimą patvirtino, minėtą turtą padalindamas šalių prašomu būdu.
13. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas su ieškove Bute pradėjo gyventi po santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) metais. Nepaisant to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Namą pripažino tinkamu naudoti tik 2009 m. spalio 8 d., bylos duomenys patvirtina, kad Namas, kuriame yra Butas, buvo pastatytas gerokai anksčiau, t. y. maždaug prieš 5 metus iki santuokos sudarymo. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Namo statytojais buvo atsakovas ir jo brolis R. K. (R. K.). Minėti asmenys nurodyti Namo statytojais ir 2009 m. spalio 8 d. akte.
Atsiliepimas
14. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Buto anksčiau negalėjo dėl aplinkybių, susijusių su žemės sklypo, ant kurio buvo pastatytas Namas, registracija. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina byloje esantis 2009 m. balandžio 3 d. išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo įregistruota atsakovui ir jo broliui lygiomis dalis (po ½ dalį) tik 2009 m. kovo 30 d., kai A. K. padovanojo savo vaikaičiams (atsakovui ir jo broliui) minėtą žemės sklypą. Po kelių mėnesių Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ir Butas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas paneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, nes įrodė, kad santuokos metu Nekilnojamojo turto registre jo vardu įregistruotas naujas suformuotas nekilnojamasis daiktas (Butas) yra vieno sutuoktinio (atsakovo) asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pripažinus butą asmenine atsakovo nuosavybe, jis į santuokos nutraukimo metu dalintino turto balansą neįtrauktinas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), kuri neturi nekilnojamojo turto, pripažino, kad ieškovė ir toliau turi teisę likti gyventi Bute iki P. K. pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos tarnyba 2021 m. kovo 23 d. apsilankymo Bute metu nustatė, kad būstas, kuriame gyvena šeima yra erdvus, vaikai turi atskirus kambarius, ieškovė gyvena atskirame kambaryje, o atsakovas svetainėje. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų itin konfliktiškus šalių santykius. Incidentas, apie kurį pateikti įrodymai, įvyko daugiau nei prieš 3 metus, buvo vienkartinis, todėl teismas nepripažino, kad ieškovės gyvenimas su nepilnamečiais vaikais atsakovo būste reikšmingai pakenktų atsakovo interesams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ketintų artimiausiu metu kurti naują šeimą, byloje nėra ir kitų aplinkybių, dėl kurių buvusių sutuoktinių gyvenimas viename bute būtų objektyviai neįmanomas. Ieškinys buvo paduotas tik 2021 metais. Vadinasi net keletą metų iki teismo proceso sutuoktiniai gyveno tame pačiame būste, negyvendami santuokinio gyvenimo.
16. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nėra tokie, kurie neleistų jiems kartu gyventi dar (duomenys neskelbtini) metus dėl nepilnamečių vaikų intereso turėti pastovią gyvenamąją vietą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovės ir atsakovo vaikai Bute gyvena nuo gimimo. Vaikai turi teisę į gyvenamąjį būstą, sudarant galimybę jiems nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos. Teismo sprendimas, leidžiantis ieškovei gyventi atsakovo Bute iki vaikų pilnametystės, neatima iš atsakovo galimybės kreiptis į teismą ir prašyti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jei gyvenimas su ieškove viename būste dėl kokių nors priežasčių taptų nebeįmanomas.
17. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus duomenis apie jos prisidėjimą prie Buto įrengimo, pripažino, kad ieškovės nurodyti užsakymai, išskyrus mažesnės vertės (42,28 Eur) roletų užsakymą, buvo atlikti laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 14 d. iki 2007 m. spalio 9 d., t. y. po atsakovui tėvo padovanotos 86 886 Eur pinigų sumos. Per gana trumpą laikotarpį (apie pusę metų) Buto reikmėms buvo užsakyta prekių ir paslaugų už didelę pinigų sumą (iš viso už 10 419,05 Eur). Dėl to teismas pripažino atsakovo argumentus, kad išlaidos Butui buvo padengtos iš tėvo jam dovanotų pinigų, labiau tikėtinus, nei tai, kad minėtos išlaidos buvo apmokėtos iš bendrų ieškovės ir atsakovo šeimos santaupų ar iš ieškovės asmeninių lėšų. Teismas 2007 metais patirtų Buto išlaidų nepripažino pagrindu keisti Buto teisinį režimą.
18. Teismas nustatė, kad atsakovas yra vienas iš dviejų mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų, įsipareigojęs iki 2014 m. rugsėjo 30 d. sumokėti į bendrijos sąskaitą 17 760 Lt (5 143,65 Eur) piniginį įnašą. Steigimo sutartį atsakovas pasirašė 2014 m. rugpjūčio 28 d., būdamas santuokoje su ieškove. Atsakovas 2014 m. gruodžio 3 d. sumokėjo grynais pinigais 40 000 Eur už transporto priemonę Mercedes-Benz 0580, kuri 2020 m. liepos 8 d. buvo parduota už 30 000 Eur. Byloje nėra ginčo, kad pusė šios sumos (15 000 Eur) buvo sumokėta atsakovui. Teismas padarė išvadą, kad transporto priemonės pardavimo pajamos nebuvo panaudotos išimtinai šeimos interesais. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuo santuokos sudarymo iki 2014 m. šeima galėjo sukaupti 40 000 Eur santaupų. Dėl to teismas pripažino labiau tikėtinais atsakovo argumentus, kad minėta transporto priemonė buvo įsigyta iš atsakovo tėvo 2007 m. notarine tvarka padovanotų pinigų (300 000 Lt).
19. Atsakovas pripažino, kad 7 500 Eur paliko namie šeimos poreikiams tenkinti, taigi patvirtino, kad šios sumos įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikštos atsakovo valios įgyti 7 500 Eur asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Priešingai, atsakovo tvirtinimas teisme, kad pusę gautų pinigų paliko ieškovei, patvirtina, kad atsakovo valia buvo dalį (pusę) už transporto priemonę gautų lėšų skirti šeimai. Dėl to visos lėšos, gautos pardavus minėtą transporto priemonę santuokos metu, negali būti pripažįstamos tik atsakovo asmenine nuosavybe. Dalis šių lėšų (7 500 Eur) laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovei iš atsakovo priteistina pusė šios pinigų sumos, t. y. 3 750 Eur. Dėl likusios už autobuso pardavimą atsakovo gautos pinigų dalies (7 500 Eur) buvo atsakovo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmenine nuosavybe, todėl ši dalis neįtrauktina į dalintino turto balansą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į Butą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį Buto su Butui priklausančiomis 62,21 kv.m ploto bendrojo naudojimo patalpomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. teismas, pripažindamas Butą atsakovo asmenine nuosavybe, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, vieniems įrodymams nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią, o kai kurių įrodymų iš viso nevertino. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įvirtintą prezumpciją. Teismo išvadą, kad Namas, kuriame yra Butas, buvo pastatytas prieš 5 metus iki šalių santuokos sudarymo pradžios, paneigia kiti bylos duomenys ir teisės normos, apibrėžiančios statybų pabaigą. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. sausio 16 d. išrašas patvirtina, kad Butas buvo suformuotas, kaip naujas daiktas, ir įregistruotas 2009 m. rugpjūčio 21 d. pagal sudarytą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2009 m. spalio 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą;
20.2. teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą išreikalauti iš VĮ „Registrų centras“ Buto kadastrinių matavimų duomenų bylą, todėl ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamą Buto kadastrinių matavimų duomenų bylos kopiją. Buto kadastro matavimų duomenų byloje užfiksuoti duomenys atitinka tuo metu statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, pagal kuriuos Namas buvo galutinai pastatytas ir užbaigtas 2009 m., o Butas buvo suformuotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas būtent 2009 m. Nekilnojamojo turto registro išrašas ir Buto kadastrinių matavimo bylos duomenys yra prilyginami oficialiems dokumentams ir oficialiesiems rašytiniams įrodymams, kurie pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi didesnę įrodomąją galią, negu atsakovo paaiškinimai ir jo pusėje dalyvavusių liudytojų parodymai apie Namo statybos pabaigą;
20.3. teismas, vertindamas atsakovo paaiškinimus ir jo motinos parodymus, turėjo įvertinti jų įrodomosios reikšmės santykį su Nekilnojamojo turto registro išrašu ir Buto kadastrinių matavimų duomenų byla. Tačiau teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo paaiškinimams ir jo pusėje dalyvavusių liudytojų parodymams, todėl neteisingai nustatė Namo statybos pabaigos metus. Teismas turėjo vadovauti oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad Butas buvo baigtas statyti jau po santuokos sudarymo. Dėl to turėjo būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija;
20.4. atsakovas 1995 m. nesilaikė tuo metu statybos teisinius santykius reglamentavusių teisės normų reikalavimų, tai yra tvirtindamas, kad Namas buvo baigtas statyti 1995 m., atsakovas neorganizavo baigto statyti statinio priėmimo naudoti, teisiškai neregistravo priimto naudoti statinio pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11-12 punktus. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad Namas nebuvo baigtas statyti 1995 m. Namas buvo pradėtas statyti 1992 m., tačiau pabaigtas statyti tik 2009 m., t.y. po to, kai šalys jau buvo sudarę santuoką;
20.5. atsakovas, norėdamas, kad Butas būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą turėjo įrodyti, kad Butas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, ir kad Buto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas nei vienos iš šių sąlygų neįrodė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki santuokos sudarymo būtų disponavęs tokia pinigų suma, kuri būtų panaudota Buto statybos užbaigimui. Šalys pripažino, kad gyvendami nebaigtame statyti Name, abu dirbo ir gautas pajamas kaupdavo vienoje šeimos kasoje, kurios lėšos buvo naudojamos Namo statybai, Buto remontui, aplinkos tvarkymo darbams;
Žemesnės instancijos teismas
20.6. teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovo tėvas 2007 m. sausio 15 d. padovanojo atsakovui 86 886 Eur. Tačiau šis faktas nereiškia, kad visi ar didžioji dalis šių pinigų buvo panaudoti Buto įrengimui. Atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad didelė dalis dovanotų pinigų buvo pervesta (duomenys neskelbtini) įmonei, taip pat daug kartų iš sąskaitos pinigai buvo išgryninami. Buto įrengimui buvo skiriama tik nedidelė dalis dovanotų lėšų. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent iš tėvo dovanotų pinigų finansavo Buto įrengimą, nepateikė, o teismas vertino tik atsakovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus;
20.7. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės atlikti 10 419,05 Eur vertės Buto įrengimui skirti darbai buvo finansuojami iš atsakovo tėvo dovanotų pinigų sumos, o ne iš abiejų sutuoktinių bendrų šeimos santaupų. Buto įrengimo darbai vyko dar iki pinigų dovanojimo atsakovui momento. Šalys ir atsakovo motina patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas taupė bendras šeimos pajamas vienoje vietoje, spintelėje netoli įėjimo į virtuvės patalpas. Šios pajamos laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė 2002-2007 m. gavo iš viso 7 079,22 Eur pajamų. Kartu su atsakovo tuo metu gautomis pajamomis ieškovės užsakymų vertė atitinka sutuoktinių sutaupytų pinigų kiekį. Dėl to dovanojimo sandorio data nepatvirtina, kad būtent iš dovanotų lėšų buvo finansuojamas Buto įrengimas iki 2009 m. spalio 8 d., kada Butas buvo pripažintas tinkamu naudoti;
20.8. teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas įrodė, jog Buto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jo valia Butą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo pateikti Namo statybos dokumentai patvirtina tik statybos pradžią, tačiau jie neįrodo, kad dokumentuose nurodytas statytojas yra ir bus vienintelis baigto statyti ir pripažinto tinkamu naudoti Buto savininkas. Namo statybos užbaigimo procesas paspartėjo po santuokos sudarymo ir ieškovės apsigyvenimo su atsakovu. Tuo metu Butas nebuvo galutinai įrengtas, ieškovė atsivežė savo baldus ir kartu su atsakovu pabaigė statyti Butą. Atsakovui pradėjus dažniau ir ilgiau išvažiuoti į komandiruotes užsienio valstybėse, Buto statybos ir įrengimo darbų organizavimą atlikdavo ieškovė. Gimus vaikams, jiems buvo suformuoti atskiri kambariai Bute, tai yra Butas iš trijų kambarių, tapo keturių kambarių. Vaikai iki šiol gyvena tuose kambariuose nuo pat savo gimimo;
20.9. šalys santuokos metu kito gyvenamojo būsto neturėjo ir neplanavo įsigyti. Butas buvo šeimos namai, skirti šeimos poreikiams tenkinti. Visi Buto statybos, remonto darbai, jų apmokėjimas vyko bendru sutuoktinių sutarimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nebuvo išreiškęs valios Butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė suprato, kad abu sutuoktiniai stengėsi sukurti sau bendrus šeimos namus, tenkinti šeimos gyvenimo poreikius, o ne asmeninius atsakovo poreikius. Būtent santuokos metu atsakovas išreiškė valią Butą pritaikyti ne savo asmeniniams, o šeimos gyvenimo poreikiams. Teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovas negalėjo sutvarkyti Namo statybos pabaigos registravimo dėl aplinkybių, susijusių su žemės sklypo registracija. Pabaigto statyti namo pripažinimui tinkamu naudoti neturi jokios reikšmės ir neįtakoja žemės sklypo, ant kurio stovi namas, sutvarkymo ir registracijos klausimų sprendimas.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįrodė, jog Butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, paneigiančio teismo nustatytus faktus. Ieškovė iškraipė ne tik atsakovo paaiškinimus, bet ir teismo sprendime padarytas išvadas. VĮ „Registrų centras“ išrašas nepaneigia aplinkybės, kad Namo statybų pradžia – 1992 m., Namas pastatytas 1995 m., o vidaus apdailos darbai užbaigti 2002 m. Ieškovė nepagrįstai sieja Buto atidalinimo ir įregistravimo faktą su Namo statybos darbų pradžia ir pabaiga. Name esantys butai, iš kurių vienas priklauso atsakovui, o kitas – atsakovo broliui, atidalinti ir suformuoti kaip atskiri savarankiški objektai 2009 m. Tačiau pats Namas, pradėtas statyti 1992 m. ir užbaigtas iki santuokos sudarymo;
21.2. atsakovas pateikė dvi www.geoportal.lt nuotraukas, darytas 1995 m. ir 2005 m., kurios patvirtina, kad Namas pastatytas 1995 m. Byloje esantys 1992-2002 m. statybinių medžiagų įsigijimo ir gabenimo dokumentai, išrašyti atsakovo ir jo tėvo vardu. Atsakovo motina ir brolis detaliai paaiškino teismui apie Namo statybų pradžią, apie tai, kad Namas buvo statomas iš bendrų šeimos lėšų, buvo statomas senelio namų valdos žemės sklype, kuriame jau stovėjo seneliui priklausantis senas namas, kuriame gyvena atsakovo tėvai. Namo registracijos atlikti atsakovas negalėjo, nes reikėjo padalinti seneliui priklausančią namų valdą ir suformuoti du naujus žemės sklypus. Tik įregistravus naujai suformuotą žemės sklypą, buvo galimas Namo padalijimas į du objektus ir šio fakto įregistravimas VĮ „Registrų centras“;
21.3. ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo vadovautis tik VĮ „Registrų centras“ išrašu ir statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktu. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir dėl jų pasisakė. Teismo padarytos išvados neprieštarauja byloje esantiems įrodymais, kurie logiškai papildo vienas kitą, neprieštarauja vienas kitam. Ieškovė pateikė tik įrodymus apie atskiro įėjimo įrengimą ir langų keitimą. Jokių kitų įrodymų ieškovė nepateikė, jokių konkrečių statybos darbų neįvardijo, jokių aplinkybių, susijusių su statybomis nepaaiškino, apie atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su Namo statybos eiga, statytojais, statybinėmis medžiagomis, nepasisakė. Taigi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti teismo išdavomis. Namo statybos prasidėjo 1992 m., kai atsakovas net nepažinojo ieškovės, todėl negalėjo siekti Namo statyti kartu su ieškove;
21.4. ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįrodė, jog Namą pastatė iš savo lėšų. Namas buvo statomas iš bendrų atsakovo, jo tėvų ir brolio lėšų. Namo statybų ir įrengimo procesas 1992-2002 m. buvo ilgas, nes tėvai ir atsakovas su broliu statė Namą iš gaunamų pajamų. Atsakovas niekada neminėjo, kad kartu su ieškove pradėjo gyventi neužbaigtame Name. Priešingai, atsakovas paaiškino ir jo brolis parodė, kad pirmas antrame Namo aukšte pradėjo gyventi atsakovo brolis, o po vestuvių (duomenys neskelbtini) pirmame Namo aukšte apsigyveno atsakovas su ieškove ir jos dukra iš pirmos santuokos. Teismas nustatė, kad didesnė tikimybė yra tai, jog iš atsakovo gautų 86 886 Eur buvo sumokėta už darbus, atliktus 2007 m. (roletų keitimas, atskiro įėjimo įrengimas, langų keitimas). Ieškovės pajamos 2007 m. sudarė tik 200 Lt per mėnesį , atsakovo pajamos taip pat buvo labai mažos. Dėl to nėra aišku, iš kokių pinigų buvo pakeisti langai ir padarytas atskiras įėjimas. Ieškovės gaunamų pajamų vos užteko asmeninių poreikių tenkinimui, o kai kuriais metais ji buvo atsakovo išlaikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
22. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria Butas buvo pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalys po santuokos sudarymo kartu apsigyveno Bute, kuris yra name, pradėtame statyti atsakovo ir jo brolio. Statinys buvo pastatytas atsakovo seneliui priklausančiame žemės sklype. Atsakovo senelis 2009 m. kovo 30 d. padovanojo atsakovui ir jo broliui po ½ dalį minėto žemės sklypo (t. 1, b.l. 228-233). Atsakovo nuosavybės teisės į Butą buvo registruotos 2009 m. lapkričio 13 d. pagal 2009 m. spalio 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad Buto statyba baigta 2009 m. Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. ir (duomenys neskelbtini) dukra P. Tuo metu taip pat vyko Buto įrengimo ir gerinimo darbai.
23. Taigi byloje kilo ginčas dėl šalių nuosavybės teisių į Butą. Atsakovas teigė, kad Namas buvo pastatytas 1995 m., o vidaus apdailos darbai buvo užbaigti iki 2002 m., jo statytojais buvo atsakovas su broliu, todėl prašė pripažinti šį Butą jo asmenine nuosavybe. Tuo tarpu ieškovė teigė, kad po santuokos sudarymo jie apsigyveno dar neįrengtame Bute, kuris buvo pabaigtas 2009 m. Ieškovė savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie Buto galutinio užbaigimo ir įrengimo, todėl Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti šalims padalinta lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas Butą pripažino asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčiją šį teismo sprendimą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Buto kadastrinių matavimų duomenų bylos kopiją (t. 2, b.l. 153-157), teigdama, kad oficialus rašytinis įrodymas patvirtina, jog Butas buvo pastatytas ir užbaigtas 2009 m. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nepriimti naujų ieškovės pateiktų įrodymų, nes ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko ir galėjo šiuos duomenis pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, šie duomenys jokių naujų aplinkybių neįrodo ir yra perteklinis įrodymas.
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
26. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikta kadastrinių matavimų byla yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamo ginčo objektu – Butu ir jo suformavimo bei įregistravimo viešajame registre data ir aplinkybėmis. Nauji įrodymai patvirtina kitus byloje jau esančius duomenis, todėl ieškovės pateikti duomenys priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl turto pripažinimo sutuoktinio asmenine nuosavybe
28. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).
30. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).
31. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas).
32. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).
33. Sprendžiant, ar santuokos metu įgytas turtas pripažintinas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti: pirma, ar turtas buvo įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; antra, ar turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Taigi, viena iš esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, (ne)pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).
34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie žemės sklypo, kuriame yra Namas, formavimo aplinkybes, Namo statybos pradžią didžiosios dalies statybinių medžiagų įsigijimą bei atsakovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, pripažino, kad atsakovas paneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, nes įrodė, kad santuokos metu Nekilnojamojo turto registre jo vardu įregistruotas Butas, yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neaptarė, kokia buvo Buto, kuriame po santuokos sudarymo apsigyveno šalys, baigtumo stadija. Byloje esantys duomenys apie paties atsakovo dar 2003 m. pirktas tam tikras Buto statybai bei įrangai reikalingas medžiagas už 800 Lt (t. 1, b.l. 225-226) ir ieškovės 2007-2010 m. sudarytas sutartis dėl roletų, langų ir metalinių konstrukcijų pagaminimo patvirtina, kad iki 2010 m. Bute dar buvo atliekami statybos ar remonto darbai.
35. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) Tarybos 1992 m. rugsėjo 15 d. 17 sesijos sprendimu atsakovui buvo skirtas 20 arų namų valdos žemės sklypas su leidimu pastatyti namą senelio A. K. namų valdos sklype (t. 1, b.l. 138). Aplinkybė, kad atsakovo senelis tik 2009 m. kovo 30 d. dovanojo atsakovui ir jo broliui po ½ dalį žemės sklypo, kuriame yra Namas, nepaaiškina, kodėl dėl Namo pripažinimo naudotis tinkamu buvo kreiptasi tik 2009 m. (t. 1, b.l. 147-148).
36. Ieškovė pateikė teismui savo vardu sudarytas sutartis: 2007 m. kovo 14 d. su UAB „Aldasa“ dėl PVC lango sumontavimo už 1 600 Lt, 2009 m. liepos 16 d. sutartį su UAB „Dextera“ dėl roletų sumontavimo už 146 Lt, 2007 m. spalio 8 d. rangos sutartį su V. N. firma „Melnova“ dėl PVC konstrukcijos už 8 700 Lt, 2007 m. spalio 9 d. rangos sutartį su V. N. firma „Melnova“ dėl metalo konstrukcijos (laiptinės ir turėklų) už 8 200 Lt, sutartį su RUAB „Sabonio klubas ir partneriai“ dėl plastikinių langų už 9 807 Lt pagal 2020 m. kovo 22 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir už 4 068 Lt pagal 2010 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą (t. 1, b.l. 50-62). Iš viso pagal ieškovės sudarytas sutartis buvo užsakyta Buto įrangos darbų už 32 521 Lt (9 418,73 Eur).
37. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktą notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią atsakovo tėvas 2007 m. sausio 17 d. dovanojo 300 000 Lt (t. 1, b.l. 227), pripažino, kad labiau tikėtina, jog ieškovės nurodytos išlaidos Buto įrengimui buvo sumokėtos iš šios dovanotos sumos. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatliko detalios ieškovės 2002-2010 m. gautų lėšų bei duomenų apie atsakovui dovanotos sumos panaudojimą analizės.
38. Atsakovo banko sąskaitos, į kurią buvo pervesta jo tėvo dovanota 300 000 Lt suma, išrašas patvirtina, kad atsakovas didžiąją dalį pinigų iš šios sąskaitos išsigrynindavo (t. 2, b.l. 38-56). Minėtas išrašas neatskleidžia tikslių duomenų, kad iš šios sąskaitos būtų pervedami pinigai už Buto įrangą. Iš aptariamos sąskaitos tik 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. liepos 21 d. RUAB „Sabonio klubas ir partneriai“ buvo sumokėta iš viso 2 000 Lt, o 2010 m. gegužės 5 d. atsakovas ieškovei pervedė 100 Lt, tačiau ir pati ieškovė į šią sąskaitą 2010 m. rugsėjo 2 d. įnešė 3 400 Lt. Taigi šios sąskaitos analizė patvirtina, kad atsakovo tėvui dovanoti pinigai buvo naudojami ir bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir tik nedidelė dalis iš jų – 2 000 Lt – buvo skirta Buto įrengimui. Be to, pagal ieškovės sudarytas sutartis Buto įrangos darbai vyko ne tik 2007 m., bet ir 2009-2010 m.
39. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenys patvirtina, kad ieškovė 2001-2010 m. gaudavo pajamas: 2002 m. gavo iš viso 7 447,82 Lt, 2003 – 7 293,87 Lt, 2004 m. – 9 325,62 Lt, 2005 m. – 3 680,86 Lt, 2007 m. – 2 468,07 Lt, 2008 m. – 891,15 Lt, 2009 m. – 4 687,60 Lt, 2010 m. – 9 488,61 Lt (t. 2, b.l. 19-22; 109-113). Taigi ieškovė galėjo prisidėti ir prie Buto įrengimo.
40. Nustatymas, ar sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie bendrosios jungtinės nuosavybės objekto sukūrimo, yra svarbus siekiant atkurti sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą ir neleisti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
41. Pagal CK 3.84 straipsnio 1 dalį šeimos turto teisinis režimas šeimos gyvenamajai patalpai taikomas tuo atveju, jei patalpa yra abiejų arba vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos turto teisinis režimas saugo vaiko teisę į būstą apribodamas tėvų (ar vieno iš jų) nuosavybės teisę į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – šeimos gyvenamąją patalpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-969/2020, 32 punktas). Šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nėra susijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą. Turto tapimas šeimos turtu ar šeimos turto teisinio režimo pabaiga pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą nereiškia nuosavybės teisės į jį pasikeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).
42. Pagal nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką šeimos turto statusas nekeičia atitinkamo turto priklausymo vienam arba kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau šeimos turto statusas yra svarbus sprendžiant, ar santuokos metu turtas buvo įsigytas kaip asmeninė nuosavybė, t. y. siekiant vieno iš sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimo, taigi savo valią nukreipiant asmeniniams poreikiams tenkinti, ar kaip bendroji jungtinė nuosavybė, kuri yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Tai reiškia, kad šeimos turto statusas, jeigu toks nustatomas gyvenamajai patalpai, gali patvirtinti ginčo turto įsigijimo santuokos metu tikslą ir paskirtį, o tai yra svarbu sprendžiant dėl ginčo turto nuosavybės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).
43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Butas buvo naudojamas šalių šeimos poreikiams tenkinti, po (duomenys neskelbtini) m., ypač po vaikų gimimo (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m., jis buvo remontuojamas ir keičiamas, pritaikant jį vaikų poreikiams, tai yra buvo suformuotas ketvirtas kambarys, kad abu vaikai turėtų po atskirą jiems skirtą patalpą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neįvertino, koks buvo ieškovės indėlis į šeimos bendrą gyvenimą, atliekant namų ūkio ir vaikų priežiūros darbus, organizuojant Buto remonto darbus, kadangi atsakovas, kaip patvirtino ir šalių nepilnametė dukra E. K., dažnai būdavo išvykęs (t. 1, b.l. 101). Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokia dalimi ieškovė pagerino turtą, kokio dydžio jai kompensacija ar Buto dalis galėtų būti priteisiama.
44. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino visų ieškinyje nurodytų, su Buto įrengimu ir šalių tarpusavio finansinių ir kitų pareigų pasiskirstymu susijusių, aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija ir teisė į apeliaciją.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią Butas buvo pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
46. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta asmenine atsakovo V. K. nuosavybe, panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.