- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 2-80-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01360-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Z. V.
- Trečiasis asmuo
- R. S., I. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Arms“) ieškinį atsakovui Z. V. dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys R. S., I. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017 iš dalies patenkino ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „FF lizingas“ ieškinį ir ieškovei iš atsakovo Z. V. priteisė 85 986 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas Z. V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017; 2) panaikinti 2017 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės BUAB „FF Lizingas“ naudai iš atsakovo Z. V. priteista 85 986 Eur, 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos; 3) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu ar CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme; 4) teismui nusprendus nagrinėti bylą, ieškinį su visais jo reikalavimais atmesti; 5) kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir išreikalauti iš BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Admivita“ BUAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos duomenis apie šios bylos ginčui aktualių BUAB „FF Lizingas“ skolininkų skolas, juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat kasos ir banko dokumentus, patvirtinančius Z. V. iš R. B. S. gautų lėšų įnešimus į BUAB „FF lizingas“ kasą, šių kasos lėšų įnešimus į BUAB „FF Lizingas“ sąskaitą banke bei šių lėšų sumokėjimą advokatui M. Ž.; 6) liudytojais apklausti buvusį BUAB „FF Lizingas“ direktoriaus pavaduotoją L. K. ir buhalterę Č. S. K., atsakingus ir vykdžiusius aukščiau nurodytas finansines operacijas; 7) UAB „Admivita“, teikiančios prieštaringus BUAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos duomenis ir paaiškinimus šioje civilinėje byloje ir priešingus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17, direktoriaus E. D. dalyvavimą pripažinti būtinu, nagrinėjant bylą, o šiuos prieštaringus paaiškinimus ir parodymus teikusias UAB „Admivita“ atstoves I. D. ir I. K. – R. apklausti liudytojomis; 8) prijungti prie bylos viešą informaciją apie antstolės I. Beliačič vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0011/17/02874; 9) atnaujinus procesą, stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas prokuroro ar teismo galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-947-464/2017 atmetė atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi netenkino atsakovo skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. 2020 m. vasario 20 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2-00059-17 dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnyje, nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių. Šios nutarties 4 lape nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 padaryta 2019 m. balandžio 26 d. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/10-2-18-4675 dėl BUAB „FF lizingas“ duomenų apie ūkinę finansinę veiklą nuo 2010 m. sausio 1 d., kuria pagal tyrimui pateiktus duomenis nustatytos tam tikros aplinkybės.
5. Visų pirma nustatyta, kad: 1) negalima patvirtinti ir nustatyti, kada BUAB „FF lizingas“ tapo nemoki, kokios nemokumo priežastys ir (ar) turėjo galimybę atsiskaityti su darbuotojais bei kitais kreditoriais pagal pradelstus reikalavimus; 2) surinktais duomenimis nėra galimybių pagrįsti, kad BUAB „FF Lizingas“ sudaryti sandoriai buvo tiesioginė ir esminė priežastis, nulėmusi jos nemokumą ir bankrotą, kartu galimai ir turtinę žalą kreditoriams; 3) nenustatyti objektyvieji veikos (sąmoningo blogo įmonės valdymo), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai; 4) tyrimui nepateikti BUAB „FF lizingas“ buhalterinės apskaitos visų sąskaitų (turto ir įsipareigojimų) apskaitos registrai, pradelstų įsipareigojimų registrai.
6. Atsakovo vertinimu, iš 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 paaiškėjus, jog pagal bankroto administratorės UAB „Admivita“ tyrimui pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti BUAB „FF lizingas“ įsipareigojimų ir reikalavimų dydžių, konstatuotina, kad teismas šioje civilinėje byloje, neturėdamas tikrų duomenų apie galimas R. B. S., I. V. ir UAB „Marigora“ skolas ieškovei ir jų dydį bei pagrįstumą, neturėjo galimybės ir pagrindo nustatyti, ir iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Todėl naujos aplinkybės patvirtina, kad teismas prašomoje atnaujinti byloje priėmė nepagrįstą sprendimą dėl konkretaus, bet nenustatyto žalos dydžio atlyginimo ieškovei iš atsakovo.
7. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, atsakovo įsitikinimu, paneigia ne tik BUAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindus, bet ir kreditorių finansinių reikalavimų įmonei bei šios įmonės skolininkų skolų dydį, jų visų pagrįstumą, taip pat ir priežastinį ryšį tarp galimai neteisėtų atsakovo veiksmų ir galimai ieškovei padarytos žalos. Pažymėjo, kad bankroto administratorė UAB „Admivita“ sąmoningai nepateikė teismui bendrovės buhalterinės apskaitos duomenų, būtinų šios civilinės bylos nagrinėjimui, nepateikė teismui ir jos kasos dokumentų bei kitų įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. S. nėra ieškovės skolininkas.
8. Nurodė, kad dėl BUAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu Vilniaus apygardos prokuratūroje vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00059-17. Tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje sprendžiami klausimai, reikšmingi galimai nemokios bendrovės vadovo (dalyvio) civilinei atsakomybei nustatyti, turi būti sprendžiamas civilinės bylos, kurioje nagrinėjami reikalavimai dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės, t. y. šios civilinės bylos sustabdymo klausimas.
9. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina ir įsiteisėjusios 2018 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytas aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyse dėl BUAB „FF lizingas“ bankroto bylos iškėlimo, taip pat Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartyse dėl BUAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra konstatuotas tikslus bendrovės nemokumo faktas, o bankroto administratorė neteikė į bylą duomenų apie faktinio BUAB „FF lizingas“ nemokumo momentą.
10. Teismui nustačius, kad iškeliant šią bankroto bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatinėjo BUAB „FF lizingas“ nemokumo, paaiškėjo, jog nebuvo įstatyme numatytų pagrindų teikti teismui tvirtinti šioje byloje kreditorių finansinius reikalavimus įmonei, o šioje civilinėje byloje priteisti iš atsakovo nenustatytos žalos atlyginimą, nei tokį ieškinį teikti apskritai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
Šalies argumentai
12. Teismas nurodė, kad atsakovas prašyme nurodė eilę argumentų, susijusių su proceso pažeidimu, netinkamu įrodymų vertinimu ir materialinių teisės normų netinkamu taikymu, nagrinėjant civilinę bylą. Tačiau pažymėjo, kad paminėti atsakovo argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, jie galėjo būti keliami teikiant atsakovui apeliacinį skundą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas pasinaudojo savo procesine teise, byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl konstatavo, jog nagrinėti atsakovo apeliacinio skundo argumentų šioje byloje dėl proceso atnaujinimo teismas neturi įstatyminio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kaip pagrindą nurodė 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria buvo netenkintas atsakovo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. 2020 m. vasario 20 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. B. 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00059-17 dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių, nurodytas aplinkybes.
14. Pažymėjo, kad atsakovo teigimu, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 padaryta 2019 m. balandžio 26 d. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/10-2-18-4675 dėl BUAB „FF lizingas“ duomenų apie ūkinę finansinę veiklą nuo 2010 m. sausio 1 d. (pačios išvados atsakovas teismui nepateikė). Tačiau teismas pastebėjo, kad iš atlikto tyrimo datos matyti, jog išvada buvo surašyta 2019 m. balandžio 26 d., o procesiniai sprendimai byloje, kurioje atsakovas prašo atnaujinti procesą, buvo priimti 2017 m. Dėl to konstatavo, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, šios išvados kaip rašytinio įrodymo negalėjo įvertinti kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais, nes jos priimant sprendimus nebuvo.
15. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje nebuvo vertinamas ieškovės nemokumo momentas, priežastys, nebuvo nagrinėjama ar ieškovės sudaryti sandoriai nulėmė jos bankrotą, padarant žalą kreditoriams, todėl atsakovo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje, neturi įtakos žalos, kilusios iš sandorių neteisėtumo, padarymui.
16. Nors atsakovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatuota, jog nenustatyti objektyvieji veikos (sąmoningo blogo įmonės valdymo), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai, tačiau teismas pažymėjo, kad byloje, kurioje atsakovas prašo atnaujinti procesą, tokios aplinkybės nagrinėjamos taip pat nebuvo. Byloje buvo sprendžiamas žalos, kuri atsirado atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus – suteikiant bendrovės vardu paskolas tretiesiems asmenims, nes atsakovas netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ir bendrovės įstatuose numatytas pareigas – netinkamai organizavo bendrovės bei jos tikslų įgyvendinimą, atlyginimo klausimas. Todėl ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, negali būti pripažinta esmine išnagrinėtoje byloje.
17. Teismo vertinimu, tai, kad minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog tyrimui nepateikti BUAB „FF lizingas“ buhalterinės apskaitos visų sąskaitų apskaitos registrai, pradelstų įsipareigojimų registrai ir t. t., dėl ko negalima patvirtinti, kad ir šiame įmonės balanse nurodyti teisingi turto ir įsipareigojimų (kreditoriams) likučių duomenys, tačiau pastebėjo, jog atsakovas nepateikė teismui pačios specialisto išvados, todėl teismas neturi duomenų, kokie dokumentai buvo pateikti specialistui ir kokius dokumentus įvertinęs specialistas pateikė išvadas. Be to, aplinkybė, kad ikiteisminiam tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų neužteko žalai nustatyti, nereiškia, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas negalėjo įvertinti atsakovo padarytos žalos ieškovei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ir šios atsakovo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės išnagrinėtoje byloje.
18. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo procesiniuose sprendimuose aplinkybės, susijusios su įmonės nemokumo momento nustatymu, nėra reikšmingos šioje byloje ir nėra plačiau analizuojamos. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1498-241/2018 negalima remtis kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe vien dėl to, jog atsakovas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą remtis šia nutartimi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe. Atsakovas buvo šios bylos proceso dalyvis, jam turėjo būti žinomas šios nutarties turinys nuo jos paskelbimo momento.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes byla buvo išnagrinėta dalyvaujant ieškovės teisių perėmėjui UAB „Baltic Arms“, kuris negali būti BUAB „FF lizingas“ teisių perėmėju, nes ieškovė BUAB „FF lizingas“ nėra išregistruota. Pirmosios instancijos teismas nepateikė atsakovui jokio dokumento, kuriuo pagrindu įtraukė į bylą dalyviu UAB „Baltic Arms“. Dėl to byla buvo išnagrinėta be ieškovės BUAB „FF lizingas“ ir trečiojo asmens R. B. S., kuriems procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti. Be to, skundžiama nutartis yra be motyvų, nes pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai pasisakė dėl atsakovo prašyme nurodytų argumentų ir neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į tai, nutartis naikintina absoliučiais negaliojimo pagrindais.
19.2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nevertino nė vienos iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 paaiškėjusių naujų aplinkybių, t. y. kad pagal bankroto administratorės UAB „Admivita“ tyrimui pateiktus duomenis, nėra galimybės nustatyti BUAB „FF lizingas“ įsipareigojimų ir reikalavimų dydžių. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad UAB „Admivita“ sąmoningai nepateikė teismui net duomenų apie šios bylos ginčo BUAB „FF lizingas“ skolininkų skolų dydžio ir kad teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie jo į BUAB „FF lizingas“ kasą įneštų lėšų, kurias jis gavo iš trečiojo asmens R. B. S. ir kurios patvirtina, kad šis trečiasis asmuo iš viso nėra BUAB „FF lizingas“ skolininkas. Žalos atlyginimas negali būti priteistas, nenustačius žalos dydžio. Abstrakti teismo nuoroda, kad teismas gali pats nustatyti žalos dydį, yra nepakankama, nes vertinti žalos dydį remiantis jos tikimybe, bet ne įmonės apskaitos duomenimis, jų teismui net nepareikalavus iš BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorės, sudaro pagrindą teismo sprendimą vertinti kaip priimtą pažeidžiant CPK 21 straipsnio reikalavimus.
19.3. 2019 m. balandžio 26 d. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/10-2-18-4675 paneigia ne tik BUAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindus, bet ir kreditorių finansinių reikalavimų įmonei bei šios įmonės skolininkų skolų dydį, jų visų pagrįstumą, taip pat ir priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų atsakovo veiksmų ir galimai ieškovei padarytos žalos. Prašomoje atnaujinti byloje priimtas sprendimas grindžiamas atsakovo kaltės nustatymu išimtinai tik faktu, kad BUAB „FF lizingas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
19.4. Atsakovo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šioje civilinėje byloje teismas negalėjo priimti pagrįsto sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo pagal nenustatytus ieškovės finansinius reikalavimus R. B. S., I. V. ir UAB „Marigora“, taip pat jų pagrįstumą, priežastinį ryšį tarp galimai neteisėtų atsakovo veiksmų ir galimai ieškovei padarytos žalos.
19.5. Teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė visos medžiagos, yra nepagrįstas, nes atsakovas nedisponuoja šia medžiaga ir prašė ją išreikalauti, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 245 straipsnio 2 dalį, dėl to nepasisakė. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl atsakovo prašymų, t. y. papildomų įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos.
Atsiliepimas
20. Ieškovės BUAB „FF lizingas“ teisių perėmėja UAB „Baltic Arms“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
20.1. Atsakovas nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovei. Tokie atsakovo teiginiai neturi jokio pagrindo, nes atskirajame skunde neatskleidžiama, dėl kokių, atsakovo nuomone, ieškovės materialiųjų teisių ir pareigų nusprendė pirmosios instancijos teismas. Bet kuriuo atveju UAB „Baltic Arms“ yra ieškovės materialinių ir procesinių teisių perėmėja pagal 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, todėl ir bylos (ne) atnaujinimo procese turėjo dalyvauti ir dalyvavo ne ieškovė, bet UAB „Baltic Arms“.
20.2. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visa apimtimi išnagrinėjo prašyme nurodytas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės klausimo dėl proceso atnaujinimo išsprendimui ir tinkamai motyvavo savo procesinį sprendimą atmesti prašymą. Tai, kad teismo procesinis sprendimas netenkina atsakovo, nereiškia, kad skundžiama nutartis yra be motyvų. Atsakovo teiginiai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, taip pat yra nepagrįsti.
20.3. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 4 lapas, nei jame minima nepateikta 2019 m. balandžio 26 d. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/10-2-18-4675 negalėjo būti pagrindu procesui atnaujinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe jau vien todėl, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pagal kasacinio teismo praktiką tam, jog aplinkybė būtų pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, tokia aplinkybė turi būti nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017, kurio dalį atnaujinus procesą buvo prašoma panaikinti, buvo priimtas 2017 m. balandžio 27 d. Be to, nei prašyme, nei atskirajame skunde nepagrindžiama, kokią įtaką Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo priėmimui būtų turėjusios po beveik trejų metų atsiradusios aplinkybės. Taigi nebuvo dar vienos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir kasacinio teismo praktikoje nustatytos sąlygos procesui atnaujinti.
20.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 neabejojama bankroto bylos ieškovei iškėlimo pagrįstumu, neabejojama ieškovės nemokumu ir pan. Šioje nutartyje iš viso nepasisakyta dėl ieškovės kreditorių kreditorinių reikalavimų dydžio ir kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, dėl debitorių įsiskolinimo dydžio ir pagrįstumo ir pan. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 pasisakyta tik dėl to, kad negalima neginčijamai nustatyti, kada ieškovė tapo nemoki, taip pat kokios buvo nemokumo priežastys, t. y. teismo nutartyje neabejojama, jog ieškovė buvo nemoki, tik pasisakyta, kad neaiškus konkretus nemokumo atsiradimo momentas. Šios bylos kontekste konkretus ieškovės nemokumo atsiradimo momentas nėra reikšminga aplinkybė. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00059-17, kuriame atsakovas galimai buvo įtariamas nusikalstamu ieškovės bankrotu ar kitomis nusikalstamomis veikomis, negali būti pagrindu procesui atnaujinti, kadangi prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiama ar atsakovas kaltas ar nekaltas dėl nusikalstamų veikų įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant BUAB „FF lizingas“, taip pat apie procesą nebuvo pranešta ir trečiajam asmeniui R. B. S.. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.
23. Pažymėtina, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog UAB „Baltic Arms“ yra BUAB „FF lizingas“ materialinių ir procesinių teisių perėmėja pagal 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Šia sutartimi BUAB „FF lizingas“ perleido UAB „Baltic Arms“ reikalavimo teises į susiformavusias po bankroto bylos iškėlimo ir kurių išieškojimas vykdomas antstolių, tame tarpe ir į atsakovą Z. V.. Dėl to akivaizdu, kad BUAB „FF lizingas“ perleidęs reikalavimo teises į atsakovą, neturėjo pagrindo dalyvauti šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog reikalavimai negalėjo būti perleisti, nes BUAB „FF lizingas“ šiuo metu nėra išregistruota ir jos bankroto procedūra dar vyksta, nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip. Pastebėtina, kad šios bylos dalykas nėra BUAB „FF lizingas“ reikalavimo teisių į skolininkus perleidimas UAB „Baltic Arms“. Be to, aplinkybė, kad BUAB „FF lizingas“ perleido reikalavimo teises UAB „Baltic Arms“ atsakovui yra žinoma, nes minėtą sutartį atsakovas į bylą pateikė pats, kartu su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo. Atsakovui vertinant, kad toks teisių perleidimas yra negalimas, jis turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pati BUAB „FF lizingas“ patvirtino apie reikalavimo teisės į atsakovą realizavimą ir nurodė kreiptis į naująjį kreditorių UAB „Baltic Arms“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs atsakovo prašymą, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas apie šį procesą nepranešė trečiajam asmeniui R. B. S.. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo kartu su 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu dėl atsiliepimo į jį pateikimo, buvo išsiųstas trečiojo asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimą terminą“. 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimas buvo išsiųstas pakartotinai adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo įteiktas trečiojo asmens seseriai A. S. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo skundo argumentai dėl dokumentų neįteikimo trečiajam asmeniui R. B. S., yra nepagrįsti.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
26. Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).
27. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017, prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria buvo netenkintas atsakovo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. 2020 m. vasario 20 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. B. 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00059-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių, panaikinimo.
30. Atsakovo vertinimu, minėta nutartimi konstatuota, kad negalima patvirtinti ir nustatyti kada BUAB „FF lizingas“ tapo nemoki, kokios nemokumo priežastys ir kt., todėl šios aplinkybės paneigia ne tik BUAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindus, bet ir kreditorių finansinių reikalavimų įmonei dydį ir jų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje iš atsakovo negalėjo būti priteista žala, kurios dydis ir pagrįstumas nepatikrinti ir nenustatyti BUAB „FF lizingas“ buhalterinėje apskaitoje.
31. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo, konstatavo, kad prašomoje atnaujinti procesą byloje nebuvo vertinamas BUAB „FF lizingas“ nemokumo momentas, priežastys, nebuvo nagrinėjama ar bendrovės sudaryti sandoriai nulėmė jos bankrotą, padarant žalą kreditoriams.
32. Atsakovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nevertino nė vienos iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 paaiškėjusių naujų aplinkybių, t. y. kad pagal BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorės tyrimui pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti bendrovės įsipareigojimų ir reikalavimų dydžių, todėl teismas neturėjo galimybės ir pagrindo nustatyti iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms ir laiko jas pagrįstomis.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo BUAB „FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo, kuris buvo grindžiamas tuo, jog atsakovas būdamas įmonės vadovu, veikė priešingai jos tikslams, netinkamai vykdė įstatymuose numatytas pareigas, netinkamai organizavo bendrovės bei jos tikslų įgyvendinimą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu pripažino ieškinį pagrįstu, konstatuodamas atsakovo veiksmų neteisėtumą bendrovės atžvilgiu, kas sudarė pagrindą pripažinti jo prievolę bendrovei atlyginti žalą. Pažymėtina, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, prašomoje atnaujinti byloje, nebuvo sprendžiamas BUAB „FF lizingas“ nemokumo momentas, jo priežastys, taip pat nebuvo nagrinėjama ar BUAB „FF lizingas“ sudaryti sandoriai nulėmė jos bankrotą, padarant žalą kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis ir joje nurodyti motyvai, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylai. Kaip minėta, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės tai tokios, kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Be to, pastebėtina ir tai, kad tam, jog aplinkybė būtų pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, ji turi egzistuoti nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis buvo priimta praėjus 3 metams, po prašomoje atnaujinti byloje sprendimo priėmimo. Dėl to ši aplinkybė negalėjo būti žinoma priimant sprendimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 nėra analizuojamas BUAB „FF lizingas“ bankroto bylos iškėlimo pagrįstumas, nėra abejojama bendrovės nemokumu, nepasisakyta dėl kreditorinių, debitorinių reikalavimų dydžio ir jų pagrįstumo. Minėtoje nutartyje yra tik nurodyta, kad negalima tiksliai nustatyti BUAB „FF lizingas“ nemokumo momento bei jo priežasčių. Pažymėtina, kad konkretus nemokumo momentas ir jo priežastys neturėjo įtakos Vilniaus apygardos teismui priimant 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą, nes žala iš atsakovo buvo priteista dėl to, jog atsakovas veikė priešingai BUAB „FF lizingas“ tikslams ir interesams, sudarė bendrovei aiškiai nenaudingus sandorius, įmonės apyvartinėms lėšoms padidinti iš UAB „Mabuta“ paskolintas sumas panaudojo ne pagal paskirtį ir pan.
35. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad atsakovas jau ne pirmą kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 naudoja kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-271-881/2017, kurioje taip pat iš atsakovo buvo priteista žala, kurią atsakovas, būdamas BUAB „FF lizingas“ vadovu, padarė įmonei. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jo prašymas buvo atmestas (civilinė byla Nr. A2-3556-854/2020), konstatavus, kad minėta nutartis neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl žalos iš atsakovo, kaip buvusio vadovo, priteisimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas skunde nurodo argumentus, kuriais iš esmės kvestionuoja prašomoje atnaujinti byloje priimto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo neteisėtumą, tačiau pastebėtina tai, kad atsakovas buvo pasinaudojęs įstatymo suteikiama teise teikti apeliacinį skundą ir apeliacine tvarka apskundė minėtą sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-947-464/2017 atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Atsakovas šia teise taip pat pasinaudojo, bet jo kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakyta priimti. Pažymėtina, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi esminės reikšmės išnagrinėtoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodomos aplinkybės negalima pripažinti naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir tokia aplinkybė negali būti pagrindu atnaujinti procesą byloje.
37. Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, nes abstraktūs pirmosios instancijos teismo paaiškinimai, negali būti laikomi motyvais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai pasisakyta dėl visų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų ir jų pagrįstumo šiuo konkrečiu atveju. Su šiuo klausimu susiję atsakovo nurodyti argumentai teismo įvertinti ir pasiremta tik tokiais argumentais, kurie yra pagrįsti pridėtais rašytiniais įrodymais. Todėl laikyti, kad nutartis yra netinkamai motyvuota, nėra jokio pagrindo.
38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos ir žodinio proceso. Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta būtinybė nagrinėti atsakovo prašymą žodinio proceso tvarka, o vien atsakovo išreikštas pageidavimas nesudaro pagrindo tokio prašymo tenkinimui.
39. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neišsprendė atsakovo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos, taip pat nesudaro pagrindo ją panaikinti, pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, nes tai neatitiktų civiliniame procese vyraujančių proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų. Pastebėtina, kad nenustačius būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl liudytojų apklausos, o pripažinus, jog atsakovo prašyme nurodomos aplinkybės, kurias jis laiko naujai paaiškėjusiomis, neturi reikšmės priimant sprendimą byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, akivaizdu, kad tokių įrodymų išreikalavimas nepakeistų teismo priimamo sprendimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovas pats negalėjo gauti teismo prašomų išreikalauti įrodymų.
Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
40. Kiti atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
41. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
43. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
44. Ieškovės BUAB „FF lizingas“ teisių perėmėja UAB „Baltic Arms“ prašė priteisti iš atsakovo Z. V. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą. UAB „Baltic Arms“ pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. PVM sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.16 papunktyje įtvirtinto dydžio ir yra tinkamai pagrįstos, jos priteistinos UAB „Baltic Arms“ iš atsakovo Z. V..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ teisių perėmėjai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Arms“, juridinio asmens kodas 110786047, 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.