Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘) ieškinį atsakovui Z. V., tretiesiems asmenims R. S., I. V. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Žalos nustatymui (ieškinio pagrįstumui) būtinos visos keturios sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti, jų buvimas ir pagrįstumas, t.y. neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei jos dydžio nustatymas, atsakovo kaltės buvimas ar nebuvimas. Nesant bent vienai šių sąlygų, ieškinys atmetamas. Iš 2020-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjus, kad pagal bankroto administratorės UAB „Admivita" tyrimui pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojimų ir reikalavimų dydžių, konstatuotina, kad teismas šioje civilinėje byloje, neturėdamas tikrų duomenų apie galimas R. B. S., I. V. ir UAB „Marigora" skolas ieškovei ir jų dydį bei pagrįstumą, neturėjo galimybės ir pagrindo nustatyti ir iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Todėl naujos aplinkybės patvirtina, kad teismas prašomoje atnaujinti byloje priėmė nepagrįstą sprendimą dėl konkretaus, bet nenustatyto žalos dydžio atlyginimo ieškovui iš atsakovo.

7. Žalos nustatymui civilinėje byloje būtina nustatyti ir žalą galimai padariusio asmens kaltę. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto pripažinimo tyčiniu pradėtas ir Vilniaus apygardos prokuratūroje vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje sprendžiami klausimai, reikšmingi galimai nemokios bendrovės vadovo (dalyvio) civilinei atsakomybei nustatyti, turi būti sprendžiamas civilinės bylos, kurioje nagrinėjami reikalavimai dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės, t. y. šios civilinės bylos sustabdymo klausimas.

9. Teismui nustačius, kad iškeliant šią bankroto bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)" nemokumo, paaiškėjo, kad nebuvo Įmonių bankroto įstatyme nustatytų pagrindų teikti teismui tvirtinti šioje byloje kreditorių finansinius reikalavimus įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)", o šioje civilinėje byloje priteisti iš atsakovo nenustatytos žalos atlyginimą, nei tokį ieškinį teikti apskritai. Vilniaus apygardos teismo sprendimas šioje civilinėje byloje atsakovo Z. V. kaltę grindžia tik UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto pripažinimo tyčiniu faktu, nenagrinėdamas kitų aplinkybių.

14. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 209 str. „Nusikalstamas bankrotas", kuriame atsakovas galimai buvo įtariamas nusikalstamu ieškovės bankrotu, negali būti pagrindu procesui atnaujinti, kadangi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sprendžiama, ar atsakovas kaltas, ar nekaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 str., įvykdymo, kadangi tai turi būti sprendžiama baudžiamojo, o ne civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik nurodyta, kad: tyčinis ir nusikalstamas bankrotas yra skirtingos teisinės sąvokos, tyčinis bankrotas konstatuojamas teismui išnagrinėjus įmonės bankroto bylą civilinio proceso nustatyta tvarka ir jokiu būdu nelemia nusikalstamo bankroto kaip baudžiamosios teisės kategorijos.

15. Atsakovas jau ne pirmą kartą naudoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) kaip pretekstą prašyti atnaujinti procesą. Atsakovas, motyvuodamas šia nutartimi, pareiškė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu iš atsakovo ieškovei buvo priteista 90 217,10 Eur žalos, kurią jis ieškovei padarė būdamas ieškovės vadovu, atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymą atnaujinti procesą atmetė, konstatavęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (nutarties 32 p.), taip pat konstatavo, kad teismų procesiniai sprendimai iškelti ieškovei bankroto bylą, pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu, patvirtinti kreditorių kreditorinius reikalavimus, pripažinti ieškovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra įsiteisėję ir turi privalomą galią prašymą (nutarties 33 p.). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 35 p. konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nekvestionavo ieškovės bankroto pripažinimu tyčiniu pagrįstumo, taip pat pažymėjo, kad tyčinis bankrotas ir nusikalstamas bankrotas yra skirtingo sąvokos, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 str., objektyvieji požymiai nėra tapatūs civiline tvarka nustatytam įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimui.

16. Ieškovės teisių perėmėja pažymi, kad nepasisako dėl atsakovo prašyme nurodytų argumentų, kurie susiję su procesinių teismo sprendimų priėmimu, kurie šiuo metu yra įsiteisėję. Atsakovo skundai dėl ieškovės administratoriaus UAB „Admivita‘‘ veiksmų, administratoriaus nušalinimo, pakeitimo ar pan. buvo atmesti teismų procesiniais sprendimais. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose ne tik yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet šie įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai yra privalomi ir kitas bylas nagrinėjamiems teismams. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas negali revizuoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų kitose civilinėse bylose, daryti kitokias išvadas ar konstatuoti kitokias faktines aplinkybes bei kitaip jas juridiškai kvalifikuoti.

17. Prašyme atsakovas dar nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad esą bankroto bylos iškėlimo metu ieškovė nebuvo nemoki įmonė ir kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ginče dėl bankroto bylos iškėlimo ir šio bankroto pripažinimo tyčiniu priėmė atitinkamas nutartis, nenustatinėję ir nevertinę įmonės nemokumo ir jo galimo atsiradimo momento, t. y. nebuvo pagrindo iškelti šiai įmonei bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių ir pan.

18. Visų pirma, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negalima remtis kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe vien dėl to, kad atsakovas praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą remtis šia nutartimi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe. Skaičiuoti CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą ne nuo 2018 m. lapkričio 7 d., o nuo vėlesnės datos, nėra pagrindo, kadangi atsakovas nurodytoje byloje buvo dalyvaujančiu asmeniu, o byla buvo nagrinėjama pagal jo atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) po jos priėmimo atsakovas Z. V. jau daug kartų naudojo įvairiose bylose kaip savo reikalavimų ir/ar atsikirtimų ir/ar prašymų atnaujinti procesą pagrindą.

19. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma naujai paaiškėjusią aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, nes šioje nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas sprendė dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsakovui 5 metams buvo apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nemokumo momento (ne)nustatymas siejamas ne su ieškovės nemokumo kaip pagrindo iškelti bankroto bylą (ne)nustatymu (ieškovės nemokumas bankroto bylos iškėlimo metu Lietuvos apeliaciniam teismui jokių abejonių nekėlė), bet su atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei atsiradimo momentu. Nutarties 37 p. nurodoma, kad nebuvo nustatytas būtent atsakovo Z. V. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei atsiradimo momentas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas prašė atnaujinti procesą ir kitose bylose, tačiau jo prašymai buvo atmesti.

20. Prašant atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. pagrindais, su prašymu atnaujinti procesą turi būti pateiktas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Be to, CPK 366 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. nurodytų pagrindų atnaujinti procesą egzistavimą gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl nusikalstamos veikos. Tačiau atsakovas jokių duomenų, kad kas nors, susijęs su ieškovės bankroto procesu, būtų pripažintas kaltu įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką ir pan., nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei BUAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ iš atsakovo Z. V. priteisė 85 986,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 515,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 45-55). 2017 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sprendimas buvo paliktas nepakeistas, atsakovo skundas atmestas (LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

24. Nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Todėl teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nevertina argumentų, kurie galėtų įtakoti teismo sprendimą, jei byla būtų nagrinėjama iš esmės, t.y. atsakovo nurodytų argumentų dėl teisinių santykių kvalifikavimo.

25. Atsakovas pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, prašyme nurodė eilę argumentų, susijusių su proceso pažeidimu, netinkamu įrodymų vertinimu ir materialinių teisės normų netinkamu taikymu, nagrinėjant civilinę bylą. Tačiau teismas pažymi, kad paminėti atsakovo argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, jie galėjo būti keliami teikiant atsakovui apeliacinį skundą. Atsakovas pasinaudojo savo procesine teise, byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nagrinėti atsakovo apeliacinio skundo argumentų šioje byloje dėl proceso atnaujinimo teismas neturi įstatyminio pagrindo.

26. Nors atsakovas prašyme atnaujinti procesą nenurodė teisės normų, kurių pagrindu prašo atnaujinti procesą, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

27. Įstatyme numatytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

28. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

29. Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

30. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kaip pagrindą nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes – 2020m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kuria buvo netenkintas atsakovo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2 - ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. 2020 m. vasario 20 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. B. 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių (b.l. 7-9).

31. Atsakovas nurodė, kad minėtos nutarties 4 lape teismas konstatavo, kad 1) negalima patvirtinti ir nustatyti, kada UAB „(duomenys neskelbtini)" tapo nemoki, kokios nemokumo priežastys ir ar turėjo galimybę atsiskaityti su darbuotojais bei kitais kreditoriais pagal pradelstus reikalavimus. 2) Surinktais duomenimis nėra galimybių pagrįsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" sudaryti sandoriai buvo tiesioginė ir esminė priežastis, nulėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)" nemokumą ir bankrotą, kartu galimai ir turtinę žalą kreditoriams. 3) Nenustatyti objektyvieji veikos (sąmoningo blogo įmonės valdymo), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. 4) Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos visų sąskaitų (turto ir įsipareigojimų) apskaitos registrai, pradelstų įsipareigojimų registrai, t.t. ir 2013-11-13 d., t.y. 2013-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną, dėl ko negalima patvirtinti, kad ir šiame įmonės balanse nurodyti teisingi turto ir įsipareigojimų (kreditoriams) likučių duomenys.

32. Kaip jau buvo minėta, naujai paaiškėjusios aplinkybės – tai tokios aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Atsakovas teigia, kad tokios aplinkybės buvo nustatytos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 2019-04-26 FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)" duomenų apie ūkinę finansinę veiklą nuo 2010-01-01 d. (pačios išvados atsakovas teismui nepateikė). Tačiau iš atlikto tyrimo datos matyti, kad išvada buvo surašyta 2019-04-26, o procesiniai sprendimai byloje, kurioje atsakovas prašo atnaujinti procesą, buvo priimti 2017 metais. Todėl teismai, priimdami procesinius sprendimus, šios išvados kaip rašytinio įrodymo negalėjo įvertinti kartu kitais į bylą pateiktais įrodymais, nes jos priimant sprendimus nebuvo.

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.

35. 2017 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovas, veikdamas įmonės vardu, paskolino lėšas iš UAB ,,Mabuta‘‘, kurios bendrovės valdybos sprendimu buvo skirtos ieškovės įmonės apyvartinėms lėšoms padidinti, tačiau jas panaudojo ne pagal paskirtį – be teisėto pagrindo paskolino jas fiziniams ir juridiniams asmenims, nenurodęs pinigų suteikimo pagrindo, panaudojimo tikslų, nepaaiškinus, kodėl suteiktas prioritetas pinigus panaudoti ne bendrovės apyvartinėms lėšoms, o skolinant tretiesiems asmenims. Teismas pripažino, kad atsakovas veikė priešingai įmonės veiklos tikslams, neįvertindamas jų finansinės padėties, nepareikalavęs iš jų prievolių užtikrinimo priemonių, nesikreipė dėl skolos priteisimo iš šių asmenų, neužtikrino paskolos grąžinimo paskolos davėjui UAB ,,Mabuta‘‘. Sprendimu nustatyta, kad atsakovas tokiais savo veiksmais bendrovės vardu prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką, tokie bendrovės vadovo veiksmai negali būti pateisinami. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – suteikiant bendrovės vardu paskolas tretiesiems asmenims, netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ir bendrovės įstatuose numatytas pareigas – netinkamai organizavo bendrovės bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl privalo atlyginti žalą. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kurias atsakovas vertina kaip naujai paaiškėjusias – kad negalima patvirtinti ir nustatyti, kada UAB „(duomenys neskelbtini)" tapo nemoki, kokios nemokumo priežastys ir ar turėjo galimybę atsiskaityti su darbuotojais bei kitais kreditoriais pagal pradelstus reikalavimus, kad surinktais duomenimis nėra galimybių pagrįsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" sudaryti sandoriai buvo tiesioginė ir esminė priežastis, nulėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)" nemokumą ir bankrotą, kartu galimai ir turtinę žalą kreditoriams – jokios esminės reikšmės išnagrinėtoje byloje neturi.

36. Atsakovas nurodo, kad 2020-04-30 teismo nutartyje konstatuota naujai paaiškėjusi aplinkybė – jog nenustatyti objektyvieji veikos (sąmoningo blogo įmonės valdymo), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Tačiau teismas pažymi, kad byloje, kurioje atsakovas prašo atnaujinti procesą, tokios aplinkybės nagrinėjamos taip pat nebuvo. Kaip jau minėta, byloje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, kuri atsirado atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus – suteikiant bendrovės vardu paskolas tretiesiems asmenims, nes atsakovas netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ir bendrovės įstatuose numatytas pareigas – netinkamai organizavo bendrovės bei jos tikslų įgyvendinimą. Todėl ir ši aplinkybė negali būti pripažinta esmine išnagrinėtoje byloje.

37. Atsakovas nurodo, kad 2020-04-30 teismo nutartyje konstatuota naujai paaiškėjusi aplinkybė – jog tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos visų sąskaitų (turto ir įsipareigojimų) apskaitos registrai, pradelstų įsipareigojimų registrai, t.t. ir 2013-11-13 d., t.y. 2013-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną, dėl ko negalima patvirtinti, kad ir šiame įmonės balanse nurodyti teisingi turto ir įsipareigojimų (kreditoriams) likučių duomenys. Tačiau visų pirma atsakovas nepateikė teismui pačios specialisto išvados, todėl teismas neturi duomenų, kokie dokumentai buvo pateikti specialistui ir kokius dokumentus įvertinęs specialistas pateikė išvadas. Be to, aplinkybė, kad ikiteisminiam tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų neužteko žalai nustatyti, nereiškia, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas negalėjo įvertinti atsakovo padarytos žalos ieškovės įmonei. Atsakovas dalyvavo procese ir turėjo teisę teikti teismui įrodymus, paneigiančius žalos egzistavimą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime specialistas negali nustatyti, ar įmonės balanse nurodyti teisingi turto ir įsipareigojimų (kreditoriams) likučių duomenys, nereiškia, kad žalos nėra. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ir šios atsakovo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės išnagrinėtoje byloje.

38. Atsakovas teigia, kad jo nurodytas naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina ir įsiteisėjusios 2018-11-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bei kitais teismų procesiniais dokumentais patvirtintas aplinkybes, kad jokiuose procesiniuose teismų sprendimuose nebuvo nustatytas faktiškas nemokumo momentas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje, kurioje atsakovas prašo atnaujinti procesą, ši aplinkybė vertinama nebuvo, žalos atlyginimas iš atsakovo buvo priteistas dėl netinkamų įmonės vadovo pareigų vykdymo. Todėl teismo procesiniuose sprendimuose susijusios aplinkybės su įmonės nemokumo momento nustatymu nėra reikšmingos šioje byloje ir nėra plačiau analizuojamos. Be to, UAB ,,Baltic Arms‘‘ pateiktame atsiliepime pagrįstai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negalima remtis kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe vien dėl to, kad atsakovas praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą remtis šia nutartimi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe. Atsakovas buvo šios bylos proceso dalyvis, jam turėjo būti žinomas šios nutarties turinys nuo jos paskelbimo momento.

39. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo, nes atsakovas neįrodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas - kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

40. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Ieškovės teisių perėmėjas UAB ,,Baltic Arms‘‘ nurodė, kad nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą – už parengtą atsiliepimą į prašymą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, atsiliepimą pateikusio advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijoje nustatytus dydžius, sprendžia, kad 363,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Todėl iš atsakovo ieškovės teisių perėmėjui UAB ,,Baltic Arms‘‘ priteistina 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsakovo Z. V. prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Priteisti iš atsakovo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės teisių perėmėjai UAB ,,Baltic Arms‘‘ (juridinio asmens kodas 110786047).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo datos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.