Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-552-569/2020, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje R. S., I. V. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje R. S., I. V., dėl nuostolių priteisimo, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovės naudai iš pareiškėjo buvo priteista: 85 986 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2016 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2. Pareiškėjas kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

3. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kaip pagrindą nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes –Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatytas aplinkybes: jog negalima patvirtinti ir nustatyti, kada UAB „FF lizingas“ tapo nemoki, kokios nemokumo priežastys ir ar įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su darbuotojais bei kitais kreditoriais pagal pradelstus reikalavimus; surinktais duomenimis nėra galimybių pagrįsti, kad UAB „FF Lizingas“ sudaryti sandoriai buvo tiesioginė ir esminė priežastis, nulėmusi UAB „FF lizingas“ nemokumą ir bankrotą, kartu galimai ir turtinę žalą kreditoriams.

4. Reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas grindė tuo, kad dėl BUAB „FF lizingas“ likvidavimo, atgręžtinis išieškojimas iš jos būtų neįmanomas, įmonė neturi jokio turto, todėl yra pagrindas stabdyti išieškojimą iš pareiškėjo, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Z. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė motyvų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant išieškojimą vykdomosiose bylose, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.

7.1. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į BUAB „FF lizingas“ likvidavimo trukmę, bei į tai, kad dėl BUAB „FF lizingas“ likvidavimo, atgręžtinis išieškojimas iš šios įmonės būtų neįmanomas, nes įmonė neturi jokio turto.

7.2. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendime, civilinėje bylos Nr. 2-805-565/2020, konstatavo, jog BUAB „FF Lizingas“ parduoda reikalavimo teisę į Z. V., taip pat, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, jog iš Z. V. yra galimas priteistos skolos išieškojimas, nes pareiškėjas neturi jokio turto. Pareiškėjo vertinimu, teismas turėtų įvertinti šias naujai paaiškėjusias aplinkybes.

8. Likviduojamos dėl bankroto UAB „FF Lizingas“ teisių perėmėja UAB „Baltic Arms“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

8.1. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, susijusiais su proceso atnaujinimu, atkreipia dėmesį, kad teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė.

8.2. Pažymi, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas yra hipotetinis, nes joks išieškojimas pagal išduotus vykdomuosius dokumentus nėra vykdomas.

8.3. UAB „Baltic Arms“ pažymi, kad ji nebankrutuoja ir planuoja toliau sėkmingai veikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

10. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese teikia jau antrą kartą. Pirmą kartą Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-311-278/2019 pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017, netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Taip pat buvo netenkintas ir pareiškėjo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdomąją bylą, iki bus proceso atnaujinimo klausimas išnagrinėtas iš esmės.

11. Šioje byloje proceso atnaujinimo klausimas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi yra išnagrinėtas – Z. V. prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017 teismas netenkino. Pareiškėjas šią teismo nutartį yra apskundęs atskiruoju skundu, byla apeliacine tvarka neišnagrinėta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Prašymo atnaujinti procesą padavimas pats savaime nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymo (CPK 372 straipsnio 1 dalis). Teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, tik nustatęs bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

14. CPK 145 straipsnio 1 dalyje viena iš teismo galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Turto realizavimo sustabdymas taikomas tuomet, kai pareiškiamas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo (CPK 145 str. 1 d. 9 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje pareiškėjas siekia įrodyti, kad atnaujinti prašomoje byloje yra priimtas nepagrįstas sprendimas dėl žalos BUAB „FF Lizingas“ atlyginimo, pareiškėjo vertinimu, byloje nepagrįstai buvo pripažintas UAB „FF Lizingas“ bankrotas tyčiniu. Taigi, pareiškėjas šioje byloje iš esmės nekelia jo turtui taikytų areštų teisėtumo ir pagrįstumo klausimų.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017, prašė sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Tačiau pareiškėjas, prašydamas taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės jokių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę imtis jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodė, tik rėmėsi aplinkybėmis, kad į BUAB „FF Lizingas“ atgręžtinis reikalavimas būtų neįmanomas, taip pat vykdymas iš pareiškėjo yra negalimas, nes jis neturi turto. Taigi, iš pareiškėjo pateiktų duomenų negalima spręsti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus atlieka antstoliai vykdydami vykdomuosius dokumentus, kuo tai pažeidžia pareiškėjo turtinius interesus ir kelia grėsmę būsimo galbūt palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymo galimybėms.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, kuris suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, dėl to asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-1046/2012).

17. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1458-236/2020). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjas siekia panaikinti sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistas žalos atlyginimas t. y. ginčas šioje byloje kyla ne dėl pradėto vykdymo proceso ar procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumo. Taigi, iš esmės pareiškėjo pareikšti reikalavimai netgi nėra tiesiogiai susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sumenkintų vykdomojo dokumento, kurio teisėtumas nėra ginčijamas, privalomumą ir jo galią.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2020 m. spalio 29 d. nutartimi jo netenkino (Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinė byla Nr. A2-552-569/2020). Nors ši pirmosios instancijos teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o atskirasis skundas dėl jos apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, šiuo aspektu aktualūs teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, net nepriklausomai nuo to, kad toks sprendimas, priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-677-790/2019, kt.). Taigi pareiškėjui nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą, priėmimas aiškintinas taip, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – prašymo preliminarų pagrįstumą – negalima.

1. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.