Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-9502-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
e2YT-9502-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04161-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas
G. Z.
Suinteresuotas asmuo
J. Z., Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro
Advokatai
Andrejaus Novikovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9502-934/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04161-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.7.1.; 3.4.4.19.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,dalyvaujant pareiškėjai G. Z.,suinteresuotam asmeniui J. Z., jos atstovui advokatui Andrejui Novikovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė Vilija Partaukienė, valstybės įmonė Turto bankas, J. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir vėlesniais paaiškinimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydama atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. Z. mirties, priimti. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-3, 130-134):

2017-07-23 mirė pareiškėjos G. Z. tėvas V. Z.;

Šalies argumentai

1.2. Po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes dėl nežinomų aplinkybių pareiškėja nebuvo informuota, kad jos tėvas V. Z. numirė. Pareiškėjos motina A. Z. ir velionis V. Z. išsituokė (duomenys neskelbtini) ir artimų ryšių su pareiškėja nebuvo suinteresuotas palaikyti. Bendrauti dėl nežinomų aplinkybių atsisakė ir pareiškėjos seneliai iš velionio V. Z. pusės;

1.3. Pareiškėja apie savo tėvo mirties faktą sužinojo 2018-01-12 pašto dėžutėje radusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pranešimą dėl V. Z. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją;

1.4. Pareiškėjai 2018-01-12 pavyko susisiekti telefonu su mirusiojo V. Z. broliu A. Z., kuris papasakojo apie mirties aplinkybes, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl pareiškėja nebuvo informuota apie tėvo mirtį. Pareiškėja nurodo, kad jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nesikeitė, telefono numeris nepasikeitęs ir turėjo būti žinomas, taip pat pareiškėją nesunkiai galima buvo surasti socialinių tinklų pagalba bei informuoti apie tėvo V. Z. mirties faktą;

1.5. Pareiškėja sužinojusi aukščiau nurodytas aplinkybes susiekė telefonu su Vilniaus rajono 4-uoju notarų biuru ir susitarė dėl priėmimo. 2017-01-15 atvykus į minėtą notarų biurą buvo paaiškinta, kad yra užvesta veliono V. Z. paveldėjimo byla bei supažindinta su 2017-11-07 parengtu antstolės Neringos Lipeikienės paveldimo turto apyrašu vykdomojoje byloje Nr. 0062/17/01873. Taip pat Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro darbuotojai informavo, kad paveldėjimo byla dar nepradėta vykdyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pateikė prašymą, kad nebūtų pradėta vykdyti mirusiojo V. Z. paveldėjimo byla, nes yra planuojama kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo;

1.6. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jos tėtis buvo vedęs tris kartus. Su pareiškėjos mama jis išsiskyrė pareiškėjai esant 3 metų amžiaus, o pareiškėjos mama su jos tėčiu faktiškai nustojo kartu gyventi, kai jai buvo 9 mėnesiai. Skyrybų priežastis – nuolatinis palikėjo V. Z. girtuokliavimas ir prasidėjęs fizinis smurtas. Palikėjas pareiškėją lankė itin retai. Savanoriškai išlaikyti ar taikiai susitarti dėl pareiškėjos išlaikymo palikėjas nesutiko ir dėl bet kokio išlaikymo tiek pareiškėjos mama, tiek vėliau pati pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą. To pasekoje tarpusavio santykiai tarp pareiškėjos bei jos tėčio buvo šalti, palikėjas niekada neišreiškė iniciatyvos supažindinti pareiškėją su savo šeimomis iš antrosios ir trečiosios santuokos;

1.7. Pareiškėja yra pirmos eilės paveldėtoja (palikėjo dukra), palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tad tikėtina, kad jo valia buvo, jog jo turtą paveldėtų visi jo esami palikuonys pagal įstatymą;

1.8. Teigia, kad suinteresuotas asmuo J. Z. šioje situacijoje elgėsi nesąžiningai ir net neinformavo pareiškėjos apie tėčio mirtį. Šiuo atveju dėl tokių suinteresuoto asmens veiksmų buvo pažeisti būtent pareiškėjos, o ne suinteresuoto asmens interesai. Pareiškėjos teigimu, J. Z. veikė kaip nesąžiningas asmuo, nes kreipdamasi į notarą dėl turto paveldėjimo nenurodė kitų paveldėtojų, nors tikrai žinojo, kad ji nėra vienintelė paveldėtoja ir tikrai žinojo faktą, kad V. Z. turėjo vaikų iš kitų santuokų. Pareiškėja mano, kad tokie suinteresuoto asmens veiksmai yra bandymas eliminuoti vieną iš teisėtų įpėdinių (pirmąją V. Z. dukrą G. Z. iš paveldėjimo procedūros) ir tokiu būdu paveldėti kuo didesnę turto dalį;

1.9. Paveldėjimo teisė pagal įstatymą grindžiama ne pagal tai ar asmuo aktyviai bendravo su palikėju, bet pagal kraujo ryšį;

1.10. Pareiškėja teigia, kad jos tėvas jau nuo pirmosios santuokos laikų su mano mama A. Z., turėjo priklausomybę alkoholiui. Pastaruosius 15 metų jis niekada savanoriškai pareiškėjos nelankė, neskambino, arba skambindavo tik tuomet, kai būdavo girtas. Aplinkybes, kad savanoriškai tėtis V. Z. neišlaikė G. Z. patvirtina civilinės bylos, kurių metu išlaikymas buvo priteistas;

1.11. Nagrinėjamoje byloje po palikėjo mirties fakto yra praėję šeši mėnesiai. Turtas šioje byloje dar nėra paveldėtas ir paveldėjimo procedūra yra sustabdyta;

1.12. Pareiškėja taip pat nurodo, kad dėl sveikatos problemų šiuo metu niekur nedirba. Teigia, kad 17-os metų jai buvo diagnozuota mišraus pobūdžio aritmija, prieširdinė ir skilverinė ekstasistolija (diagnozė visam gyvenimui), kuri suaktyvėja (ima trūkti oro, maudžia, diegia) vykdant fizinę veiklą, todėl dirbti aktyvaus darbo negali. Ši liga yra nuolatinio pobūdžio ir reikės ją sekti visą gyvenimą. Taip pat pareiškėja nurodo, kad turi paveldimą iš tėčio pusės kelio išnirimo sindromą;

1.13. Pareiškėja teigia, kad jos mama A. Z. naujos šeimos nesukūrė, ji su mama gyvena pas pareiškėjos senelius bute (iš mamos A. Z. pusės). Seneliai pensininkai, niekur nedirba ir gauna tik senatvės pensiją. Jokio kito nekilnojamojo turto, pareiškėja ir mama A. Z. neturi, pareiškėjos mama gauna 600,00 Eur atlyginimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo J. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė netenkinti pareiškėjos prašymo bei priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 122-126). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Pareiškėja savo pareiškime nenurodė jokių svarbių aplinkybių, sutrukdžiusių priimti palikimą;

2.2. Pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog įstatymu įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį. Todėl niekas iš paveldėtojų nebuvo įpareigotas pranešti pareiškėjai apie tėvo mirtį, pareiškėja pati turėjo būti, rūpestinga, atidi ir domėtis tėvo gyvenimu. Todėl giminaičių neinformavimas negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė, sutrukdžiusi laiku priimti palikimą;

2.3. Kreipdamasi į teismą, pati pareiškėja buvo nesąžininga, nes pareiškime kaip vienos iš paveldėtojų nenurodė trečiojo asmens J. Z., be to, neinformavo J. Z. apie pateiktą pareiškimą teismui, nors žinojo, kad ji taip yra pirmos eilės paveldėtoja;

2.4. Ne V. Z. nebuvo suinteresuotas palaikyti artimų ryšių su pareiškėja, o priešingai, tai pareiškėja nesiekė bendrauti su velioniu tėvu, tuo tarpu V. Z. dėjo pastangas palaikyti ryšį su pareiškėja, jai skambindavo, kviesdavo susitikti. Pareiškėja nei karto nebuvo atvykusi į butą kur gyveno velionis jos tėvas, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. Pareiškėja nei karto nėra aplankiusi tėvo, nors nuo jo gyvenamosios vietos gyveno vos už 11 kilometrų. V. Z. iki G. Z. pilnametystės nuolat ir laiku teikė išlaikymą.

2.5. Pareiškėjos veiksmai, jog sužinojusi apie tėvo mirties faktą, pareiškėja kreipėsi į notarą, parašė prašymą, jog nebūtų pradėta vykdyti paveldėjimo bylą, turėtų būti vertinami ne kaip aktyvus veikimas, o kaip pasinaudojimas paskutine galimybe, siekiant atnaujinti terminą palikimui priimti.

2.6. Atnaujinus terminą pareiškėjai palikimui priimti, būtų sumažinta suinteresuoto asmens, kuri augina nepilnametį sūnų susilauktą su mirusiu sutuoktiniu, palikimo dalis, dėl ko nukentėtų šio asmens turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai. J. Z. kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena 53 kv. m. bute, esančiame Sodų g. 11-26, Skaidiškių kaimas, (Nemėžio seniūnija, Vilniaus rajonas), kito nekilnojamojo turto, registruoto trečiojo asmens vardu, neturi. Trečiojo asmens gaunamo darbo užmokesčio užtenka patenkinti minimalius jos ir nepilnamečio vaiko poreikius, išlaikyti būstą.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, ar pareiškėja buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, ar po palikėjo mirties pareiškėja turėjo galimybę palikėjo turtą faktiškai valdyti. VĮ Turto banko nuomone, šiuo atveju, pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys nesudaro pagrindo pratęsti terminą V. Z. palikimui priimti, nes nėra pagrįstos visapusiškais rašytiniais įrodymais. Taip pat pareiškėja nėra į bylą pateikusi rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų mirusiojo asmens ir pareiškėjos giminystės ryšius, pareiškime nurodyto ištuokos fakto pagrįstumą. VĮ Turto bankas šiuo atveju neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto paveldėjimą ir jo paveldėtojus. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas jame nurodytais pagrindais, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui (b. l. 117-119).

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė Vilija Partaukienė atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jai įtekti tinkamai.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė pareiškime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad apie tėvo mirtį bei laidotuves nebuvo informuota, nors suinteresuotam asmeniui J. Z. buvo žinoma, jog yra dukra, taip pat notarui nenurodė, jog yra kitų paveldėtojų, elgėsi nesąžiningai. Apie tėvo mirtį sužinojo gavus duomenis iš VMI, 2018-01-12 skambino velionio broliui, bandė išsiaiškinti mirties aplinkybes. Mirties priežastis galėjo būti alkoholio vartojimas. Po pokalbio su velionio broliu skambino į notarų biurą, tuomet sužinojo, jog palikimas dar nėra priimtas. Notarė nurodė, jog priimti palikimą kreipėsi J. Z., siūlė kreiptis į teismą. Testamentas nebuvo sudarytas, todėl palikėjo valia buvo palikti įpėdiniams pagal įstatymą. Terminas praleistas nežymiai. Dėl sveikatos problemų sunku surasi darbo, liga nuolatinio pobūdžio. Kai pareiškėja buvo 9 mėn., mama išėjo iš namų, po 4 metų išskyrė, tėvas nuolat girtuokliavo. Tėvas skambindavo, tačiau būdavo išgėręs, kelis kartus skambino pasiteirauti kaip sekasi (b. l. 141-143).

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo J. Z., jos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad su velioniu vyru gyveno 10 metų, pastarasis turėjo problemų su alkoholiu, tačiau dirbo, išlaikė šeimą. Pažinojo visus vyro vaikus, įskaitant ir pareiškėją. Girdėdavo pokalbius su dukra, skambindavo, tačiau pati dukra nenorėjo bendrauti. Iki pilnametystės dukrai mokėdavo išlaikymą, vyko teisminiai ginčai dėl išlaikymo priteisimo. Neinformavo notaro, jog velionis vyras turi dukra. Paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Neturi duomenų, jog kas nors būtų informavęs pareiškėją apie tėvo mirtį. Pokalbius, kuriuos girdėjo, velionis vyras skambindavo neišgėręs, 2013 m. buvo daromi pokalbio įrašai (b. l. 141-143).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 76, 140). Palikėjas V. Z. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu J. Z. (b. l. 113). Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tėvui V. Z. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat po ½ dalį 0,55 ha ir 0,5 ha ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7). Antstolė Neringa Lipeikienė 2017-11-07 sudarė palikėjo V. Z. paveldimo turto apyrašą pagal J. Z., atstovaujančios M. Z., prašymą (b. l. 8-12). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjai G. Z. 2018-01-11 siuntė mirusio palikėjo V. Z. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją (b. l. 14-18). Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad pareiškėja turi sveikatos problemų, yra bedarbė, tačiau dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose (b. l. 80, 135-139). Lietuvos teismų informacinės „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22237-96/2013 iš atsakovo V. Z. ieškovės G. Z. išlaikymui (paramai) priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos (2013-05-07) iki kol G. Z. baigs vidurinę mokyklą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

10. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

11. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

12. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta (žr., 5-7 punktai), jog pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tokiu atveju terminas palikimui priimti po tėvo mirties baigėsi 2017-10-24. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą paliko nepriėmė. Apie tėvo mirtį ir laidotuves pareiškėja nebuvo informuota. Apie tėvo mirtį pareiškėja sužinojo 2018-01-11, kuomet buvo atsiųstas raštas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei 2018-01-12 papildomai pasiteiravus pas velionio brolį apie mirties aplinkybes. Pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateikė 2018-02-08. Taigi, remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas praleistas 107 dienas, skaičiuojant nuo 2017-10-23 iki 2018-02-08. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo teismui pateiktas per 27 dienas nuo sužinojimo apie tėvo mirtį (nuo 2018-01-12 iki 2018-02-08). Įvertinus termino praleidimo trukmę, spręstina, jog jis praleistas nežymiai, o pareiškėja, sužinojusi, jog apie tėvo mirtį, aktyviais veiksmais, nedelsiant siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo.

14. Pareiškėja termino praleidimo priežastis iš esmės grindė tuo, kad jai nebuvo pranešta apie tėvo mirtį. Viena vertus, įstatymas nenumato pareigos įpėdiniui pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (pvz., žr., 2017-03-31 nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017 ir joje nurodytą praktiką). Todėl vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė savaime nepateisina termino praleidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog velionis piktnaudžiavo alkoholiu, buvo nutraukta santuoka, kilęs ginčas dėl išlaikymo priteisimo, o tai galėjo sąlygoti santykių tarp velionio tėvo ir pareiškėjos atšalimą, nebendravimą, t. y., nebendravimą su tėvu sąlygojo ne pareiškėjos nesąžiningas vengimas ir nenoras bendrauti su tėvu, juo rūpintis, jam padėti, bet santuokos iširimas, velionio tėvo piktnaudžiavimas alkoholiu, nepakankamas dėmesio dukrai rodymas. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, pareiškėjos nepakankamas bendravimas su velioniu tėvu, sąlygojęs termino praleidimą, objektyviai pateisinamas, todėl turi būti atnaujintas terminas palikimui priimti. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų, juo labiau, kad testamentas nebuvo surašytas, o tai tik papildomai įrodo, jog palikėjo valia buvo palikti palikimą įpėdiniams pagal įstatymą. Šalti tėvo ir vaikų santykiai negali būti priežastimi palikimo teisės apribojimui, nes paveldėjimas pagal įstatymą siejamas giminystės ryšių pagrindu (Panevėžio apygardos teismo 2017-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-662-198/2017).

15. Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, jog termino atnaujinimas neproporcingai pažeis J. Z. teises ir teisėtus interesus, kadangi paveldėjimo liudijimas dar nėra išduotas, nuo suinteresuoto asmens palikimo priėmimo praėjo sąlyginai trumpas laiko tarpas. Vien suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, jog J. Z. gyveno su velioniu vyru 10 metų, gauna nedideles pajamas, kurių pakanka tik jos ir nepilnamečio vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, teismo vertinimu, savaime nėra priežastis apriboti pareiškėjai (dukrai) paveldėti velionio tėvo turtą pagal įstatymą, juo labiau, duomenų, kad pareiškėja gautų pajamas bei turėtų nuosavą būstą, byloje nenustatyta, o netikėti pareiškėjos paaiškinimais, jog ji gyvena pas senelius, teismas taip pat neturi pagrindo. Be to, nors pareiškėja pateikė tik 2012-2013 m. medicininių dokumentų išrašus, kuriuose diagnozuoti sveikatos sutrikimai (širdies aritmija, prieširdinė ir skilvelinė ekstrasistolija), tačiau teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais, kad jie yra tęstiniai ir tai yra viena iš priežasčių, trukdančių šiuo metu susirasti tinkamą darbą. Aplinkybę, jog sveiktos sutrikimai yra tęstinio pobūdžio, papildomai įrodo medicininiuose dokumentuose padarytas įrašas, jog širdies perplakimai registruojami nuo vaikystės (b. l. 135).

16. Suinteresuoto asmens cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi skiriasi nagrinėtos faktinės aplinkybės, t. y., nebendravimo priežastys, termino praleidimo trukmė, palikimo priėmimo faktinis laikotarpis. Be to, minėtoje nutartyje nurodyta, jog teismas vertino pareiškėjo veiksmus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo aspektu nagrinėtos konkrečios situacijos kontekste (26 punktas).

17. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių bei jo atnaujinimas nepažeis teisingo teisėtų interesų balanso. Todėl pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 576 – 578 ir 290 – 291 straipsniais,

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza