- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-662-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02904-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriui
- Pareiškėjas
- S. Š., R. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3935-223/2017 pagal pareiškėjų S. Š. ir R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Ž., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai S. Š. ir R. Š. prašė priežastis, dėl kurių jie praleido terminą A. Š. palikimui priimti, pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jų tėvas A. Š.. Jie apie tai sužinojo prieš kelias savaites iš moters, prisistačiusios tėvo draugės G. advokate skambučio.Teigė, kad apie tėvo mirtį nežinojo, niekas jų neinformavo. Tik sužinoję apie tėvo mirtį kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškimą tenkino, pripažino priežastis, dėl kurių S. Š. ir R. Š. praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjų tėvo A. Š. palikimą svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti S. Š. ir R. Š. pratęsė trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas priteisė iš G. Ž. 7,10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nurodė, kad realiai pareiškėjai apie tėvo mirtį ir atsiradusį palikimą sužinojo jau pasibaigus 3-jų mėnesių terminui palikimui priimti, todėl kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo nebegalėjo. Tai, kad pareiškėjai apie tėvo mirtį sužinojo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po palikėjo mirties, sąlygojo objektyvios, t. y. nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės. Pirmiausia, tai susiklostę gana šalti santykiai tarp palikėjo ir jo vaikų.Teismas pažymėjo, kad ne pareiškėjai, o A. Š. išvyko gyventi į užsienį, tuo iš dalies apsunkindamas bendravimo su vaikais galimybes, susitikimų dažnumą, nes gyvenimas kitoje šalyje, kaip taisyklė, visą laiką sąlygoja retesnį bendravimą. Tai, kad pareiškėjai nežinojo savo tėvo A. Š. gyvenamosios vietos adreso bei telefono taip pat turėjo įtakos jų bendravimui.Teismas sprendė, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi tai, kad pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti, yra suinteresuoto asmens G. Ž. veiksmai. Net atvykusi į Lietuvą priimti palikimo (su pareiškimu pas notarę kreipėsi 2017 m. sausio 30 d.), G. Ž. nepranešė A. Š. vaikams apie tėvo mirtį, o pati ėmėsi tvarkyti palikimo reikalus. Jei ji būtų po atvykimo į Lietuvą iškart informavusi pareiškėjus apie tėvo mirtį, jie būtų spėję laiku pateikti notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Manytina, kad toks suinteresuoto asmens G. Ž. elgesys ne visai atitinka sąžiningumo principą, įtvirtintą CK 1.5 straipsnyje. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. Ž. nėra susijusi su palikėju kraujo ryšiais ir nėra jo sutuoktinė, todėl negali būti įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis, 5.15 straipsnis). Taigi, termino atnaujinimas iš esmės nepažeis jos teisių ir teisėtų interesų į A. Š. palikimą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjams iš esmės pažeistų trečiųjų asmenų ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teismas vertino, kad pareiškėjai yra palikėjo A. Š. vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, todėl atėmus iš jų galimybę paveldėti po tėvo A. Š. mirties, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai (CK 1.5 straipsnis). Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ir nerūpestingai, nesikreipdami į notarų biurą su pareiškimu per 3 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjai negalėjo žinoti apie tėvo mirtį, o sužinoję, kaip rūpestingi ir atidūs piliečiai besirūpinantys savo pareigomis ir teisėmis, kuo trumpiausiu laikotarpiu kreipėsi į teismą dėl pratęsimo įstatyme nustatytam terminui palikimo priėmimo.Teismas pažymėjo, kad negalima pamiršti ir tos aplinkybės, kad palikėjas A. Š. iš pradžių buvo surašęs testamentą suinteresuoto asmens G. Ž. naudai, o vėliau, panaikindamas testamentą, kaip pakankamai subrendęs ir gyvenimo patirties turintis asmuo, puikiai suprato, kad, panaikinus testamentą, jis suteikia paveldėjimo teisę į savo turtą būtent savo vaikams, kaip pirmos eilės įpėdiniams. To negalima pamiršti ir būtina gerbti palikėjo valią.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. Ž. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teismas neįvertino jos nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjai su tėvu nuo 1996 metų nebendravo, tėvo buvo išsižadėję ir jokio ryšio nepalaikė. Palikėjas taip pat atsisakydavo susitikti su vaikais. Pareiškėjai nei darbu, nei lėšomis niekada neprisidėjo tėvui įsigyjant bet kokį turtą. Pažymi, kad ji neprivalėjo pranešti pareiškėjams apie tėvo mirtį, nes turėjo testamentą ir ji buvo įsitikinusi, kad yra paveldėtoja pagal testamentą. Pareiškėjai ir neturėjo kreiptis pas notarę dėl paveldėjimo, nes ji turėjo testamentą. Joks įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę.Teigia, kad terminas palikimui priimti praleistas daug, nes palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai kreipėsi tik 2017 m. kovo mėn. Jie ir neturėjo kreiptis pas notarę dėl paveldėjimo, nes ji turėjo testamentą.Nurodo, kad nesutinka ir ginčija pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie jų bendravimą su tėvu. Pareiškėjai nepateikė, kaip įrodymo apie neva buvusius telefoninius pokalbius išklotinių. Nė vienas iš pareiškėjų nepasakė apie, ką kalbėdavo su tėvu, kai jis paskambindavo. R. Š. patvirtino pareiškėjo S. Š. nurodytas aplinkybes, nenurodė jokių faktų, kad jis būtų bendravęs su tėvu. Pažymi, kad ji apie laidotuves nei palikėjo vaikams nei kitiems giminaičiams nepranešė, nes neturėjo jų telefonų, nežinojo adreso. Be to, A. Š. laidotuvių dar nebuvo, nes kremuoti jo palaikai saugomi Anglijoje pas ją. Teismas šių aplinkybių nevertino.Teigia, kad suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriaus atstovė nenurodė jokių aplinkybių, kaip atsilieptų termino palikimui priimti atnaujinimas Nacionalinei žemės tarnybai, o tik patvirtino pareiškėjų prašymą - atnaujinti terminą.Nurodo, kad pareiškėjai pradėjo domėtis paveldėjimu, kai sužinojo, kad yra turtas, rūpintis, koks turtas yra, ką jie galėtų paveldėti.Nesutinka su teismo nuomone, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi tai, kad pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti, yra suinteresuoto asmens G. Ž. veiksmai. Mano, kad ji ir turėjo pradėti tvarkyti paveldėjimo reikalus viena, nes visą turtą palikėjas buvo palikęs jai vienai testamentu.Nesutinka su teismo išvada, kad A. Š. ilgą laiką gyveno kartu su G. Ž. Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje lankydavosi ne taip dažnai. Palikėjas lankydavosi Lietuvoje kiekvienais metais ir visada būdavo su ja, su vaikais nebendravo.Pažymi, kad pareiškėjo nežinojimas apie palikimo atsiradimą (egzistavimą), jo masę, teismų praktikoje nepripažįstamas svarbia termino palikimui priimti atnaujinimo priežastimi. Pareiškėjai nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jie praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą.Teigia, kad pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų, t. y. tėvu nesidomėjo, jokių ryšių su juo nepalaikė ir nerodė noro juos atkurti. Jie nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.Nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia jos teisėtus interesus. Ji, žinodama, kad yra teisėta testamentinė įpėdinė po A. Š. mirties, valdė visą jo vardu esantį turtą ir palikimą priėmė gaudama paveldėjimo teisės liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad pareiškėjai apie tėvo mirtį sužinojo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po palikėjo mirties, sąlygojo objektyvios, t. y. nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės.Nurodo, kad teismas teisingai vertino byloje esančius duomenis ir objektyviai nustatė svarbias ir pakankamai aiškias aplinkybes, kad pareiškėjai S. Š. ir R. Š. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai S. Š. ir R. Š. prašo suinteresuoto asmens G. Ž. atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atskirasis skundas ne visai atitinka įstatymo reikalavimus, nes nesuformuluotas apeliantės reikalavimas, nenurodyta, kuo ydinga skundžiama teismo nutartis ir kokios teisės normos buvo pažeistos, nenurodyta ir kuo apeliantė yra suinteresuota šios bylos baigtimi.Pažymi, kad skundžiama teismo nutartis negali pažeisti apeliantės teisių, nes ji nėra A. Š. turto paveldėtoja. Jeigu pareiškėjai nepaveldės A. Š. palikimo, tai palikimą paveldės valstybė, bet ne apeliantė.Teigia, kad skunde nurodyti motyvai apie apeliantės bendro ūkio vedimą su A. Š., apie jų bendravimą su jos ir A. Š. vaikais ir pan., šiam ginčui jokios reikšmės neturi. Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama atskira civilinė byla Nr. 2-3285-837/2017 dėl nuosavybės pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, bendrininko dalies nustatymo, laidojimo ir kitų išlaidų priteisimo.Pažymi, kad teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias, aplinkybes. Pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti dėl to, kad apeliantė jų apie tėvo mirtį savalaikiai neinformavo. Tai nurodoma ir pačiame atskirajame skunde.Mano, kad kiekvienas vaikas turi žinoti apie tėvo mirtį. Ši vaiko teisė moraline prasme nėra susijusi su palikimu.Nurodo, kas apie A. Š. mirtį apeliantė pareiškėjus ar jų giminaičius galėjo informuoti ne tik tiesiogiai, bet ir per savo sūnus, gyvenančius Panevėžyje, per buvusius bendrus kaimynus, draugus ar pažįstamus. Apeliantė pareiškėjų telefonus, adresus galėjo sužinoti per internetą, ką ir padarė apeliantės advokatė po palikimo priėmimo termino pasibaigimo. Tačiau ji sąmoningai savanaudiškais tiksliais slėpė A. Š. mirtį nuo jo giminaičių, draugų ir artimųjų.Pritaria skundžiamos teismo nutarties išvadai, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi tai, kad pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti, yra apeliantės veiksmai, kurių moraliais ir sąžiningais negalima pavadinti.Teigia, kad kelių savaičių termino praleidimas nėra praleistas daug. Jie, sužinoję apie tėvo mirtį, nedelsiant kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo ir į teismą dėl termino pratęsimo.Pažymi, kad bendravimas tarp pareiškėjų ir jų tėvo visiškai nebuvo nutrūkęs. Šalti tėvo ir vaikų santykiai negali būti priežastimi palikimo teisės panaikinimui, nes paveldėjimas pagal įstatymą siejamas giminystės ryšių pagrindu.Mano, kad turi būti gerbiama ir turto palikėjo valia. Panaikinęs testamentą, jis suteikė paveldėjimo teisę į savo turtą būtent savo vaikams, kaip pirmos eilės įpėdiniams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams S. Š., R. Š. atnaujino terminą palikimui po jų tėvo A. Š. mirties priimti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016; 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).Byloje nustatyta, kad palikėjas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai S. Š., R. Š. yra palikėjo vaikai. Palikėjas 2008 m. spalio 3 d. buvo sudaręs testamentą apeliantės G. Ž. naudai. 2010 m. liepos 7 d. testamentas panaikintas. 2017 m. sausio 30 d. apeliantė kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. 2017 m. vasario 23 d. jai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą, kuriuos kitą dieną notarė atsiėmė, paaiškėjus aplinkybei, kad testamentas yra panaikintas. Po to, t. y. 2017 m. vasario pabaigoje - kovo pradžioje apeliantės G. Ž. advokatė V. K. pranešė pareiškėjams apie jų tėvo A. Š. mirtį. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė aplinkybėmis, kad tėvas gyveno Jungtinė Karalystėje, artimų tarpusavio santykių nepalaikė, retai matydavosi, jo telefono numerio neturėjo, apie tėvo mirtį jų niekas neinformavo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl ne nuo pareiškėjų priklausančių aplinkybių, pareiškėjams laiku kreiptis pas notarą sutrukdė objektyvios ne nuo jų valios priklausančios aplinkybės, kurios susidarė dėl G. Ž. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms, kad pareiškėjai įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, iš esmės sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškime nurodytos priežastys yra svarbios ir šiuo atveju sudaro pagrindą termino atnaujinimui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai, bylos dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi tai, kad pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti, yra suinteresuoto asmens G. Ž. veiksmai. Apeliantė neinformavo ne tik pareiškėjų apie jų tėvo mirtį, bet ir kitų giminaičių, mirusiojo nepalaidojo, jo pelenus laiko savo namuose Anglijoje. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje palikėjo mirties įrašas atliktas tik (duomenys neskelbtini). Atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pavėluotai (2017 m. sausio 28 d.) gavo duomenis apie A. Š. mirtį, dėl ko už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. susidarė senatvės pensijos permoka. Akivaizdu, kad iki (duomenys neskelbtini), nesant registruoto palikėjo mirties fakto, pareiškėjai kreiptis dėl palikimo priėmimo negalėjo, net ir tuo atveju, jeigu jiems būtų buvę faktiškai žinoma apie jo mirtį. Didžiąją termino, skirto palikimui priimti dalį – daugiau kaip du mėnesius, šios subjektinės teisės faktiškai nebuvo galima įgyvendinti. Palikėjo mirties faktas nebuvo paviešintas. Ir tai šiuo atveju sąlygojo nuo pareiškėjų valios, atidumo ir rūpestingumo nepriklausę priežastys.Sutiktina su apeliante, kad įstatymas neįpareigoja jos pranešti įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę. Tačiau šiuo atveju nebuvo pranešta jo sūnums apie A. Š. mirties faktą, tik praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams po jo mirties šis faktas buvo įregistruotas, dėl ko buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjų – pirmos eilės įpėdinių teisės laiku kreiptis dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009). Šiuo atveju priešingas palikėjo veiksmas – testamento apeliantės naudai panaikinimas, taip pat vertintinas kaip jo valios išraiška, kad jo turtas būtų paveldimas pagal įstatymą, paveldėjimo teisę grąžinant savo vaikams.Apeliantė neginčija teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad šalti pareiškėjų ir jų tėvo santykiai susiklostė didesne dalimi A. Š. iniciatyva. Tačiau šalti tėvo ir vaikų santykiai negali būti priežastimi palikimo teisės apribojimui, nes paveldėjimas pagal įstatymą siejamas giminystės ryšių pagrindu. Po to, kai pareiškėjai sužinojo apie tėvo mirtį, jie ėmėsi operatyvių veiksmų paveldėjimo teisei įgyvendinti – nedelsdami kreipėsi į notarą ir į teismą, praleistas terminas yra trumpas – apie mėnuo laiko.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą pripažino ne šią aplinkybę, kaip tokią, o aplinkybių visumą, kurią įvertino pagal visus teismų praktikoje susiformavusius kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Šiuo atveju tiek skundžiamos nutarties turinys, tiek bylos medžiaga liudija, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei nutarties nepagrįstumo.Teismas atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog skundžiama nutartis pažeidžia jos teisėtus interesus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, G. Ž. nėra palikėjo įpėdinė. Net ir ta aplinkybė, jog ji sąžiningai klydo, laikydama save teisėta įpėdine pagal testamentą, po A. Š. mirties valdė visą jo vardu esantį turtą, kreipėsi dėl palikimo priėmimo, paaiškėjus, kad testamentas yra panaikintas, apeliantei paveldėjimo teisės nesukuria.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsti, todėl nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertino šios konkrečios bylos aplinkybių visumą, palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusią situaciją bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, todėl teisingai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio nuostatas ir nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis), todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atskirąjį skundą iš apeliantės priteistinos pareiškėjo S. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trys šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.