- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- e2YT-3935-223/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Pareiškėjas
- S. Š., R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriui
- Advokatai
- Rimvydas Jasevičius, Vitalija Kopūstienė
- Kategorijos
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriaus atstovei J. E.,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjų S. Š. ir R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Ž., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai ir jų atstovas prašo priežastis, dėl kurių pareiškėjai praleido terminą kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo į 2016-11-15 mirusio pareiškėjų tėvo A. Š. palikimą , pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti.
Pareiškėjų atstovas nurodė, kad pareiškėjai yra įstatyminiai įpėdiniai po savo tėvo mirties, tačiau įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Nagrinėjant klausimą dėl termino priimti palikimą pratęsimo yra būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Pareiškėjų tėvas A. Š. ilgą laiką gyveno ne Lietuvoje kartu su G. Ž., su buvusias šeima jis nebendravo, buvo tik pavienio bendravimo faktai. Bendravimo deficitas buvo iš A. Š. pusės, nes šis buvo įsižeidęs dėl sūnaus S. vestuvių, 2013 metais vėl buvo kilęs konfliktas. Apie palikėjo mirtį pareiškėjų niekas neinformavo. Pareiškėjai iš esmės praleido terminą dėl trečiojo asmens G. Ž. veiksmų, terminas palikimui priimti praleistas nedaug, todėl nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.
Pareiškėjas S. Š. paaiškino, kad 2017 metų sausio ar vasario pabaigoje, o gal būt kovo pradžioje jam paskambino G. Ž. advokatė V.Kopūstienė ir pasakė, kad jo tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Tik tada jis ir sužinojo apie tėvo mirtį, laidotuvėse jis nedalyvavo. Taip pat advokatė jam pasakė, kad tėvas buvo parašęs testamentą, bet vėliau jį panaikino. Tada jis apie tėvo mirtį pasakė broliui R.. Santykiai su tėvu nebuvo labai artimi, tėvas tik retkarčiais paskambindavo iš įvairių numerių, jis nežinojo tėvo adreso (duomenys neskelbtini) ir nežinojo tikslaus tėvo telefono numerio. Po minėto skambučio jis kreipėsi konsultacijos pas advokatą, buvo nuvykęs pas notarą, bet iš jo notarė pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepriėmė.
Pareiškėjas R. Š. patvirtino pareiškėjo S. Š. nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad apie tėvo mirtį ir kitus įvykius sužinojo iš savo brolio S. Š. po tai, kai broliui paskambino G. Ž. advokatė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. Ž. su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjų tėvas A. Š. buvo labai ligotas, tik ji viena šį prižiūrėjo, juo rūpinosi. Palikėjas nenorėjo bendrauti su savo sūnumis, nes buvo įsižeidęs dėl vaikų elgesio. Su A. Š. ji gyveno kartu nuo 1995 metų, 2009 metais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). A. Š. ją labai mylėjo, labai gerai sutarė su jos vaikais, surašė testamentą jos naudai. Kodėl vėliau A. Š. panaikino testamentą, ji nežino, apie tai sužinojo tik pas notarę. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ir jo urna su pelenais iki šiol yra tenai. Apie laidotuves nei A. Š. vaikams nei kitiems giminaičiams nepranešė, nes neturėjo jų telefonų, nežinojo adreso. Žinojo tik kur maždaug gyvena buvusi A. Š. sutuoktinė, bet gerai žinojo tik namą. Pas notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi (duomenys neskelbtini), kai parašė pareiškimą notarui o (duomenys neskelbtini) jai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą, bet vėliau notarė minėtus paveldėjimo teisės liudijimus atsiėmė.
Suinteresuoto asmens G. Ž. atstovė nurodė, kad pareiškėjų pareiškimas atmestinas, nes pareiškėjai 22 metus nebendravo su savo tėvu A. Š., kuris buvo apleistas, neprižiūrimas, labai pergyveno kad juo nesirūpina. Pareiškėjų nežinojimas apie palikimą negali būti svarbia priežastimi termino palikimui priimti atnaujinimui. Reiktų atsižvelgti į teisingumo ir protingumo kriterijus, nes pareiškėjai tėvą prisiminė, kai jis mirė ir atsirado palikimas.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriaus atstovė nurodė, kad sutinka su pareiškėjų pareiškimu, kadangi terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas pilnai.
Nustatyta, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 11). Pareiškėjai yra A. Š. vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą ( CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas ) . Iš (duomenys neskelbtini) testamento matyti, kad A. Š. visą savo turtą buvo palikęs G. Ž.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) testamentas 2010-07-07 buvo panaikintas.
Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis ). Šie palikimo priėmimo veiksmai pareiškėjų turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos . Pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido, duomenų apie tai, kad priėmė palikimą faktiniu valdymu nepateikė, o savo teisių gynimo būdą pasirinko reikšdami prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
CK 5. 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kada pareiškėjai sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jie išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jie negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Taigi, nagrinėjant įpėdinių prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtina nustatyti šias aplinkybes : 1) ar egzistavo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) nustačius atitinkamas aplinkybes privalomai vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) nustatyti ir išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) .Vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai . Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Taigi, spręstinas klausimas ar pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. Įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl , kaip jau minėta, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes , tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis , yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami ( pratęsiami) tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iš tiesų yra svarbios . Kaip taisyklė tai gali būti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjų valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus 3-jų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ne visais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės , kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą ( kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti ) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iškelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus( CK 1.137 straipsnis).
Pareiškėjai nurodė termino palikimui priimti priežastis, paaiškindami kokiu metu šios priežastys egzistavo, kaip jos paveikė pareiškėjų valią ir apsisprendimą dėl palikimo priėmimo.
Byloje nustatyta, kad apie tėvo A. Š. mirtį pareiškėjai sužinojo 2017 metų vasario pabaigoje –kovo pradžioje ( po to kai (duomenys neskelbtini) G. Ž. paaiškinimu jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas). Šią aplinkybę jie sužinojo iš G. Ž. advokatės V.Kopūstienės. Tai patvirtino teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. Ž. ir jos atstovė, paaiškindamos, kad pareiškėjai buvo informuoti apie tėvo mirtį jau po to, kai buvo grąžinti G. Ž. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Taigi, realiai pareiškėjai apie tėvo mirtį ir atsiradusį palikimą sužinojo jau pasibaigus 3-jų mėnesių terminui palikimui priimti, todėl kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo nebegalėjo. Tai, kad pareiškėjai apie tėvo mirtį sužinojo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po palikėjo mirties , sąlygojo objektyvios, t. y. nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės. Pirmiausia, tai susiklostę gana šalti santykiai tarp palikėjo ir jo vaikų: S. Š. ir R. Š.. Pažymėtina, kad tokie santykiai vadovaujantis tikėtinumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad palikėjas A. Š. nutraukė santuoką su pareiškėjų motina, kad palikėjas buvo įsižeidęs dėl kai kurių bendravimo su vaikais momentų , greičiausiai didesne dalimi susiklostė A. Š. iniciatyva. Pažymėtina, kad ne pareiškėjai, o A. Š. išvyko gyventi į užsienį , tuo iš dalies apsunkindamas bendravimo su vaikais galimybes, susitikimų dažnumą , nes gyvenimas kitoje šalyje , kaip taisyklė, visą laiką sąlygoja retesnį bendravimą. Tai, kad pareiškėjai nežinojo savo tėvo A. Š. gyvenamosios vietos adreso bei telefono taip pat turėjo įtakos jų bendravimui. Be abejo, gyvenimas kitoje šalyje apsunkina bendravimą ir bendravimas vyksta ne toks intensyvus, jei pareiškėjai ir palikėjas būtų gyvenę Lietuvoje. Kaip matyti, pareiškėjai net nežinojo A. Š. telefono numerio (A. Š. skambindavo vis iš kito telefono numerio), todėl savo iniciatyva susisiekti su A. Š. jiems buvo žymiai sudėtingiau. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad epizodiškas bendravimas tarp pareiškėjų ir jų tėvo A. Š. buvo vien pareiškėjų elgesio rezultatas. Palikėjas A. Š. ilgą laiką gyveno kartu su G. Ž. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje lankydavosi ne taip dažnai. Esant tokiai situacijai iš esmės negalima teigti, kad pareiškėjai dėl savo kaltės bendravo su tėvu per retai dėl savo kaltės ir , kad pareiškėjai turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie tėvo mirtį. Vis dėlto bendrame bylos kontekste darytina išvada, kad pagrindinė priežastis , nulėmusi tai, kad pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti, yra suinteresuoto asmens G. Ž. veiksmai. Kaip matyti, po A. Š. mirties ji neinformavo jo vaikų apie tėvo mirtį ir , jeigu tai ji dar galėtų pateisinti blogais tėvo ir vaikų santykiais, tai lieka neaišku kodėl ji neinformavo apie A. Š. mirtį kitų jo giminių. Kaip nurodė G. Ž. ji su A. Š. pragyveno 22 metus , todėl gana neįtikėtina, kad ji nežinojo nei vieno A. Š. artimo žmogaus ar giminystės ryšiais susijusio asmens, kuriam galėjo pranešti apie A. Š. mirtį. Tuo labiau, kad, kaip nurodė pati G. Ž., ji žinojo kur gyvena buvusi A. Š. sutuoktinė, kuriai pranešus apie palikėjo mirtį, apie šį faktą būtų sužinoję ir pareiškėjai. Kaip matyti, net , atvykusi į Lietuvą priimti palikimo ( su pareiškimu pas notarę kreipėsi 2017-01-30), G. Ž. nepranešė A. Š. vaikams apie tėvo mirtį, o pati ėmėsi tvarkyti palikimo reikalus. Jei ji būtų po atvykimo į Lietuvą iškart informavusi pareiškėjus apie tėvo mirtį, jie būtų spėję laiku pateikti notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Manytina, kad toks suinteresuoto asmens G. Ž. elgesys ne visai atitinka sąžiningumo principą, įtvirtintą CK 1.5 straipsnyje.
Kaip matyti iš notarinės bylos kopijos, paveldėjimo teisės liudijimas po A. Š. mirties iki šiol neišduotas, A. Š. panaikinus (duomenys neskelbtini) testamentą , suinteresuotas asmuo G. Ž. išeleminuojama iš galimų A. Š. įpėdinių, kadangi ji nėra susijusi su palikėju kraujo ryšiais ir nėra jo sutuoktinė, todėl negali būti įpėdinė pagal įstatymą ( CK 5.11 straipsnis , 5.15 straipsnis). Taigi, termino atnaujinimas iš esmės nepažeis jos teisių ir teisėtų interesų į A. Š. palikimą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjams iš esmės pažeistų trečiųjų asmenų ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai yra palikėjo A. Š. vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, todėl atėmus iš jų galimybę paveldėti po tėvo A. Š. mirties, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai (CK 1.5 straipsnis) . Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ir nerūpestingai, nesikreipdami į notarų biurą su pareiškimu per 3 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjai negalėjo žinoti apie tėvo mirtį, o sužinoję, kaip rūpestingi ir atidūs piliečiai besirūpinantys savo pareigomis ir teisėmis, kuo trumpiausiu laikotarpiu kreipėsi į teismą dėl pratęsimo įstatyme nustatytam terminui palikimo priėmimo. Be to, nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į paveldėjimo tikslus, į tai, jog esant objektyviai galimybei pirmos eilės įpėdiniai (šiuo atveju – sūnūs) lygiateisiškai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti po tėvo mirties. Manytina, kad įstatymo leidėjas įtvirtindamas CK 5.11 straipsnyje įpėdinių pagal įstatymą eiles ir palikėjo vaikus priskirdamas pirmos eilės įpėdiniams siekė įgyvendinti vaikų pirminę prigimtinę teisę į tėvų palikimą, suteikdamas jiems pranašumą prieš kitų tolimesnių eilių įstatyminius įpėdinius.
Negalima pamiršti ir tos aplinkybės, kad palikėjas A. Š. iš pradžių buvo surašęs testamentą suinteresuoto asmens G. Ž. naudai, o vėliau, panaikindamas testamentą, kaip pakankamai subrendęs ir gyvenimo patirties turintis asmuo, puikiai suprato, kad, panaikinus testamentą, jis suteikia paveldėjimo teisę į savo turtą būtent savo vaikams, kaip pirmos eilės įpėdiniams. To negalima pamiršti ir būtina gerbti palikėjo valią.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai , kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl ne nuo pareiškėjų priklausančių aplinkybių, kad pareiškėjams laiku kreiptis pas notarą sutrukdė objektyvios ne nuo valios priklausančios aplinkybės, kurios susidarė dėl G. Ž. veiksmų, net ir nepratęsus termino palikimui priimti suinteresuotas asmuo G. Ž. paveldėjimo teisių į A. Š. palikimą neįgytų ir atnaujinus palikimo priėmimo terminą, jos teisės nebus pažeistos, darytina išvada, kad pareiškėjai turi teisę į palikimą, pripažintina, kad pareiškėjai įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui pratęsti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).Tai laikytina svarbiomis priežastimis, kurios objektyviai sutrukdė pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams , o įvertinus apeliacinio proceso byloje aplinkybę, šis terminas skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo G. Ž. su tokiu prašymu nesutiko ir teikė tokią savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Taigi, šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 ). Tokiu būdu, patenkinus pareiškėjų prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, iš suinteresuoto asmens G. Ž. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pagal teismo pažymą sudaro 7,10 EUR ( CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 straipsniais, 582 straipsnio 4 dalimis ir 6 dalimi Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu, 5.56 straipsniu, 5.57 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Pripažinti priežastis, dėl kurių S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo į 2016 metų lapkričio 15 d. mirusio pareiškėjų tėvo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš G. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) 7,10 Eur ( septynis eurus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.