Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. gynėjos Dianos Višinskienės prašymą išdėstyti nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir nubaustas galutine subendrinta tarpusavyje ir su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Iš J. M. nukentėjusiosios R. B. naudai neturtinei žalai atlyginti priteista 16000 Lt (4633,92 Eur).

Nuteistojo J. M. gynėja advokatė Diana Višinskienė prašo iš J. M. R. B. priteistos atlyginti 4633,92 Eur neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 20 Eur į mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 33,92 Eur. Nurodo, jog šiuo metu J. M. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jo vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra registruota, nuteistasis nedirba ir neturi pajamų, t. y. neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą sumokant 4633,92 Eur iškart, todėl manytina, kad išdėstant priteistą mokėti neturtinę žalą 231 mėnesio laikotarpiui, mokant po 20 Eur per mėnesį, nebūtų pažeisti šalių teisėti lūkesčiai, be to, būtų atsižvelgta į nuteistojo interesus.

Prašymas atmestinas.

Apkaltinamasis nuosprendis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, tiek kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra dokumentas, kuris vykdytinas pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Kadangi nagrinėjamu atveju prašyme keliamas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio – priteistos neturtinės žalos, vykdymo klausimas, turi būti vadovaujamasi CPK VI dalyje išdėstytomis teisės normomis.

CPK 655 straipsnyje reglamentuoti teismo sprendimo įvykdymo būdai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

Priteistų civilinių ieškinių atlyginimo klausimai sprendžiami pateikus vykdomuosius raštus antstoliams. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi dėl svarbių priežasčių nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir, pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti priteistos sumos išieškojimą išdėstyti. Būtent antstolis patikrins bei įvertins nuteistojo nurodytas ir svarbias šiam klausimui išspręsti aplinkybes, tame tarpe besikreipiančio turtinę padėtį, ir priims vienokį ar kitokį sprendimą.

Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus suformuota praktika, tokia situacija, kai priverstinio išieškojimo metu skolininkas kreipiasi į teismą, o ne į išieškojimą vykdantį antstolį, neatitinka įstatymo nuostatų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-120-177/2016 ir kt.), tačiau, siekiant proceso ekonomiškumo, vien šiuo pagrindu prašymą atmesti netikslinga.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nuteistojo gynėjos prašyme nurodytos aplinkybės ir pridėti dokumentai neįrodo, nepagrindžia itin blogos nuteistojo turtinės padėties bei nepagrindžia būtinybės išdėstyti nuosprendžio dėl neturtinės žalos atlyginimo vykdymą.

Nors nuteistasis yra įkalintas, atlieka bausmę pataisos namuose, tačiau tai neatima nuteistajam galimybės dirbti ir gauti atlygį, priešingai, siekis įsidarbinti, darbas pataisos įstaigoje vertinamas kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojantis veiksnys. Tačiau iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, jog nuteistasis nedirba sąmoningai – duomenų, kad būtų kreipęsis dėl darbo, rodęs iniciatyvą dirbti ir taip siekti bent iš dalies padengti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, nėra. Prie prašymo pridėti duomenys, kad nuteistojo vardu nėra registruota jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau nuteistasis yra vedęs, todėl pagrįstai manytina, jog gali turėti bendro sutuoktinių turto, kuris gali būti registruotas ne nuteistojo, o jo sutuoktinės vardu. Be to, duomenys dėl registruojamojo turto pateikti tik iš Lietuvos registrų, tačiau J. M. anksčiau ilgą laiką gyveno Vokietijoje. Taip pat tai, kad jo vardu nėra privalomo registruoti turto, nepatvirtina, kad jis neturi kito turto, kurio registracija neprivaloma ir į kurį galima nukreipti išieškojimą. Šios aplinkybės nepatvirtina prašymo argumentų dėl sunkios J. M. finansinės padėties, priešingai, leidžia manyti, jog nuteistasis sąmoningai siekia nepagrįstai palengvinti savo padėtį. Pažymėtina, jog šiuo atveju priteista neturtinė žala yra atsiradusi ne dėl civilinių teisinių santykių pažeidimo, o dėl pavojingos visuomenei veikos – nusikaltimo, susijusio su prekyba žmonėmis, su asmens išnaudojimu bei pažeminimu, ir sukėlusio ilgalaikius neigiamus psichinius išgyvenimus, todėl nukentėjusiosios interesai ir teisėti lūkesčiai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkinus nuteistojo prašymą, būtų neproporcingai pažeisti, nepagrįstai suteikiant pranašumą nuteistojo interesams. Esant šioms aplinkybėms, prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.