Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjos prašymas į bausmės laiką įskaityti suėmime Vokietijos Federacijoje nuteistojo išbūtą laiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje, BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 307 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d. redakcija) – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 307 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6, 9 dalimis, paskirta bausmė pagal BK 147 straipsnio 2 dalį apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir BK 307 straipsnio 1 dalį, taip pat su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešeri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendį. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi į Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu J. M. paskirtos bausmės laiką įskaityta kaip visiškai atlikta Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė. Kauno apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės prašymas įskaityti kardomąjį kalinimą į Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, suėmime / kalinime Vokietijos Federacijoje išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės prašymo įskaityti kardomąjį kalinimą į paskirtą bausmę netenkino. Nuteistojo J. M. gynėja advokatė Diana Višinskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir prašymą įskaityti kardomąjį kalinimą į paskirtą bausmę tenkinti – įskaityti į Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-579/2013 J. M. paskirtos bausmės laiką suėmime / kalinime Vokietijos Federacijoje išbūtą laiką.Skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad Hamo aukštesniojo žemės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendime aiškiai nurodoma vykdyti oficialų persekiojamo asmens įkalinimą, susijusį su ekstradicija. Byloje esančio 2015 m. gegužės 19 d. protokolo turinys taip pat patvirtina, kad, priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, 2015 m. balandžio 23 d. J. M. buvo pradėtas vykdyti oficialus kalinimas, susijęs su ekstradicija, t. y. J. M. kalinimas buvo susijęs su išduotu Europos arešto orderiu. Dėl to J. M. laikas, išbūtas Vokietijos Federacijoje, oficialiai pradėjus vykdyti jo kalinimą, turi būti įskaitytas į Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-579/2013 J. M. paskirtos bausmės laiką, kaip nustatyta ne tik nacionaliniuose, bet ir tarptautiniuose teisės aktuose.Nuteistojo gynėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad Hamo aukštesniojo žemės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtinama perdavimo galimybė ir galimybė taikyti kalinimą perdavimo Lietuvos Respublikai tikslais. Pirmiau minėtame sprendime aiškiai nurodoma: „Toliau kalinimas ekstradicijos tikslu laikomas tinkama priemone.“ Ši formuluotė patvirtina, kad J. M. buvo laikomas kalinime, susijusiame su jo perdavimu Lietuvos Respublikai, ir šis kalinimas buvo tęsiamas toliau.Žemesnės instancijos teismas visiškai be pagrindo Hamo generalinės prokurorės 2017 m. kovo 28 d. raštui suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei oficialiam Hamo aukštesniojo žemės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimui. Be to, šiame prokurorės rašte nėra paneigiama aplinkybė, kad J. M. Vokietijos Federacijoje buvo kalinamas ne tik dėl atliekamos bausmės pagal Vokietijos Federacijos apkaltinamąjį nuosprendį, bet ir dėl jo vykdomo kalinimo, susijusio su ekstradicija.J. M. atžvilgiu jau buvo susiklosčiusi panaši situacija, kai Vokietijos Federacijoje išbūtas kalinime laikas pagal Europos arešto orderį buvo įskaitytas į bausmę, kurią paskyrė Lietuvos Respublikos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti. Nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas atmetamas.Įvertinus nuteistojo gynėjos skundo argumentus ir skundžiamos žemesnės instancijos teismo nutarties motyvus, abejoti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties išvadomis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas nuteistojo ar jo gynėjos netenkinantis procesinis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos ar netinkamai pritaikytos tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, kuriais reglamentuojama Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarka, nuostatos. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduodančioji valstybė narė išskaičiuoja visus dėl Europos arešto orderio vykdymo buvusius laisvės atėmimo laikotarpius iš viso buvimo nelaisvėje išduodančioje valstybėje narėje laiko dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo arba sprendimo dėl įkalinimo vykdymo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo metu vykdančioji teisminė institucija arba pagal 7 straipsnį paskirta centrinė institucija išduodančiajai teisminei institucijai perduoda visą informaciją apie prašomo perduoti asmens buvimo nelaisvėje pagal Europos arešto orderį trukmę. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, išskaičiuojamas tik tas laikas, kurį asmuo suėmime buvo būtent dėl Europos arešto orderio vykdymo, o ne dėl kitų priežasčių, kaip antai bausmės vykdymo pagal kitos valstybės paskirtą apkaltinamąjį nuosprendį, sulaikymo dėl kitoje valstybėje padarytų nusikalstamų veikų ar pan.Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. sausio 19 d. byloje Nr. 1-44-579/2013 dėl J. M. veikos buvo išduotas Europos arešto orderis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad vykdant tarptautinę paiešką J. M. buvo surastas įkalinimo įstaigoje, esančioje Vokietijos Federacijoje.Vertinant byloje nustatytas aplinkybes pagal nuteistojo J. M. gynėjos aukštesnės instancijos teismui pateikto skundo argumentus, atkreipiamas dėmesys, kad Vokietijos Federacijoje, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje teismo nutartyje, J. M. buvo sulaikytas ne dėl jo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje vykdomo proceso, t. y. jam Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo bei šiuo pagrindu išduoto Europos arešto orderio, bet dėl Vokietijos Federacijoje įvykdytos J. M. nusikalstamos veikos. Šią aplinkybę tiesiogiai patvirtina Hamo aukštesniojo žemės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas, kuriame nurodoma, kad J. M. taikomas kardomasis kalinimas kitoje byloje (t. 10, b. l. 76–89), Hamo generalinės prokuratūros 2015 m. gegužės 26 d. leidimas išduoti (perduoti) asmenį, kuriame nurodoma, kad J. M. leidimo išdavimo dieną yra Miunsterio generalinės prokuratūros kalinime dėl bylos 210 Js 382/14 (t. 9, b. l. 174, 178), bei tos pačios dienos generalinio prokuroro raštas, jog J. M. išdavimas užsitęsė, nes pirmiausia turi būti patenkintos Vokietijos baudžiamosios pretenzijos. Prokuroras taip pat nurodė, kad apie J. M. išdavimo laiką Kauno apygardos teismą informuos vėliau (t. 9, b. l. 172–173, 176–177). Tai, kad J. M. Vokietijoje buvo kalinamas iki perdavimo Lietuvai ne perdavimo vykdymo tikslais, patvirtina ir Hamo generalinės prokurorės 2017 m. kovo 28 d. raštas Kauno apygardos teismui, kuriame pažymima, jog J. M. Vokietijoje neatliko jo ekstradicijos įkalinimo bausmės, o atliko bausmę, paskirtą pagal Vokietijos apkaltinamąjį nuosprendį (t. 10, b. l. 20). Aukštesnės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti pirmiau minėtais kompetentingų Vokietijos Federacijos institucijų dokumentais, nes juose nurodytas aplinkybes patvirtina išrašas apie J. M. iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų. Šiame išraše nurodoma, kad J. M. žemės teismo Miunsteryje 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2015 m. spalio 23 d., buvo nuteistas už vagystę laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Tai, kad Europos arešto išdavimo, leidimo išduoti (perduoti) asmenį ir išdavimo dieną nuteistasis buvo suimtas Vokietijos Federacijoje, neneigia ir pats J. M.. Taigi dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su skundo argumentais, kad J. M. kalinimas Vokietijoje buvo susijęs išimtinai su išduotu Europos arešto orderiu. Nors nuteistojo gynėja skunde teigia, kad J. M. kalinimas dėl išduoto Europos arešto orderio prasidėjo būtent nuo Hamo aukštesniojo žemės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriame nurodyta vykdyti oficialų persekiojamo asmens įkalinimą, susijusį su ekstradicija, priėmimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius skundo argumentus vertina kaip deklaratyvius. Pažymėtina, kad minėtame Hamo aukštesniojo žemės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendime nenurodoma, kad asmens kalinimas dėl išduoto Europos arešto orderio pradedamas vykdyti nedelsiant. Priešingai, Europos arešto orderį vykdanti institucija, t. y. Vokietijos Federacijos generalinė prokuratūra, savo raštuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad J. M. kalinimas dėl išduoto Europos arešto orderio šiuo metu negalimas, nes pirmiausia turi būti patenkintos Vokietijos pretenzijos dėl šioje šalyje jo padarytų nusikalstamų veikų. Minėtas Hamo aukštesniojo žemės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas buvo pagrindas generalinei prokuratūrai išduoti leidimą perduoti asmenį, tačiau konkreti jo išdavimo data ir kalinimo, susijusio su Europos arešto orderiu, laikas nagrinėjamu atveju priklausė ne nuo atitinkamų minėtų institucijų sprendimų priėmimo, o nuo byloje 210 Js 382/14 priimto procesinio sprendimo ir J. M. paskirtos bausmės. Nuteistojo gynėja taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013 jau buvo pataisęs žemesnės instancijos teismų padarytą klaidą ir į J. M. paskirtos bausmės laiką įskaitė Miunsterio įkalinimo įstaigoje išbūtą laikotarpį nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2011 m. balandžio 13 d. Tačiau pažymėtina, kad nurodytoje byloje buvo kilęs ginčas dėl papildomai į bausmę įskaitomo laiko, nes žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, jog J. M. iki teismo sprendimo jį suimti buvo sulaikytas, o ne dėl nuteistojo kalinimo Vokietijoje priežasties. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nuteistojo gynėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.