Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas, nustatant nuteistajam J. M. paskirtą įpareigojimą iki 2022 m. sausio 5 d. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis taikant intensyvią priežiūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir jam paskirta 6 (šešerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 59-235 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistajam nutarta taikyti intensyvią priežiūrą, jos vykdymą nustatant pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu numatytą tvarką. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos – iki 2022 m. sausio 5 d. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, iki 2022 m. sausio 5 d. dengti teismo nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį.

2. 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl probacijos sąlygų keitimo nuteistajam, kuriame siūloma J. M. pakeisti probacijos sąlygas ir įpareigojimą iki 2022 m. sausio 5 d. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis taikant intensyvią priežiūrą. Teikime nurodoma, kad atsižvelgiant į nuteistojo darbo pobūdį bei siekiant padėti jam siekti savo tikslų teisėtomis priemonėmis, tikslinga taikyti intensyvią priežiūrą. Be to, taip bus užtikrinama efektyvesnė asmens priežiūra, nes bus visada galima nustatyti, ar asmuo nurodytais adresais vyksta darbo tikslais.

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir nustatė, jog nuteistajam J. M. paskirtas įpareigojimas iki 2022 m. sausio 5 d. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, kontroliuotinas elektroninio stebėjimo priemonėmis taikant intensyvią priežiūrą. Teismas atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis J. M. pateikia painią ir Probacijos tarnybos pareigūnus klaidinančią informaciją, dėl ko dažnu atveju Probacijos tarnybai apsunkina galimybę patikrinti, ar jis tinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, arba tokį patikrinimą apskritai padaro neįmanomą, sprendė, jog probacijos sąlygų pakeitimas, tai yra intensyvios priežiūros paskyrimas, darys teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui, nevaržys jo galimybės tinkamai rūpintis sūnumi bei atlikti darbo funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą nutartį ir nuteistojo skundą, nesutikti su apylinkės teismo nutartyje nurodytais motyvais, dėl J. M. taikomos probacijos sąlygų pakeitimo, neturi pagrindo. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista nuteistojo J. M. teisė turėti gynėją. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2021 m. spalio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu, buvo tenkintas nuteistojo J. M. prašymas atidėti teikimo nagrinėjimą, nes teismo posėdyje dėl užimtumo kitoje baudžiamojo byloje, negali dalyvauti jo pasirinkta gynėja. Tačiau ir į 2021 m. lapkričio 5 d. teismo posėdį, nuteistojo norima gynėja neatvyko, nes kuriam laiko išvyko į užsienį. Šio posėdžio metu nuteistasis J. M. išreiškė prašymą, paskirti jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą.

6. BPK 360 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, probacijos sąlygas pakeičia arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad klausimus dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BPK 360 straipsnio 8 dalį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali, o, kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad posėdyje dėl probacijos sąlygų pakeitimo privalo dalyvauti tik probacijos tarnybos atstovas, tuo tarpu gynėjo dalyvavimas nagrinėjant tokį klausimą nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra nustatytas ir nė vienas iš BPK 51 straipsnyje išvardintų pagrindų, numatančių būtiną gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas neturėjo pareigos kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo ir jo dalyvavimo teikimo nagrinėjime užtikrinimo. Pats nuteistasis atitinkamai nesudarė jokios teisinių paslaugų teikimo sutarties su savo paties pasirinktu advokatu, savarankiškai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo nesikreipė, todėl teikimas pagrįstai buvo išnagrinėtas gynėjui nedalyvaujant.

7. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

8. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Lygtinio paleidimo taikymo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba, siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistajam yra skiriamos tam tikros pareigos, įpareigojimai ir draudimai, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jų tikslingumą, laikymosi realumą ir būsimą poveikį nuteistajam. Būtent jų paskyrimas, o nuteistojo pareigų laikymasis užtikrina, jog tiek lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu, tiek atlikus bausmę, asmuo nedarytų naujų nusikaltimų, laikytųsi visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Vertinant nuteistojo elgesio pokyčio kryptingumą, sprendžiant, ar asmens atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas yra pakankamai efektyvus, vertinama, kaip nuteistasis laikosi visų jam paskirtų pareigų.

9. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad lygtinio paleidimo metu J. M. tinkamai vykdo jam skirtą įpareigojimą iki 2022 m. sausio 5 d. dengti teismo nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį, nepažeidė Probacijos įstatyme numatytų bendrųjų pareigų, dirba, nepadarė administracinių nusižengimų. Kaip matyti iš bylose medžiagos, nuteistasis J. M. iš esmės vykdo ir jam skirtą įpareigojimą iki 2022 m. sausio 5 d. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Tiek iš teikimo, tiek ir iš paties nuteistojo J. M. duotų paaiškinimų matyti, jog jis dirba E. M. įmonėje vadybininko-vairuotojo pareigose, tačiau dirba tik naktimis, nes dieną prižiūri specialių poreikių turintį sūnų. Be to, iš pateiktos medžiagos matyti, kad J. M. darbas yra susijęs su komandiruotėmis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nors nuteistasis J. M. Probacijos tarnybą iki 12 val. informuoja apie savo darbo vietą, tačiau detalesnę (konkrečią) informaciją apie savo buvimo vietą pateikia jau pasibaigus Probacijos tarnybos darbo laikui. Nuteistasis J. M. skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vertino tik Probacijos tarnybos pareigūnų nurodytas aplinkybes, tačiau pažymima, jog iš pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad įvertinus nuteistojo darbo pobūdį ir jo pateikiamą informaciją, kuri pateikiama tik apie 20–21 val. ir net gi pasikeičia, sunku ar net ir neįmanoma kontroliuoti kaip J. M. vykdo jam skirtą įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, jog J. M. darbas susijęs su išvykomis į kitus miestus, jo priežiūrai būtina pasitelkti ir kitas įstaigas, o tam reikalingos tam tikros laiko sąnaudos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias nustatytas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, jog nors nuteistasis ir vykdo jam paskirtus įpareigojimus, tačiau šiuo atveju yra būtina skirti papildomą elgesio kontrolės priemonę – intensyvią priežiūrą, kuri šiuo atveju padėtų užtikrinti įpareigojimų vykdymo kontrolę.

10. Nuteistasis J. M. skunde nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas intensyvią priežiūrą, neįvertino, jog jis vienas augina sūnų. Atsakant į šį skundo argumentą, aukštesnysis teismas pažymi, kad nors taikomas papildomas apribojimas sukelia nuteistajam tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, šiuo atveju nuteistajam J. M. nebus apribota galimybė rūpintis savo sūnumi, nes elektroninio stebėjimo priemonėmis bus kontroliuojam tik kaip nuteistasis J. M. vykdo įpareigojimą iki 2022 m. sausio 5 d. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.