Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-275-398/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2014-11-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-141-579/2017Nutartis · 2017-06-13Kauno apygardos teismas
  3. T-195-579/2017Nutartis · 2017-08-24Kauno apygardos teismas
  4. T-194-579/2017Nutartis · 2017-08-30Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-15Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-22Lietuvos apeliacinis teismas
  7. T-1295-270/2018Nutartis · 2018-12-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
1S-275-398/2017
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00130-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
J. M.
Advokatai
Diana Višinskienė
Skundas Nr. 1S-275-398/2017
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00130-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16.; 2.5.19. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės prašymas išdėstyti nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir nubaustas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Iš J. M. nukentėjusiosios R. B. naudai neturtinei žalai atlyginti priteista 16000 Lt (4633,92 Eur).

Nesutikdamas su šiuo nuosprendžiu nuteistojo J. M. gynėjas apskundė jį apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi nuteistojo J. M. gynėjo kasacinis skundas taipogi buvo atmestas.

Kauno apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės prašymas Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu iš J. M. nukentėjusiajai R. B. priteistos atlyginti 4633,92 Eur neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 20 Eur į mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 33,92 Eur. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nuteistojo gynėjos prašymas atmestas.

Šalies argumentai

Nuteistojo J. M. gynėja advokatė Diana Višinskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės prašymą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu iš J. M. nukentėjusiajai R. B. priteistos atlyginti 4633,92 Eur neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 20 Eur į mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 33,92 Eur. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta išsamiai neišanalizavus ir objektyviai neįvertinus visų bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nesutinkama su teismo argumentu, kad nuteistojo gynėjos prašyme išdėstyti nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimą nurodytos aplinkybės ir pridėti dokumentai neįrodo, nepagrindžia itin blogos nuteistojo turtinės padėties bei būtinybės išdėstyti nuosprendžio dėl turtinės žalos atlyginimo vykdymą. Gynėja pažymi, kad iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos dydis nėra mažas, suma yra ganėtinai didelė. Nuteistasis iš karto nukentėjusiajai sumokėti 4633,92 Eur dydžio sumą neturi galimybės dėl objektyvių aplinkybių, susiklosčiusios sunkios materialinės padėties, kadangi jis nėra dirbantis ir neturi pajamų. Nuteistasis neseniai pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Iš pradžių nuteistasis buvo laikomas Alytaus pataisos namuose, o po to buvo perkeltas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namus. Dėl šios priežasties per šį laikotarpį nuteistasis neturėjo galimybės pataisos įstaigoje susirasti darbą, jame įsidarbinti ir dirbti. Artimiausiu laiku nuteistasis pataisos įstaigoje ieškosis darbo, kas parodys nuteistojo siekį bent iš dalies padengti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad nuteistojo vardu nėra registruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį pardavus ar įkeitus ar kitu būtų panaudojus būtų galima gauti teisėtų piniginių lėšų civilinio ieškinio ir proceso išlaidų apmokėjimui. Gynėja pažymi, jog Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktas R. M. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Šiame ieškinyje nurodyta, kad nuteistasis ir jo sutuoktinė neturi bendro sutuoktinių turto, kuris būtų registruotas ne nuteistojo, o jo sutuoktinės vardu. Nuteistasis taip pat neturi kito turto, kurio registracija neprivaloma ir į kurį galima nukreipti išieškojimą.

Gynėja nurodo, jog nuteistasis sutinka su civiliniu ieškiniu, neatsisako ir neginčija priteistos neturtinės žalos, kas rodo nuteistojo norą atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą žalą. Advokatės nuomone, prašymo išdėstyti nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimą tenkinimas nesumenkintų priimto nuosprendžio, taip nebūtų pažeisti nukentėjusiosios interesai, šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nebūtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas nuteistajam ir būtų išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis, tiek kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra dokumentas, kuris vykdytinas pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Šiuo atveju keliamas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio – priteistos neturtinės žalos, vykdymo klausimas, todėl vadovaujamasi CPK VI dalyje išdėstytomis taisyklėmis.

CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs BK 307 straipsnio 2 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir iš jo nukentėjusiosios R. B. naudai neturtinei žalai atlyginti priteista 16000 Lt (4633,92 Eur), įsiteisėjo 2014 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teismas, vykdydamas 2014 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl nuosprendžio pateikimo vykdyti, tą pačią dieną išsiuntė nukentėjusiajai R. B. vykdomąjį raštą dėl 16 000 Lt (4633,92 Eur) neturtinei žalai atlyginti išieškojimo (t. 9, b. l. 113).

Priteistų civilinių ieškinių atlyginimo klausimai sprendžiami pateikus vykdomuosius raštus antstoliams. Vykdomoji byla Nr. (duomenys nesklebtini) pagal R. B. išduotą vykdomąjį raštą pradėta vykdyti 2017 m. liepos 7 d., tą pačią dieną antstolis M. P. nuteistajam J. M. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos l. 5, 7). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės nurodytos šio straipsnio 2 dalyje. Iš aukštesniajam teismui pateiktos vykdomosios bylos kopijos matyti, kad iki šiol J. M. nepaisė raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, iš jo priteistos žalos neatlygino, dėl to pradėtas nuosprendžio priverstinis vykdymas – 2017 m. liepos 24 d. priimtas antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš J. M. sąskaitų ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios bylos l. 13-14). Šios aplinkybės įrodo, kad nuteistasis nesilaikė antstolio raginimų geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, visiškai nedėjo pastangų, jog kitokiu būdu būtų įvykdytas teismo sprendimas, pvz. neprašė antstolio išdėstyti priteistą civilinio ieškinio sumokėjimą dalimis. Dėl to buvo pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas.

CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, atsižvelgiant į nurodytas civilinį procesą reglamentuojančias nuostatas, nuteistasis dėl svarbių priežasčių gali kreiptis į antstolį ir, pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti priteistos sumos išieškojimą išdėstyti. Būtent antstolis patikrins bei įvertins nuteistojo nurodytas ir svarbias šiam klausimui išspręsti aplinkybes, tarp jų besikreipiančiojo turtinę padėtį, ir priims vienokį ar kitokį sprendimą. Iš aukštesniajam teismui pateiktos vykdomosios bylos kopijos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuteistasis J. M. ir jo gynėja pateikė antstoliui prašymus panaikinti areštą lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nes skolą mokės dalimis po 5-10 Eur, tačiau 2017 m. rugpjūčio 18 d. antstolio patvarkymu šie prašymai atmesti (vykdomosios bylos l. 20-23). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo gynėjos kreipimasis į teismą su prašymu išdėstyti nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimą buvo perteklinis, tokia praktika, kai priverstinio išieškojimo metu skolininkas kreipiasi į teismą, o ne į išieškojimą vykdantį antstolį, neatitinka įstatymo nuostatų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-120-177/2016). Vykdomosios bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. M. tiek pats, tiek per gynėją aktyviai naudojasi savo kaip skolininko teisėmis civiliniame procese teikdamas antstoliui prašymus ir skųsdamas jo veiksmus pačiam antstoliui ir teismui. Aukštesniojo teismo nuomone, klausimas dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo turi būti išspręstas civilinio proceso tvarka. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, siekiant proceso ekonomiškumo, vien šiuo pagrindu prašymą atmesti netikslinga.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo gynėjos prašyme ir skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinybės išdėstyti nuosprendžio dėl neturtinės žalos atlyginimo vykdymą. Nors gynėja skunde nurodo, kad iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos dydis yra pakankamai didelis (4633,92 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo nuosprendžio paskelbimo teisme dienos, t. y. 2013 m. rugpjūčio 26 d., nuteistajam buvo žinomas nuosprendžio turinys ir jo vykdymo tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. kovo 3 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis per šį laikotarpį būtų atlyginęs bent dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis kreipėsi į antstolį, bandydamas suderinti žalos atlyginimo klausimą tik tada, kai buvo pradėtas priverstinio sprendimo vykdymo procesas. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistasis šiuo metu pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai neatima jam galimybės dirbti ir gauti atlygį. Iš prašyme ir skunde nuteistojo gynėjos nurodytų aplinkybių matyti, jog nuteistasis J. M. nedirba sąmoningai – duomenų, kad būtų kreipęsis dėl darbo, rodęs iniciatyvą dirbti ir taip siekti bent iš dalies padengti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, nėra. Be to, nors nuteistojo vardu nėra registruota jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai R. B. priteista neturtinė žala yra atsiradusi ne dėl civilinių teisinių santykių pažeidimo, o dėl pavojingos visuomenei veikos – nusikaltimo, susijusio su prekyba žmonėmis, su asmens išnaudojimu prostitucijai bei pažeminimu, ir sukėlusio ilgalaikius neigiamus psichinius išgyvenimus. Dėl šios priežasties, priešingai nei nurodoma skunde, nukentėjusiosios interesai ir teisėti lūkesčiai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkinus nuteistojo gynėjos prašymą, būtų neproporcingai pažeisti, nepagrįstai suteikiant pranašumą nuteistojo interesams. Dėl nurodytų aplinkybių, apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjos prašymą išdėstyti nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo J. M. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris