Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. atstovo advokato Ato Molio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. B. atstovo prašymas nukentėjusiajai R. Š. priteistą žalos atlyginimą išdėstyti dalimis.

Nutarties rezoliucinėje dalyje R. Š. įvardinta R. Š., tačiau tai akivaizdus rašymo apsirikimas, kurį teismas turėtų ištaisyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, ir, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, nubaustas laisvės atėmimu dvylikai metų. Iš M. B. nukentėjusiajai R. Š. priteista 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, nuteistasis M. B. atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Nuteistojo M. B. atstovas Kauno apygardos teismui 2016 m. kovo 1 d. pateikė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki Kauno apygardos teismas išnagrinės šį prašymą ir priteistą neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti dalimis penkeriems metams.

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. B. atstovo prašymą priteistą žalos atlyginimą išdėstyti dalimis. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nenustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių tenkinti prašymą, be to, atidėjus civilinio ieškinio mokėjimą bei išdėsčius jį dalimis, būtų pažeistos nukentėjusiosios teisės.

Nuteistojo M. B. atstovas skunde nurodė, kad jo atstovaujamasis dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybės sumokėti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą iš karto. Teismas netinkamai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina M. B. teisę prašyti atidėti žalos sumokėjimą dalimis. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

M. B. bylos nagrinėjimo metu neprašė išdėstyti ar atidėti jam priteistos žalos sumokėjimą, nes nesitikėjo, kad nukentėjusiajai bus priteista tokia didelė suma.

Remdamasis CPK 284 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimo vykdymo atidėjimą ar išdėstymą, advokatas savo prašymą pagrindė tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, kaip bloga M. B. turtinė padėtis ir sveikatos būklė. Jo vidutinės mėnesinės pajamos yra itin nedidelės, šiuo metu sudaro 166,30 Eur, o asmeninių santaupų ar indėlių bankuose M. B. neturi. Nuteistajam 2015 m. spalio 12 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, M. B. negali dirbti. Taip pat didelių specialių poreikių lygis nustatytas ir nuteistojo sutuoktinei A. K. B.. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nuteistojo gaunamų pajamų vos pakanka tenkinti būtinuosius, gyvybiškai svarbius poreikius, o dėl sveikatos būklės tos išlaidos yra net didesnės, nei įprastai būtų sveiko žmogaus.

Teismas nepagrįstai vertino nuteistojo sutuoktinės gaunamas pajamas kaip nuolatinį šeimos pajamų šaltinį. Priešingai, nei nurodė teismas, nuteistojo sutuoktinė neturi jokios prievolės atlyginti M. B. nuosprendžiu priteistą žalos atlyginimą, o jos gaunamos pajamos negali būti skiriamos ieškiniui patenkinti, nes ji nėra atsakinga už savo vyro veiksmus.

Areštuotas šeimos turtas – žemės sklypai ir pastatai adresu: (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sen., butas adresu: (duomenys neskelbtini), Marijampolė, įvertinti bendra 17 761 Eur suma (pagal vidutinę rinkos kainą), M. B. priklauso nepilnai, juo disponuoja kartu su sutuoktine ir vaikais. Butas yra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, be to, vienintelė gyvenamoji vieta jam, sutuoktinei, dukrai su dviem mažamečiais vaikais. Norėdamas sumokėti visą priteistą žalos atlyginimą, M. B. turėtų parduoti visą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir minėtą butą.

Nukentėjusioji iki šiol gyvena globos įstaigoje, kuri ja visokeriopai rūpinasi. Byloje nėra duomenų, kad teismo priteista tokio dydžio žala nukentėjusiajai yra nedelsiant reikalinga, o jos sumokėjimas iš karto prisidės prie nukentėjusiosios poreikių patenkinimo, bus pagerintos gyvenimo sąlygos ir pan. Priešingai, priteistas 8 688,60 Eur žalos atlyginimas nukentėjusiajai bus labiau reikalingas sulaukus pilnametystės, kai ji pradės gyventi savarankiškai.

Nuteistojo M. B. atstovas skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: iš M. B. priteistą neturtinės žalos sumokėjimą išdėstyti penkeriems metams penkiomis dalimis, sumokant po 1 737,72 Eur (6 000 Lt) kasmet iki kovo 1 d.

Atsiliepime į nuteistojo M. B. gynėjo skundą nukentėjusiosios R. Š. atstovas pagal įstatymą VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius prašė atmesti advokato skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį.

Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinta nuteistojo M. B. turtinė padėtis, todėl prašymą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, jog gynėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti ar išdėstyti nukentėjusiajai priteistos žalos sumokėjimą dalimis. Gynėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo gaunamomis pajamomis ir sveikatos būkle, neleidžia tikėtis, kad M. B. finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti. Be to, teismui nebuvo pateikti duomenys, kurie leistų tikėtis, kad, išdėsčius civilinio ieškinio sumokėjimą dalimis, bus užtikrintas tinkamas jo patenkinimas ateityje. Gynėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su nuteistajam priklausančio nekilnojamojo turto pardavimu, yra deklaratyvūs. Ta aplinkybė, kad, išdėsčius žalos sumokėjimą, nuteistasis imsis veiksmų kuo greičiau parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, rodo, jog šio turto pardavimas bus pagrindinis šaltinis, atlyginant nukentėjusiajai priteistą žalą. Nuteistojo gynėjas skunde to neneigia. Taigi nesuprantamas prašymas išdėstyti priteistą ieškinį, juo labiau tokiam ilgam terminui. Gynėjo skundo argumentai dėl iš varžytynių parduodamo turto vertės sumažėjimo taip pat nepagrįsti. Skunde įvardintas žalos atlyginimo būdas neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros, priešingai, pažeistų nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. atstovo skundas atmetamas.

Prašydamas išdėstyti civilinio ieškinio sumokėjimą dalimis, atstovas nepagrįstai remiasi CPK 284 straipsnio nuostatomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti...“, tačiau šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, jog, vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. priteistą sumą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio priteistos sumos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Taigi dėl svarbių priežasčių nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir, pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti priteistos sumos išieškojimą išdėstyti. Antstolis įvertins nuteistojo nurodytas aplinkybes ir, esant pagrindui, dėl priteistos sumos išieškojimo išdėstymo pats kreipsis į teismą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, priteisto civilinio ieškinio priverstinio išieškojimo metu nuteistojo atstovas kreipėsi tiesiogiai į Kauno apygardos teismą, kuris, skundžiama nutartimi išnagrinėjęs gynėjo prašymą dėl civilinio ieškinio sumokėjimo išdėstymo dalimis, jo netenkino.

Tokia praktika, kai priverstinio išieškojimo metu skolininkas kreipiasi į teismą, o ne į išieškojimą vykdantį antstolį, neatitinka įstatymo nuostatų, tačiau, siekiant proceso ekonomiškumo, dėl to netikslinga naikinti teismo nutartį.

Teismo nuosprendžius, nutartis ir nutarimus baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdo antstoliai pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnis).

CPK 655 straipsnyje reglamentuoti teismo sprendimo įvykdymo būdai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendis, kuriuo M. B. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 149 straipsnio 4 dalį ir iš jo nukentėjusiajai R. Š. priteista 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti, įsiteisėjo 2015 m. balandžio 24 d.

Kauno apygardos teismas, vykdydamas 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio vykdymo, tą pačią dieną išsiuntė nukentėjusiajai R. Š. vykdomąjį raštą dėl 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti išieškojimo (5 t., 12, 15 b. l.).

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal R. Š. išduotą vykdomąjį raštą pradėta vykdyti 2015 m. gegužės 15 d.

CPK 624 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės nurodytos šio straipsnio 2 dalyje.

Iš aukštesniajam teismui antstolės S. Ž. pateiktų duomenų akivaizdu, kad per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d., kai antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, iki šiol M. B. nepaisė raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, iš jo priteistos žalos neatlygino, dėl to pradėtas nuosprendžio priverstinis vykdymas – areštuotas M. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (turto arešto aktas jam įteiktas pasirašytinai 2015 m. gegužės 29 d.). Kadangi M. B. žalos nepradėjo atlyginti, 2015 m. spalio 27 d. priimtas patvarkymas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kuriuo VĮ Registrų centras įpareigotas įvertinti nuteistojo vardu registruotą turtą – butą ir ūkio patalpą. Patvarkymas įteiktas M. B. asmeniškai 2015 m. lapkričio 3 d., tačiau nebuvo įvykdytas, nes kartu su M. B. bute Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), gyvenanti jo dukra kategoriškai atsisakė įleisti turto vertintojus ir antstolį apžiūrėti M. B. vardu registruotą butą. Dėl to antstolė kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydama išduoti leidimą įeiti į jo būstą ir ūkio patalpas. Teismas patenkino prašymą 2016 m. vasario 3 d. nutartimi.

Šios aplinkybės įrodo, kad nuteistasis sąmoningai nesilaikė antstolio raginimų geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, visiškai nedėjo pastangų, jog kitokiu būdu būtų įvykdytas teismo sprendimas, pvz. neprašė antstolio išdėstyti priteistą civilinio ieškinio sumokėjimą dalimis. Dėl to pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas (CPK 624 straipsnis).

Advokatas skunde nurodė argumentus, kodėl M. B. negali iš karto sumokėti priteisto žalos atlyginimo, tačiau jie atmetami kaip nepagrįsti.

Nuteistajam nuo nuosprendžio paskelbimo teisme dienos, t. y. 2012 m. vasario 29 d., o jis paskelbtas M. B. dalyvaujant teismo posėdyje, buvo žinomas nuosprendžio turinys ir jo vykdymo tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad nuosprendis dėl neturtinės žalos išieškojimo iš M. B. pradėtas vykdyti beveik prieš metus, tačiau nuteistasis per šį laikotarpį net nepradėjo atlyginti iš jo nukentėjusiajai priteistos žalos. Be to, byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir advokatas, kad nuteistasis kreipėsi į antstolę ir bandė suderinti žalos atlyginimo klausimą. Iš antstolės teismui pateiktų dokumentų galima spręsti, jog nuteistasis M. B. net neužsiminė apie savo sunkią materialinę padėtį ir negalėjimą sumokėti nukentėjusiajai priteistą civilinį ieškinį.

Priešingai, nei nurodė nuteistojo atstovas, jo argumentai, kad nuteistasis neteikė teismui prašymo išdėstyti civilinio ieškinio sumokėjimą, nes toks teismo sprendimas M. B. buvo netikėtas, leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nuo nuosprendžio paskelbimo dienos nukentėjusiajai priteistą žalos atlyginimą vertino kaip didelį. Ši aplinkybė bei bylos medžiaga patvirtina, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis nebūtų galėjęs iš karto sumokėti iš jo priteisto civilinio ieškinio, nerealizavęs nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalies.

Šios aukštesniojo teismo išvados nepaneigia skundo argumentai, susiję su nuosprendžio priverstinio vykdymo metu M. B. pablogėjusia sveikata ir dėl to patiriamomis didesnėmis išlaidomis.

Advokatas skunde akcentavo varžytynių grėsmę ir nuteistojo baimę netekti gyvenamosios vietos, tačiau tokie teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs.

CPK 663 straipsnyje reglamentuoti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Ši įstatymo nuostata rodo, jog nuteistasis turi teisę kreiptis su pasiūlymu į antstolį, kad būtų suderintas mokestinės prievolės įvykdymo būdas, t. y. nuteistasis turi teisę pats surasti pirkėją jam nuosavybės teise priklausančiam turtui, kad turtas būtų parduotas jam priimtina kaina, o antstolį informuoti apie tokio sandorio sudarymo galimybę. Tokią priteistos žalos atlyginimo galimybę skunde nurodė ir nuteistojo atstovas.

Jau minėta, kad nuteistasis ar jo atstovas nepateikė jokių duomenų, jog buvo informuota antstolė apie ketinimą parduoti nuteistajam nuosavybės teise priklausančius pastatus ir žemės sklypus, išskyrus butą Marijampolėje, siekiant sumokėti nukentėjusiajai priteistą žalos atlyginimą. Būtent toks nuteistojo veiksmas sustabdytų priverstinį nuosprendžio vykdymą, parduodant skolininko turtą iš varžytynių.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, nuteistojo atstovo prašymas priteistą ieškinį išdėstyti dalimis penkerių metų laikotarpiui negali būti tenkinamas.

Kita vertus, atmetami kaip nepagrįsti deklaratyvūs skundo teiginiai, kad nuosprendžio vykdymo išdėstymas iš esmės nepažeis ieškovės interesų (nukentėjusioji gyvena globos įstaigoje, kuri ja visokeriopai rūpinasi) ir leis pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyrą, atitiks teisingumo bei protingumo principus.

Priešingai, turimi duomenys rodo, kad nukentėjusioji R. Š. 2016 m. rugpjūčio 21 d. bus pilnametė, taigi turės pradėti savarankišką gyvenimą. Tuo metu jai bus reikalingos lėšos būstui įsigyti, kitiems būtiniausiems poreikiams, pradedant savarankišką gyvenimą. Beje, būtent tai skunde pripažino nuteistojo atstovas.

Nuteistojo atstovo skunde išdėstytas prašymas, įvertinus nuteistojo sąmoningą trukdymą antstolei įvykdyti teismo nuosprendį dėl žalos išieškojimo, ne tik nerodo siekio užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka teisingumo bei protingumo principų, bet reiškia kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiosios interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką, kuri neabejotinai neatitinka nukentėjusiosios interesų bei teisėtų lūkesčių gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Skundžiama nutartis savo esme yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. B. atstovo skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.