Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde (skunduose) nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo (skundų) ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose apibrėžtų ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

30. Šia Sutartimi ieškovė (rangovė) įsipareigojo: 1) pagal užsakovės (atsakovės) pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, ruožo nuo 43,630 iki 49,177 k., paprastojo remonto aprašą (toliau – Projektas), suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir užsakove (atsakove) (Sutarties 1.1 papunktis; 2) pagal užsakovės patvirtintą Projektą atlikti numatytus statybos darbus (Sutarties 1.2 papunktis); 3) parengti ir perduoti užsakovei išpildomąją dokumentaciją (taip pat skaitmeninę jos kopiją (Sutarties 1.3 papunktis).

31. Užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei (ieškovei) būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei (ieškovei) už darbus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 2 punktas).

32. Pagal Sutarties 8 punktą ieškovė turėjo pradėti vykdyti sutarties 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytus darbus per šešis mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Sutartis įsigaliojo 2019 m. lapkričio 22 d., taigi, ieškovė turėjo baigti visus darbus iki 2020 m. gegužės 22 d., o darbus, nurodytus Sutarties 1.1 papunktyje, baigti per vieną mėnesį nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Atsakovei pagal Sutarties 9 punktą iš darbų atlikimo termino išskaičiavus technologinę pertrauką, Sutarties terminas pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.

33. Sutarties 60 punkte šalys nustatė, kad ieškovė, neužbaigusi darbų Sutartyje nustatytu laiku, nesilaikiusi darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų darbų atlikimo terminų, taip pat esant Sutarties 25 punkte nurodytai situacijai (pasibaigus leidimui riboti eismą, jį atšaukus ar panaikinus, nutraukus Sutartį, rangovas neturi teisės pradėti ar tęsti pradėtų statybos darbų bei privalo sutvarkyti ir perduoti statybvietę užsakovui), įsipareigoja sumokėti atsakovei 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojamus nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovei pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą užsakovė raštu informuoja rangovę (užsakovę).

34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutarties 1.1–1.3 papunkčiuose numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., tačiau darbai faktiškai užbaigti 2021 m. birželio 11 d.

35. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo ieškovę, kad vadovaujantis Sutarties 60 punktu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pradėti skaičiuoti 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos. Rangovei už 15 kalendorinių dienų (už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 31 d.) priskaičiuota delspinigių suma yra 5 544,90 Eur (1 232 186,54 Eur be PVM x 0,03 proc. sudaro 369,66 Eur sumą už vieną kalendorinę dieną; 369,66 Eur x 15 kalendorinės dienos). Priskaičiuota delspinigių suma išskaičiuota iš rangovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje (serija 7732/2020 Nr. 68000730) nurodytos mokėtinos sumos. Atsakovė rašte taip pat nurodė, kad delspinigiai ir toliau bus skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną, kol bus atlikti visi Sutartyje numatyti darbai.

40. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti atlyginimą už atliktus darbų trūkumų pašalinimo darbus, susijusius su kelio dangos nelygumais, nurodęs, kad tai, jog darbų priėmimo metu bus matuojamas asfalto dangos storis, dangos nelygumai matuojami pagal IRI matavimo vienetus buvo aiškiai numatyta techninėje dokumentacijoje, su kuria tiekėjai susipažino ir pagal kurią teikė pasiūlymus, dėl to ieškovės argumentus, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo ieškovės pašalinti darbų trūkumus, susijusius su kelio dangos nelygumais, atmetė kaip nepagrįstus.

41. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai ar ieškovė pažeidė Sutartį ir atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei delspinigius už praleistą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti.

Dėl Sutarties pažeidimo

43. Ieškovės požiūriu, IRI matavimo vienetais atlikti matavimai neteisėtai, nes atsakovė, kaip valstybės įmonė, valstybės pavestų funkcijų vykdytoja, savo veikloje privalo vadovautis tik teisės aktais ir griežtai laikytis jų reikalavimų, tad visi skaičiavimai, matavimai, darbų perdavimai ir kitos procedūros turi būti reglamentuotos. Kadangi atsakovės naudojama IRI matavimo vienetų metodika iki šiol nėra patvirtinta, tai reiškia, kad atsakovė pažeidė teisėtumo ir formalizmo principus. IRI matavimo vienetų įrenginys yra labai netikslus ir fiksuoja skirtingus rezultatus kiekvieno pravažiavimo pro ruožą metu. Be to, 2020 m. rugpjūčio 10 d. atlikus lygumo matavimus kitu metodu, t. y. liniuotės metodu, nebuvo nustatyta jokių neleistinų nukrypimų.

44. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė Sutartimi įsipareigojo taikyti IRI matavimo vienetų metodą, sprendžiant dėl tinkamo prievolės įvykdymo.

45. Rangovė (ieškovė) Sutartimi įsipareigojo savo rizika atlikti sutartyje numatytus statybos darbus kokybiškai, pagal suderintą ir užsakovo patvirtintą projektą, laikantis galiojančių statybos darbus reglamentuojančių teisės normų, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, taisyklių, standartų, papildomų techninių sutarties sąlygų reikalavimų (Sutarties 26 punktas). Darbai – dangos nelygumai matuojami pagal IRI matavimus neturi viršyti 1,5 m/km ribinės vertės – buvo numatyti projektinėje dokumentacijoje, Pirkimo dokumentuose.

46. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnis). Techninė specifikacija yra pirkimo dokumentų dalis, todėl techninės specifikacijos nuostatos yra privalomos šalims ne tik pirkimo organizavimo, bet ir pirkimo vykdymo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Techninėje specifikacijoje numatyta, kad darbų priėmimo metu dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, neturi viršyti 1,5 m/km ribinės vertės (Techninės specifikacijos 5.5.2 papunktis); garantinio termino metu pagal IRI reikalavimus nustatytų dangos nelygumų vertės neturi viršyti ribinių verčių daugiau kaip 0,5 m/km. Tose vietose, kur viršijama, 3 m ilgio liniuote matuojamos prošvaisos išilgine kryptimi ir vertinama, ar tenkinamas Taisyklių ĮT ASFALTAS 08 75 punkte nustatytas reikalavimas (Techninės specifikacijos 5.5.3 papunktis). Nenustatyta, kad dėl techninės specifikacijos sąlygų būtų kilęs ginčas, šios techninės specifikacijos sąlygos yra nenuginčytos ir galiojančios, todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti.

48. Techninėje specifikacijoje išvardinti ir teisės aktai (galioję viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ir galiojantys ginčo metu), kurių privalo laikytis rangovas. IRI matavimo vienetų metodo taikymas numatytas Taisyklių ĮT ASFALTAS 08 76 ir 193 punktuose (Techninės specifikacijos 5.1.2.11 ir 5.5.3 papunkčiai).

49. Nustatyta, kad tai Europos Sąjungos standartizuotas metodas, taip pat kaip ir ieškovės naudotas liniuotės metodas. Kadangi šalys Sutartyje susitarė taikyti IRI matavimo vienetų metodą, sprendžiant, ar ieškovė tinkamai įvykdė prievolę, pagrįstai vadovautasi IRI matavimo vienetų metodu.

50. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kilus neaiškumui dėl tam tikrų pirkimo dokumentų nuostatų, ieškovė galėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo, patikslinimo Pirkimo sąlygų ir VPĮ nustatyta tvarka, tačiau to nedarė, o prisiėmė įsipareigojimą taikyti IRI matavimo vienetų metodą savo atliekamų darbų kokybei įvertinti.

52. Dėl ieškovės argumento, kad atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, keliami griežtesni reikalavimai vertinant sutarties dalyko formuluotę bei pareigos išversti standartus į lietuvių kalbą, pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas ginčas tik dėl sutarties tinkamo vykdymo. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl IRI matavimo vienetų metodo neteisėtumo (metodo neįtvirtinimo teisės aktuose ar standarto neperkėlimo į Lietuvos standartus, neišvertimo į lietuvių kalbą) galimai turėtų reikšmės nagrinėjant ginčą dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, bet byloje nustatyta, kad ieškovė neginčijo viešojo pirkimo sąlygų, Sutartyje sutiko taikyti IRI metodą, todėl pritartina atsakovei, kad šiuo atveju neturi reikšmės atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, statusas ar aplinkybė, kad metodo aprašas nėra oficialiai išverstas į lietuvių kalbą. Ginčas yra kilęs iš sutartinių teisinių santykių, kuriuose ieškovė ir atsakovė veikia kaip ūkio subjektai lygiais pagrindais.

53. Spręstina, kad ieškovė, kaip ir kiekvienas apdairus bei rūpestingas viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas (rangovas), galėjo ir turėjo numatyti, jog jame suformuluoti reikalavimai bus privalomai taikomi. Šios išvados nepaneigia ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovei atlikus kelio dangos nelygumo matavimus pagal liniuotės metodą buvo gauti kitokie rezultatai. Viena vertus, gautų rezultatų taikant skirtingus metodus skirtumai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė sutiko, jog darbai atlikti su trūkumais ir juos šalino. Kita vertus, nustačius neatitikimus tarp skirtingais metodais gautų rezultatų darbų kokybės įvertinimui net ir nesant ieškovės sutikimo taikytinas Sutartyje aptartas metodas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas , kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta (CK 6.39 straipsnio 1 ir 2 dalys).

54. Apibendrinus argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad IRI matavimo vienetų metodas yra neteisėtas ir todėl netaikytinas. Pagal IRI matavimo vienetų metodą įvertinti ieškovės atlikti darbai neatitiko kokybės reikalavimų, todėl spręstina, kad ieškovė pažeidė Sutartį.

Dėl momento, nuo kurio ieškovė laikoma pažeidusi prievolę

55. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutarties 1.1–1.3 papunkčiuose numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., tačiau darbai faktiškai užbaigti 2021 m. birželio 11 d.

57. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutarties vykdymo metu pati atsakovė veikė tokiu būdu, kad, viena vertus, ieškovė negalėjo vykdyti savo priešpriešinių prievolių, kita vertus, ji pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė su tokiu termino modifikavimu sutinka.

59. Savo poziciją atsakovė grindžia argumentu, kad tai, jog atsakovė tik siūlė ieškovei atlikti papildomus matavimus, jei ieškovės nuomone tuometiniai matavimai dar nebuvo tinkami, savaime nereiškia, jog atsakovė nurodė, kad neatlikus matavimų darbai nebus priimami. Ieškovė pasirinko atlikti papildomus matavimus ir sudaryti projekto B laidą savo rizika, kvestionuodama savo pačios atliktus matavimus projekto A laidoje, todėl ieškovei kyla atsakomybė dėl delspinigių nepradėjus darbų pagal patvirtintą projekto A laidą.

60. Teisėjų kolegija su atsakovės teiginiais nesutinka.. CK 6.207 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad ieškovė pagrįstai stabdė savo prievolių vykdymą, nes atsakovė nebuvo tinkamai įvykdžiusi savo priešpriešinių prievolių.

63. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus faktiškai vertino pagal paprastojo asfalto dangos remonto aprašo B laidą. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gegužės 14 d. rašte dar kartą nurodė, kad suabejojo atliktų tyrimų ir matavimų rezultatais, dėl ko teigė, jog būtina gauti faktinio techninio prižiūrėtojo patikrintus ir patvirtintus storių matavimus didesne apimtimi, gręžiant papildomus kernus ir patikrinant storius charakteringose vietose, kurie patvirtintų faktinių storių neatitikimą viešojo pirkimo metu pateiktiems duomenims ir įsitikinti esamų dangos storių neatitikimais.

64. Vykdydama atsakovės nurodymus ieškovė parengė paprastojo remonto aprašo B laidą, 2020 m. birželio 1 d. raštu ją pateikė atsakovei, kuri gavusi techninę priežiūrą atliekančios AB „Problematika“ pritarimą aprašo B laidos sprendiniams, iš esmės savo 2020 m. liepos 3 d. raštu pritarė šio projekto B laidai, ją suderino, nurodė neprieštaraujanti, kad ieškovė tęstų darbus būtent pagal aprašo B laidą, taip pat pažymėjo, kad ieškovės atliktų paprastojo dangos remonto darbų rezultatą ir apimtis vertins būtent pagal aprašo B laidos sprendinius.

65. Kadangi atsakovė nurodė, kad ieškovės atliktus darbus vertins pagal paprastojo asfalto dangos remonto aprašo B laidą ir faktiškai vertino būtent pagal šią laidą, kurią ieškovė rengė atsakovės 2020 m. gegužės 14 d. rašto pagrindu, lieka neįrodyti atsakovės teiginiai, kad ji tinkamai ir teisėtai skaičiavo delspinigius jau nuo 2020 m. balandžio 29 d. rašto, kuriuo buvo pritarta darbų vykdymui tik pagal projekto A laidą.

66. Įvertinus, kad atsakovės teiginiai, jog ji tik siūlė (bet nereikalavo) ieškovei atlikti naujus kelio dangos storių matavimus yra nepagrįsti bylos medžiaga, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė savo veiksmais prisidėjo prie Sutarties termino praleidimo, todėl spręstina, jog Sutarties vykdymo terminas prasitęsė 60 dienų laikotarpiui ir ieškovė laikytina pažeidusi prievolę nuo 2020 m. spalio 16 d.

Dėl technologinės pertraukos

68. Šalys viešojo pirkimo pardavimo sutartyje sulygo, kad rangovas įsipareigoja savo sąskaita ištaisyti bet kokius darbų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus. Rangovo pareiga savo sąskaita ištaisyti bet kokius darbų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus per užsakovo ir (ar) statinio statybos techninio prižiūrėtojo nustatytą protingą terminą. Šis įsipareigojimas nepaneigia rangovo pareigos mokėti delspinigius (Sutarties 61 punktas).

69. Pagal Sutarties 9 punktą šalys susitarė, kad į Sutarties 8 punkte nurodytą laikotarpį (rangovas darbus atlieka įsigaliojus sutarčiai ir baigia per šešis mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo, iš kurių darbus, nurodytus Sutarties 1.1 papunktyje, baigia per vieną mėnesį nuo Sutarties įsigaliojimo dienos) neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat Sutarties sustabdymo laikotarpis dėl Sutarties 12 punkte nurodytų aplinkybių. Sutarties 11 punkte šalys numatė, kad, jeigu statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpiu, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., rangovė nuspręstų vykdyti bet kokius statybos darbus ir tam yra tinkamos oro sąlygos, turi būti gautas rašytiniai statinio statybos techninio prižiūrėtojo suderinamas ir užsakovės sutikimas. Statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kurio metu rangovė, gavusi rašytinį statybos techninio prižiūrėtojo suderintą ir rašytinį užsakovės sutikimą, vykdo statybos darbus, įskaitomas į Sutarties 8 punkte nurodytą darbams užbaigti laikotarpį.

71. Sutiktina su ieškove, kad pagal šalių susitarimą technologinė pertrauka gali būti taikoma ir darbų trūkumų šalinimo laikotarpiu, tačiau tik tuo atveju, jei ji yra būtina, kai tęsti darbų objektyviai neleidžia nepalankios oro sąlygos. Technologinė pertrauka automatiškai pratęsia darbų atlikimo laikotarpį tik jei ji patenka į sutartą Sutarties vykdymo terminą. Tačiau tuo atveju, kai rangovas pažeidžia prievolę laiku atlikti darbus ir šie darbų trūkumai nustatomi esant pakankamai laiko darbų trūkumams pašalinti iki technologinės pertraukos pradžios (gruodžio 15 d.), nėra pagrindo išvadai kad delsimas atlikti darbus iki šio termino suteikia teisę rangovui nemokėti netesybų už technologinės pertraukos laikotarpį.

72. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad technologinė pertrauka automatiškai nereiškia, kad darbai visais atvejais turi būti stabdomi ir (ar) juos draudžiama atlikti gruodžio 15 – kovo 15 dienomis, jeigu, pavyzdžiui, yra palankios meteorologinės sąlygos tokių darbų atlikimui. Pavyzdžiui, Sutarties 10 punkte numatyta, kad statybos darbų sustabdymo laikotarpis netaikomas rangovo įsipareigojimams, numatytiems Sutarties 1.1 ir 1.3 papunkčiuose (t. y. susijusiems su remonto aprašo, išpildomosios dokumentacijos parengimu), taip pat darbų pakeitimų rengimui, derinimui, leidimų gavimui, statybvietės priežiūros darbams, nuolatinės priežiūros darbams (paslaugoms). Sutarties 11 punktas numato ir fizinių (realių) statybos rangos darbų atlikimo nurodytu laikotarpiu galimybę, jei rangovas nuspręstų tą daryti esant tinkamoms oro sąlygoms – tokiu atveju toks darbų vykdymo laikotarpis jau įeina bei įskaitomas į Sutarties 8 punkte nurodytą darbams atlikti skirtą bendrą 6 mėnesių laikotarpį.

73. Įvertinus aplinkybę, kad šalių Sutartis numatė, kad visi darbai turi būti atlikti per 6 mėnesių terminą, ieškovei nepateikus įrodymų, kad objektyviai nebuvo galima nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., kada atsakovė atliko kelio dangos nelygumų bandymus ir nustatė trūkumus, iki technologinės pertraukos pradžios gruodžio 15 d. (beveik per 4 mėnesius) tų trūkumų ištaisyti, spręstina, kad ieškovė nepaneigė, kad visi darbų trūkumai galėjo būti ištaisyti iki kitos technologinės pertraukos ir todėl jos laikotarpis neišskaitomas iš delspinigių mokėjimo laikotarpio.

Dėl ieškinio senaties skaičiavimo ir įskaitymo teisėtumo

74. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

75. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, kad: jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (5 dalis).

76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 200/2013).

77. Sutarties 60 punkte numatyta, kad rangovė, neužbaigusi darbų Sutartyje numatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat Sutarties 25 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovei pagal Sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą užsakovė raštu informuoja rangovę. Šalys Sutarties 53 punkte taip pat susitarė, kad užsakovė turi teisę be atskiro išankstinio rangovės įspėjimo sulaikyti ir (ar) išskaičiuoti iš rangovei pagal šią Sutartį mokėtinų sumų visas ir bet kokias nuostolių kompensavimo ir (ar) netesybų (delspinigių, baudų) sumas, rangovo mokėtinas užsakovei, t. y. užsakovei vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą dėl atitinkamos sumos. Apie atliktą įskaitymą užsakovė raštu informuoja rangovę.

78. Apibendrinus aptartą reguliavimą, pažymėtina, kad sprendžiant dėl įskaitymų teisėtumo nagrinėjamoje byloje, turi būti nustatytos bendrosios įskaitymų galiojimo sąlygos bei aplinkybė, kad jie buvo atlikti nepraleidus 6 mėnesių ieškinio senaties termino. Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo ir priešpriešinių reikalavimų galiojimo, svarbu nustatyti, kada įskaitymai buvo atlikti.

79. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. 2021 m. rugsėjo 28 d. įskaitymo metu atsakovė neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės dėl praleistos ieškinio senaties, todėl negalėjo atlikti įskaitymo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pranešimą apie įskaitymą prilygino įskaitymui, kaip sandoriui, todėl padarė neteisingas išvadas ir dėl ieškinio senaties skaičiavimo pabaigos.

80. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovei už vėlavimą atlikti darbus apskaičiavo delspinigius ir juos išskaičiavo iš ieškovei mokėtinų sumų nepraleidusi ieškinio senaties termino 2020 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. liepos 26 d. raštais.

81. Ieškovės teigimu, atsakovė įskaitymą atliko 2021 m. rugsėjo 28 d., kai atsakovė AB Luminor banko mokėjimo pavedimu sumokėjo į ieškovės banko sąskaitą mažesnę pinigų sumą už ieškovės atliktus darbus (sumažinta pavedimo suma išskaičiuotu delspinigių dydžiu), todėl nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

82. Nurodo, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymų, nes atsakovės raštų pateikimo apie įskaitymo atlikimą metu neegzistavo priešpriešiniai reikalavimai, kuriuos buvo galima įskaityti. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus konstatavęs, kad ieškovė buvo pažeidusi sutarties įvykdymo terminą ir atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, todėl įskaitymo metu galiojo priešpriešiniai šalių reikalavimai, o Sutarties 53 punkte susitarė, kad pranešimas apie atliktą įskaitymą turi būti atliktas raštu, kas ir buvo padaryta atitinkamais atsakovės raštais.

83. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą (serija 7732/2020 Nr. 68000730), kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 217 688,53 Eur sumą. Atsakovė šią sąskaitą apmokėjo 2020 spalio 6 d. mokėjimo nurodymu, sumokėdama 5 544,90 Eur mažesnę pinigų sumą. 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei 379 614 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą (serija 7732/2021 Nr. 6800571). Atsakovė šią sąskaitą apmokėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu, sumokėdama 97 220,58 Eur mažesnę pinigų sumą.

84. Ieškovės vertinimu, įskaitymai atlikti nurodytų mokėjimo nurodymų datomis, nes buvo sumokėta mažesnė nei sąskaitose faktūrose nurodyta kaina (sumažinta delspinigių suma).

85. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad įskaitymas buvo atliktas tuo momentu, kai atsakovė raštu pranešė ieškovei apie priskaičiuotus delspinigius ir jų sumos įskaitymą į mokėtiną darbų kainą 2020 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. liepos 26 d. raštais. Įskaitymas yra tik nuo įskaitymą atliekančio kreditoriaus valios priklausantis aktas ir nėra siejamas su pinigų likučio, likusio po įskaitymo, sumokėjimo momentu. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos, viena iš kurių yra tai, kad prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius. Kadangi įstatymas nenumato jokių papildomų, nei ankščiau aptartosios, įskaitymo sąlygų, toks aiškinimas, kaip siūlo ieškovė, nepagrįstai ribotų įskaitymo sandorio sudarymo sąlygas.

86. Dėl ieškovės priešpriešinio reikalavimo galiojimo įskaitymų atlikimo metu pažymėtina, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė įskaitymo metu neturėjo priešpriešinio reikalavimo, kuris galėjo būti įskaitytas.

87. Ieškovės reikalavimo sumokėti darbų kainą galiojimo negalima sieti vien su PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentu, nes atsakovė turėjo prievolę apmokėti ieškovei darbų kainą (1 490 945,71 Eur su PVM) pagal Sutartį (Sutarties 42–47 punktai). Nors ieškovė teisingai nurodo, kad PVM sąskaita faktūra (serija 7732/2020 Nr. 68000730), išrašyta 2020 m. rugpjūčio 31 d. , kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (217 688,53 Eur), buvo apmokėta 2020 m. spalio 6 d., iš šio mokėjimo sulaikant tik 5 544,90 Eur, tačiau įvertinus aplinkybę, kad visi Sutarties, kurios kaina 1 490 945,71 Eur su PVM, darbai, nors ir su trūkumais, buvo baigti iki raštų apie įskaitymą įteikimo ieškovei, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neturėjo pakankamo dydžio piniginio reikalavimo (didesnio nei likusi nesumokėta darbų kaina pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės sąskaitą faktūrą), kuris galėtų būti įskaitytas 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. liepos 26 d. įskaitymais. Šią aplinkybę pagrindžia ir faktas, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą (serija 7732/2021 Nr. 6800571) 379 614 Eur suma 2021 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu.

89. Sprendžiant, ar atsakovė įskaitymų datoms turėjo priešpriešinį reikalavimą ieškovei delspinigių forma, reikia nustatyti, ar kiekvieno įskaitymo metu atsakovė turėjo reikalavimo teisę į delspinigių sumą, kurią įskaitė, ir ar šiai sumai išreikalauti nebuvo suėjęs ieškinio senaties terminas.

90. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pažeidė Sutarties įvykdymo terminą tik 2020 m. spalio 16 d., nuo šios datos kilo jos prievolė mokėti delspinigius. Ginčijamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas 2020 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. liepos 26 d. raštais. Pirmuoju raštu atsakovė įskaitė 5 544,90 Eur, antruoju raštu – 42 880,56 Eur, trečiuoju raštu – 21 809,94 Eur, ketvirtuoju raštu – 30 312,12 Eur. Iš viso už vėlavimą atlikti visus Sutarties darbus laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. birželio 11 d. (278 kalendorinės dienos) pritaikytų delspinigių suma sudarė 102 765,48 Eur, kuri buvo išskaičiuota iš rangovei mokėtinų sumų.

91. 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo įskaityti delspinigiai už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 31 d. Pažymėtina, kad atliekant 2020 m. rugsėjo 3 d. įskaitymą ir iš dalies 2021 m. sausio 12 d. (už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 15 d.), atsakovė dar neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę, nes Sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas atsakovės veiksmais ir nebuvo faktiškai pasibaigęs. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įskaitymus pripažino neteisėtais.

92. Toliau pasisakytina dėl ieškovei apskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2021 m. birželio 11 d. Atsakovė ieškovei delspinigius apskaičiavo 2021 m. sausio 12 d. raštu už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (77 kalendorinės dienos) 28 463,82 Eur; 2021 m. kovo 18 d. raštu – už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. (59 kalendorinės dienos) 21 809,94 Eur ir 2021 m. liepos 26 d. raštu už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 11 d. (42 kalendorinės dienos) 15 525,72 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. liepos 26 d. rašte nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. už 236 kalendorines dienas iš rangovei mokėtinų sumų jau išskaičiuota 87 239,76 Eur, o tai reiškia, kad buvo apskaičiuoti delspinigiai ir už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.

93. Įvertinus aptartą reguliavimą ir teismų praktiką, spręstina, kad aplinkybė, ar buvo praleisti ieškinio senaties terminai kiekvienam iš likusių trijų įskaitymų, nustatytini taip: pirmajam įskaitymui – apskaičiavus dienų skaičių, praėjusį nuo Sutarties įvykdymo termino (2020 m. spalio 15 d.) iki pranešimo apie įskaitymą. Kitiems dvejiems įskaitymams atitinkamai ieškinio senaties terminas nustatytinas nuo prieš tai buvusio paskutinio įskaitymo datos, o nuo jos priskaičiuojamas šešių mėnesių terminas kitam įskaitymui atlikti, bet ne ilgiau, kaip iki Sutarties faktinio įvykdymo datos.

94. 2021 m. sausio 12 d. įskaitymo metu ieškovės prievolė buvo pradelsta 77 dienas (nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), taigi, įskaitant šį reikalavimą ieškinio senaties terminas dar nebuvo praleistas.

95. 2021 m. kovo 18 d. įskaitymui ieškinio senaties terminas prasidėjo 2021 m. sausio 13 d., taigi, atlikus įskaitymą po dviejų mėnesių po ieškinio senaties termino pradžios, akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui nebuvo praleistas.

96. 2021 m. liepos 26 d. raštu įskaitymui ieškinio senaties terminas prasidėjo 2021 m. kovo 18 d., todėl atlikus įskaitymą po 4 mėnesių, nėra pagrindo teigti, kad ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui nebuvo praleistas.

97. Dėl aptartų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė savo reikalavimus ieškovei 2021 m. sausio 12 d. (už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), 2021 m. kovo 18 d. (už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.) ir 2021 m. liepos 26 d. (už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 11 d.) įskaitė nepraleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties termino.

98. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies visus atsakovės raštais atliktus įskaitymus dalyje dėl 22 179,60 Eur pripažino neteisėtais, todėl pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje tikslintinos. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad egzistuoja pagrindas pripažinti 2020 m. rugsėjo 3 d. įskaitymą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (15 dienų, 5 544,90 Eur) negaliojančiu ir 2021 m. sausio 12 d. įskaitymą iš dalies negaliojančiu už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 15 d. (39 dienų, 16 634,7 Eur suma), tačiau įskaitymai 80 585,88 Eur sumai (77 dienų, 28 463,82 Eur) pagal 2021 m. sausio 12 d. (laikotarpis nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir 2021 m. kovo 18 d. įskaitymas (59 dienos 21 809,94 Eur) ir 2021 m. liepos 26 d. įskaitymas (88 dienas 30 312,12 Eur) paliktini galioti.

Dėl delspinigių dydžio pagrįstumo

99. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad delspinigių dydis (0,03 proc.) yra neproporcingai didelis. Be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad delspinigių dydis negali būti mažinamas.

100. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo yra galimas, o netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimas, išskyrus išimtines situacijas, neturėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas ir (ar) nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad delspinigių dydžio mažinimas po sutarties pasirašymo reikštų pamatinių viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnyje, tokių kaip tiekėjų lygiateisiškumo, pažeidimą.

101. Netesybos gali būti mažinamos, kai jos yra neprotingai didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybos mažinamos įvertinus jų santykį su kreditoriaus realiai patirtu nuostoliu, taip pat kai neprotingas, kreditoriaus galimus nuostolius ženkliai viršijantis, dydis yra akivaizdus.

102. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-7-304/2007; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinė byla Nr. e3K- 3- 95-313/2020, 51 punktas). Taigi, vienas esminių netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

103. Pagal aptartą kasacinio teismo praktiką darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė turėjo įrodinėti savo realiai patirtus nuostolius, tam kad pagrįstų netesybų dydį.

104. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, taigi, jos mažintinos, kai yra aiškiai per didelės. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodo konkrečių teismų praktikos pavyzdžių, kad 0,03 delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per didelė. Priešingai, teismų praktikoje 0,05 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nepripažįstama akivaizdžiai per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K- 3-95-313/2020, 52 punktas).

105. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visa Sutarties kaina nustatyta viešojo pirkimo metu buvo 1 490 945,71 Eur su PVM, ieškovė vėlavo atlikti darbus 218 dienų. Įvertinus Sutarties kainą ir termino praleidimo trukmę, spręstina, kad 80 585,88 Eur nėra neproporcingai didelė netesybų suma ir todėl nemažintina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

106. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai skundžiamu sprendimu ieškinio dalį atmetė, o apeliančių apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau įvertinus nutarties 98 punkte nurodytus motyvus pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis keistina jog egzistuoja pagrindas pripažinti 2020 m. rugsėjo 3 d. įskaitymą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir iš dalies 2021 m. sausio 12 d. už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 15 d., tačiau neegzistuoja sąlygos atsakovės įskaitymus 80 585,88 Eur delspinigių sumai iš dalies pagal 2021 m. sausio 12 d. raštą (už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) bei pagal 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. liepos 26 d. raštus pripažinti negaliojančiais.

107. Atsakovė ir ieškovė pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 132,56 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 943,80 Eur išlaidas, taip pat sumokėjo 514 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 2 890 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 228,30 Eur išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinę nutartį, sprendžia, kad apeliančių bylinėjimosi išlaidos patirtos už apeliacinių skundų parengimą nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

108. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 679,30 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma sudaro 2 183,09 Eur (1 679,30 x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad apeliančių apeliaciniai skundai yra atmesti, į apeliančių apeliaciniuose skunduose keltų apeliacinių skundų argumentų sudėtingumą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 091,54 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą), atsakovei iš ieškovės priteistina 943,80 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinio skundo parengimą. Siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, atlikus ginčo šalių tarpusavio reikalavimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, įskaitymą, galutinai iš ieškovei iš atsakovės priteistina 147,74 Eur (1 091,54 – 943,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

„Ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) atliktus 2020 m. rugsėjo 3 d. ir iš dalies 2021 m. sausio 12 d., už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. d. iki 2020 m. spalio 15 d., raštais priešpriešinių reikalavimų įskaitymus dalyje dėl 22 179,60 Eur neteisėtais.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 22 179,60 Eur (dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt centų) skolos už atliktus darbus, 644,68 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) palūkanų, 8 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos (22 824,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 2 744,40 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) iš valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 147,74 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.