Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-185-330/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-23
Bylos Nr.: e2A-185-330/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“
Atsakovas: valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės ,,Sweco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Atamis“

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“, atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Sweco Lietuva“ prisidėjimą prie akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“ bei uždaroji akcinė bendrovė „Atamis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės atliktus įskaitymus ir juos panaikinti; 2) priteisti iš atsakovės 90 345,58 Eur už atliktus darbus pagal 2018 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. S-302 ir sutartį Nr. S-303; 3) priteisti iš atsakovės 4 989,60 Eur dydžio palūkanas už vėlavimą atsiskaityti; 4) priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 28 d. paskelbė tarptautinės vertės keturių dalių atvirą konkursą „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Ieškovė laimėjo pirkimo konkurso trečią ir ketvirtą dalis, todėl 2018 m. gegužės 30 d. su atsakove sudarė rangos sutartis Nr. S-302 ir Nr. S-303. Ieškovė pažymėjo, kad abiejų sudarytų sutarčių tekstai iš esmės yra tapatūs.

3. Ieškovė paaiškino, kad sutartimi Nr. S-302 ji įsipareigojo: 1) pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją parengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3315 Birštonas–Puzonys ruožo nuo 6,413 iki 10,979 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove; 2) pagal atliktą ekspertizę ir atsakovės patvirtintą projektą atlikti numatytus statybos darbus; 3) atlikti projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu; 4) parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinius matavimus, parengti VĮ Registrų centre užregistruoto statinio, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinių matavimų bylą, pateikti ją VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai; 5) įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

4. Ieškovės aiškinimu, sutartimi Nr. S-303 ji įsipareigojo: 1) pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 1913 Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis ruožo nuo 11,0 iki 13,621 km, Nr. 3313 Liepalotas–Ašminta–Pakuonis ruožo nuo 3,693 iki 11,085 km ir Nr. 1941 Vainatrakis–Margininkai ruožo nuo 0,00 iki 1,987 km kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove; 2) pagal atliktas ekspertizes ir atsakovės patvirtintus projektus atlikti numatytus statybos darbus; 3) atlikti projektų vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu; 4) parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinius matavimus, parengti VĮ Registrų centre užregistruoto statinio, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinių matavimų bylą, pateikti ją VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai; 5) įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Šalies argumentai

5. Ieškovės teigimu, sutartyse Nr. S-302 ir S-303 numatytus projektavimo darbus atliko UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Atamis“ pagal su ieškove sudarytas projektavimo darbų rangos sutartis. Ieškovė akcentavo, kad jai tinkamai vykdant sutartis, atsakovė vienašališkai nusprendė nesumokėti 90 345,58 Eur už darbus. Atsakovė nurodė tokius nemokėjimo pagrindus: įskaitymas 33 876,11 Eur delspinigių dėl pradelsto projektavimo darbų atlikimo termino pagal sutartį Nr. S-302 ir įskaitymas 56 469,11 Eur delspinigių dėl pradelsto projektavimo darbų atlikimo termino pagal sutartį Nr. S-303.

6. Ieškovė nesutinka su atsakovės vienašališkai atliktais delspinigių įskaitymais ir nemokėjimu už atliktus darbus. Ieškovės vertinimu, jos su atsakove sudarytos sutartys yra mišraus pobūdžio ir jose numatytos prievolės yra dalomosios, todėl nustačius pagrindą, delspinigiai galėtų būti skaičiuojami nuo kiekvieno kelio ruožo laiku neužbaigtų projektavimo darbų vertės, o ne nuo visos kiekvieno kelio ruožo kainos. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės atlikti įskaitymai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl pripažintini nepagrįstu atsakovės praturtėjimu. Kadangi atsakovė neturėjo galiojančios, vykdytinos ir apibrėžtos prievolės ieškovės atžvilgiu, nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų atlikti įskaitymą.

7. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad egzistavo sąlygos taikyti ieškovei civilinę atsakomybę ir nėra pagrindo ją atleisti nuo atsakomybės, ieškovė prašė mažinti netesybų dydį remiantis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrindė taikyto delspinigių skaičiavimo, atsakovė yra pati atsakinga dėl didžiosios dalies projektavimo darbų vėlavimo, dėl šių darbų atlikimo termino pradelsimo atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, jos apskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli, ypač vertinant tai, kad ieškovė darbus pagal sutartis atliko tinkamai, nepraleidusi galutinio darbų atlikimo termino. Be to, atsakovė atliko įskaitymus, kai jau buvo suėjęs sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas dėl dalies delspinigių (paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d. dėl kelio ruožų Nr. 3315, Nr. 1913, Nr. 3313, Nr. 1941 remonto projektavimo darbų uždelsimo).

Šalies argumentai

8. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Be kita ko, atsakovė ieškinio reikalavimui dėl atliktų įskaitymų prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinys teisme gautas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo atsakovės raštų, kuriais ieškovė buvo informuota apie priskaičiuotus delspinigius ir atliktus jų įskaitymus. Atsikirsdama į ieškovės poziciją, kad daliai įskaitytų delspinigių taikytinas senaties terminas, atsakovė pabrėžė, kad ieškovė nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią sieja su atlikta finansine operacija (daliniu mokėjimu ieškovei). Atsakovės nuomone, ji savo reikalavimą dėl delspinigių ieškovei pareiškė nepraleidusi ieškinio senaties termino – nors reikalavimas dėl delspinigių pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo (2018 m. lapkričio 13 d.), tačiau nepraėjus šešiems mėnesiams nuo tinkamo prievolių įvykdymo (prievolės buvo įvykdytos per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. kovo 17 d.).Visgi, teismui nustačius, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą delspinigių taikymui, ji prašė atnaujinti šį terminą.

9. Atsakovė sutiko, kad ginčo sutartys yra mišraus pobūdžio, tai yra sutartimis ieškovė įsipareigojo parengti sutartyse apibrėžtų statybos objektų techninius darbo projektus (projektavimo darbų ranga) ir pagal parengtus projektus atlikti numatytus statybos darbus (statybos darbų ranga), tačiau prieštaravo ieškovės argumentams dėl prievolių dalumo. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė nesilaikė viešojo pirkimo dokumentų techninėse specifikacijose aprašytos projektavimo etapo eigos terminų. Pasak atsakovės, remiantis ginčo sutarčių 60 punkto nuostata, ji (atsakovė) turėjo teisę ieškovei taikyti delspinigius nuo sutartyje numatyto termino darbams, nurodytiems sutarčių 1.1 papunkčiuose, atlikti pabaigos iki faktinio šių darbų pabaigimo dienos.

10. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė pažeidė sutartis, nes praleido techninių darbo projektų parengimo terminus, todėl atsakovė turėjo teisę skaičiuoti ieškovei delspinigius taip, kaip tai aptarta sutartyse, ir išskaityti šiuos delspinigius iš ieškovei mokėtinų sumų. Be to, atsakovė akcentavo, kad ieškovė nuo pat pradžių pažeidinėjo šalių sudarytose sutartyse nustatytus įsipareigojimų vykdymo terminus, ignoravo atsakovės projekto koordinatoriaus bei Kelių ir kelio statinių koordinavimo komisijos (toliau – Komisijos) teikiamas pastabas, teikė projektinę dokumentaciją su didelės apimties ir gausiais trūkumais, vėliau visų jų nepašalindavo arba, šalindama vienus trūkumus, pateikdavo pataisytus projektus su naujais trūkumais.

11. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad pranešimų apie delspinigių įskaitymą pateikimo metu egzistavo visos būtinosios įskaitymo sąlygos, todėl nėra pagrindo įskaitymų pripažinti negaliojančiais. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės argumentais dėl netesybų mažinimo, kadangi: 1) ieškovė yra patirties turintis privatus verslo subjektas, sudaręs ne vieną viešojo pirkimo sutartį, o atsakovė yra komercinės veiklos nevykdanti biudžetinė įstaiga; 2) sutartys su ieškove sudarytos vykdant viešojo pirkimo procedūras; 3) susitarimas skaičiuoti delspinigius nuo neužbaigto objekto kainos, o ne nuo kiekvieno neužbaigto objekto etapo vertės, skirtas skatinti rangovą vykdyti prievolę, o netesybų sumažinimas neatitiktų tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų; 4) atsakovė laikėsi principo sutartis vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu ir netesybas ieškovei taikė tik įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes; 5) ieškovė žymiai viršijo sutartyse numatytą penkių mėnesių terminą rengdama kelių ruožų Nr. 3315, Nr. 1913, Nr. 3313 ir Nr. 1941 projektus; 6) lyginant su neužbaigtų objektų kaina, netesybos yra nedidelės; 7) atsakovė neturėjo teisės netaikyti sutartyse nustatytų netesybų; 8) ieškovė nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti, kad sutarčių vykdymo metu 0,03 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitikę rinkoje taikytų netesybų normų; 9) pati ieškovė pateikė duomenis, kad sudarydama sutartis su trečiaisiais asmenimis ji nustatė kur kas didesnius 0,2 proc. dydžio delspinigius.

Šalies argumentai

12. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Sweco Lietuva“ palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus bei nurodė, kad atsakovės pozicija dėl atlikto tariamai vienarūšių prievolių įskaitymo yra visiškai nepagrįsta. UAB „Sweco Lietuva“ įsitikinimu, atsakovė pati pradėjo netinkamai vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus (jų nevykdė). Be to, UAB „Sweco Lietuva“ palaikė ieškovės nuostatą, kad sistemiškai vertinant ginčo sutartis, jų 60 punkte numatyti delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo neatliktų projektavimo darbų kainos. Trečiojo asmens UAB „Sweco Lietuva“ nuomone, atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti ieškovei reikalavimą dėl netesybų taikymo ir (ar) vienašališkai atlikti ieškovės ginčijamus įskaitymus. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovė būtų ieškovei pateikusi pareiškimą dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo – byloje yra tik duomenys, kad atsakovė informavo ieškovę apie ketinimą taikyti įskaitymą. UAB „Sweco Lietuva“ pabrėžė, kad nėra pagrindo atnaujinti atsakovės praleistą ieškinio senaties terminą delspinigių taikymui. UAB „Sweco Lietuva“ pažymėjo ir tai, kad ieškovės inicijuota byla prieš atsakovę nėra vienintelė, dėl atsakovės veiksmų (nepagrįsto netesybų skaičiavimo ir jų įskaitymo) teismuose yra pareikšta kitų identiškų arba panašių reikalavimų.

13. Trečiasis asmuo UAB „Atamis“ su ieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti ir priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Atamis“ atkreipė dėmesį į tai, kad sutartyje Nr. S-303 ydingai apibrėžti sutarties vykdymo terminai, tai yra pagal sutartį ieškovė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą ir pagal jį atlikti statybos rangos darbus per numatytą bendrą 13 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo, tačiau lygiagrečiai šie etapai buvo detalizuoti, nurodant, kad techninis darbo projektas parengiamas per 5 mėnesius, o statybos rangos darbai atliekami per 8 mėnesius nuo projekto patvirtinimo. Trečiasis asmuo UAB „Atamis“ akcentavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė laiku įvykdė sutartį ir nepažeidė bendro sutartyje numatyto 13 mėnesių termino. UAB „Atamis“ tvirtinimu, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius, nes sutarties galutinis tikslas – kelio suremontavimas – buvo pasiektas laiku, nepažeidus galutinio termino. Trečiasis asmuo UAB „Atamis“ pabrėžė, kad priešingu atveju už tą patį pažeidimą galėtų būti taikomos dvigubos netesybos – pavyzdžiui, kai tarpinio termino pažeidimas lemtų galutinio termino pažeidimą, delspinigiai būtų skaičiuojami ir už tarpinio termino pažeidimą, ir už galutinio termino pažeidimą. Tuo atveju, jei teismas sutiktų su ieškovės argumentais, kad ginčo sutartys yra mišrios ir jose numatytos ieškovės prievolės yra dalomosios, delspinigiai ieškovei galėtų būti skaičiuojami nuo kiekvieno kelio ruožo laiku neužbaigtų projektavimo darbų vertės. UAB „Atamis“ vertinimu, atsižvelgiant į pažeidimo padarinius atsakovės taikytos netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės. Be to, atsakovė pripažino, jog dėl projektų rengimo darbų vėlavimo ji taip pat yra atsakinga, o nesant galimybės nustatyti, kiek ir kuris atsakovės delsimas padarė įtakos projektuotojo vėlavimui (matematinis skaičiavimas negalimas, nes neatskleidžia tikrosios situacijos), kaltė dėl termino praleidimo turėtų būti pripažinta abipuse ir abi šalys atleidžiamos nuo civilinės atsakomybės arba civilinė atsakomybė netaikoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės AB „Kauno tiltai“ ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais ieškovės atliktus delspinigių įskaitymus, viršijančius 7 931,64 Eur sumą, priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 82 413,94 skolą, 4 989,60 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 30 d. sudarė sutartis Nr. S-302 ir Nr. S-303, pagal kurias ieškovė AB „Kauno tiltai“ įsipareigojo atlikti sutartyse įvardytų kelių ruožų kapitalinio remonto darbus (pagal atliktą ekspertizę ir atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintą projektą atlikti numatytus statybos darbus), atlikti projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų metu, parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame vykdomi statybos darbai, kadastrinių matavimų bylą bei pateikti ją VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai, įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Abiejose sutartyse numatytus kapitalinio remonto darbų techninius projektus ieškovė įsipareigojo parengti per 5 mėnesius nuo sutarčių įsigaliojimo dienos.

16. Teismo sprendime nurodoma, kad ieškovė ir atsakovė taip pat susitarė, jog ieškovė, neužbaigusi darbų sutartyse nurodytais terminais, nesilaikiusi darbų etapų atlikimo terminų, įsipareigoja mokėti atsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos.

17. Teismas pažymėjo, kad bylos šalys neginčija faktinių aplinkybių, jog techninio projekto parengimo darbai pagal aukščiau nurodytas sutartis buvo atlikti praleidus sutartyse nurodytus šių darbų atlikimo terminus, tačiau šalys skirtingai aiškina darbų vėlavimo priežastis. Ieškovė nurodė, kad projektavimo darbai vėlavo dėl to, kad atsakovė ne laiku atliko savo sutartines pareigas, o atsakovės teigimu, darbų vėlavimo priežastimi yra ieškovės netinkamas sutarčių vykdymas.

18. Teismas nustatė, kad ginčo sutartimis buvo susitarta dėl tokios jų vykdymo tvarkos: atsakovė įsipareigojo atlikti projekto ekspertizę per 15 darbo dienų nuo ieškovės prašymo atlikti ekspertizę dienos, o nuo teigiamo ekspertizės akto gavimo – per 5 darbo dienas patvirtinti projektą (sutarčių 22 p.); ieškovė per 10 darbo dienų turėjo pataisyti projektą pagal ekspertizės pastabas (sutarčių 23 p.); atsakovė per 5 darbo dienas turėjo atlikti kitus veiksmus, susijusius su sutarties vykdymu (sutarčių 56.1 p.). Sutarčių dalimi esančios Techninės specifikacijos 13 punkte nurodyta, kad ieškovė turi pateikti atsakovei pirminius sprendinius po 8 savaičių nuo sutarties pasirašymo dienos. Projekto koordinatorius pateikia pastabas per ne ilgesnį nei 5 darbo dienų terminą po rangovo kreipimosi į užsakovą. Projekto koordinatoriui pateikus pastabas, pirminiai sprendiniai pataisomi per 5 darbo dienas. Komisijai pateikus pastabas, projektas pataisomas per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą. Komisijos protokolas surašomas per 3 darbo dienas (Techninės specifikacijos 13 punktas).

19. Vertindamas bylos duomenis dėl kelio Nr. 3315 ruožo nuo 6,413 km iki 10,979 km remonto teismas padarė išvadą, kad projekto patvirtinimas dėl atsakovės veiksmų užsitęsė 38 kalendorines dienas, o dėl ieškovės veiksmų – 45 kalendorines dienas. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad dėl likusio ieškovei priskirto vėlavimo (109-45=64 k.d.), kuris nurodytas atsakovės 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. (7.2E)2E-4041, atsakomybė tektų būtent ieškovei. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė yra atsakinga už minėto kelio ruožo remonto darbų projekto patvirtinimo vėlavimo dalį, trukusią 64 kalendorines dienas.

20. Vertindamas bylos duomenis dėl kelio Nr. 1941 ruožo nuo 0,00 km iki 1,987 km remonto teismas padarė išvadą, kad projekto patvirtinimas dėl atsakovės veiksmų užsitęsė 57 kalendorines dienas, tuo tarpu dėl ieškovės veiksmų – 27 kalendorines dienas. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad dėl likusio ieškovei priskirto vėlavimo (106-27=79 k. d.), kuris nurodytas atsakovės 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. (7.2E)2E-4042, atsakinga yra būtent ieškovė. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė yra atsakinga už projekto patvirtinimo vėlavimo dalį, trukusią 79 kalendorines dienas.

21. Vertindamas bylos duomenis dėl kelio Nr. 3313 ruožo nuo 3,693 km iki 11,085 km remonto teismas padarė išvadą. kad projekto patvirtinimas dėl atsakovės veiksmų užsitęsė 10 kalendorių dienų, o dėl ieškovės veiksmų – 28 kalendorines dienas. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad dėl likusio ieškovei priskirto vėlavimo (65-28=37 k. d.), kuris nurodytas atsakovės 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. (7.2E)2E-4042, atsakinga yra būtent ieškovė. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė yra atsakinga už projekto patvirtinimo vėlavimo dalį, trukusią 37 kalendorines dienas.

22. Vertindamas bylos duomenis dėl kelio Nr. 1913 ruožo nuo 11,00 iki 13,621 km remonto teismas padarė išvadą, kad projekto patvirtinimas dėl atsakovės veiksmų užsitęsė 17 kalendorinių dienų, o dėl ieškovės veiksmų – 28 kalendorines dienas. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad dėl likusio ieškovei priskirto vėlavimo (66-28=38 k. d.), kuris nurodytas atsakovės 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. (7.2E)2E-4042, atsakinga yra būtent ieškovė. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė yra atsakinga už projekto patvirtinimo vėlavimo dalį, trukusią 38 kalendorines dienas.

23. Spręsdamas, ar pagal sutartis delspinigiai skaičiuotini nuo visos konkretaus kelio ruožo darbų kainos, ar tik nuo pavėluotų atlikti darbų vertės, teismas pažymėjo, kad aiškinantis šalių sudarytų sutarčių esmę ir turinį bei sutartimis siekiamus tikslus, visų pirma turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 6.193 – 6.195 straipsniuose. Sistemiškai vertindamas sutarčių nuostatas teismas padarė išvadą, kad sutarčių 1 punkte išvardinti darbai ir paslaugos yra apibrėžiami ne kaip atskiri sutarties objektai, o kaip darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo etapai. Ieškovė įsipareigojo atlikti kelio ruožų statybos remonto darbus, tad sutarties prasme objektais yra įvardijami būtent ieškovės turimi remontuoti kelio ruožai, o ne atskiri atliktini darbai. Spendime pažymėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas analogiškoje situacijoje yra konstatavęs, jog skaičiuojant netesybas tik nuo pradelstų projektavimo darbų vertės, būtų pažeista ne tik sutartyje išdėstyta šalių valia dėl civilinės atsakomybės taikymo, bet ir rangovės bei užsakovės interesų pusiausvyra, nes netesybos iš esmės neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei praleidus nustatytą darbų įvykdymo terminą, netesybos pagal ginčo sutarčių 60 punktą turi būti skaičiuojamos ne nuo atskirų pradelstų atlikti darbų vertės, tačiau nuo visos neužbaigto objekto, tai yra kelio ruožo kainos, todėl atsakovė pagrįstai delspinigius skaičiavo nuo visų sutartyse numatytų darbų kainos.

24. Teismas konstatavo, kad atsakovė neteisingai suskaičiavo netesybų dydį bei netinkamai nustatė laikotarpius, už kuriuos taikė netesybas. Byloje nustatyta, kad pagal sutartį Nr. S-302 objekto kaina yra 1 253 520,58 Eur, o pagal sutartį Nr. S-303 objekto kaina – 3 875 449,04 Eur. Sutartyse įtvirtinti delspinigiai, atsižvelgiant į jose apibrėžtą objektų kainą, kurių atsakovė galėtų reikalauti už dėl ieškovės kaltės pradelstus projektavimo darbų atlikimo terminus sudarytų: dėl kelio Nr. 3315 ruožo nuo 6,413 iki 10,979 – 16 922,53 Eur (1 253 520,58 x 45 x 0,03 proc.), dėl kelio Nr. 1913 ruožo nuo 11,00 iki 13,621 km – 31 391,14 Eur (3 875 449,04 x 27 x 0,03 proc.), dėl kelio Nr. 1941 ruožo nuo 0,00 iki 1,987 – 32 553,77 (3 875 449,04 x 28 x 0,03 proc.), dėl kelio Nr. 3313 ruožo nuo 3,693 iki 11,085 – 32 553,77 (3 875 449,04 x 28 x 0,03 proc.).

25. Spręsdamas atsakovės prašymą taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą ieškiniams dėl netesybų, teismas pažymėjo, kad šis ieškinio senaties terminas taikytinas skolininko naudai, tai yra naudai to asmens, kurio atžvilgu yra atsiradusi prievolė mokėti delspinigius. Šioje byloje ieškovė reiškė ieškinį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos už darbus priteisimo. Tokiems reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nėra praleidusi.

26. Nagrinėdamas ieškovės prašymą taikyti atsakovės reikalavimams sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą ieškiniams dėl netesybų, teismas konstatavo, kad sutartyje esant atskirai nustatytam projektavimo darbų atlikimo terminui, senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių priteisimo skaičiuotinas nuo šios prievolės (atlikti projektavimo darbus) įvykdymo termino pabaigos. Atsakovė, norėdama nepraleisti ieškinio senaties termino, dėl delspinigių sumokėjimo už kiekvieną praleistą termino dieną turėjo kreiptis per 6 mėnesius nuo projektavimo darbų atlikimo termino pabaigos, nes prievolė pažeidžiama kiekvieną dieną iki prievolės tinkamo įvykdymo ir tą kiekvieną dieną prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių pareikšti. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad atsakovė nepraleido senaties termino įskaityti delspinigius už ieškovės pradelstas 19 dienų. Remiantis sutarčių 60 punkto nuostatomis, delspinigiai už pradelstas 18 dienų dėl kelio Nr. 3315 ruožo nuo 6,413 iki 10,979 remonto sudaro 6 769,01 Eur (1 253 520,58 x 18 x 0,03 proc.), už pradelstą vieną dieną dėl kelio Nr. 3313 ruožo nuo 3,693 iki 11,085 remonto – 1 162,63 Eur (3 875 449,04 x 1 x 0,03 proc.), iš viso – 7 931,64 Eur.

27. Teismo vertinimu, delspinigių dydis (0,03 proc.) nelaikytinas neprotingai dideliu, kadangi delspinigių norma per vienerius metus sudarytų 10,95 proc., t. y. protingą sumą atsakovės minimaliems nuostoliams kompensuoti. Delspinigių norma nėra pagrįstai didelė, ji atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, o ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad vykdant tokio pobūdžio sutartis rinkoje yra susiformavusi žymiai mažesnė taikytinų delspinigių norma, kad tokio delspinigių dydžio taikymas smarkiai viršija atsakovės patirtus nuostolius dėl darbų vėlavimo, už kurį atsakinga ieškovė.

28. Teismas atkreipė dėmesį teismų praktikos išaiškinimus, jog įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Atsižvelgdamas į tai, kad sprendime nurodytu mastu dėl projektavimo darbų pavėluoto baigimo buvo kalta ir atsakovė (sprendime nurodyta, kokia dalimi, tai yra už kelių dienų vėlavimą yra atsakinga atsakovė), kad atsakovė nepraleido termino delspinigiams įskaityti už 19 dienų laikotarpį, teismas pripažino, jog atsakovė turėjo teisę dėl delspinigių išieškojimo iš ieškovės 7 931,64 Eur apimtyje. Kiti atsakovės įskaitymai negalėjo būti atlikti, kadangi jie nebuvo galiojantys ir vykdytini.

29. Nustatęs, kad dalis atsakovės atliktų įskaitymų buvo nepagrįsti, o byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei sutartyse numatytos kainos už darbus 82 413,94 Eur dydžio dalį, teismas šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.

30. Teismas pažymėjo, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ieškovė turi teisę į 8 proc. dydžio metines vėlavimo palūkanas. Sprendimu teismas ieškovei priteisė iš atsakovės 4 989,60 Eur vėlavimo palūkanas bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31. Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą skundžia toje dalyje, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai, ir prašo priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

31.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimų atžvilgiu taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. ieškovė faktiškai neginčijo įskaitymų Civilinio kodekso 6.130, 6.131 straipsnių nustatyta tvarka ir sąlygomis, o teismo padaryta išvada stokoja teisinio argumentavimo.

31.2. Nėra aišku, kodėl tiems patiems teisiniams santykiams teismas taikė skirtingus senaties terminus: ieškovės reikalavimams – 10 metų senaties terminą, o atsakovės reikalavimams – 6 mėnesių senaties terminą.

31.3. Teismas iš esmės sukūrė precedentą, kuomet delspinigių reikalavimo pagrįstumas (net ir realizuotas teisės aktų nustatyta tvarka) gali būti kvestionuojamas net dešimties metų laikotarpiu.

31.4. Pagal teismų praktiką delspinigių įskaitymui taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, o šiuo atveju ieškovė dėl įskaitytų delspinigių pareiškė ieškinį praleidusi 6 mėnesių senaties terminą.

31.5. Tenkindamas ieškovės prašymą taikyti senaties terminą atsakovės reikalavimams dėl delspinigių, teismas pasirinko itin sudėtingą, neteisingą ir ydingą ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo būdą.

31.6. Teismo pateiktas pradelsimo laiko ir ieškinio senaties termino eigos skaičiavimas pagrįstas prielaida, kad ieškovės atsakomybei tenkantis darbų vėlavimas įvyko pačioje sutarčių pažeidimo pradžioje, tačiau teismas turėtų identifikuoti konkrečius ieškovės atsakomybei tenkančius laikotarpius bendroje pradelsimo trukmėje ir tik tuomet spręsti, kuriems laikotarpiams ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, o kuriems ne.

31.7. Teismas, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą ir pareigą motyvuoti teismo sprendimą, visiškai nevertino atsakovės argumentų dėl ieškinio senaties eigos, konkrečių aplinkybių, turinčių reikšmės ieškinio senaties termino eigos nutraukimui. Nei atsakovės prašymu, nei savo iniciatyva teismas nesprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo.

31.8. Priteisdamas vėlavimo palūkanas teismas neatsižvelgė, kad jos turi būti skaičiuojamos nuo 82 413,94 Eur sumos, o ne nuo ieškovės pareikštų reikalavimų sumos.

31.9. Teismas iš dalies neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir jų aiškinimą kasacinio teismo praktikoje.

32. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno tiltai“ skundžia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir prašo priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

32.1. Esant ieškovės civilinei atsakomybei dėl uždelstų projektavimo darbų, delspinigiai turi būti skaičiuojami ne nuo sutartyje numatytos visų darbų kainos, o nuo kiekvieno kelio ruožo laiku neužbaigtų projektavimo darbų vertės.

32.2. Teismo sprendime padaryta klaida, kadangi sumuojant dėl atsakovės kaltės pradelstas kelio Nr. 3313 ruožo techninio darbo projekto parengimo dienas nebuvo pridėtos 5 kalendorinės dienos, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. dėl atsakovės vėlavimo parengti Komisijos protokolą.

32.3. Teismo sprendime padaryta klaida, kadangi kelio Nr. 1913 ruožo techninio projekto ekspertizės aktą atsakovė gavo ne 2019 m. sausio 8 d., o 2019 m. sausio 3 d. Taip pat sprendime klaidingai apskaičiuotos pradelstos dienos: 1) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. (neįskaitant 3 darbo dienų) susidaro ne 5 kalendorinės dienos, o 6 pradelstos kalendorinės dienos; 2) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 18 d. (neįskaitant 5 darbo dienų) susidaro ne 3 kalendorinės dienos, o 8 pradelstos kalendorinės dienos.

32.4. Atsakovė yra atsakinga už ne mažiau kaip 239 kalendorines dienas vėlavimo dėl sutartyje Nr. S-302 numatyto techninio darbo projekto parengimo ir patvirtinimo, už ne mažiau kaip 44 kalendorines dienas vėlavimo dėl kelio Nr. 1913 ruožo, už ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų vėlavimo dėl kelio Nr. 3313 ruožo ir už ne mažiau kaip 230 kalendorinių dienų vėlavimo dėl kelio Nr. 1941 ruožo remonto darbų techninio projekto parengimo ir patvirtinimo.

32.5. Delspinigiai ieškovei (jei būtų tam pagrindas) skaičiuotini tik nuo kiekvieno kelio ruožo laiku neužbaigtų projektavimo darbų vertės be PVM.

32.6. Senaties, taikytinos atsakovės apskaičiuotiems delspinigiams, termino eigos pabaiga laikytina 2019 m. birželio 25 d., todėl atsakovė, esant pagrindui, galėjo įskaityti tik delspinigius, paskaičiuotus nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. (už 4 kalendorines dienas) dėl kelio Nr. 3315 ruožo projektavimo darbų termino uždelsimo, o dėl visų kitų kelių ruožų projektavimo darbų terminų praleidimo delspinigių taikymo senaties terminai jau buvo suėję.

32.7. Atsakovė neturėjo jokios galiojančios ir vykdytinos 7 931,64 Eur dydžio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo teisės, be to, atsakovės reikalavimai ir ieškovės reikalavimai buvo aiškiai nelygiaverčiai jų vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu.

Žemesnės instancijos teismas

32.8. Teismui manant, kad nėra pagrindo ieškovei netaikyti civilinės atsakomybės arba atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės, ieškovės atžvilgiu priskaičiuotų netesybų ir atliktų įskaitymų suma turėtų būti žymiai sumažinama.

Atsiliepimas

33. Trečiasis asmuo UAB „Atamis“ atsiliepimu į apeliacinius skundus su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, ieškovės apeliacinį skundą palaikė. Trečiojo asmens atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Įvertinus santykį tarp laiku neįvykdytos prievolės vertės ir už vieną vėlavimo dieną atsakovės suskaičiuotų bei taikytų delspinigių dydį, akivaizdu, kad atsakovės skaičiuoti delspinigiai yra laikytini neprotingais ir nesąžiningais.

33.2. Byloje yra kilęs ginčas ne dėl to, kas sutarčių kontekste laikytina „objektu“, bet dėl to, ar prievolė buvo dalioji ir kaip turi būti skaičiuojami delspinigiai už tarpinių darbų terminų pažeidimą, kai galutinis prievolės įvykdymo terminas nebuvo pažeistas.

33.3. Atsakovės reiškiama pozicija dėl ieškinio senaties terminų taikymo yra nepagrįsta.

33.4. Atsakovės paminėtoje praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas buvo pasisakęs, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra taikomas netesybų įskaitymo atlikimui, o ne reikalavimams dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu.

33.5. Kai abi šalys pažeidinėja procedūrinius terminus, laikytina, kad egzistuoja abipusė kaltė, todėl nė vienai iš šalių atsakomybė dėl termino pažeidimo neturi būti taikoma, kadangi tokiu atveju neįmanoma nustatyti kiekvienos iš šalių padarytų pažeidimų įtakos ir atsakomybės masto.

34. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais:

34.1. Ieškovės akcentuojami argumentai dėl sutarčių mišraus pobūdžio ir prievolių dalumo neturi jokios teisinės reikšmės šiam ginčui išspręsti.

Šalies argumentai

34.2. Ieškovė siekia visą atsakomybę už Techninėje specifikacijoje nurodytų terminų pažeidimus suversti atsakovei, nors atsakovė būtent dėl ieškovės veiksmų negalėjo laiku vykdyti savo pareigų. Ieškovė dalyje apeliacinio skundo gina savo teisę nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

34.3. Vien aplinkybė, kad ieškovė turi kitokią nuomonę nei teismas, yra nepakankama skundžiamam sprendimui pakeisti.

34.4. Sutartyse šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl teisės atsakovei bet kurias delspinigių sumas išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinų sumų.

34.5. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog nenustačius, kad šalių sulygti delspinigiai būtų neprotingai dideli, nėra pagrindo taikyti tokį netesybų mažinimo kriterijų.

35. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pareiškime dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo išdėstyti tokie argumentai:

35.1. Dalis pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų teiginių yra ne tik akivaizdžiai nepagrįsti, bet ir tarpusavyje prieštaraujantys.

35.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik klaidingai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisę, bet netgi išėjo už bylos nagrinėjimo ribų – delspinigius ieškovės atžvilgiu skaičiavo nuo didesnių sumų, nei tai darė atsakovė.

35.3. Šalims anksčiau bendradarbiaujant, jų santykių praktika dėl netesybų taikymo buvo visiškai kitokia, o būtent 2018 metais atsakovės pozicija dėl taikytinų netesybų kardinaliai pasikeitė ir dėl to reikalaujamų netesybų sumos išaugo 16–28 kartus.

35.4. Atsakovės pozicija dėl netesybų skaičiavimo drastiškai pasikeitė tais pačiais metais, kai buvo sudarytos darbų pirkimo sutartys, todėl ieškovė objektyviai negalėjo nuspėti tokio atsakovės pozicijos pasikeitimo.

35.5. Sutarčių tekste žodis „objektas“ yra vartojamas kaip bendrinės kalbos žodis, todėl priklausomai nuo konteksto, gali turėti ir turi skirtingas prasmes.

35.6. Netesybas atsakovė apskaičiavo už sutartyse nurodytų tarpinių darbų (projektavimo darbų) terminų formalų praleidimą.

35.7. Atsakovė neturėjo teisės įskaityti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, ieškovė turi teisę savo pažeistas teises ginti pareikšdama atsakovės atžvilgiu reikalavimą dėl skolos priteisimo.

35.8. Atsakovei praleidus reikalavimams dėl netesybų taikytiną senaties terminą, tokie atsakovės reikalavimai vien šiuo pagrindu buvo nepagrįsti ir nevykdytini.

Atsiliepimas

36. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno tiltai“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

36.1. Atsakovės apeliaciniame skunde minimose bylose teismų pateikti išaiškinimai niekaip nepatvirtina atsakovės pozicijos, kad ieškovės ieškinio reikalavimams yra taikytini sutrumpinti ieškinio senaties terminai.

36.2. Tai, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovės reikalavimų atžvilgiu bei mano, jog teismas neįvertino atsakovės išdėstytų argumentų bei atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių, nėra pagrindas pripažinti sprendimą nemotyvuotu ar neišsamiu.

Šalies argumentai

36.3. Apeliaciniame skunde atsakovė klaidingai nurodė teismo nustatytus ieškovės atsakomybėn priskiriamus projektavimo darbų pavėlavimus, tai yra atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas kelio Nr. 1941 ruožo remonto darbų atveju nustatė 28 dienų trukmės vėlavimą, tačiau teismo sprendime nurodoma, kad ieškovės atsakomybėn priskirtinas 27 dienų trukmės vėlavimas.

36.4. Tai, kad atsakovė, turėdama pakankamus administracinius resursus, nepajėgė laiku atlikti jai tenkančių funkcijų, nesudaro pagrindo praleisto senaties termino atnaujinimui, todėl atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra visiškai nepagrįstas ir netenkintinas.

36.5. Teismas pagrįstai bei teisėtai priteisė ieškovei 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertinęs šių išlaidų būtinumą, jų pagrįstumą bei atsižvelgęs į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus dydžius.

Atsiliepimas

37. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė šį skundą atmesti.

38. 2020 m. vasario 23 d. trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ apeliacinės instancijos teismui pateikė informaciją apie priimtą naują kasacinio teismo nutartį bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl senaties termino taikymo ieškinio reikalavimams

40. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija byloje prašė taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmesti ieškovės AB „Kauno tiltai“ reikalavimus. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

41. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Pareikštu ieškiniu ieškovė AB „Kauno tiltai“ prašo panaikinti (pripažinti negaliojančiais) atsakovės atliktus reikalavimų įskaitymus. Į bylą pateikti atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2019 m. birželio 11 d. raštai Nr. (7.2 E) 2E-4041 ir Nr. (7.2 E) 2E-4042, kuriuose nurodyta, kad priskaičiuotų delspinigių sumos bus išskaičiuotos iš ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nurodytų mokėtinų už darbus sumų. Byloje nėra duomenų, kada minėti atsakovės raštai buvo įteikti ieškovei, tačiau ieškovė 2019 m. birželio 19 d. raštuose Nr. S19-700 ir Nr. S19-701 nurodė, kad yra gavusi atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2019 m. birželio 11 d. raštus. Šioje byloje AB „Kauno tiltai“ ieškinį elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė 2020 m. balandžio 10 d.

43. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Reikalavimams dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais CK 1.125 straipsnyje nėra numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Atsakovės nuomone, kadangi jos atliktais ginčo įskaitymais buvo įskaitytos netesybos (delspinigiai), todėl turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo. Su tokia atsakovės nuomone nėra pagrindo sutikti.

44. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio civilinėse bylose išaiškinta, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl delspinigių priteisimo, bet ne reikalavimams pripažinti delspinigių įskaitymą neteisėtu; reikalavimams dėl delspinigių įskaitymo nuginčijimo taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-81-790/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/2021). Taigi, analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė AB „Kauno tiltai“ pareiškė ieškinį nepraleidusi senaties termino.

Dėl senaties termino skaičiavimo atsakovės įskaitytiems delspinigiams

45. Tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo taikytu senaties termino pradžios ir jo eigos atsakovės įskaitytiems delspinigiams apskaičiavimo būdu.

46. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas suteikia skolininkui savarankišką teisę, remiantis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareiškus ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) priverstinai vykdomiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 46 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nagrinėjamu atveju reikšdama reikalavimus dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, ieškovė pareiškė prašymą taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą įskaitytiems delspinigiams.

47. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas senaties terminą įskaitytiems delspinigiams skaičiavo tokiu būdu: 1) nustatė sutartimis Nr. S-302 ir Nr. S-303 apibrėžtų prievolių (projektavimo darbų), už kurias skaičiuoti delspinigiai, sutartas įvykdymo datas; 2) nustatė faktines prievolių (projektavimo darbų), už kurias skaičiuoti delspinigiai, įvykdymo dienas; 3) suskaičiavo laikotarpį tarp sutartyse Nr. S-302 ir Nr. S-303 numatytų projektavimo darbų įvykdymo datų ir projektavimo darbų faktinio atlikimo datų; 4) nustatė, už kelias dienas per nustatytus vėlavimo laikotarpius yra dėl vėlavimo atsakinga kiekviena iš šalių; 5) nustatė terminą, kada atsakovė neteismine tvarka pareiškė reikalavimus (atliekant įskaitymus) dėl delspinigių – 2019 m. birželio 11 d.; 6) prie datų, kuomet turėjo būti baigti projektavimo darbai, pridėjo nustatytą skaičių dienų, kuomet ieškovė buvo atsakinga už projektavimo darbų vėlavimą; 7) nustatė nepraleisto senaties termino 6 mėnesių laikotarpį – nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. birželio 10 d.; 8) delspinigių skaičiavimo laikotarpiui nuo sutartyse Nr. S-302 ir Nr. S-303 numatytų projektavimo darbų pabaigos datų iki 2018 m. gruodžio 11 d. pritaikė senaties terminą; 9) suskaičiavo projektavimo darbų atlikimo vėlavimo dienas, už kurias atsakinga ieškovė, patenkančias į delspinigių skaičiavimo laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. birželio 11 d.

48. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškusi apie delspinigių įskaitymą 2019 m. birželio 11 d., atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalauti delspinigių, apskaičiuotų per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. birželio 10 d. Visgi, kaip teisingai savo apeliaciniame skunde pastebėjo atsakovė, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl projektavimo darbų uždelsimo laiko, už kurį atsakinga ieškovė, visos dienos buvo priskirtos būtent tos sutartinės prievolės pažeidimo pradžios laikotarpiui. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime fiksavo konkrečias datas, kuomet vėlavimai buvo priskirti vienos ar kitos šalies atsakomybei (skundžiamo sprendimo 113-133 punktai), šešių mėnesių senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes.

49. Dėl kelio Nr. 3315 ruožo nuo 6,413 km iki 10,979 km remonto projektavimo darbų vėlavimo pirmosios instancijos teismas nustatė: vėlavimas prasidėjo 2018 m. liepos 25 d.; už vėlavimą iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. (9 kalendorinės dienas) atsakinga ieškovė; už vėlavimą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (21 kalendorinę dieną) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. spalio 16 d. (36 kalendorines dienas) atsakinga ieškovė; už vėlavimą iki 2018 m. lapkričio 20 d. (3 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. lapkričio 29 d. (6 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2019 m. kovo 18 d. (8 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė. Taigi, atsakovė, atlikdama delspinigių įskaitymą dėl kelio Nr. 3315 remonto projektavimo darbų vėlavimo, buvo nepraleidusi senaties termino už 8 dienų laikotarpį, kada dėl vėlavimo buvo atsakinga pati atsakovė.

50. Dėl kelio Nr. 1941 ruožo nuo 0,00 km iki 1,987 km remonto projektavimo darbų vėlavimo pirmosios instancijos teismas nustatė: vėlavimas prasidėjo 2018 m. liepos 25 d.; už vėlavimą iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. (9 kalendorines dienas) atsakinga ieškovė; už vėlavimą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (21 kalendorinę dieną) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (11 kalendorinių dienų) atsakinga ieškovė; už vėlavimą iki 2018 m. spalio 3 d. (7 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. spalio 17 d. (7 kalendorines dienas) atsakinga ieškovė; už vėlavimą iki 2018 m. spalio 26 d. (2 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. lapkričio 29 d. (6 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2019 m. vasario 27 d. (21 kalendorinę dieną) atsakinga atsakovė. Vadinasi, atsakovė, atlikdama delspinigių įskaitymą dėl kelio Nr. 1941 remonto projektavimo darbų vėlavimo, buvo nepraleidusi senaties termino už 21 kalendorinės dienos laikotarpį, kada dėl vėlavimo buvo atsakinga pati atsakovė.

51. Dėl kelio Nr. 3313 ruožo nuo 3,693 km iki 11,085 km remonto projektavimo darbų vėlavimo pirmosios instancijos teismas nustatė: pirminiai plano sprendiniai buvo pateikti iki sutartyje nustatytos datos (2018 m. liepos 25 d.); už vėlavimą iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (1 kalendorinę dieną) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. rugsėjo 5 d. (5 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. spalio 4 d. (15 kalendorinių dienų) atsakinga ieškovė; už vėlavimą iki 2018 m. spalio 16 d. (1 kalendorinę dieną) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. lapkričio 6 d. (13 kalendorinių dienų) atsakinga ieškovė; už vėlavimą iki 2018 m. lapkričio 14 d. (1 kalendorinę dieną) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. gruodžio 5 d. (5 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2019 m. sausio 17 d. (2 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė. Taigi, atsakovė, atlikdama delspinigių įskaitymą dėl kelio Nr. 3313 remonto projektavimo darbų vėlavimo, buvo nepraleidusi senaties termino už 2 kalendorinių dienų laikotarpį, kada dėl vėlavimo buvo atsakinga pati atsakovė.

52. Dėl kelio Nr. 1913 ruožo nuo 11,00 km iki 13,621 km remonto projektavimo darbų vėlavimo pirmosios instancijos teismas nustatė: pirminiai plano sprendiniai buvo pateikti iki sutartyje nustatytos datos (2018 m. liepos 25 d.); už vėlavimą iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (vieną kalendorinę dieną) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. rugsėjo 5 d. (5 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. spalio 4 d. (15 kalendorinių dienų) atsakinga ieškovė; už vėlavimą iki 2018 m. spalio 16 d. (1 kalendorinę dieną) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. lapkričio 5 d. (13 kalendorinių dienų) atsakinga ieškovė; už vėlavimą iki 2018 m. lapkričio 14 d. (2 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2018 m. lapkričio 29 d. (5 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė; už vėlavimą iki 2019 m. sausio 18 d. (3 kalendorines dienas) atsakinga atsakovė. Taigi, atsakovė, atlikdama delspinigių įskaitymą dėl kelio Nr. 1913 remonto projektavimo darbų vėlavimo, buvo nepraleidusi senaties termino už 3 kalendorinių dienų laikotarpį, kada dėl vėlavimo buvo atsakinga pati atsakovė.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas, o ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019 40 punktą). Atsakovė šioje byloje buvo pareiškusi prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą delspinigių reikalavimui.

54. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Prašydama atnaujinti praleistą senaties terminą atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija akcentavo, kad ji yra komercinės veiklos nevykdanti biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės jai pavestas funkcijas ir tikslus bei tenkinanti viešąjį interesą. Atsakovė taip pat teigė, kad 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. pradžioje susiklostė situacija, kuomet rangovai masiškai vėlavo su projektavimo darbais, todėl atsakovė net ir turėdama administracinius resursus nepajėgė laiku atlikti jai tenkančių funkcijų ir negalėjo sureaguoti sutartyse numatytomis priemonėmis (įskaitant delspinigių taikymu).

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020 28 punktą ir jame nurodytą praktiką).

56. Analizuojamu atveju atsakovės teisinis statusas – valstybės įmonė – nesudaro pagrindo teigti, kad ši aplinkybė galėtų sudaryti svarbią priežastį ieškinio senaties termino praleidimui pateisinti. Priešingai, atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam valstybės pavestas funkcijas ir tikslus, turėtų būti keliami aukštesni atidumo standartai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju sutarčių pažeidimai dėl projektinių darbų vėlavimo prasidėjo dar 2018 m. liepos 25 d., todėl atsakovės deklaruojama aplinkybė dėl išaugusio darbo krūvio 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. pradžioje nepaaiškina, kodėl atsakovė savo pažeistų teisių nesiėmė ginti per laikotarpį nuo pažeidimų atsiradimo iki galbūt išaugusio darbo krūvio. Be to, akcentuotina, kad atsakovė savo teiginių dėl nenumatytai išaugusio darbo krūvio sutrumpinto šešių mėnesių senaties termino eigos pabaigoje nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės nurodytos senaties termino delspinigių reikalavimui praleidimo priežastys nėra pripažintinos svarbiomis, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti atsakovės praleistą ieškinio senaties terminą.

57. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti kai kurie netikslumai pirmosios instancijos teismui skaičiuojant konkrečius darbų vėlavimo laikotarpius bei teikiant išvadas dėl tais laikotarpiais už vėlavimą atsakingos šalies, sietini su tuo periodu, kuriam taikomas šešių mėnesių senaties terminas, todėl teisėjų kolegijai nėra teisinės prasmės analizuoti nurodytų ieškovės argumentų ir šiuo klausimu ji plačiau nepasisako.

Dėl teisės įskaityti delspinigius

58. Šioje byloje ieškovė ginčija atsakovės atliktą delspinigių įskaitymą, teigdama, kad delspinigiai nepagrįstai skaičiuoti nuo visos kiekvieno kelio ruožo darbų kainos, o ne nuo laiku neužbaigtų projektavimo darbų vertės. Be to, ieškovės nuomone, įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes nebuvo visų įstatyme tam numatytų sąlygų – atsakovė neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės ieškovei.

59. Vienas iš prievolių pasibaigimo būdų yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminas suėjęs arba kurių terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021 19 punktą ir jame nurodytą praktiką).

60. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

61. Šalių sudarytų 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo sutarties Nr. S-302 ir 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo sutarties Nr. S-303 60 punkte nustatyta, kad rangovas (nagrinėjamoje byloje – ieškovė), neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat šios sutarties 27 punkto atveju, įsipareigoja sumokėti užsakovui (šioje byloje – atsakovė) 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą.

62. 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo sutarties Nr. S-302 1 punkte nurodyta, kad „rangovas įsipareigoja: 1.1. pagal užsakovo pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3315 Birštonas–Puzonys ruožo nuo 6,413 iki 10,979 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą (toliau – projektas), suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir užsakovu; 1.2. pagal atliktą ekspertizę ir užsakovo patvirtintą projektą atlikti numatytus statybos darbus; 1.3. atlikti projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu; 1.4. parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinius matavimus, parengti VĮ ,,Registrų centras“ užregistruoto statinio, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinių matavimų bylą, pateikti ją VĮ ,,Registrų centras“ išankstinei patikrai; 1.5. įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“. Rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose, sutartyje kartu vadinami darbais. Rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.5 papunktyje, sutartyje vadinami su darbais susijusiomis paslaugomis“.

63. 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo sutarties Nr. S-303 1 punkte nurodyta, kad „rangovas įsipareigoja: 1.1. pagal užsakovo pateiktas technines specifikacijas (technines užduotis) parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 1913 Rokeliai-Vainatrakis-Pakuonis ruožo nuo 11,00 iki 13,62l km, Nr. 3313 Liepalotas-Ašminta-Pakuonis ruožo nuo 3,693 iki 11,085 km, Nr.1941 (teismo pastaba – ranka nubraukta ir pataisyta 1941 su prierašu „taisymu tikėti“) Vainatrakis-Margininkai ruožo nuo 0,00 iki 1,987 km kapitalinio remonto techninius darbo projektus (toliau – projektas), suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis ir užsakovu; 1.2. pagal atliktą ekspertizę ir užsakovo patvirtintą projektą atlikti numatytus statybos darbus; 1.3. atlikti projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu; 1.4. parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinius matavimus, parengti VĮ ,,Registrų centras“ užregistruoto statinio, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinių matavimų bylą, pateikti ją VĮ ,,Registrų centras“ išankstinei patikrai; 1.5. įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybines priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“. Rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose, sutartyje kartu vadinami darbais. Rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.5 papunktyje, sutartyje vadinami su darbais susijusiomis paslaugomis“.

64. Byloje yra kilęs ginčas, ar delspinigiai pagal ginčo sutartis turi būti skaičiuojami nuo visos sutartyse numatytų darbų kainos, ar nuo kiekvieno darbų etapo vėluotų įvykdyti darbų kainos.

65. Sutarčių aiškinimo taisyklės apibrėžtos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas analogišką viešojo darbų ir paslaugų pirkimo sutartį, kurioje buvo sutarta dėl kelio tvarkymo darbų vykdymo tam tikrais etapais ir numatyti delspinigiai už darbų pagal sutartą grafiką vėlavimą nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, padarė išvadą, kad skaičiuojant numatytus delspinigius už projektavimo darbų vėlavimą, labiausiai sutartį atitinka netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021). Analizuojamu atveju nėra pagrindo ginčo šalių sudarytų sutarčių nuostatas dėl delspinigių skaičiavimo aiškinti kitaip nei buvo išaiškinta nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 sausio 18 d. nutartyje, todėl sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl delspinigių skaičiavimo tik nuo sutartyse nurodytos laiku neįvykdytų projektavimo darbų vertės.

66. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šios nutarties 49-52 punktuose nurodyta, kad atsakovės atliktam delspinigių skaičiavimui ir jų taikymui įskaitymo būdu šešių mėnesių ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas iš viso 34 kalendorinių dienų trukmės laikotarpį (8+21+2+3=34 k. d.), tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu už projektavimo darbų vėlavimą šiuo 34 kalendorinių dienų laikotarpiu atsakinga pripažinta būtent atsakovė. Akcentuotina, kad nei atsakovės apeliaciniame skunde, nei kitų bylos dalyvių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl projektavimo darbų vėlavimo konkrečių laikotarpių, už kuriuos atsakinga pripažinta atsakovė.

67. Byloje nebuvo ginčo, kad šalių sudarytos darbų ir paslaugų pirkimo sutartys buvo įvykdytos laiku (nepraleistas galutinis sutarčių įvykdymo terminas), o buvo vėluojama vykdyti tik sutarčių dalis dėl techninių darbo projektų parengimo ir patvirtinimo (projektavimo) darbų. Pirkimo sutarčių pagrindinis tikslas – kelio ruožų kapitalinio remonto atlikimas – buvo pasiektas nepažeidžiant sutartyse nustatyto galutinio termino. Konkrečių duomenų apie žalą, atsiradusią dėl projektavimo darbų vėlavimo, byloje nėra. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei tai, kad už visą 34 dienų darbų vėlavimo laikotarpį, kurio metu senaties terminas dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo dar nebuvo pasibaigęs, atsakinga pripažinta atsakovė, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ir CK 6.259 straipsnyje apibrėžtos sąlygos ieškovę visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neturėjo pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti bei vienašalio įskaitymo būdu išieškoti netesybas (delspinigius).

68. Nustačius, kad atsakovė nepagrįstai taikė ir įskaitymo būdu išieškojo delspinigius (neturėjo vykdytino vienarūšio priešpriešinio reikalavimo ieškovei), daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu tenkintinas visiškai.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

69. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 90 345,58 Eur skolą už pagal 2018 m. gegužės 30 d. sutartis Nr. S-302 ir Nr. S-303 atliktus darbus.

70. 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. (7.2 E) 2E-4041 atsakovė nurodė, kad įskaitys 33 876,11 Eur delspinigių sumą į ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje serija KT001 Nr. 005617 įrašytą mokėtiną už darbus sumą. 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. (7.2 E) 2E-4042 atsakovė nurodė, kad įskaitys 56 469,47 Eur delspinigių sumą į ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje serija KT001 Nr. 005618 įrašytą mokėtiną už darbus sumą.

71. Į bylą pateikta ieškovės 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra serija KT001 Nr. 005617, kurioje nurodyta atsakovės mokėtina suma – 457 004 Eur. Į bylą taip pat pateikta ieškovės 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra serija KT001 Nr. 005618, kurioje nurodyta atsakovės mokėtina suma – 659 714,09 Eur. Nurodytose sąskaitose faktūrose įrašytų atlyginimo ieškovei už atliktus darbus sumų atsakovė neginčijo.

72. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Patenkinant ieškovės reikalavimą dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės prievolė ieškovei sumokėti 90 345,58 Eur už atliktus darbus yra neįvykdyta, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės tokio dydžio skolą yra tenkinamas.

73. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

74. Ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose serija KT001 Nr. 005617 ir Nr. 005618 nurodyta, kad sąskaitas reikia apmokėti iki 2019 m. liepos 29 d. Ieškovė 4 989,60 Eur dydžio palūkanas dėl vėlavimo atsiskaityti apskaičiavo taikydama 8 proc. dydį per 252 dienų laikotarpį iki 2020 m. balandžio 7 d. už atsakovės neapmokėtą 90 345,58 Eur sumą. Toks ieškovės prašomas priteisti palūkanų dydis atitinka Mokėjimų vėlavimo įstatyme nustatytą palūkanų dydį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 4 989,60 Eur palūkanas yra tenkinamas.

75. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių sutartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

76. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo senaties terminą ne teismo tvarka pareikštiems atsakovės reikalavimams dėl delspinigių, kad spręsdamas dėl šių atsakovės reikalavimų neįvertino pačios atsakovės kaltės dėl netinkamo prievolių vykdymo, darančios įtaką ieškovės civilinės atsakomybės (ne)taikymui, apskųstas sprendimas pakeičiamas, koreguojant jo dalį, kuria iš dalies atmestas ieškovės ieškinys, ir šioje dalyje priimant sprendimą ieškovės AB „Kauno tiltai“ ieškinį patenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77. Byloje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas jos dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

78. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

79. Ieškovė AB „Kauno tiltai“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 1 655 Eur sumokant žyminį mokestį ir 2 420 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai parengiant procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Be to, ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 215,70 Eur išlaidas sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovės.

80. Ieškovės pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 395,80 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (parengiant atsiliepimą į ieškinį – 1 306,80 Eur, parengiant prašymą pratęsti terminą – 108,90 Eur bei parengiant rašytinius paaiškinimus – 980,10 Eur). Trečiojo asmens išlaidos už advokato teisinę pagalbą parengiant rašytinius paaiškinimus viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį (552,40 Eur), todėl priteistinos advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidos mažinamos iki minėto dydžio. Iš atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos trečiajam asmeniui UAB „Sweco Lietuva“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme iš viso sudaro 1 968,10 Eur. UAB „Sweco Lietuva“ pateikė duomenis apie patirtas 1 905,75 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą (pareiškimo dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo parengimas ir pateikimas, atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl nustatytų apeliacinio skundo trūkumų parengimas ir pateikimas, atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas, teismo sprendimo analizė ir pasiūlymų dėl tolesnių procesinių veiksmų pateikimas). UAB „Sweco Lietuva“ išlaidos advokato teisinėms paslaugoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės.

81. Ieškovės pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo UAB „Atamis“ pateikė duomenis apie patirtas 540 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Trečiojo asmens UAB „Atamis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 2019 m. birželio 11 d. raštais Nr. (7.2 E) 2E-4041 ir Nr. (7.2 E) 2E-4042 atliktą vienašalį delspinigių įskaitymą.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) 90 345,58 Eur (devyniasdešimties tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 58 ct) skolą, 4 989,60 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 60 ct) palūkanas ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 95 335,18 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 4 075 Eur (keturių tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 968,10 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 215,70 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 905,75 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Atamis“ (juridinio asmens kodas 300564438) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 540 Eur (penkių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis