Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ ir trečiojo asmens likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“, G. G., J. K., S. V., akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. V. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Paskirtis“: 1) atlikti veiksmus siekiant nutraukti vandens patekimą į patalpą – garažą (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas); 2) sutvarkyti išgriautą Garažo sieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nedelsiant atlikti Garažo būklės vertinimą, siekiant išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį ir spręsti klausimą dėl problemos pašalinimo.

2. Atsakovė UAB „Paskirtis“ nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai su atsakove 2019 m. sausio 21 d. sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti statinio apžiūras, vertinti statinio būklę, taip pat siūlyti galimus namo pagerinimus, iki 6 kartų per metus likviduoti avarijas ir pan. Bendrojo naudojimo objektų valdymas kaip savarankiška teisė nebuvo perduota atsakovei – atsakovė įsipareigojo tik teikti administravimo ir priežiūros paslaugas. Siekiant bendradarbiauti su ieškove atsakovės atstovai, darbuotojai ne kartą vyko apžiūrėti situacijos ginčui aktualiame Garaže, siekiant padėti nustatyti galimas sienos drėkimo priežastis, kvietėsi papildomus specialistus, darant prielaidą, kad yra įvykusi avarija (yra trūkęs garažo sienoje esantis vamzdis), praardyta garažo siena, tačiau akivaizdžių vamzdžio defektų (trūkių, lūžių ar pan.) nenustatyta, vandens bėgimo nefiksuota, t. y. nėra duomenų, kad būtų įvykusi avarija. UAB „Paskirtis“ darbuotojai lankėsi pas virš Garažo esančių butų savininkus, tačiau jų butuose vandens pratekėjimo nebuvo fiksuota. Buitinių prietaisų nuotekų pajungimai yra privačių asmenų nuosavybė ir atsakomybė, atsakovė neturi teisės jų tikrinti, remontuoti ar kt. Bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiai visuose butuose yra paslėpti po apdaila, tad nėra galimybės nei jų apžiūrėti, nei įvertinti jų būklės. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už pačių gyventojų neveikimą. Atsakovės įsitikinimu, ji nėra tinkamas subjektas nagrinėjamoje byloje, nes atsakovės įsipareigojimai pagal sutartį, sutarties pagrindu teikiamos paslaugos neapima ieškinyje prašomų atlikti veiksmų, atsakovė nėra statinio valdytoja.

3. 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi iš esmės tenkinus 2023 m. lapkričio 22 d. ieškovės atskirąjį skundą, minėta nutartis buvo panaikinta ir klausimas buvo perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. 2024 m. sausio 5 d. rezoliucija teismas į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, įgaliotinį pagal namo jungtinės veiklos sutartį G. K. bei namo statytoją / rangovą likviduojamą UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.

5. Teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę nedelsiant atlikti Garažo būklės vertinimą, jei reikalinga – įvertinti ir kitas namo patalpas bei konstrukcijas, inžinerinius tinklus, siekiant išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį, taip pat imtis veiksmų dėl problemos pašalinimo. Atsakovė 2024 m. sausio 23 d. teikė atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi paliko nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmetė.

6. Vykdant 2024 m. sausio 11 d. teismo nutartį, buvo atlikta statinio apžiūra ir surašytas 2024 m. sausio 16 d. statinio apžiūros aktas (el. b. t. 1, l. 164–165), kuriame nurodyta, kad nepavyko patekti į butus Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdyno būklės nepavyko įvertinti, nes vamzdynas sumontuotas virtuvės nišoje, kuri užtaisyta, padaryta apdaila ir užstatyta baldais, vandens pratekėjimų nepastebėta, namo išorinėse konstrukcijose, lifto šachtoje vandens pratekėjimų nenustatyta, stogo konstrukcijos tvarkingos, šlapios dėmės matomos namo rūsyje, galbūt drėgmė patenka per cokolinio aukšto ir rūsio perdangą, per kurią eina nuotekų stovas. Be to, buvo surašytas 2024 m. vasario 9 d. statinio apžiūros aktas (el. b. t. 1, l. 175–178), iš kurio matyti, kad Garaže nuotekų stovas – vamzdis – yra sausas, matomos šlapios dėmės – galbūt drėgmė patenka per cokolinio aukšto ir 1 aukšto perdangą, per kurią eina nuotekų stovas iš viršutinių butų, o butuose Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdynas sumontuotas virtuvės nišoje, kuri užtaisyta, padaryta apdaila ir užstatyta baldais, vandens pratekėjimų nepastebėta. Taip pat pateiktas 2024 m. rugsėjo 26 d. statinio apžiūros aktas Nr. 01/24 (el. b. t. 2, l. 38–41), kuriame, be kita ko, rekomenduojama atidengti butuose Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – J. K.), (duomenys neskelbtini) (savininkas – S. V.) ir (duomenys neskelbtini) (savininkas – G. G.) vamzdyno šachtą, siekiant nustatyti nesandarumo priežastį ir ją pašalinti.

7. Teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, įtraukė G. G., S. V., J. K..

8. 2024 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi tretieji asmenys G. G., S. V. ir J. K. buvo įpareigotos atlaisvinti priėjimą prie bendrojo naudojimo vamzdynų – išmontuoti baldus, pašalinti paviršines baldines apdailos medžiagas, o atsakovė UAB „Paskirtis“ įpareigota (duomenys neskelbtini), butų ir kitų savininkų lėšomis pasirinkti ir pasitelkti rangovą, reikalingus specialistus, ekspertus, atidengti vamzdyną ir atlikti jo apžiūrą ir vertinimą gedimų lokalizacijai, pagal situaciją bei galimybę – atlikti ir neatidėliotinus remonto darbus nutartyje nurodytais būdais ir tvarka. Vykdant šią teismo nutartį, atsakovės pasitelkta rangovė UAB „Inranga“ atidengė buto Nr. (duomenys neskelbtini) (trečiasis asmuo J. K.) vamzdynus ir pateikė 2025-01-27 defektinį aktą, iš kurio matyti, kad fekalinės kanalizacijos vamzdžio defektų nėra, nuotekų stovas sausas, per jį pratekėjimų nenustatyta, tačiau Garažas apliejamas iš vandentiekio ar grindininio šildymo vamzdyno. Iš atsakovei trečiojo asmens J. K. pateiktos 2025 m. vasario 5 d. sąskaitos faktūros matyti, kad trečiojo asmens bute buvo atlikti vamzdyno avarijos likvidavimo darbai.

9. 2025 m. liepos 17 d. teismo nutartimi civilinė byla nutraukta, nes priimtas ieškovės ieškinio atsisakymas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos: trečiojo asmens J. K. patirtos 1 000,00 Eur išlaidos priteistos iš trečiojo asmens UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; atsakovei UAB „Paskirtis“ priteista 1 000,00 Eur išlaidų iš trečiojo asmens J. K. ir 3 280,00 Eur iš trečiojo asmens UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; atsakovės UAB „Paskirtis“ sumokėto 55,00 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą iš proceso dalyvių nepriteista; ieškovei N. V. priteista 6 000,00 Eur solidariai iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, 2 800 Eur solidariai iš trečiojo asmens J. K. ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; ieškovei N. V. iš atsakovės UAB „Paskirtis“ priteista 110 Eur žyminio mokesčio; ieškovei N. V. grąžinta 81,75 Eur žyminio mokesčio; ieškovei N. V. priteista 18,25 Eur žyminio mokesčio solidariai iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; ieškovei N. V. priteista 9,00 Eur žyminio mokesčio solidariai iš trečiojo asmens J. K. ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.

10. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-845-569/2025 apeliantų (atsakovės ir trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“) atskiruosius skundus tenkino ir panaikino 2025 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perdavė šią dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

11. Trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašė priteisti apeliacinės instancijos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 873,75 Eur), taip pat nurodė, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas nekonstatavo jokių aplinkybių dėl trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nesąžiningo ar netinkamo procesinio elgesio, ieškinys nebuvo pareikštas trečiajam asmeniui ir ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas) nebuvo jokia forma nukreipti į trečiąjį asmenį, trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ byloje nekilo poreikis kaip nors ginti savo interesus nuo ko nors, trečiasis asmuo neturėjo jokių procesinių varžovų šioje byloje ar pan. Atitinkamai trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme aktyviai nedalyvavo ir nereiškė procesinių prašymų, juolab, kad LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ yra iškelta bankroto byla, o į aktyvų procesą trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ įsitraukė tik tada, kai buvo priimta siurprizine laikytina 2025 m. liepos 17 d. nutartis, kuria nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos taip pat ir iš trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, kaip tariamai solidariai atsakingo subjekto. Todėl trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad 2025 m. liepos 17 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teikė 2025 m. liepos 25 d. atskirąjį skundą, taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti. Trečiasis asmuo taip pat pateikė prašymą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

12. Ieškovė N. V. nurodė, kad ji dėl atsakovės kaltės buvo priversta teikti ieškinį teismui, todėl prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Pažymėjo, kad ji dėl bėgančio per Garažo sieną vandens kreipėsi į atsakovę 2021 m., bendravo 2022 m., nepavykus susiderinti telefonu, prasidėjo bendravimas raštu, kuris vyko daugiau kaip metus. 2023 metais atvykę darbuotojai išgriovė ieškovės Garažo sieną, kurią atsakovė pati įsipareigojo sutvarkyti namo gyventojų lėšomis (tai patvirtina atsakovės 2023 m. kovo 16 d. elektroninis laiškas, kuris yra byloje), tačiau iškart po atliktų griovimų darbų atsakovė dingo, t. y., nei nustačiusi vandens tekėjimo priežasties, nei sutvarkiusi išgriautą Garažo sieną, nė į vieną iš 7 užklausų neatsakė. Teismo proceso metu atsakovė akcentavo savo netinkamą procesinę padėtį, tačiau būtent ji buvo įpareigota teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo imtis atitinkamų veiksmų. Pasak ieškovės, atskiruosius skundus nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškiniu kelti reikalavimai buvo patenkinti bylos nagrinėjimo metu, o jie buvo patenkinti būtent įpareigojus atsakovę atlikti veiksmus ir juos atlikus – iškvietus specialistus ir atradus vandens tekėjimo priežastį. Tokius veiksmus galėjo atlikti tik atsakovė UAB „Paskirtis“, kaip daugiabutį namą administruojanti įmonė.

13. Atsakovė UAB „Paskirtis“ nurodė, kad ji neturėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovė nepatenkino nė vieno iš ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų, ir objektyviai to nebūtų galėjusi padaryti, nes defektas, dėl kurio į ieškovės Garažo patalpą bėgo vanduo, buvo J. K. priklausančio buto vidinėse inžinerinėse sistemose, kurių UAB „Paskirtis“ neprižiūri, už kurių būklę neatsako, neturi teisės prie jų prieiti, jų tvarkyti ir pan. Trečiasis asmuo J. K. patenkino ieškinį, t. y., pašalino priežastį, buvusią jos bute, dėl kurios bėgo vanduo, o jos draudimo bendrovė kompensavo ieškovei padarytą žalą, įskaitant Garažo sienos užtaisymą, dėl to ieškovė ieškinio reikalavimų nebepalaikė ir byla buvo nutraukta. Akcentavo, kad butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymui yra pasirinkę jungtinės veiklos sutarties formą, UAB „Paskirtis“ šiame objekte nėra paskirta bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Su ieškove jokia paslaugų sutartis nebuvo ir nėra sudaryta, ji nėra jungtinės veiklos sutarties dalyvė, ieškovė už jai priklausantį Garažą UAB „Paskirtis“ nemoka jokių įmokų. Pažymėjo, kad vis dėlto atsakovė dar iki bylos iškėlimo teisme ne kartą vyko apžiūrėti situacijos ginčui aktualiame Garaže, siekiant padėti nustatyti galimas sienos drėkimo priežastis, kvietėsi papildomus specialistus, darant prielaidą, kad yra įvykusi avarija (yra trūkęs garažo sienoje esantis vamzdis), praardyta Garažo siena, tačiau akivaizdžių vamzdžio defektų (trūkių, lūžių ar pan.) nenustatyta, vandens bėgimo iš bendrųjų inžinerinių sistemų nefiksuota. Virš Garažo esančiuose butuose bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiai paslėpti po apdaila, todėl nebuvo galimybės jų apžiūrėti, o įgaliojimų įpareigoti, priversti butų ir kitų patalpų savininkus, kurių turtas yra virš ginčui aktualaus Garažo, išgriauti įrengtas sienas, išardyti apdailą (plyteles ar kt.), atverti bendrąjį nuotekų vamzdį apžiūrai ar pan., UAB „Paskirtis“ neturėjo ir neturi. Duomenų, kad iki bylos iškėlimo dienos ieškovė kaimynų būtų prašiusi atitraukti savo virtuvinius baldus, leisti apžiūrėti situaciją už jų ar pan., bylai nebuvo pateikta. Taigi atsakovė buvo atlikusi visus galimus veiksmus, kurie galėtų padėti nustatyti ir pašalinti vandens bėgimo į Garažo patalpą priežastį, o buitinių prietaisų nuotekų pajungimai yra privačių asmenų nuosavybė ir atsakomybė, vis dėlto ieškovė vis tiek pasirinko atsakovu byloje traukti ne butų, esančių virš Garažo, savininkus, o atsakovę. Atsakovė proceso metu buvo aktyvi, vykdė teismo įpareigojimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad koks nors atsakovės procesiškai netinkamas elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ar didėjimą. Tai, kad atsakovė nesutiko su ieškiniu ir jo reikalavimais, gynėsi nuo ieškinio, tai, kaip paaiškėjo, buvo pagrįsta atsakovės pozicija, negali būti laikoma priežastimi ieškovės išlaidas priteisti iš atsakovės, nes tai yra kiekvieno procese dalyvaujančio subjekto teisėta teisė. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsakovei, o ne tretiesiems asmenims iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, gebės greičiau, efektyviau suorganizuoti darbus, rasti rangovus ir pan., kad galėtų būti atlikti ardymo darbai, be kita ko, ir privačiuose butuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi priteisė iš ieškovės atsakovei 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotekio statyba“ 868,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotekio statyba“ 868,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 65,89 Eur žyminio mokesčio dalį; atmetė trečiojo asmens J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, nes vandens pratekėjimas buvo nustatytas pas trečiąjį asmenį J. K. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, be to, buvo pašalinta ir vandens pratekėjimo priežastis – buvo atlikti vamzdyno avarijos likvidavimo darbai. Taigi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti trečiojo asmens, o ne atsakovės, todėl atsakovė nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikoma pralaimėjusia šalimi.

14.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintą Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinę (pavyzdinę) formą (Žin., 2010, Nr. 130-6663; 2012, Nr. 74-3855) bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms priskiriami šie objektai: vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos); nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos); dujų sistema (nuo įvadinės uždaromosios armatūros pastato įvade iki dujų uždaromosios armatūros patalpose, bendrojo naudojimo virtuvėse); šildymo sistema, kurią sudaro šilumos punktas ir šilumos vamzdynai ir armatūra nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisai; karšto vandens sistema, kurią sudaro šilumokaitis ir karšto vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo pastato sienos arba šilumokaičio, įrengto pastate iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos); lietaus nuotekų sistema (lietaus nuotekų tinklai nuo įlajos, esančios ant pastato sutapdinto stogo iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos. Šlaitinių stogų lietvamzdžiai ir latakai) ir kt. Reikšdama ieškinį atsakovei ieškovė buvo įsitikinusi, kad pagal ieškinio reikalavimus turi atsakyti atsakovė. Taigi, reikšdama ieškinį, ieškovė turėjo įrodyti, kad vandens pratekėjimas atsirado iš vienos iš anksčiau nurodytų inžinerinių sistemų, už kurių priežiūrą yra atsakinga atsakovė, vis dėlto ieškovė tokių įrodymų bylai nepateikė.

14.3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigė, kad atsakovė nebendravo ir nebendradarbiavo su ieškove, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau tiek iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų, tiek ir iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovė savo įgaliojimų apimtyje, kiek tai yra susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitomis pareigomis, nustatytomis Sutartyje, atliko visus reikalingus veiksmus vandens pratekėjimo priežasčiai nustatyti, o būtent atidengė garažo sienoje buvusius bendrojo naudojimo vamzdžius ir akivaizdžių defektų bei vandens pratekėjimo nenustatė, taip pat lankėsi pas patalpų, esančių virš Garažo savininkus, tačiau jų butuose vandens pratekėjimo neužfiksavo, butuose bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo paslėpti. Pastaroji aplinkybė pasitvirtino ir bylos nagrinėjimo eigoje, o būtent atlikus net 3 statinio apžiūras, aktuose buvo konstatuota, jog bendrojo naudojimo vamzdžiai nėra pažeisti, o butų savininkų patalpose vamzdynai yra uždengti ir pratekėjimų nesimato. Taigi atsakovė iki bylos iškėlimo teisme elgėsi tinkamai, sąžiningai ir pagal savo įgaliojimus.

14.4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi tretieji asmenys G. G., S. V. ir J. K. buvo įpareigotos atlaisvinti priėjimą prie bendrojo naudojimo vamzdyno, ir atsakovė UAB „Paskirtis“ įpareigota (duomenys neskelbtini), butų ir kitų savininkų lėšomis pasirinkti ir pasitelkti rangovą, reikalingus specialistus, ekspertus, atidengti vamzdyną bei atlikti jo apžiūrą ir vertinimą gedimų lokalizacijai, pagal situaciją bei galimybę atlikti ir neatidėliotinus remonto darbus nutartyje nurodytais būdais ir tvarka. Taigi nors atsakovė neturėjo daugiabučio namo gyventojų sutikimo dėl ardymo darbų atitinkamuose butuose atlikimo, tai ji nesant nagrinėjamos civilinės bylos būtų turėjusi gauti pagal Sutartį bei 2019-01-24 administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismo nutartis nustatė privalomus įpareigojimus tiek atsakovei, tiek ir tretiesiems asmenims. Tik atlikus ardymo darbus, bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimo priežastis – buto savininkės J. K. bute esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių vamzdynų defektas, kurį sutvarkius vanduo į ieškovės Garažą nebesisunkė. Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad atsakovė tinkamai elgėsi procese – vykdė teismo įpareigojimus, bendradarbiavo, dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą, nustatyti visas bylai išnagrinėti reikalingas aplinkybes.

14.5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vanduo prasisunkė ne iš bendrojo naudojimo vamzdyno, už kurio priežiūrą ir defektų pašalinimą yra atsakinga atsakovė UAB „Paskirtis“, o iš trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. K. nuosavybės teise priklausančio vamzdyno. Taigi ieškovė byloje nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir pasirinko netinkamą atsakovą, nesutiko netinkamo atsakovo keisti tinkamu, todėl nepriklausomai nuo bylos baigties jai tenka neigiamos netinkamo procesinio elgesio pasekmės, kiek tai yra susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės procesinis prašymas priteisti iš atsakovės visas patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis (jo 25 proc. dalis) už pareikštą ieškinį yra nepagrįstas, todėl atsakovė, kuri nėra pralaimėjusi bylą šalis, bei kuri, atitinkamai ją įtraukus į bylos nagrinėjimą, buvo priversta gintis nuo pareikšto ieškinio, taip pat buvo įpareigota atlikti byloje procesinius veiksmus, turi teisę į patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 94 str. 1 d.).

14.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 22 d. teikė atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties ir dėl šio skundo parengimo patirta 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (2024 m. sausio 15 d. sąskaitos už teisines paslaugas DM Nr. 24-002 eilutė Nr. 3), o Šiaulių apygardos teismas iš esmės tenkino ieškovės atskirąjį skundą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei. Taip pat ieškovė teikė atsiliepimą į atsakovės 2024 m. sausio 23 d. pateiktą atskirąjį skundą ir patyrė 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2024 m. balandžio 19 d. sąskaitos už teisines paslaugas DM Nr. 24-039 eilutė Nr. 1), ir Šiaulių apygardos teismas atmetė atsakovės atskirąjį skundą, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės ieškovei. Taigi iš atsakovės ieškovei priteista 1 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai suma (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

14.7. Vertinant atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstumą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė teikė atsiliepimą į ieškovės 2023 m. lapkričio 22 d. atskirąjį skundą ir patyrė 120 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. liepos 9 d. sąskaita už teisines paslaugas), tačiau Šiaulių apygardos teismas šį klausimą, kaip ir buvo minėta, išsprendė ieškovės naudai. Be to, atsakovė teikė 2024 m. sausio 23 d. atskirąjį skundą ir patyrė 160 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau Šiaulių apygardos teismas atmetė atsakovės atskirąjį skundą. Esant šioms aplinkybėms, 280 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai iš ieškovės atsakovei nepriteistinos. Kitos atsakovės patirtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, be to, prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (CPK 88, 98 str.). Todėl atsakovei iš ieškovės priteistos 4 000 Eur (4 280–280) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

14.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį už procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (el. b. 1 t., 11 l.), ir 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (el. b. t.1, l.100). Kadangi minėti ieškovės procesiniai prašymai iš esmės tenkinti, 110 Eur žyminio mokesčio suma priteista iš atsakovės ieškovei (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė taip pat sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl 2024 m. sausio 11 d. teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau, jos atskirąjį skundą atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Atlikus ieškovės ir atsakovės vienarūšių piniginių prievolių įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina iš viso 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 000–1200-110), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 80 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

14.9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. prašė priteisti jos patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, kad vanduo prasisunkė iš trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių vamzdynų, trečiasis asmuo laikytinas šią bylą pralaimėjusia šalimi, kiek tai yra susiję su ieškovės reikalavimais, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

14.10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nutraukta, nes ieškovė atsisakė ieškinio, todėl jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y., 81,75 Eur (CPK 87 str. 2 d.). Likusi 27,25 Eur žyminio mokesčio dalis iš atsakovės ieškovei nepriteistina. Teismas byloje turėjo 15,86 Eur išlaidų procesinių dokumentų įteikimui. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės, kuri buvo atsakinga už tinkamo atsakovo byloje pasirinkimą, valstybei. Kadangi ieškovė ir valstybė turi vienarūšes pinigines prievoles, jos įskaitytinos ir ieškovei grąžintina 65,89 Eur žyminio mokesčio.

14.11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 800 Eur už advokatės teiktas teisines paslaugas – atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriuo prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o trečiojo asmens – išspręsti teismo nuožiūra. Atsakovė patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo, kuriuo prašė panaikinti arba pakeisti 2025 m. liepos 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, rengimą, ir 160 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį skundą, kurį prašė nagrinėti teismo nuožiūra, rengimą. Trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turėjo 2 873,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo atskiruoju skundu prašė pakeisti arba panaikinti 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą iš esmės, tačiau motyvuose trečiasis asmuo kvestionavo ir bylos nutraukimo pagrindą.

14.12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą 2025 m. liepos 17 d. nutarties dalį dėl bylos nutraukimo ieškovei atsiėmus ieškinį ir panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovės atskirasis skundas tenkintas visiškai, todėl, esant priešingam šalių suinteresuotumui, iš ieškovės atsakovei priteistina 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso iš ieškovės atsakovei priteistina 3 500 Eur (2 700 + 800) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Trečiojo asmens atskirasis skundas tenkintas iš dalies (1/2 dalimi arba 1 436,88 Eur) (atmesti trečiojo asmens argumentai dėl bylos nutraukimo pagrindo, tačiau iš esmės tenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Šiame kontekste pažymėta, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė prašė į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiąjį asmenį, nes galbūt vandens pratekėjimas atsirado dėl statytojo / rangovo kaltės. Trečiasis asmuo nagrinėjant civilinę bylą buvo pasyvus, procese nedalyvavo, o šalys neteikė įrodymų, kad būtent dėl statytojo / rangovo (trečiasis asmuo) kaltės ieškovės Garaže atsirado vandens pratekėjimas. Šalys neprašė trečiojo asmens pašalinti iš bylos nagrinėjimo net paaiškėjus vandens pratekėjimo priežasčiai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalys nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, dėl jų neveikimo trečiasis asmuo liko bylos nagrinėjime ir galiausiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl trečiajam asmeniui priteistina iš atsakovės ir iš ieškovės lygiomis dalimis po 718,44 Eur (2 873,75 / 2 / 2) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

14.13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos, nes ieškovė nesutiko su atsakovės atskiruoju skundu, prašė jį atmesti, apeliacinės instancijos teismas iš esmės tenkino atsakovės atskirąjį skundą, todėl ieškovė laikytina pralaimėjusia šalimi. Šiame kontekste pažymėta ir tai, kad nors ieškovė prašė spręsti teismo nuožiūra dėl trečiojo asmens atskirojo skundo, ir trečiojo asmens atskirasis skundas iš dalies apeliacinės instancijos teismo tenkintas, tačiau tai iš esmės nelaikytina bylos laimėjimu, o konstatavus netinkamą šalių elgesį, nuspręstina, kad šioje dalyje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos pačiai ieškovei (CPK 93 str. 2 d.). Atitinkamai analogiškai ir atsakovei paliktinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį skundą parengimą.

14.14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas šalių prašymu, tačiau šalys neteikė įrodymų dėl trečiojo asmens kaip statytojo ar rangovo atsakomybės už ieškovės Garaže atsiradusį vandens pratekėjimą, taip pat neprašė trečiojo asmens pašalinti iš bylos nagrinėjimo, paaiškėjus asmeniui, atsakingam už vandens pratekėjimą, t. y., nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos, nesinaudojo šalims suteikta procesine teise pašalinti iš bylos nagrinėjimo trečiąjį asmenį, jei byloje priimtas procesinis sprendimas nesukels teisinių pasekmių trečiajam asmeniui. Taigi šalys yra atsakingos už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neatsiejamai susijęs su trečiojo asmens prašymu priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tenkinus minėtą prašymą iš dalies atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant iš naujo, t. y. priteistina iš šalių trečiajam asmeniui ½ dalis (600/2) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvienos šalies priteisiant trečiajam asmeniui lygiomis dalimis po 150 Eur (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Taigi iš viso iš kiekvienos šalies trečiajam asmeniui priteistina po 868,44 Eur (718,44+150) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti arba pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės arba trečiojo asmens J. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 4 dalį, 94 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir tokia nutartimi suformavo ydingą praktiką – kad netgi bylą laimėjusi šalis ne tik negauna savo patirtų išlaidų kompensavimo, bet dar turi padengti ir kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas.

15.2. Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė reikšdama ieškinį atsakovei turėjo įrodyti, kad vandens pratekėjimas atsirado iš vienos iš bendrų daugiabučio namo inžinerinių sistemų. Kokiu būdu ieškovė tą turėjo padaryti, jei nebuvo aišku, iš kur apskritai bėga vanduo, o atsakovė, kaip namą administruojanti įmonė, nesiėmė veiksmų vandens tekėjimo priežasčiai nustatyti.

15.3. Pažymi, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl nuostolių dėl jos aplietų patalpų atlyginimo, dėl to būtų galima svartyti tinkamo ar netinkamo atsakovo pasirinkimą, tačiau ieškovės reikalavimas buvo įpareigoti namą administruojančią įmonę rasti vandens tekėjimo priežastį, nes ji nebuvo žinoma ir numanoma.

15.4. Pažymi, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi dar 2021 metais, ieškinys pasiekė teismą tik 2023 metais, ir tuos dvejus metus iki bylos iškėlimo teisme atsakovė nė karto ieškovei nenurodė, kad keliama problema yra ne jos kompetencija, ir nepasiūlė ar nerekomendavo pačiai ieškoti problemos sprendimo varianto, kviesti specialistus, kreiptis į teismą, atsakovais patraukiant namo gyventojus ar pan. Priešingai – savo veiksmais: apžiūromis, atsakinėjimais į elektroninius laiškus, galiausiai – sienos išgriovimu ir įsipareigojimu ją sutvarkyti (tai, beje, ir buvo vienas iš ieškinio reikalavimų – sutvarkyti išgriautą sieną) – atsakovė parodė ir ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad būtent atsakovė, kaip namą administruojanti įmonė, gali ir turi nustatyti vandens tekėjimo priežastį daugiabučiame name. Būtent pačios atsakovės elgesys ir privertė ieškovę kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti atsakovę įpareigoti atlikti veiksmus.

15.5. Nurodo, kad visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovė, tiek iki bylos nagrinėjimo pradžios, tiek ir iškėlus bylą teisme, tinkamai elgėsi procese – vykdė teismo įpareigojimus, bendradarbiavo, dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą, nustatyti visas bylai išnagrinėti reikalingas aplinkybes.

15.6. Pažymi, kad ieškovės ieškiniu kelti reikalavimai buvo patenkinti bylos nagrinėjimo metu, o jie buvo patenkinti būtent įpareigojus atsakovę atlikti veiksmus ir juos šiai atlikus (iškvietus specialistus, atlikus statinio apžiūrą bei atradus vandens tekėjimo priežastį). Tokius veiksmus galėjo atlikti tik atsakovė UAB „Paskirtis“, kaip daugiabutį namą administruojanti įmonė ir veikdama pagal administravimo ir priežiūros sutartį, o ne ieškovė, kuri tokių įgaliojimų neturėjo.

15.7. Pažymi, kad šioje byloje tik dėl atsakovės kaltės ieškovė buvo priversta teikti ieškinį teismui, ir tik dėl atsakovės kaltės patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas, todėl visas ieškovės patirtas išlaidas privalo atlyginti būtent atsakovė, o ne priešingai.

15.8. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vanduo prasisunkė iš trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių vamzdynų, trečiasis asmuo laikytinas šią bylą pralaimėjusia šalimi, kiek tai susiję su ieškovės reikalavimais, tačiau netgi ir padarius tokią išvadą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (ar dalies jų) iš trečiojo asmens teismas taip pat nepriteisė.

15.9. Mano, kad nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga teismo nutartis, kad bylinėjimosi išlaidas priversta atlyginti ieškovė, nors ji nėra laikytina „pralaimėjusia šalimi“, priešingai – teismo nustatyta, kad visi ieškovės kelti reikalavimai buvo patenkinti dar bylos nagrinėjimo metu.

16. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį dėl trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo 1/2 dalimi, priteisiant trečiajam asmeniui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: 600 Eur išlaidas, patirtas bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, 2 873,75 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtinas nagrinėjant šį atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tiek apeliacinėje instancijoje, tiek bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo patyrė realių ir dokumentais pagrįstų išlaidų už advokato teisinę pagalbą, konstatavo, kad turi teisę į jo patirtų išlaidų atlyginimą, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens atskirasis skundas dėl 2025 m. liepos 17 d. nutarties buvo tenkintas iš dalies (1/2) ir tik tuo pagrindu nusprendė per pusę (1/2 dalimi) sumažinti visų trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą – tiek apeliacinėje instancijoje, tiek bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

16.2. Pažymi, kad teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi buvo nutraukta civilinė byla, taip pat buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų didelę dalį (13 080 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisiant ir iš trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, nors tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ su 2025 m. liepos 17 d. nutartimi nesutiko ir pateikė 2025 m. liepos 25 d. atskirąjį skundą, kuriame suformulavo tokius prašymus (reikalavimus): pakeisti arba panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš naujo, nepriteisiant jokių bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, kurios pagrindu ir konstatavo, kad LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirasis skundas apeliacinėje instancijoje esą buvo patenkintas tik iš dalies (1/2), kadangi „atmesti trečiojo asmens argumentai dėl bylos nutraukimo pagrindo“ ir šiuo teisiniu pagrindu grindė, kad LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ patirtos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos 1/2 dalimi, tačiau įstatyme aiškiai nurodoma apie patenkintų / atmestų reikalavimų dalį, o ne apie tai, kiek ir kokių argumentų teismas priėmė ar atmetė.

16.3. Pažymi, kad 2025 m. liepos 25 d. atskirojo skundo argumentai dėl bylos nutraukimo buvo tik vienas iš daugelio teisinių pagrindų, kuriuo buvo bandoma pagrįsti, kodėl bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos neteisingai, tuo tarpu bylos nutraukimo teisėtumas nebuvo savarankiškas LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ reikalavimas, nuo kurio priklausytų LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turtinė padėtis visame bylos kontekste.

16.4. Pažymi, kad trečiojo asmens atskirasis skundas apeliacinėje instancijoje LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ teisinių interesų požiūriu buvo patenkintas iš esmės visiškai, nes buvo pasiektas jo skundo dalyku suformuluotas tikslas – panaikinta neteisėta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalis. Vien tai, kad viena iš keturių trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ suformuotų argumentų grupių (t. y. dėl bylos nutraukimo) buvo apeliacinės instancijos teismo nepriimta, nesudaro pagrindo laikyti, jog atskirasis skundas buvo patenkintas tik 1/2 dalimi, kaip kad neteisingą išvadą padarė pirmosios instancijos teismas.

16.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sumažinęs trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą 1/2 dalimi už apeliacinį procesą, automatiškai perkėlė tą pačią 1/2 proporciją ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (600 Eur / 300 Eur). Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra savarankiška išlaidų grupė.

17. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Paskirtis“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį nepriteisiant iš UAB „Paskirtis“ jokių bylinėjimosi išlaidų nei ieškovei, nei LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, nei kitiems dalyvaujantiems asmenims, tačiau priteisiant atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, trečiojo asmens J. K. ir (arba) kitų atsakingų subjektų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Nurodo, kad atsakovei priteistų sumų sumažinimas, tam tikrų išlaidų ieškovei priteisimas iš atsakovės bei dalies išlaidų priteisimas iš atsakovės trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ neatitinka teisinio reglamentavimo, teismų praktikos, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

17.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ji byloje buvo pasirinkta kaip netinkamas atsakovas ir dėl to bylinėjimosi išlaidų neigiamos pasekmės tenka ieškovei, vis dėlto išlaidos, patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi būti atlyginamos iš atsakovės ieškovei. Atsakovės vertinimu, tokia išvada neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

17.3. Mano, kad atsakovė neturėtų patirti jokių su procesu, į kurį buvo nepagrįstai įtraukta, susijusių išlaidų, atvirkščiai, turėtų būti užtikrintas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas visa apimtimi.

17.4. Mano, kad visos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu byloje, galėtų būti priteisiamos iš namo butų ir kitų patalpų savininkų arba konkrečiai iš savininkės, kurios bute nustatytas pratekėjimas, t. y. J. K..

17.5. Nesutinka ir su tuo, kad liko nepriteista 160 Eur suma už atsiliepimą į trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą. Atsiliepime atsakovė iš esmės palaikė trečiojo asmens poziciją, kuri buvo priešinga ieškovės pozicijai, apeliacinėje instancijoje skundai buvo išspręsti palankiai atsakovei ir trečiajam asmeniui, todėl ir ši suma turėjo būti priteista iš ieškovės. Mano, kad nėra niekaip atsakinga už trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ patirtas išlaidas ir jokios sumos iš atsakovės trečiajam asmeniui neturėjo būti priteisiamos, be to, jų abiejų reikalavimai apeliacinės instancijos teisme sutapo, todėl nelogiška, kad vienai iš kitos būtų priteisiamos kokios nors išlaidos.

17.6. Nurodo, kad atsakomybė už dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas bent tam tikra apimtimi turėtų tekti trečiajam asmeniui J. K., tačiau pirmosios instancijos teismas iš J. K. jokių išlaidų nė vienam procese dalyvavusiam subjektui nepriteisė, tai, manytina, neatitinka teisingumo, sąžiningumo principų.

18. Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovė prašo atmesti ieškovės skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, o kitą dalį, t. y. dėl išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens J. K., spręsti teismo nuožiūra; spręsti dėl trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirojo skundo tenkinimo teismo nuožiūra, tačiau trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš atsakovės ir tenkinti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Nurodo, kad daugiabučiame name, kuriame yra ieškovei priklausanti negyvenamoji patalpa – garažas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 21 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, todėl atsakovė nėra šio namo administratorius. Atsakovė su 2019 m. sausio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties įgaliotu asmeniu yra sudariusi tik civilinę sutartį – 2019 m. sausio 24 d. Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu teikė ir teikia paslaugas.

18.2. Nurodo, kad Administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu atsakovė vykdė jai pavestas funkcijas ir atliko visus veiksmus, kuriuos galėjo atlikti pagal sutartį. Vadinasi, priešingai nei teigia ieškovė, apžiūros buvo vykdomos, į situaciją reaguota dar iki bylos iškėlimo, tačiau kaip ir bylos nagrinėjimo metu atliktų papildomų apžiūrų metu bendrųjų inžinerinių sistemų gedimai, avarijos nebuvo nustatytos, ir, kaip vėliau tapo žinoma, negalėjo būti nustatytos, nes vandens prasiskverbimo šaltinis nebuvo bendrosiose inžinerinėse sistemose.

18.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turėjo tinkamai ir atsakingai suformuluoti ieškinio reikalavimus, juos pagrįsti (CPK 178 str.) ir pasirinkti tinkamą atsakovą. Nepaisant daugkartinių apžiūrų, kurių metu nebuvo nustatytas vandens prasiskverbimas per bendrąsias inžinerines sistemas, ieškovė, nesant įrodymų, kad vanduo skverbiasi per bendrąsias inžinerinis sistemas, vis tiek pasirinko atsakove UAB „Paskirtis“, nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti tikrą problemos šaltinį.

18.4. Pažymi, kad atsakovė nei sutarties, nei įstatymo pagrindu, be teismo įpareigojimo nebūtų galėjusi priversti savininkų įsileisti atsakovę į savo privačią erdvę ir vykdyti ardymo darbus privačiuose butuose.

18.5. Pažymi, kad priešingai nei teigia ieškovė, ieškinio reikalavimus patenkino ne atsakovė, o trečiasis asmuo J. K., kurios draudimo bendrovė, beje, atlygino ieškovei ir jos patirtą žalą.

18.6. Nurodo, kad iš esmės sutinka, kad trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos, tačiau laikosi savo atskirajame skunde išdėstytos pozicijos, jog LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovės, nes jų atsiradimui atsakovė jokios įtakos neturėjo, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų lėmę išlaidų susidarymą.

19. Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovė nesutinka su atsakovės atskiruoju skundu priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nesutinka su trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskiruoju skundu priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, palaiko savo poziciją, išdėstytą atskirajame skunde, priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės arba trečiojo asmens J. K.. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Nurodo, kad nors atsakovė remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė byloje nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir pasirinko netinkamą atsakovą, ir reikšdama ieškinį atsakovei turėjo įrodyti, kad vandens pratekėjimas atsirado iš bendrųjų inžinerinių sistemų, tačiau kyla pagrįstas klausimas – kokiu būdu ieškovė tai turėjo padaryti, jei nebuvo aišku, iš kur apskritai bėga vanduo, o atsakovė, kaip namą administruojanti įmonė, nesiėmė veiksmų vandens tekėjimo priežasčiai nustatyti. Ar ieškovė, kaip fizinis asmuo, galėjo turėti įgaliojimus ir leidimus pati savo iniciatyva ieškoti daugiabučiame name vandens tekėjimo priežasties, prieiti prie visų namo inžinerinių sistemų, įpareigoti butų savininkus griauti sienas ir ardyti baldus, tai, kaip pats pirmosios instancijos teismas paminėjo, galėjo padaryti tik atsakovė pagal Sutartį bei 2019 m. sausio 24 d. administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. be jokių teismo įpareigojimų.

19.2. Pažymi, kad nei ieškovė, nei atsakovė, nei jos kviesti specialistai, iki kol nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesugebėjo atrasti vandens tekėjimo priežasties, todėl nesąžiningi ir visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remiasi ir atsakovė, jog ieškovė, reikšdama ieškinį, turėjo įrodyti, kad vandens pratekėjimas atsirado būtent iš bendrųjų inžinerinių sistemų.

19.3. Pažymi, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi dar 2021 metais, ieškinys pasiekė teismą tik 2023 metais, ir tuos dvejus metus iki bylos iškėlimo teisme atsakovė nė karto ieškovei nenurodė, kad keliama problema yra ne jos kompetencija – ir nepasiūlė ar nerekomendavo pačiai ieškoti problemos sprendimo varianto, kviesti specialistus, kreiptis į teismą, atsakovais patraukiant namo gyventojus ar pan. Priešingai – savo veiksmais: apžiūromis, iš pradžių atsakinėjimais į elektroninius laiškus, galiausiai sienos išgriovimu ir įsipareigojimu ją sutvarkyti (tai, beje, ir buvo vienas iš ieškinio reikalavimų – sutvarkyti pačios atsakovės išgriautą sieną), atsakovė parodė, ir ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad būtent atsakovė, kaip namą administruojanti įmonė, gali ir turi nustatyti vandens pratekėjimo priežastį daugiabučiame name.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškovės atskirasis skundas tenkinamas.

Trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirasis skundas tenkinamas.

Atsakovės atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paskirstytos šalių susidariusios bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų

23. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, neteisingai pritaikė CPK 94 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tokiu sprendimu buvo sukurta ydinga praktika, kai net bylą iš esmės laimėjusi šalis ne tik negauna savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, bet dar priverčiama padengti ir kitų proceso dalyvių išlaidas. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad ji, reikšdama ieškinį, turėjo įrodyti, jog vandens pratekėjimas kilo iš bendrųjų namo inžinerinių sistemų, nes iki proceso pradžios nebuvo objektyviai žinoma, iš kur kyla vanduo, o atsakovė, būdama namą administruojanti įmonė, nesiėmė pakankamų veiksmų šiai priežasčiai nustatyti. Ieškovė pabrėžia, kad jos reikalavimas nebuvo susijęs su žalos atlyginimu, todėl netinkamo atsakovo pasirinkimo klausimas šioje byloje iš esmės nekyla – ji prašė įpareigoti būtent administruojančią įmonę imtis veiksmų nustatyti vandens tekėjimo priežastį. Pažymi, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi dar 2021 m., tačiau beveik dvejus metus atsakovė neinformavo, jog problema nepriklauso jos kompetencijai, priešingai – savo veiksmais sudarė pagrįstą lūkestį, kad būtent ji spręs problemą: atliko apžiūras, atsakinėjo į paklausimus, išgriovė sieną ir įsipareigojo ją sutvarkyti. Tokiu elgesiu atsakovė pati paskatino ieškovę kreiptis į teismą prašant ją įpareigoti atlikti veiksmus. Ieškovė ginčija ir teismo išvadą, kad atsakovė procese elgėsi tinkamai, pažymėdama, jog tik teismo įpareigojimų dėka buvo atliktos realios apžiūros ir nustatyta vandens pratekėjimo priežastis. Būtent įpareigojus atsakovę ir jai atlikus veiksmus, ieškovės reikalavimai buvo patenkinti bylos nagrinėjimo metu, o tokius veiksmus galėjo atlikti tik atsakovė kaip namo administratorė, nes ieškovė neturėjo tam nei teisinių, nei faktinių įgaliojimų. Ieškovės vertinimu, būtent dėl atsakovės neveikimo iki bylos iškėlimo ji buvo priversta kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidas. Todėl nepagrįsta, kad šios išlaidos perkeltos ieškovei. Net ir pripažinus, jog vandens šaltinis buvo trečiojo asmens nuosavybėje, teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų išlaidų nei iš trečiojo asmens, nei iš atsakovės.

24. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant klausimą dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).

27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 30 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę UAB „Paskirtis“: 1) atlikti veiksmus siekiant nutraukti vandens patekimą į patalpą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas); 2) sutvarkyti išgriautą Garažo sieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nedelsiant atlikti Garažo būklės vertinimą, siekiant išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį ir spręsti klausimą dėl problemos pašalinimo. Atsakovė namo butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. sausio 21 d. jungtinės veiklos sutarties bei 2019 m. sausio 24 d. administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu įsipareigojo teikti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę nedelsiant atlikti Garažo būklės vertinimą, jei reikalinga – įvertinti ir kitas namo patalpas bei konstrukcijas, inžinerinius tinklus, siekiant išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį, taip pat imtis veiksmų dėl problemos pašalinimo. 2024 m. vasario 9 d. surašytas statinio apžiūros aktas (el. b. t. 1, l. 175–178), iš kurio matyti, kad Garaže nuotekų stovas – vamzdis yra sausas, matomos šlapios dėmės – galbūt drėgmė patenka per cokolinio aukšto ir 1 aukšto perdangą, per kurią eina nuotekų stovas iš viršutinių butų, o butuose Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdynas sumontuotas virtuvės nišoje, kuri užtaisyta, padaryta apdaila ir užstatyta baldais, vandens pratekėjimų nepastebėta. Taip pat pateiktas 2024 m. rugsėjo 26 d. statinio apžiūros aktas Nr. 01/24 (el. b. t. 2, l. 38–41), kuriame, be kita ko, rekomenduojama atidengti butuose Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė J. K.), (duomenys neskelbtini) (savininkė S. V.) ir (duomenys neskelbtini) (savininkė G. G.) vamzdyno šachtą, siekiant nustatyti nesandarumo priežastį ir ją pašalinti. Teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, įtraukė G. G., S. V., J. K..

29. 2024 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi tretieji asmenys G. G., S. V. ir J. K. buvo įpareigotos atlaisvinti priėjimą prie bendrojo naudojimo vamzdynų – išmontuoti baldus, pašalinti paviršines baldines apdailos medžiagas, o atsakovė UAB „Paskirtis“ įpareigota (duomenys neskelbtini), butų ir kitų savininkų lėšomis pasirinkti ir pasitelkti rangovą, reikalingus specialistus, ekspertus, atidengti vamzdyną bei atlikti jo apžiūrą ir vertinimą gedimų lokalizacijai, pagal situaciją bei galimybę atlikti ir neatidėliotinus remonto darbus nutartyje nurodytais būdais ir tvarka. Vykdant šią teismo nutartį, atsakovės pasitelkta rangovė UAB „Inranga“ atidengė buto Nr. (duomenys neskelbtini) (trečiasis asmuo J. K.) vamzdynus ir pateikė 2025 m. sausio 27 d. defektinį aktą, iš kurio matyti, kad fekalinės kanalizacijos vamzdžio defektų nėra, nuotekų stovas sausas, per jį pratekėjimų nenustatyta, tačiau Garažas apliejamas iš vandentiekio ar grindinio šildymo vamzdyno. Iš atsakovei trečiojo asmens J. K. pateiktos 2025 m. vasario 5 d. sąskaitos faktūros matyti, kad trečiojo asmens bute buvo atlikti vamzdyno avarijos likvidavimo darbai.

30. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, nes vandens pratekėjimas buvo nustatytas pas trečiąjį asmenį J. K. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, be to, buvo pašalinta ir vandens pratekėjimo priežastis – buvo atlikti vamzdyno avarijos likvidavimo darbai. Taigi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti teisminio proceso metu, buvo nustatyta vandens prasisunkimo priežastis, trečiasis asmuo šią priežastį pašalino, o ieškovės garažo sutvarkymo klausimas išsisprendė trečiojo asmens draudimo įmonei įsipareigojus išmokėti ieškovei tam tikrą sumą pinigų žalai atlyginti. Todėl bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nebeprašė bylą nagrinėti iš esmės, kadangi visi ieškiniu kelti klausimai buvo išspręsti.

31. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nurodė, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti trečiojo asmens, o ne atsakovės, todėl atsakovė nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikoma pralaimėjusia šalimi, atsakovė tinkamai elgėsi procese – vykdė teismo įpareigojimus, bendradarbiavo, dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą, nustatyti visas bylai išnagrinėti reikalingas aplinkybes. O ieškovė reikšdama ieškinį turėjo įrodyti, kad vandens pratekėjimas atsirado iš vienos iš bendrųjų daugiabučio namo inžinerinių sistemų, už kurių priežiūrą yra atsakinga atsakovė, vis dėlto ieškovė tokių įrodymų į bylą nepateikė, todėl procesų dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės.

32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikoma pralaimėjusia šalimi, o visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės, yra teisiškai nepagrįsta ir neatitinka nei civilinio proceso principų, nei suformuotos teismų praktikos.

33. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimai faktiškai buvo patenkinti trečiojo asmens – buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės – veiksmais, tai savaime nereiškia, jog atsakovė turi būti laikoma „laimėjusia šalimi“, o ieškovė – pralaimėjusia. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla nutraukiama dėl to, kad ginčo dalykas išnyko (ieškinio reikalavimai faktiškai patenkinti bylos nagrinėjimo metu), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, dėl kurios šalies veiksmų ar neveikimo kilo ginčas ir buvo patirtos išlaidos. Šiuo atveju ginčas kilo dėl ilgą laiką besitęsiančio vandens pratekėjimo, kurio priežastis iki teismo proceso pradžios nebuvo objektyviai nustatyta, o jos lokalizavimas tapo įmanomas tik teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomų procesinių veiksmų dėka.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, turėjo įrodyti, jog vandens pratekėjimas kilo iš bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, neatitinka proceso realijų ir įrodinėjimo naštos paskirstymo principo šios bylos kontekste. Iki teismo proceso pradžios ieškovė objektyviai neturėjo galimybių patekti į trečiųjų asmenų butus, ardyti apdailos, atlikti techninių ekspertizių ir nustatyti tikslios vandens šaltinio vietos. Tokie veiksmai ieškovės iniciatyva galėjo būti atlikti tik taikant teismo įpareigojimus, kurie ir buvo pritaikyti bylos nagrinėjimo metu. Todėl reikalavimas, kad ieškovė jau ieškinio pateikimo momentu turėjo pateikti įrodymus apie konkrečią inžinerinę sistemą ar konkretų defektą, reiškia neproporcingai didelės įrodinėjimo naštos perkėlimą jai.

35. Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl abstraktaus ar hipotetinio pažeidimo, o dėl realiai egzistavusios žalos – vandens patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį garažą. Ši aplinkybė nebuvo ginčijama. Ginčas kilo ne dėl to, ar žala egzistuoja, bet dėl to, kas už ją atsakingas. Iki teismo proceso pradžios nei atsakovė, nei kiti asmenys nebuvo nustatę tikslios žalos priežasties, todėl darytina išvada, kad ieškovės pasirinkimas pareikšti ieškinį subjektui, kuris pagal sutartinius santykius organizuoja namo priežiūrą ir koordinuoja avarijų likvidavimą, buvo objektyviai pagrįstas. Tai, kad galutinė žalos priežastis buvo nustatyta trečiojo asmens nuosavybėje esančiame objekte, nepaneigia aplinkybės, jog būtent dėl šios komplikuotos situacijos ir dėl to, kad problema nebuvo išspręsta iki teismo proceso, ieškovė buvo priversta inicijuoti teisminį ginčą. Todėl laikyti ieškovę proceso „pralaimėtoja“ vien dėl to, kad galutinė atsakomybė teko trečiajam asmeniui, reiškia pernelyg formalų požiūrį į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų.

36. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai faktiškai patenkinami proceso metu, ieškovas laikytinas iš esmės laimėjusia šalimi, nes būtent proceso dėka buvo pasiektas rezultatas – pažeistos teisės apgynimas. Šioje byloje vandens pratekėjimo priežastis buvo nustatyta ir pašalinta tik vykdant teismo nutartis ir procesinius įpareigojimus. Tai reiškia, kad ieškinio tikslas buvo pasiektas ne dėl atsitiktinių aplinkybių, o būtent dėl teismo proceso.

37. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, visą bylinėjimosi išlaidų naštą perkeldamas ieškovei, neteisingai pritaikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir neįvertino esminių aplinkybių – objektyvaus ieškovės negebėjimo iki proceso pradžios nustatyti žalos šaltinį ir fakto, kad ginčas kilo dėl trečiojo asmens valdomame objekte atsiradusios avarijos, kuri buvo pašalinta tik teisminio proceso metu. Todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos ne ieškovės nenaudai, o atsižvelgiant į tikrąsias ginčo kilimo priežastis.

38. Nagrinėjamoje situacijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai, o vadovaujantis CPK 94 straipsnyje įtvirtintu principu, pagal kurį, kai byla nutraukiama dėl to, kad ginčo dalykas išnyko ar ieškinio reikalavimai faktiškai buvo patenkinti proceso metu, teismas privalo vertinti, dėl kurio proceso dalyvio veiksmų ar neveikimo kilo ginčas ir buvo patirtos išlaidos. Šiuo atveju akivaizdu, kad ginčas kilo ne dėl ieškovės nepagrįsto elgesio, o dėl objektyviai egzistavusios žalos – vandens patekimo į garažą, jos priežastis iki teismo proceso pradžios nebuvo nustatyta ir nebuvo pašalinta.

39. Bylos duomenys patvirtina, kad faktinė vandens pratekėjimo priežastis buvo nustatyta trečiojo asmens – buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės – nuosavybėje esančiame vamzdyne, o problema buvo pašalinta tik jai atlikus avarijos likvidavimo darbus. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo yra materialiai atsakingas už žalos atsiradimą, nes, pagal Civilinio kodekso nuostatas, savininkas atsako už jo valdomo daikto keliamą žalą ir privalo užtikrinti, kad jo turtas nepadarytų žalos kitiems asmenims.

40. Tačiau kartu būtina konstatuoti ir tai, kad atsakovė, kaip namą administruojanti įmonė, taip pat yra iš dalies atsakinga už ginčo kilimą ir situacijos komplikavimąsi. Nors atsakovė formaliai nebuvo žalos šaltinio savininkė, jos pareiga pagal teisės aktus ir sudarytas sutartis buvo organizuoti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, koordinuoti avarinių situacijų lokalizavimą ir imtis aktyvių veiksmų siekiant nustatyti problemos priežastį. Šiuo atveju iki ieškinio pateikimo atsakovė nepasinaudojo visomis realiai turėtomis administracinėmis ir teisinėmis priemonėmis – neinicijavo privalomų sprendimų dėl patekimo į galbūt probleminius butus, neorganizavo priverstinių apžiūrų teisės aktų nustatyta tvarka, nesikreipė į teismą dėl įpareigojimų, kurie būtų leidę operatyviai atlikti būtinus ardymo ir patikrinimo darbus. Tik prasidėjus teismo procesui ir taikant laikinąsias apsaugos priemones tapo įmanoma realiai atlikti išsamią apžiūrą ir nustatyti tikrąją vandens pratekėjimo priežastį.

41. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės neveikimas / nepakankamai aktyvus veikimas iki ginčo pradžios buvo viena iš priežasčių, dėl kurių problema nebuvo išspręsta ikiteismine tvarka, o ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Tokia situacija neatitinka gero administravimo, rūpestingumo ir veiksmingumo standartų, taikomų namo administratoriui, ir sudaro pagrindą konstatuoti jos procesinę atsakomybę už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, nors ir ne materialinę atsakomybę už pačią žalą.

42. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja dvigubas priežastinis ryšys su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis: viena vertus, ginčas kilo dėl trečiojo asmens valdomame objekte atsiradusios avarijos, kita vertus, ginčas peraugo į teisminį procesą ir tapo neišvengiamas dėl to, kad atsakovė, kaip namo administratorė, iki bylos iškėlimo neužtikrino veiksmingo problemos lokalizavimo ir sprendimo. Todėl nė vienas iš šių subjektų negali būti laikomas vieninteliu atsakingu už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

43. Vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, taip pat CPK 94 straipsniu, šioje situacijoje pagrįsta taikyti proporcingą išlaidų paskirstymo modelį, pripažįstant, kad atsakovė ir trečiasis asmuo J. K. yra vienodai atsakingi už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą atsakinga ieškovė, naikintina, o bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ir iš trečiojo asmens J. K. lygiomis dalimis – po 50 procentų iš kiekvienos, apsaugant ieškovę nuo finansinės naštos už tai, kad ji buvo priversta ginti savo pažeistas teises teisminiu keliu dėl objektyviai egzistavusios ir laiku neišspręstos problemos.

44. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 55,00 Eur žyminį mokestį už laikinąsias apsaugos priemones (t. 1., b. l. 10, 11), 55,00 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą (t. 1, b. l. 100), patyrė 8 800,00 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 800,00 Eur teisinių išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė iš viso patyrė 9 819,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Kadangi byla buvo nutraukta, nes ieškovė atsisakė ieškinio, todėl jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 81,75 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Likusi 27,25 Eur žyminio mokesčio dalis ieškovei priteistina iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir trečiojo asmens J. K. lygiomis dalimis.

46. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus ieškovės procesinių dokumentų skaičių, turinį, apimtį, nurodytus argumentus, teismo posėdžių kiekį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Tenkinus ieškovės atskirąjį skundą, ieškovei iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir trečiojo asmens J. K. lygiomis dalimis priteistinos ieškovės N. V. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos 9 737,25 (9 819,00–81,75) Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 4 868,63 Eur iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir iš trečiojo asmens J. K..

Dėl trečiojo asmens atskirojo skundo argumentų

47. Trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, jog LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ patyrė realių, dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ir pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepagrįstai sumažino jai priteistinų išlaidų dydį per pusę. Teismas tai grindė išvada, esą LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirasis skundas dėl 2025 m. liepos 17 d. nutarties buvo patenkintas tik iš dalies, nors iš tikrųjų apeliacinės instancijos teismas panaikino būtent tą nutarties dalį, kuri buvo LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ skundo dalykas – neteisėtą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir šioje dalyje perdavė bylą nagrinėti iš naujo. LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes rėmėsi ne patenkintų ar atmestų reikalavimų dalimi, o tuo, kiek skundo argumentų buvo priimta ar atmesta. Tuo tarpu argumentai dėl bylos nutraukimo nebuvo savarankiškas LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ reikalavimas, o tik viena iš teisinių pozicijų, kuria buvo grindžiamas pagrindinis tikslas – panaikinti neteisėtą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šis tikslas buvo pasiektas visiškai, todėl LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirasis skundas jo teisių požiūriu laikytinas patenkintu iš esmės. Trečiasis asmuo taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sumažinęs jam priteistinas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, automatiškai ir be teisinio pagrindo perkėlė tą pačią proporciją ir išlaidoms, patirtoms pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors tai yra savarankiška bylinėjimosi išlaidų grupė, kuri turi būti vertinama atskirai.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog proceso įstatymo nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias aukštesnės instancijos teisme, šiam nepriėmus galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali būti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016, 37 punktas).

49. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 2) jeigu kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 3) jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis, yra teisiškai nepagrįsta ir neatitinka nei civilinio proceso teisės normų, nei suformuotos kasacinio teismo praktikos.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, kai trečiojo asmens atskirojo skundo rezultatą apeliacinėje instancijoje vertino kaip tenkintą iš dalies (1/2), remdamasis ne patenkintų reikalavimų apimtimi, o tuo, kad buvo atmesta dalis argumentų dėl bylos nutraukimo pagrindo. Pažymėtina, kad pagal įstatymą bylinėjimosi išlaidų paskirstymas siejamas ne su tuo, kiek ir kokių argumentų teismas priėmė ar atmetė, bet su tuo, ar buvo patenkinti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirasis skundas buvo patenkintas iš esmės – apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo. Tai buvo pagrindinis ir savarankiškas trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ skundo reikalavimas, todėl teigti, kad skundas tenkintas tik ½ dalimi, nėra teisiškai pagrįsta.

52. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai perkėlė ½ dalies proporciją ne tik apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, bet ir išlaidoms, patirtoms pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks mechaninis perkėlimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 aiškiai išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos pagal tos instancijos rezultatą, kuria byla nagrinėjama pakartotinai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtent šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas pagal pakartotinio nagrinėjimo rezultatą, o ne pagal formalų atskirojo skundo argumentų „santykį“. Tuo labiau tai taikytina ir savarankiškai išlaidų grupei – bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

53. Pažymėtina, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės ir atsakovės vien dėl to, jog šalys esą nepakankamai aktyviai inicijavo trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pašalinimą iš bylos. Tokia pozicija ignoruoja esminę bylos aplinkybę – ginčas ir nuostoliai kilo ne dėl ieškovės ar atsakovės procesinio elgesio, o dėl realiai egzistavusios techninės problemos, kurios priežastis buvo nustatyta tik teisminio proceso metu. Be to, trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nebuvo įtraukta į bylą atsitiktinai – ji buvo įtraukta dėl galimos statytojo ar rangovo atsakomybės, kuri tuo metu objektyviai nebuvo paneigta. Tai, kad vėliau paaiškėjo, jog vandens pratekėjimo priežastis kilo iš kito subjekto – (duomenys neskelbtini) buto savininkės trečiojo asmens J. K. – nuosavybėje esančių vamzdynų, negali būti vertinama kaip šalių procesinis aplaidumas, už kurį jos turi būti „nubaustos“ pareiga kompensuoti trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiaisiais asmenimis į bylą yra įtraukiami visi asmenys, kurių teisėms arba pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (CPK 47 straipsnis). Suinteresuotumas bylos baigtimi gali pasireikšti tuo, kad ateityje kitame procese į trečiuoju asmeniu byloje įtrauktą asmenį gali būti nukreiptas atgręžtinis reikalavimas ar kt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ į procesą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta pagrįstai.

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada visiškai ignoruoja esminį kriterijų, įtvirtintą CPK 94 straipsnyje ir nuosekliai taikomą kasacinio teismo praktikoje, – bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į tai, dėl kieno veiksmų ar neveikimo kilo ginčas ir buvo patirtos išlaidos. Šioje byloje nustatyta, kad vandens pratekėjimo priežastis buvo (duomenys neskelbtini) buto savininkės trečiojo asmens J. K. nuosavybėje esančiuose vamzdynuose, o problema nebuvo išspręsta iki teismo proceso pradžios. Kartu konstatuota, kad atsakovė, kaip namą administruojanti įmonė, iki bylos iškėlimo nesiėmė pakankamai aktyvių ir veiksmingų priemonių šiai problemai lokalizuoti, todėl ginčas peraugo į teisminį procesą. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ne ieškovės, atsakovės ar trečiojo asmens procesinis elgesys, o būtent dviejų subjektų – atsakovės UAB „Paskirtis“ ir (duomenys neskelbtini) buto savininkės trečiojo asmens J. K. – veiksmai ir neveikimas.

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Paskirtis“ ir trečiasis asmuo J. K. laikytini vienodai atsakingais už trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bylinėjimosi išlaidų atsiradimą (žr. šios nutarties 39–42 punktus), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kuria trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priteistina tik pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų, naikintina ir visos LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir iš trečiojo asmens J. K. lygiomis dalimis – po 50 procentų iš kiekvienos.

56. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ byloje patyrė 2 873,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos ir 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pakartotinai.

57. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus trečiojo asmens procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Tenkinus trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą, trečiajam asmeniui LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir trečiojo asmens J. K. lygiomis dalimis priteistinos trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos 3 473,75 Eur (2 873,75 + 600) teisinės pagalbos išlaidos, t. y. po 1 736,87 Eur iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir trečiojo asmens J. K..

Dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų

58. Atsakovė savo atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįstas ir neatitinka teisinio reglamentavimo, teismų praktikos bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi ji buvo nepagrįstai įtraukta į procesą kaip netinkamas atsakovas. Atsakovės vertinimu, ji neturėjo patirti jokių su byla susijusių išlaidų, įskaitant išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios turėjo būti perkeltos asmenims, atsakingiems už ginčo kilimą, pirmiausia – (duomenys neskelbtini) buto savininkei, trečiajam asmeniui J. K.. Taip pat mano, jog nepagrįstai nepriteistos atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą parengimą ir nepagrįstai atsakovei perkelta pareiga atlyginti trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bylinėjimosi išlaidas, nors jų procesiniai interesai sutapo. Be to, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neperkėlė dalies bylinėjimosi išlaidų naštos (duomenys neskelbtini) buto savininkei, trečiajam asmeniui J. K., todėl toks išlaidų paskirstymas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

59. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje (32–42 punktai), kai byla nutraukiama dėl to, kad ginčo dalykas išnyko (reikalavimai faktiškai patenkinti proceso metu), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne formaliai, o vertinant, dėl kieno veiksmų ar neveikimo kilo ginčas ir buvo patirtos išlaidos. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl ieškovės nepagrįsto elgesio, o dėl objektyviai egzistavusios žalos ir iki proceso pradžios neidentifikuotos jos priežasties, todėl išlaidų paskirstymas negalėjo būti sprendžiamas vien tik formalia „laimėjusios“ ar „pralaimėjusios“ šalies kvalifikacija.

60. Atsakovės argumentas, kad ji byloje buvo netinkamas atsakovas ir dėl to neturėtų atlyginti jokių išlaidų, įskaitant patirtas ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šios nutarties 34 punkte jau buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovė, reikšdama ieškinį, turėjo įrodyti, kad vandens pratekėjimas kilo iš bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, neatitinka proceso realijų ir įrodinėjimo naštos paskirstymo principo šios bylos kontekste. Iki teismo proceso pradžios ieškovė objektyviai neturėjo galimybių patekti į trečiųjų asmenų butus, ardyti apdailos, atlikti techninių ekspertizių ir nustatyti tikslios vandens šaltinio vietos. Tokie veiksmai ieškovės iniciatyva galėjo būti atlikti tik taikant teismo įpareigojimus, kurie ir buvo pritaikyti bylos nagrinėjimo metu. Todėl reikalavimas, kad ieškovė jau ieškinio pateikimo momentu turėjo pateikti įrodymus apie konkrečią inžinerinę sistemą ar konkretų defektą, reiškia neproporcingai didelės įrodinėjimo naštos perkėlimą jai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, paneigtina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą byloje.

61. Nors galutinė vandens pratekėjimo priežastis buvo nustatyta trečiojo asmens J. K. nuosavybėje, tai savaime nereiškia, kad atsakovė laikytina proceso „laimėtoja“. Kaip jau buvo konstatuota šios nutarties 40 punkte, iki teismo proceso pradžios atsakovė, kaip namo administratorė, nepasinaudojo visomis turėtomis administracinėmis ir teisinėmis priemonėmis problemos lokalizavimui ir sprendimui, o reali galimybė nustatyti vandens pratekėjimo priežastį atsirado tik taikant teismo procesines priemones. Todėl išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pagrįstai laikytinos proceso, kurį nulėmė ir atsakovės nepakankamai aktyvus veikimas, pasekme.

62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ir atsakovės reikalavimas, kad ji apskritai neturėtų patirti jokių su procesu susijusių išlaidų ir kad jai turėtų būti atlygintos visos bylinėjimosi išlaidos. Iš jau anksčiau šia nutartimi padarytų išvadų (42 punktas) aiškiai matyti, kad egzistuoja dvigubas priežastinis ryšys: viena vertus, ginčas kilo dėl trečiojo asmens J. K. valdomame objekte atsiradusios avarijos, kita vertus, ginčas tapo neišvengiamas dėl to, kad atsakovė, kaip namo administratorė, iki bylos iškėlimo neužtikrino veiksmingo problemos sprendimo. Tokiomis aplinkybėmis tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo J. K. laikytini atsakingais už bylinėjimosi išlaidų susidarymą, o atsakovės visiškas atleidimas nuo išlaidų prieštarautų proporcingumo ir sąžiningumo principams.

63. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad visos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turėjo būti priteistos tik iš trečiojo asmens J. K.. Nors trečiasis asmuo J. K. yra materialiai atsakinga už žalos atsiradimą, tai nepaneigia atsakovės procesinės atsakomybės už tai, kad problema nebuvo išspręsta ikiteismine tvarka. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 41 punkte, būtent atsakovės neveikimas ar nepakankamai aktyvus veikimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, todėl proporcingas išlaidų paskirstymas tarp atsakovės ir trečiojo asmens J. K. visiškai atitinka CPK 94 straipsnio paskirtį.

64. Nepagrįstais laikytini ir atsakovės argumentai dėl 160 Eur sumos už atsiliepimo į trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą parengimą bei dėl to, kad iš atsakovės apskritai neturėjo būti priteistos jokios sumos trečiajam asmeniui. Tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ procesiniai interesai apeliacinėje instancijoje sutapo, savaime nepanaikina galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal jų indėlį į ginčo kilimą ir proceso eigą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grindžiamas ne formaliu pozicijų sutapimu, o priežastiniu ryšiu tarp šalių elgesio ir patirtų išlaidų atsiradimo.

65. Iš dalies pagrįstu vertintinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens J. K., tačiau pažymėtina, kad šioje byloje atsakomybė taikytina ne vienam subjektui, o proporcingai nustatytam priežastiniam ryšiui – dviem subjektams, pripažįstant, kad tiek trečiasis asmuo J. K., tiek atsakovė prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Todėl atsakovės išvada, jog vien tik trečiajam asmeniui J. K. turėjo būti perkelta visa išlaidų našta, vertintina kaip pernelyg siaura ir neatitinkanti CPK 94 straipsnio esmės.

66. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai yra grindžiami formaliu požiūriu į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir yra ignoruojamos esminės nustatytos aplinkybės – objektyvus ieškovės negalėjimas iki proceso pradžios nustatyti žalos šaltinį, trečiojo asmens J. K. materialinė atsakomybė už avariją ir atsakovės procesinė atsakomybė dėl nepakankamai aktyvių veiksmų iki bylos iškėlimo. Todėl atsakovės reikalavimai panaikinti ar pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nepriteisiant jokių bylinėjimosi išlaidų iš jos bei priteisiant atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų procesinių išlaidų

67. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jos patirtas 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad faktinė vandens pratekėjimo priežastis buvo nustatyta trečiojo asmens J. K. nuosavybėje esančiame vamzdyne, o problema buvo pašalinta tik jai atlikus avarijos likvidavimo darbus, tai reiškia, kad trečiasis asmuo yra materialiai atsakingas už žalos atsiradimą, ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

68. Pirmosios instancijos teismas byloje turėjo 15,86 Eur išlaidų procesinių dokumentų įteikimui. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ir trečiojo asmens J. K. lygiomis dalimis, t. y. po 7,93 Eur, valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

69. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nenustatė subjekto, dėl kurio veikimo (neveikimo) ieškovė patyrė nuostolius, nenustatė priežastinio ryšio, dėl kurio subjekto veiksmų atsirado žala, ir todėl netinkamai paskirstė šalių susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir iš trečiojo asmens J. K. lygiomis dalimis priteisti ieškovės N. V. turėtas 9 737,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 4 868,63 Eur iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir iš trečiojo asmens J. K.; iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir iš trečiojo asmens J. K. lygiomis dalimis priteisti trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turėtas 3 473,75 Eur teisinės pagalbos išlaidas, t. y. po 1 736,87 Eur iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir iš trečiojo asmens J. K.; iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir trečiojo asmens J. K. priteisti valstybei 15,86 Eur, t. y. po 7,93 Eur išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

71. Kadangi atsakovės atskirasis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Trečiasis asmuo LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atskirojo skundo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Tenkinus trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą, iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir iš trečiojo asmens J. K. priteistinos trečiojo asmens LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turėtos 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atskirojo skundo parengimą, t. y. po 450,00 Eur iš kiekvieno.

73. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas parengiant atskirąjį skundą, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręsti iš esmės:

priteisti ieškovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir iš trečiojo asmens J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4 868,63 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 9 737,25 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 25 ct).

Priteisti trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir iš trečiojo asmens J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 736,87 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3 473,75 Eur.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir iš trečiojo asmens J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 7,93 Eur (septynis eurus ir 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini); gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM; gavėjo įmonės kodas: (duomenys neskelbtini); mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Pastaba. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį); įmokos kodas: 5662).“

Grąžinti ieškovei N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 81,75 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą, 75 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 377.

Atmesti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Priteisti trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir iš trečiojo asmens J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 900,00 Eur.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.