- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-845-569/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“, G. G., J. K., S. V.
- Ieškovas
- N. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-49-1028/2025 pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“, G. G., J. K., S. V., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. V. pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Paskirtis“, reikalaudama įpareigoti atsakovą UAB „Paskirtis“ atlikti veiksmus dėl problemos - vandens bėgimo į patalpą - garažą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), - pašalinimo, taip pat įpareigoti sutvarkyti išgriautą garažo, adresu (duomenys neskelbtini), sieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę UAB „Paskirtis“ nedelsiant atlikti negyvenamosios patalpos - garažo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būklės vertinimą, siekiant išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį ir spręsti klausimą dėl problemos pašalinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Paskirtis“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir pašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo J. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. liepos 17 d. nutartimi: civilinę bylą nutraukė; trečiojo asmens J. K. patirtas 1000,00 Eur išlaidas advokatui priteisė iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; atsakovei UAB „Paskirtis“ priteisė 1000,00 Eur išlaidų advokatui iš trečiojo asmens J. K. ir 3280,00 Eur iš trečiojo asmens UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; atsakovės UAB „Paskirtis“ sumokėto 55,00 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą atsakovei iš proceso dalyvių nepriteisė; ieškovės N. V. naudai priteisė išlaidas advokatui – 6000,00 Eur solidariai iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, 2800,00 Eur solidariai iš trečiojo asmens J. K. ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; ieškovei N. V. iš atsakovės UAB „Paskirtis“ priteisė 110,00 Eur žyminio mokesčio; grąžino ieškovei N. V. 81,75 Eur žyminio mokesčio; ieškovei N. V. priteisė 18,25 Eur žyminio mokesčio solidariai iš atsakovės UAB „Paskirtis“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; ieškovei N. V. priteisė 9,00 Eur žyminio mokesčio solidariai iš trečiojo asmens J. K. ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei UAB „Paskirtis“ netenkino.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese, įgyvendinus teismo įpareigojimus, paaiškėjo vandens prasisunkimo priežastis – buvo nustatyta, kad gedimas yra ne bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose, o trečiajam asmeniui J. K. nuosavybės teise priklausančio 16 buto atsakomybės ribose, tikėtinai dėl namo statytojo nekokybiškai atliktų statybos darbų, sujungus, bet neužsandarinus vandens tiekimo linijos. Taigi, buvo nustatyta vandens prasisunkimo priežastis, trečiasis asmuo šią priežastį pašalino, o ieškovės garažo sutvarkymo klausimas išsisprendė trečiojo asmens draudimo įmonei įsipareigojus išmokėti ieškovei tam tikrą sumą pinigų žalai atlyginti. Todėl bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nebeprašė bylą nagrinėti iš esmės, kadangi visi ieškiniu kelti klausimai yra išspręsti. Atitinkamai vertintina, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti bylos nagrinėjimo metu, o nebesant pagrindo bylą nagrinėti iš esmės laikytina, kad ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų, kadangi jie jau yra patenkinti. Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės neteko prasmės, laikytina, kad ieškovė atsisakė ieškinio, dėl ko byla nutrauktina.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo situacija buvo tikrai nestandartinė ir sudėtinga, kadangi vandens prasisunkimo priežastį buvo sunku nustatyti. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, ieškovė ilgą laiką bandė spręsti problemą be teismo, tuo klausimu daug bendravo su atsakove, tačiau problemos išspręsti nepavyko, nes ją buvo sunku nustatyti. Taigi, ieškovė, siekdama apsaugoti savo nuosavybę bei gindama savo interesus, turėjo pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu, nes kitaip ši problema neišsisprendė. Kadangi nebuvo žinoma vandens prasisunkimo priežastis, o pagal ieškinio teikimo metu turėtus duomenis nebuvo pagrindo neabejotinai išvadai, kad vanduo prasisunkia iš trečiojo asmens bute esančių įrenginių, buvo pakankamai tikėtina, kad yra paslėptas gedimas bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose. Atitinkamai ieškovė atsakovę pagrįstai patraukė UAB „Paskirtis“, kadangi atsakovė namo butų ir kitų patalpų savininkų 2019-01-21 jungtinės veiklos sutarties bei 2019-01-24 administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu įsipareigojo teikti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Tokiu atveju, kai nėra galima nustatyti inžinerinio tinklo gedimo akivaizdžių priežasčių ir lokacijos, o pagal faktinę turimą informaciją tokių gedimų nėra ir potencialiai kaltų butų ribose, lieka tik ieškoti gedimo bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškė du reikalavimus, iš kurių pirmasis buvo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o antrasis materialus, tačiau iš esmės tiek pirmasis, tiek antrasis reikalavimas tokio pobūdžio situacijoje faktiškai tampa materialiaisiais, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese ir išsisprendė visos problemos, tik ne vien dėl atsakovės, bet ir trečiojo asmens veiksmų. Todėl vertintina, kad buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai. Atitinkamai esant tokiai bylos baigčiai darytina išvada, kad ieškovė turi teisę į visų išlaidų advokatui atlyginimą.
8. Dėl atstovavimo išlaidų teismas pažymėjo, kad jos nors ir yra pakankamai didelės, faktiškai neviršija LR Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų. Be to, byla tikrai buvo neeilinė, jos procesas buvo sudėtingas, buvo nemažai teismo posėdžių, buvo įdėta nemažai visų proceso dalyvių darbo tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teismo proceso metu, visas procesas truko tikrai ilgai. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad tokio dydžio atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir protingos.
9. Dėl fakto, kad ieškovės atstovė yra ieškovės dukra, teismas pažymėjo, kad giminaičiams nėra draudžiama turėti atstovą, o atstovas neprivalo teikti teisines paslaugas nemokamai, net jei yra atstovaujamojo giminaitis.
10. Teismas nurodė, kad iš bylinėjimosi išvadas patyrusių asmenų niekas tiesiogiai ir tyčia nėra kaltas dėl situacijos. Ieškovė turi teisę į savo nuosavybės apsaugą, atsakovei dėl atvejo specifikos buvo sudėtinga nustatinėti gedimo priežastį. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo nurodė, kad butą įsigijo su jau įrengta inžinerine įranga. Jei inžinerinis gedimas įvyko dėl statybos darbų broko, šioje situacijoje pasekmių grandinėje kalčiausia yra namo statytoja UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Tačiau šis trečiasis asmuo byloje dalyvavo pasyviai, savo nuomonės neišreiškė, be to, įmonei yra iškelta bankroto byla. Taigi, nemažai tikėtina, kad iš šios įmonės bylinėjimosi išlaidų gali nepavykti atgauti. Todėl nukreipti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vien į ją nėra pagrindo. Be to, gedimo priežastis ir pobūdis nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
11. Dėl trečiojo asmens J. K. patirtų 1000,00 Eur išlaidų advokatui teismas vertino, kad iš ieškovės ir atsakovės jos negali būti priteistos, kadangi gedimas buvo būtent trečiojo asmens bute, už ką ieškovė ir atsakovė nėra atsakingos. Tačiau vertinant trečiojo asmens nurodytas aplinkybes potencialiai galimi UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ neteisėti veiksmai statybų procese, dėl ko trečiajam asmeniui buvo parduotas butas su trūkumais, todėl yra pagrindas trečiojo asmens patirtas 1000,00 Eur išlaidas advokatui priteisti iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.
12. Dėl atsakovės 4280,00 Eur išlaidų advokatui teismas nurodė, kad šios išlaidos patirtos ginantis nuo ieškinio, laikantis kardinaliai skirtingos, nei ieškovės, pozicijos. Taipogi ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas bylos nepabaigus nagrinėti iš esmės. Todėl nėra pagrindo šią sumą priteisti iš ieškovės. Dėl jų priteisimo iš kitų proceso dalyvių pastebėtina, kad vandens tekėjimo priežasčiai buvus trečiojo asmens bute, atsakovės neteisėtų veiksmų dėl gedimo likvidavimo nėra, kadangi ji nėra įpareigota tokius gedimus šalinti. Kita vertus, atsakovė gana pasyviai stengėsi spręsti iškilusią situaciją, atsakovės ir butų savininkų aktyvus ir sklandus bendradarbiavimas vykdant 2019-01-24 administravimo ir priežiūros sutartį nebuvo organizuotas, todėl dalinai bylinėjimosi išlaidų kilimas sąlygotas ir pačios atsakovės. Taip pat yra ir trečiojo asmens kaltės faktorius, kadangi tiesioginė gedimo priežastis buvo trečiojo asmens bute, o trečiasis asmuo savo iniciatyva išsamiau gedimo savo bute iki bylos pabaigos neieškojo. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistina 1000,00 Eur išlaidų advokatui iš trečiojo asmens J. K. ir 3280,00 Eur iš trečiojo asmens UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.
13. Teismas nurodė, kad atsakovės sumokėtas 55,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą atsakovei nepriteistinas, kadangi skundas buvo išspręstas ne jos naudai ir tokio pobūdžio procesinis ginčas laikytinas išspręstu iki bylos užbaigimo, dėl ko nėra pagrindo grąžinti žyminį mokestį.
14. Teismas nurodė, kad didesnę laiko dalį ginčas vyko tik tarp ieškovės ir atsakovės. Kaip minėta, atsakovė gana pasyviai stengėsi spręsti iškilusią situaciją, dėl ko procesas užtruko. Atsakovės ir butų savininkų aktyvus ir sklandus bendradarbiavimas vykdant 2019-01-24 administravimo ir priežiūros sutartį nevyko ir atsakovės nebuvo organizuotas. Čia be abejo yra ir namo butų bei kitų patalpų savininkų kaltė, kadangi jie pasyviai vykdė nurodytą sutartį, nepaskyrė kito įgalioto asmens pagal savo jungtinės veiklos sutartį, paliko ginčo klausimus spręstis savaime. Tačiau iš kilusios ginčo situacijos matyti, kad tokios situacijos įmanomos, jų gali pasitaikyti ir ateityje. Todėl atsakovei buvo reikalinga organizuoti kažkokius procesus, kad būtų sukurta efektyvesnė bendradarbiavimo tvarka, pvz. panaudojant elektroninio ryšio priemones (bendravimą, pranešimų siuntimą el. paštu ar pan.), nustatant sutartinius saugiklius, leidžiančius atsakovei imtis objektyviai, kaip ginčo atveju, būtinų veiksmų, net jei butų ir kitų patalpų savininkai nesiima jokių veiksmų balsuoti už atsakovės pasiūlytų būtinų veiksmų įgyvendinimą. Vienai iš šalių vengiant bendradarbiauti vykdant sutartį galimas ir svarstymas tokią sutartį nutraukti. Pagal 2019-01-24 administravimo ir priežiūros sutartį atsakovė įsipareigojo teikti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, taip pat organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą (o ginčo atveju tikėtina, kad namą statęs rangovas netinkamai atliko darbus), likviduoti avarijas, įskaitant vandentiekio. Ginčo atveju iš esmės ir įvyko avarija, tačiau atsakovė nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti jos priežastį, nors pagal nurodytą sutartį faktiškai turėjo tam įgaliojimus. Iš dalies galima teigti, kad atsakovė tiesiog per atsargiai vertino savo įgaliojimus pagal sutartį imtis tokių veiksmų. Matant tokį butų ir kitų patalpų savininkų pasyvumą, atsakovės poziciją galima suprasti, tačiau tai nešalina aplinkybės, kad dabar tenka kažkaip skirstyti bylinėjimosi išlaidas. Taipogi ir bylos proceso trukmė dalinai lemta atsakovės oponuojančios pozicijos byloje. Atsižvelgiant į tai, dalis ieškovės bylinėjimosi išlaidų turi būti atlyginta atsakovės.
15. Teismas nurodė, kad kita dalis bylinėjimosi išlaidų priskirtina trečiajam asmeniui J. K., kadangi dėl jos nuosavybės ribose kilusio gedimo buvo apgadintas ieškovės turtas. Trečiasis asmuo irgi žinojo apie problemą, tačiau savarankiškai ieškoti jos priežasties nuodugnesnių veiksmų nesiėmė. Tai pat atsižvelgtina į tai, kad į procesą trečiasis asmuo įstojo gerokai vėliau. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, į tai, kad trečiasis asmuo yra fizinis asmuo, o atsakovė – juridinis, vertintina, kad ieškovės išlaidos advokatui padalintinos tokia proporcija – 6000,00 Eur iš atsakovės, 2800,00 Eur iš trečiojo asmens. Šios išlaidos solidariai priteistinos ir iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.
16. Teismas nurodė, kad ginčai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti ieškovės naudai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 110,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi tokio pobūdžio procesinis ginčas laikytinas išspręstu iki bylos užbaigimo, dėl ko nėra pagrindo grąžinti žyminį mokestį.
17. Ieškovė sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Atitinkamai ieškovei grąžintina 81,75 Eur žyminio mokesčio. Likusi 27,25 Eur žyminio mokesčio dalis skirstytina byloje. 27,25 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovės ir trečiojo asmens ta pačia proporcija, kaip ir išlaidos advokatui – maždaug 2/3 iš atsakovės ir 1/3 iš trečiojo asmens, t. y. 18,25 Eur iš atsakovės ir 9,00 Eur iš trečiojo asmens. Šios išlaidos solidariai priteistinos ir iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.
18. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad visi ginčo klausimai išsisprendė, o atsakovės atsakomybės už ieškovės turtui kilusią žalą nėra, bauda atsakovei neskirtina.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Paskirtis“ prašo panaikinti arba pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartį, išsprendžiant klausimą iš esmės t. y. atmetant ieškovės N. V. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Paskirtis“ ir priteisiant UAB „Paskirtis“ naudai iš ieškovės N. V. ir/arba trečiojo asmens J. K. visas UAB „Paskirtis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Dėl vandens bėgimo buvo atsakinga J. K., ji gedimą pašalino, jos draudimas atlygino ieškovei žalą. Kiti proceso dalyviai, įskaitant atsakovę, jokių ieškinio reikalavimų neįvykdė, atsakomybės už žalą neprisiėmė, todėl būtų logiška, kad asmuo, kurio inžinerinės sistemos gedimas sąlygojo situacijos atsiradimą, bylos iškėlimą, būtų pripažintas atsakingu ir už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kaip, kuo remiantis teismas identifikavo, kas šiuo atveju laikytinas pralaimėjusia šalimi, nes bylinėjimosi išlaidas priteisė tiek ieškovės, tiek atsakovės naudai, tačiau, kita vertus, išlaidos priteistos tiek iš atsakovės, tiek iš trečiųjų asmenų J. K. ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, t. y. atsakovė tarsi laikoma tiek laimėjusia, tiek pralaimėjusia šalimi.
19.2. Teismas nepateikė konkrečios motyvacijos, kokia apimtimi ir kokiu pagrindu vienas ar kitas subjektas laikytinas atsakingu už tam tikrą dalį proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nepatenkino nė vieno iš ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimu, ir, kaip paaiškėjo proceso metu, objektyviai to nebūtų galėjusi padaryti, nes defektas, dėl kurio į ieškovės garažo patalpą bėgo vanduo, buvo J. K. priklausančio buto vidinėse inžinerinėse sistemose, kurių UAB „Paskirtis“ neprižiūri, už kurių būklę neatsako, neturi teisės prie jų prieiti, jų tvarkyti ir pan.
19.3. Virš garažo esančiuose butuose bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiai paslėpti po apdaila, todėl nebuvo galimybės jų apžiūrėti, gyventojai nebuvo linkę ardyti savo baldų, apdailos (tas buvo akivaizdu ir iš J. K. pasisakymų teismo posėdžio metu, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo pašalinti visas kliūtis patekimui prie bendrojo vamzdyno nustatymo tretiesiems asmenims), o įgaliojimų įpareigoti, priversti butų ir kitų patalpų savininkus, kurių turtas yra virš ginčui aktualaus garažo, išgriauti įrengtas sienas, išardyti apdailą (plyteles ar kt.), atverti bendrąjį nuotekų vamzdį apžiūrai ar pan., UAB „Paskirtis“ neturėjo ir neturi nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą, nes nebuvo ir nėra ginčui aktualaus pastato bendrųjų objektų valdytoja.
19.4. Duomenų, kad iki bylos iškėlimo dienos ieškovė ar jos atstovė kaimynų būtų prašiusi atitraukti savo virtuvinius baldus, leisti apžiūrėti situaciją už jų, pasitelkusi privačius rangovus, specialistus, kurie įvertinų situaciją, inicijuotų gyventojų susirinkimą ar pan., į bylą nebuvo pateikta. Iš esmės ieškovė pati nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti galimas vandens prasiskverbimo priežastis, prieš kreipdamasi į teismą nerinko jokių duomenų, įrodymų, kurie leistų identifikuoti tinkamą atsakovą, tinkamai nepagrindė savo abstrakčių reikalavimų. Iki bylos iniciavimo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų gedimų nebuvo nustatyta, o buitinių prietaisų nuotekų pajungimai yra privačių asmenų nuosavybė ir atsakomybė, kurių UAB „Paskirtis“ neturėjo teisės tikrinti, remontuoti ar kt. Vadinasi, bylos iniciavimo metu UAB „Paskirtis“ savo sutartinių įsipareigojimų apimtyje jau buvo atlikusi visus galimus veiksmus, kurie galėtų padėti nustatyti ir pašalinti vandens bėgimo į garažo patalpą priežastį.
19.5. Ieškovei nesiėmus jokių veiksmų siekiant įsitikinti, jog vanduo nesiskverbia iš virš garažo esančių butų, pasirinkus atsakovu į bylą traukti UAB „Paskirtis“, nors ši savo sutartinių įgaliojimų apimtyje jau buvo atlikusi visus veiksmus ir gedimų bendrosiose inžinerinėse sistemose nebuvo nustatyta, virš garažo esančių butų savininkų neįtraukimas į procesą, nebuvo pagrįstas, neparemtas objektyviais duomenimis.
19.6. Teismo teiginiai, kad ieškovės reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu prilyginami materialiniams reikalavimais, ir į tai atsižvelgiama sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, visiškai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmės, esmės, paskirties. Tai, kad atsakovas vykdė teismo įpareigojimus negali būti pagrindu priteisti iš atsakovo kokias nors bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
19.7. Ieškovės ieškinio reikalavimų atsisakymo ir bylos nutraukimo priežastis reiškia, kad atsakovei neteks atsakyti pagal tuos ieškinio reikalavimus, kurie buvo suformuoti ieškovės, todėl bylos nutraukimas laikytinas jos išsprendimu atsakovės naudai, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, t. y. ieškovės pareiga atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Juolab, kad dar iki bylos iškėlimo ieškovei buvo žinoma, kad bendrosiose inžinerinėse sistemose gedimų nebuvo nustatyta, todėl didesnė tikimybė, kad vandens bėgimą lemia kitos priežastys. Nepaisant to, tiek ieškovė, pati būdama teisininke, notare, tiek jos atstovė advokatė, bylą iniciavo akivaizdžiai netinkamo atsakovo atžvilgiu, butų savininkų ar statytojo į bylą apskritai neįtraukiant, iki bylos iškėlimo nedėjo jokių pastangų bendradarbiaujant su kaimynais išsiaiškinti tikrąsias vandens prasiskverbimo priežastis. Tretieji asmenys į procesą buvo įtraukti tik po kurio laiko, atsakovei kiekvieno posėdžio metu to prašant. Taigi jau reikšdama ieškinį ieškovė elgėsi neapdairiai, nesurinko jokių įrodymų, kas lėmė ne tik netinkamo atsakovo parinkimą, bet ir ydingų reikalavimų formulavimą.
19.8. Ko konkrečiai neatliko, kokių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė atsakovas nei ieškovė proceso metu, nei teismas skundžiamoje nutartyje neįvardijo, todėl neaišku, kuo pasireiškė atsakovo pasyvumas iki bylos iniciavimo. Būdų priversti gyventojus priimti sprendimus dėl situacijos sprendimo, patekti į trečiųjų asmenų privačias patalpas ir išardyti jų baldus, buto apdailą ir pan. atsakovė neturėjo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nepaisė teismų praktikos, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų.
19.9. Teismas nevertinto ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovei solidariai priteisė iš šalies (atsakovo) ir trečiojo asmens, taip pat iš dviejų trečiųjų asmenų, be to, išlaidų dydžiai nurodyti visiškai atsitiktine tvarka, be aiškios motyvacijos. Tokiu būdu teismas netinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos teismų praktikos.
19.10. Teismas ne tik nepagrįstai priteisęs UAB „Paskirtis“ išlaidas iš nemokaus asmens bei solidariai iš atsakovo ir nemokaus asmens priteisęs bylinėjimosi išlaidas ieškovei, bet ir nenumatęs, kad bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ administravimo išlaidų, nukrypo nuo teismų praktikos.
20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskiruoju skundu prašo pakeisti arba panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš naujo, nepriteisiant jokių bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovė nesuformavo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, dėl ko nebuvo pagrindo bylos nutraukimui pagal CPK 293 str. 4 punktą. Atitinkamai, byloje turėjo būti priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos pagal principą pralaimėjęs moka (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).
20.2. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas pirmosios instancijos teisme iš trečiojo asmens CPK normose nenumatytas. Trečiasis asmuo (apeliantė) nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taigi bylinėjimosi išlaidos apskritai neturi būti priteisiamos iš trečiojo asmens.
20.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimą iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priteisti išlaidas grindė ne pagal CPK ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles dėl bylinėjimosi išlaidos paskirstymo remiantis priežasties teorija, tačiau dėstydamas visiškai nesusijusias ir kartu nepagrįstas prielaidas apie galimą / potencialią UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, kaip statytojo/rangovo, civilinę atsakomybę už galbūt paliktus statybos defektus, nors jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo surinkta.
20.4. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovei solidariai priteisė iš šalies (atsakovės) ir trečiojo asmens, taip pat iš dviejų trečiųjų asmenų, be to, išlaidų dydžiai nurodyti visiškai atsitiktine tvarka, be aiškios motyvacijos.
20.5. Ginčas savo esme nėra sudėtingas ir nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, be to, žalos dydis, bent pagal žinomus bylos dokumentus, buvo sąlyginai mažas - 3894,73 Eur. Pirmosios instancijos teismui objektyviai neįvertinus šių aplinkybių, prieš sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nebuvo nustatytas, kaip reikalaujama, pagrįstas bylinėjimosi išlaidų dydis.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovė N. V. prašo: atsakovės UAB „Paskirtis“ atskirojo skundo netenkinti; trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą išspręsti teismo nuožiūra; priteisti ieškovės N. V. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovę UAB „Paskirtis“ išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį, o jai jos netgi laiku nevykdant, pati ieškovė rado specialistus: buvo kreiptąsi į UAB „Inranga“ kurios atvykę darbuotojai, nesinaudodami jokia specialia įranga ir specialiomis žiniomis, užsuko gyventojų butuose vandenį, ir pamatę, kad trečiojo asmens J. K. bute vandens skaitliukas tebesisuka, padarė išvadą, kad vandens tekėjimo priežastis yra būtent trečiojo asmens bute.
Šalies argumentai
21.2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus - buvo pateikti du atskirieji skundai, dėl kurių buvo priimtos net dvi Šiaulių apygardos teismo nutartys, nepalankios atsakovei, todėl šias ieškovės patirtas išlaidas turėtų atlyginti būtent atsakovė.
21.3. Atsakovė per visą bendravimą nei karto ieškovei nenurodė esanti neatsakinga už problemos sprendimą, nepasiūlė kreiptis į namo gyventojus ar pan., kaip dabar užėmė tokią poziciją, pateikus ieškinį teismui.
21.4. Tai, kad ieškovė nebekėlė klausimo dėl atsakovės išgriautos ir įsipareigotos sutvarkyti garažo sienos sutvarkymo, lėmė tai, kad draudimo kompanija, skaičiuodama ieškovės patirtą žalą garaže neišskyrė konkrečiai atsakovės išgriautos sienos užtaisymo sąnaudų, tiesiog tą visą sieną reikėjo tvarkyti dėl apliejimo, ir sąmata buvo padaryta bendrai visos sienos tvarkymui.
21.5. Byloje yra pateiktas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame detaliai yra aprašytos suteiktos paslaugos ir gautas atlyginimas, taip pat nurodytas rekomenduojamas užmokestis, ir iš pateiktos lentelės aiškiai matyti, kad ieškovė patyrė per pusę mažesnes išlaidas nei yra rekomenduojama.
21.6. Ieškovė sutinka su trečiojo asmens išdėstyta pozicija, kad byloje nebuvo keliamas reikalavimas ir nebuvo sprendžiamas ginčas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, o ieškinys buvo pareikštas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir buvo nukreiptas į konkretų subjektą - UAB „Paskirtis“.
Atsiliepimas
22. Atsakovė UAB „Paskirtis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo likviduojamos dėl bankroto UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra; priteisti UAB „Paskirtis“ naudai jos apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Ieškovei ieškinio neatsisakius, tačiau jo iš esmės nebepalaikant ir nebeprašant nagrinėti iš esmės, nes ieškinio reikalavimus įvykdė kiti subjektai (ne atsakovė), teismas turėjo priimti sprendimą dėl ieškinio esmės, t. y. ieškinį atmesti.
22.2. UAB „Paskirtis“ dėl teismo padarytų pažeidimų sprendžiant byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą jau yra plačiai pasisakiusi savo atskirajame skunde, kurį visiškai palaiko, todėl dėl UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ procesiniame dokumente pateiktų argumentų, kurių dalis sutampa ir su išdėstytaisiais UAB „Paskirtis“ skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukti bylą teisėtumo ir pagrįstumo
24. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.
25. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nebeprašė bylą nagrinėti iš esmės, kadangi visi ieškiniu kelti klausimai yra išspręsti, vertintina, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti bylos nagrinėjimo metu, o nebesant pagrindo bylą nagrinėti iš esmės laikytina, kad ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti bylos nagrinėjimo metu, kad atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad yra pagrindas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla nutraukiama, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, tokio procesinio sprendimo priėmimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl teismas ex officio nustatęs pagrindą, dėl kurio tolimesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, turi teisę nutraukti bylą. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama iš esmės, egzistavimas teismui yra pakankamas pagrindas civilinę bylą nutraukti, nepriklausomai nuo kitų dalyvaujančių byloje asmenų valios.
26. Apeliantė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atskirajame skunde nurodydama, kad skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, kadangi byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, pernelyg formaliai vertina ieškovės atsisakymo nuo ieškinio suformulavimą. Apeliantė šio savo argumento nepagrindė, nenurodė, kokie reikalavimai teismo skundžiama nutartimi liko neišspręsti, dėl ko skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti iš esmės. Ieškovė atsiliepime į atskiruosius skundus taip pat nepateikė jokių argumentų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai nusprendęs, jog ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė. Jeigu civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikytinas, nes, neišsprendus ginčo iš esmės, nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą. Kadangi byloje sprendimas dėl ginčo esmės priimtas nebuvo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti taikomos CPK 94 straipsnio nuostatos.
28. Vadovaujantis CPK 94 straipsniu teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
29. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas turi taikyti bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018 100 punktas).
30. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių priešinga šalis atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
31. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
32. Sutiktina su apeliante likviduojama dėl bankroto UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, kad, remiantis proceso įstatymo normomis, trečiųjų asmenų atsakomybė už šalių patirtas išlaidas tiesiogiai nėra įtvirtinta CPK 94 straipsnyje, kurio nuostatomis reikalinga remtis nagrinėjamu atveju, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gali susiklostyti ir kitokios, itin išimtinės sąlygos, kuomet pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas būtų nustatyta ne šalims, o tretiesiems asmenims. Būtent bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis) spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties, taikant CPK 94 straipsnį, ir jų paskirstymo.
33. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
34. Na grinėjamu atveju sutiktina su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grindė ne pagal CPK ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles dėl bylinėjimosi išlaidos paskirstymo remiantis priežasties teorija, nutartyje padarytos prieštaringos išvados, liko nenustatyta aplinkybė, dėl kurio iš proceso dalyvių veiksmų (neveikimo) kilo ginčas bei atsirado nuostoliai.
35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pirmosios instancijos teismui nutraukus civilinę bylą CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu, ieškovės reikalavimų materialusis teisinis pagrįstumas lieka neįvertintas ir nepatvirtintas. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės naudai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovė įpareigota atlikti ieškovės garažo būklės vertinimą, siekiant išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį ir spręsti klausimą dėl problemos pašalinimo, negali būti pagrindu priteisti iš atsakovės kokias nors bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai, nes laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės poveikio priemonės, taikomos tik siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
36. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas negali daryti išvadų remdamasis prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas dėl BUAB ,,Šiaulių dujotiekio statyba‘‘ savo išvadas dėl bendrovės nekokybiškų darbų, statant namą, vadovavosi deklaratyviais motyvais, kad šis subjektas yra potencialiai kaltas dėl žalos atsiradimo, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Tarp BUAB ,,Šiaulių dujotiekio statyba‘‘ ir trečiojo asmens J. K. atsiradę teisiniai santykiai dėl atliktų darbų trūkumų ir jų vertinimas išeina už šio ginčo ribų, šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo tarp minėtų subjektų ar darbų trūkumų pašalinimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad išlaidos baigus bylą negali būti priteistos solidariai, ką šiuo atveju teismas ir padarė. Proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos atlyginti ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi būti priteistos lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad dėl visų išlaidų, kurios pagal CPK priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir vykdymo išlaidas, galima tik dalinė atsakomybė esant šalių daugetui, nepaisant to, kad pagrindinė prievolė gali būti ir solidarioji (Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese, teismų praktikos apžvalga).
Dėl bylos nagrinėjimo baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė subjekto, dėl kurio veikimo (neveikimo) ieškovė patyrė nuostolius, nenustatė priežastinio ryšio, dėl kurio subjekto veiksmų atsirado žala, netinkamai pritaikė materialines teisės normas ir priteisė nutartimi proceso dalyviams bylinėjimosi išlaidas solidariai. Dėl to apskųsta nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ji panaikinama. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo negali išspręsti iš esmės, nes apeliacijos instancijos teismo sprendimas proceso dalyviams gali būti siurprizinis. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus patirtų bylinėjimo išlaidų atitikties būtinumo, realumo, pagrįstumo kriterijams, bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumui įvertinti reikšmingas aplinkybes, t.y. visus šiuos aspektus pirmą kartą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista byloje dalyvaujančių asmenų, kurie nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teisė į apeliaciją. Dėl to, teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme
39. Ieškovė ir apeliantai pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad panaikinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perdavus bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovės ir apeliantų prašymai dėl apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nesprendžiami, nes pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuris byloje dalyvaujantis asmuo yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Kadangi bylinėjimosi paskirstymo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinėje instancijoje ieškovės ir apeliantų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.