- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-128-368/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04296-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“
- Ieškovas
- N. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.12Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Paskirtis“ atlikti veiksmus dėl problemos – vandens bėgimo į patalpą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), – pašalinimo; įpareigoti sutvarkyti išgriautą garažo, adresu (duomenys neskelbtini), sieną; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę UAB „Paskirtis“ nedelsiant atlikti negyvenamosios patalpos – garažo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), būklės vertinimą, siekiant išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį ir spręsti klausimą dėl problemos pašalinimo.
2. Nurodė, kad ieškovei priklausančiame Garaže nuo 2021 m. drėksta siena. Virš Garažo esančio buto vandens nuotėkio nepastebėta. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kuri administruoja namą, tačiau atsakovės darbuotojams atvykus ir apžiūrėjus patalpas, atsakovė jokių veiksmų nesiėmė. Garažo sienos, kurių viena iš dalies išgriauta, toliau šlampa. Vanduo pradėjo bėgti ne tik per automatinius garažo vartus, šlampa ir trečioji siena, todėl kyla grėsmė viso namo gyventojų ir jų turto saugumui (per sieną eina ir elektros laidai). Artėjant žiemos sezonui gali kilti dar daugiau problemų (užšalti garažo vartai, dėl ko nebus galima patekti į patalpas, apledėti sienos ir pan.), be to tvarkant vamzdžius reikės užsukti vandenį (ir šildymą) viso namo gyventojams. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėtų būti įpareigotina nedelsiant atlikti veiksmus, užkertančius žalai atsirasti ir padidėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Paskirtis“ pateiktoje nuomonėje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Paskirtis“ nėra patalpų administratorė, o tik yra sudariusi administravimo ir priežiūros sutartį. Patalpų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, todėl jie patys yra patalpų valdytojai ir patys turi imtis veiksmų. Ieškinio reikalavimas yra netinkamai suformuluotas bei adresuotas netinkamam atsakovui, todėl negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų dėl kilusios ar ateityje galimai kilsiančios žalos, nenurodė argumentų, kokiu būdu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymas ir pan., kas, atitinkamai sąlygoja prielaidų, pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą. Ieškovė siekia bent iš dalies išspręsti ginčą iš esmės, kadangi prašomos laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su pagrindiniu ieškinio reikalavimu – atlikti veiksmus problemai spręsti/šalinti. Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes lemtų bylos išsprendimą dar iki ieškinio išnagrinėjimo iš esmės, pažeistų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principus, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų įgyvendinimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas netenkino ieškovės N. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovei apskundus, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi priimta, civilinėje byloje Nr. e2S-41-357/2024, panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi teismas ieškovės N. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino: įpareigojo atsakovę UAB „Paskirtis“ nedelsiant atlikti negyvenamosios patalpos – garažo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būklės vertinimą, jei reikalinga – įvertinti ir kitas namo patalpas bei konstrukcijas, inžinerinius tinklus, siekiant išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį, taip pat imtis veiksmų dėl problemos pašalinimo.
6. Teismas įvertinęs kad vandens prasisunkimo problemos nustatyti nepavyko, sprendė, kad yra bendrųjų inžinerinių tinklų ar namo bendrųjų statybinių konstrukcijų gedimų ir trūkumų, kurie neabejotinai turi būti šalinami, o už jų šalinimą pati ieškovė nėra atsakinga, kadangi vanduo į patalpą prasisunkia iš išorės, jo šaltinis yra už ieškovės nuosavybės ribų.
7. Teismas pažymėjo, kad Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Daugiabutis namas) patalpų savininkai 2019 m. sausio 21 d. sudaryta bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros sutartimi daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinko atsakovę. Daugiabučio namo patalpų savininkai su atsakove 2019 m. sausio 24 d. sudarė administravimo ir priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovė, be kita ko, įsipareigojo organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, atlikti bet kokius papildomus darbus pagal atskirą susitarimą, atlikti pastato priežiūrą ir kitus darbus – iki šešių kartų per metus likviduoti vandentiekio, nuotekų avarijas (už standartinį periodinį mokestį), atlikti bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros, avarijų likvidavimo organizavimą. Taip pat atsakovė yra atsakinga ir už namo statytojo įsipareigojimų vykdymo priežiūrą – jei vandens prasisunkimo priežastis yra namo statybos trūkumai.
8. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus sprendė, kad atsakovė iš esmės pripažino savo pareigą nustatyti vandens prasisunkimo priežastis ir spręsti šios avarijos ar pastato trūkumų pašalinimo klausimą – atsakovės darbuotojai bandė nustatyti avarijos, pastato trūkumų priežastis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir sprendė, kad yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas įvertinęs, kad, jei siekiant išsiaiškinti vandens tekėjimo priežastį iškiltu būtinybė įvertinti ir kitas namo patalpas bei konstrukcijas, inžinerinius tinklus, įpareigojo atsakovę tai atlikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Paskirtis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-349-1028/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės N. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškinio reikalavimas nėra aiškiai suformuotas, todėl nėra aišku, ką konkrečiai UAB „Paskirtis“ turėtų atlikti, todėl net jei ieškinys būtų tenkinamas, nėra aišku, kaip ieškinio reikalavimas turėtų būti įvykdytas, kokius veiksmus atlikus jis būtų laikomas įvykdytu. Ieškiniu prašomas taikyti gynybos būdas yra neįmanomas įvykdyti. Net jei ieškinyje suformuluotas reikalavimas būtų laikomas tinkamu civilinių teisių gynybos būdu, ieškinys, pareikštas akivaizdžiai netinkamam atsakovui, negalėtų būti tenkinamas, todėl ieškinys tyrėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas.
9.2. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš Jungtinės veiklos sutarties, kurios šalimis nėra nei ieškovė, nei atsakovė. Ieškovė nemoka už turimą garažą, mokesčių už administravimo, priežiūros paslaugas nemoka, nes neturi name buto, t. y. ieškovė iš atsakovės neperka jokių paslaugų. Atsakovė yra Administravimo ir priežiūros sutarties šalimi, tačiau atsakovė nėra šios sutarties šalis. Pagal minėtą sutartį, UAB „Paskirtis“ teikia pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jos inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atliekamus darbus bei teikiamas kitas paslaugas, apibrėžtas Priede Nr. 1: administravimas, techninė priežiūra, dispečerinė tarnyba ir avarijų likvidavimas. Kiekvienos iš šių paslaugų grupės apimtis detaliau apibrėžta Sutarties Priede Nr. 2. Visi kiti darbai yra laikomi Papildomais darbais, dėl kurių šalys turi susitarti atskirai (Sutarties 4.2 punktas). Nesant susitarimų, UAB „Paskirtis“ neturi nei teisės, nei pareigos savo nuožiūra atlikti papildomus darbus. Ieškovei pasirinkus neįmanomą įvykdyti savo civilinių teisių gynybos būdą (neapibrėžtą, neaišku, kaip vykdytiną), taip pat ieškinį pareiškus netinkamam atsakovui, spręstina, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
9.3. Skundžiamame sprendime teismas nemotyvavo apie antros sąlygos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą – kad nesiėmus konkrečių prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tai, kad ankstesnį atskirąjį skundą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, faktiškai 2024 m. sausio 10 d. nutartyje jau konstatavo, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, negali būti laikomas eliminuojančiu teismo pareigą pasisakyti dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)egzistavimo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nebuvo argumentuota, kodėl yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovė nepateikė objektyvių duomenų (ne teorinių, abstrakčių interpretacijų) dėl kilusios ar ateityje galimai kilsiančios žalos.
9.4. Teismas, nesant abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės yra tapačios pagrindiniam ieškinio reikalavimui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Teismui skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė, dar negavus į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktų subjektų atsiliepimų, neišnagrinėjus bylos iš esmės, įpareigotas įvykdyti pagrindinį ieškinio reikalavimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė N. V. prašo atsakovės UAB „Paskirtis“ atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-349-1028/2024 panaikinimo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad atsakovė šioje byloje yra netinkama atsakovė. Ieškovė į atsakovę dėl tekančio į jos garažą vandens kreipėsi dar 2021 metais, todėl atsakovės teiginys dėl 6 avarijų per metus likvidavimo yra nepagrįstas, nes atsakovė nepateikia visiškai jokių įrodymų, kad kokių nors „avarijų“ daugiabučiame name apskritai buvo, o jei buvo, kad „visos 6“ yra likviduotos, ir ieškovės keliama problema jau viršija tas 6-ias avarijas, arba nuo 2021 m. nepatenka į „šešetuką avarijų“.
10.2. Priešingai nei nurodė atsakovė, UAB „Paskirtis“ turi visas daugiabučio namo administravimo pareigas, kurios yra apibrėžtos Jungtinės veiklos sutartyje ir Administravimo ir priežiūros sutartyje.
10.3. Atsakovė savo veiksmais nuo 2021 m. parodė, jog ji atsakinga už namo administravimą, priežiūrą, techninę būklę, inžinerines sistemas ir kita, nes būtent jos atstovai bendravo su ieškovės atstove, buvo atvykę į vietą apžiūrai, 2023 m. kovo mėnesį išgriovė ieškovės garažo sieną, kad patekti prie vamzdžių.
10.4. Nesutinka su skundo argumentais, kad ieškovė pasirinko aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, nes ieškinio nėra aišku, ką konkrečiai UAB „Paskirtis“, ieškovės nuomone, turėtų atlikti. Ieškovė nėra statybos specialistė ir teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali suformuluoti konkretaus prašymo atlikti konkrečius veiksmus, nes jau keletą metų situacija nėra išsprendžiama dėl nerandamos priežasties, ką ieškovė ir prašo įpareigoti atsakovę padaryti – pradėti spręsti problemą (t. y., kreiptis į specialistus, ekspertus (jei tokių pati neturi), ieškoti priežasties, kodėl per namo gyventojų sienas bėga vanduo).
10.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra argumentuota, kodėl yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, kad nuo 2021 m. per garažo sieną, automatinius vartus tekantis vanduo sąlygoja problemas, o nešalinamos problemos jau keletą metų, didina žalą. Prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė siekia ne pašalinti žalos padarinius (sutvarkyti išgriautas ir sušlapusias sienas, atlyginti žalą ir pan.), o tiesiog įpareigoti atsakovę imtis veiksmų, išsiaiškinti, iš kur ir dėl kokios priežasties teka vanduo, kad tas tekėjimas būtų sustabdytas.
10.6. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčui galimai užsitęsus dar ne vienerius metus, problema visą tą laiką liks nesprendžiama ir labai tikėtina, kad ieškovės garažas paskęs kartu su namo gyventojų rūsiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
14. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys laikytinas prima facie (preliminariai) pagrįstu. Atsakovės su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad tokią išvadą teismas padarė nepagrįstai, nes UAB „Paskirtis“ šioje byloje yra netinkama atsakovė, kadangi ji nėra Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų valdytoja, o pagal Administravimo ir priežiūros sutartį papildomų dabų atlikimo, kurie nenumatyti šios sutarties 2 priede, turi būti atskirai susitarta su Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu, o tokio susitarimo dėl Garaže susidariusios problemos sprendimo nėra, be to ieškovė nėra Administravimo ir priežiūros sutarties šalis, o abi šalys nėra Jungtinės veiklos sutarties, kuria yra grindžiamas ieškinys, šalimis.
15. Pagal prima facie doktriną, atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
16. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą. Pažymėtina, kad vien ieškinio turinio ir formos reikalavimus atitinkančio ieškinio pareiškimas leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau minėta, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovė pareiškė tinkamą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus dėl problemos – vandens bėgimo į ieškovei priklausantį Garažą – pašalinimo, bei sutvarkyti išgriautą Garažo sieną, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikė nurodomas aplinkybes turinčius patvirtinti įrodymus, ir ieškovė pasirinko CPK numatytą gynimo būdą. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovė atskirajame skunduose nurodo argumentus dėl reikalavimų nepagrįstumo (galimai atsakovė yra netinkama bylos šalis, nes ji neturi pareigos pašalinti vandens tekėjimo priežasties, nėra vienos iš sutarčių, kuriomis remiasi ieškovė ieškinyje, šalis), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus įvertins priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, nes, kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
17. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas preliminariai vertino dėl atsakovės pareigos nustatyti vandens sunkimosi per Garažo sieną priežastis, atsižvelgė, kad Daugiabučio namo patalpų savininkai 2019 m. sausio 21 d. sudaryta bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros sutartimi Daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinko UAB „Paskirtis“. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad Daugiabučio namo patalpų savininkai su atsakove 2019 m. sausio 24 d. sudarė administravimo ir priežiūros sutartį, pagal šią sutartį atsakovė be kita ko įsipareigojo organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą (3.1.4. punktas), atlikti bet kokius papildomus darbus pagal atskirą susitarimą (4.2. punktas), atlikti pastato priežiūrą ir kitus darbus – iki šešių kartų per metus likviduoti vandentiekio, nuotekų avarijas (už standartinį periodinį mokestį), atlikti bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros, avarijų likvidavimo organizavimą. Be to, teismas vertino ieškovės įrodymus, kad atsakovė intensyviai susirašinėjo su ieškove dėl problemos šalinimo, atsakovės darbuotojai vyko į vietą, darė apžiūrą, organizavo ekspertizę, ardė garažo sieną, ieškodami vandens pratekėjimo priežasties.
18. Apeliantė skunde teigia, kad ieškinio reikalavimas yra nekonkretus, nėra aiškiai nurodyta, kokius darbus apeliantė turi atlikti, šalindamas vandens tekėjimo Garaže priežastis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė turi teisę tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis), todėl paaiškėjus vandens tekėjimo per Garažo sienas priežastims, ieškovė manydama, kad yra būtinybė, galės tokia teise pasinaudoti ir patikslinti ieškinio reikalavimus.
19. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiami ieškinio reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pirmąją sąlygą, būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
20. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti išsprendžiamas kilęs ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo, jų paskirtis yra kitokia, tačiau laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės sutampa su pareikštais reikalavimais, tam tikrais atvejais (kai pareiškiami prevencinio pobūdžio reikalavimai) gali būti taikomos, bet jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2020). Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
21. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės tapačios su ieškiniu pareikštais reikalavimais, kas reiškia, jog skundžiama nutartimi teismas tenkino ieškovės reiškiamus reikalavimus neišnagrinėjęs ginčo iš esmės. Šiuo atveju ieškovės pareikštas ieškinys nėra prevencinis, nes nekeliamas reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, o reikalaujama atsakovę įpareigoti atlikti veiksmus, todėl nėra pagrindo remtis taisyklėmis, susijusiomis su prevencinio ieškinio pagrindu taikomu laikinosioms apsaugos priemonėms – jog laikinosios pasaugos priemonės gali sutapti su byloje pareikšti reikalavimu.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės; jų tikslas nutraukti atsakovės neveikimą, kurį ieškovė traktuoja kaip neteisėtą. Nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių, tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų nustatyta, kad ieškovės teisės yra pažeistos, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo įsiteisėjimo gali būti toliau tęsiamas ieškovės teisių pažeidimas. Nors, kaip jau minėta, paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinio ieškinio šalis turi teisę prašyti užtikrinti reikalavimą laikinąja apsaugos priemone, sutampančia su pareikštu ieškinio reikalavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1745/2011, 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2012, kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos taikyti išimtinės laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes nėra galimybės kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Todėl, susiklosčius tokiai situacijai, teismas daro išvadą, kad ieškinio reikalavimų sutapimas su ginčijamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjamu atveju nekliudo taikyti šias priemones.
23. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-41-357/2024, kuria panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria buvo šioje byloje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvavo, jog 2024 m. sausio 10 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas faktiškai konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, tik to nesuformavo nutartyje. Apeliantė skunde teigia, jog toks pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas neeliminuoja teismo pareigą pasisakyti dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.
24. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai nepasisakė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, tačiau įvertinus skundžiamos nutarties turinį, preliminariai įvertintus įrodymus bei tai, kad teismas, pritarė Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartyje atliktam vertinimui dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimo, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. iki sprendimo priėmimo kilusios žalos mastas dėl atsakovės neveikimo galimai bus ženkliai didesnis, nei buvo kilęs ieškovei kreipiantis ieškiniu į teismą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
25. Šiuo atveju, atsakovei nenustačius Garaže vandens tekėjimo per sienas priežasties ir nepašalinus šios problemos, ieškovei kyla neigiamos pasekmės (sugadintos garažo sienos, iškilusi rizika elektros instaliacijos sugadinimui, ar žalos kilimui dėl vandens patekimo ant elektros srovės šaltinio ir pan.), kurioms kelią ieškovė siekia užkirsti pareikšdama prevencinį ieškinį. Nenustačius vandens pratekėjimo priežasties ir nesiėmus veiksmų problemos šalinimui, ieškovės nuosavybei toliau yra daroma žala, bloginama jos būklė ir ribojama galimybė ieškovei saugiai naudotis Garažu, ir tai, neabejotinai, kelia didesnės žalos atsiradimo grėsmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, jos turtui (Garažui) gali kilti dar didesnes neigiamos pasekmės ir dėl to galimai jai palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, esant prevenciniam ieškiniui, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo bei proporcingumo principų ir šalių interesų pusiausvyros principo, kadangi bus išvengta galimai didesnio masto žalos kylimo.
26. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. iki sprendimo priėmimo kilusios žalos mastas dėl atsakovės neveikimo galimai bus ženkliai didesnis, nei buvo kilęs ieškovei kreipiantis ieškiniu į teismą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad yra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas netenkintinas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovei.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.