Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Mano Būstas Baltija“ patikslintą ieškinį atsakovams V.G. ir A.S. dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Nustatytu terminu atsakovui1 nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės ieškinyje prašymui, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2583-901/2024, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys.

5. Atnaujinus terminą pateikti pareiškimą ir jį priėmus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos faktinės aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikia daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2012 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2981 pagrindu. Šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2016 m. liepos 29 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo pagrindu bei vardinio balsavimo raštu biuletenių pagrindu balsų dauguma priėmė sprendimą pritarti šio namo atnaujinimui (modernizavimui), taip pat patvirtinti namo atnaujinimo investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus (protokolo 1 klausimo 4 punktas) 2018 m. sausio 8 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2018-7299-05 kartu pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas su AB „Šiaulių bankas“ dėl 225 360,08 Eur kredito suteikimo iki 2037 m. gruodžio 15 d. minėto daugiabučio atnaujinimo projekto įgyvendinimui. Sutartis buvo keista 2019 m. lapkričio 8 d. (dėl administratoriaus UAB „Jūros būstas“ pakeitimu (šį 2019 m. birželio 28 d. reorganizavus) jo teisių ir pareigų perėmėju UAB „Mano Būstas Baltija“), 2020 m. sausio 21 d. (atidedant kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo laikotarpius iki 2020 m. birželio 15 d.) ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. (nustatant, kad kredito panaudojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 2020 m. spalio 31 d., atidedant kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo laikotarpius iki 2020 m. spalio 15 d., kredito grąžinimo grafiką išdėstant nauja redakcija). Teismas neturi duomenų, kad būtų sudaryta kita šio namo atnaujinimo sutartis. Iš proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad minėto daugiabučio namo atnaujinimo darbai yra baigti.

Dėl kredito įmokų ir palūkanų iš atsakovų išieškojimo

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas namo bendrijos ir namo bendraturčių veiklą bei daugiabučių namų modernizavimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį bei bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo. Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Tarp bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcijų yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Ji privalo reikalauti iš savininkų mokėti įmokas nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą. Už namo atnaujinimui gauto kredito grąžinimą atsakingi yra butų ir kitų patalpų savininkai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013).

12. CK 4.85 straipsnio 4 dalis numato, kad bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, šie sprendimai turi būti vykdomi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017, 51 p.).

14. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė tinkamai atliko savo pareigas, vykdydama pradelstų kredito įmokų ir palūkanų išieškojimą iš buvusio ir esamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų, ar tinkamai juos informavo apie skolas ir ar teisingai paskaičiavo skolą, palūkanas ir delspinigius.

15. Šalys prie pasirašytos Sutarties sudarė jos priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), kuriuo sulygo dėl kredito grąžinimo terminų bei atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko prie kreditavimo sutarties. Remiantis bendrųjų sąlygų 2.1. punktu, AB „Šiaulių bankas“ įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir specialiosiose sąlygose nurodytai paskirčiai suteikti administratoriui (ieškovei) naudos gavėjų naudai <...> kreditą, o administratorius įsipareigojo gautą kreditą per projekto įgyvendinimo terminą panaudoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimui) darbams finansuoti. Sutartyje nurodytomis sąlygomis administratorius įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir delspinigius (jei tokie priskaičiuoti) tiek, kiek surenka kredito įmokų, palūkanų ir/ar delspinigių (jei tokie priskaičiuoti) iš naudos gavėjų. Laikantis kredito atidėjimo laikotarpio, kredito grąžinimo grafiku buvo numatytas kredito grąžinimo terminas, apimantis laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2037 m. gruodžio 15 d. Sutarties pagrindu be kredito bei atidėtų palūkanų mokėjimų taip pat buvo numatyta metinė fiksuota palūkanų norma, sudaranti 3 procentus, bei 0,04 proc. delspinigiai, skaičiuojami nuo pagal Sutartimi nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir/ar palūkanų sumos.

16. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3.3. punkte numatyta, kad naudos gavėjui vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, per 10 kalendorinių dienų (jei per tą laikotarpį mokėjimai nebuvo atlikti) jis raštu būtų informuotas apie tai registruotu laišku išsiunčiant reikalavimą sumokėti įsiskolinimą (pagal banko pateiktą formą) per 14 kalendorinių dienų. Reikalavime turi būti informuojama, kad naudos gavėjui nustatytu terminu nesumokėjus įsiskolinimo ar nepavykus išspręsti jo mokėjimo išskaidymo dalimis bei nesudarius susitarimo dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis – taikos sutarties – bus pradėtos teisminės skolos išieškojimo procedūros. Sutartyje taip pat numatyta, kad kai naudos gavėjas vėluoja vykdyti įsipareigojimus daugiau kaip 90 kalendorinių dienų administratorius per 10 kalendorinių dienų (jei per tą laikotarpį mokėjimai nebuvo atlikti) privalo kreiptis į banką dėl sutikimo pradėti teisminį skolos išieškojimą išdavimo dėl pradelstos ar visos (jei tai neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms) naudos gavėjui tenkančios kredito dalies išieškojimo arba teisminio skolos išieškojimo atidėjimo. Bankas, įvertinęs administratoriaus pateiktą informaciją ir matydamas pakankamą pagrindą administratoriaus teiginiams dėl teisminio išieškojimo tikslingumo/ netikslingumo, nusprendžia dėl tolimesnių išieškojimo veiksmų, kuriuos administratorius įsipareigoja vykdyti (6.3.4. punktas). Bankui davus sutikimą pradėti teisminį skolos išieškojimą iš atitinkamo naudos gavėjo, administratorius pats pradeda teisminio skolos išieškojimo procedūrą arba gali sudaryti teisinių paslaugų/atstovavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, turinčiais teisę administratorių atstovauti teisminiame procese. Administratoriui pageidaujant kompensuoti jo patiriamas išlaidas tretiesiems asmenims dėl teisminio skolos išieškojimo, bankas su administratoriumi sudaro atskirą susitarimą, kuriame nurodytos banko kompensuojamų tretiesiems asmenims mokamų išlaidų dydis ir rūšis (Sutarties 6.4. p.). Atsakovui1 prašant nei ieškovė nei bankas nėra pateikę teismui duomenų, kad minėti atitinkami banko sutikimai dėl skolų išieškojimo tiek iš atsakovo1, tiek iš atsakovo2 administratoriui duoti, kad pasirašyti su banku atskiri susitarimai, kuriuose būtų nurodytas banko kompensuojamų tretiesiems asmenims mokamų išlaidų dydis ir rūšis.

17. Byloje nustatyta, kad A. S. buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d., o V. G. buto, esančio adresu savininkas yra nuo 2022 m. lapkričio 17 d.

19. Iš prijungtosios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinės bylos Nr. e2-596-980/2022 nustatyta, kad 2022 m. sausio 4 d. sprendimu už akių iš atsakovo2 A. S. ieškovės „Mano Būstas Baltija“ naudai priteistas 184,70 Eur negrąžintas kreditas (skaičiuota kredito dalis, susidariusi iki 2021 m. liepos 31 d.), 114,27 Eur palūkanos, 0,31 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 299,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Skola išieškota (2022 m. lapkričio 25 d. antstolės L. Pužienės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0109/22/00873).

20. Iš ieškovės pateikto patikslinto ieškinio ir pridedamos patikslintos skolos skaičiuotės ieškovė skolą iš A. S. už pradelstą kredito ir palūkanų mokėjimą nagrinėjamoje byloje prašo priteisti už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. Teisėjai paprašius ieškovės atstovės paaiškinti, kodėl skola (už pradelstas kredito įmokas, palūkanas) skaičiuojama už laikotarpį kai jau skola iš šio atsakovo buvo priteista (2021 m. balandžio – liepos mėn.), ieškovė daugiau savo reikalavimų netikslino, skolos neperskaičiavo ir reikalavimą šioje dalyje palaikė. Skolą iš atsakovo1 V. G. ieškovė prašo priteisti už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. sausio 15 d.

22. Kaip jau minėta 2025 m. sausio 30 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovo1 V. G. priteisti 447,20 Eur pradelstos kredito dalies, palūkanų ir delspinigių jau nebeskaičiuoja, nors pridėtoje skaičiuotėje jie nurodyti, juos atimant dėl atsakovo1 2024 m. ieškovei atliktų įmokų. Pradelsta kredito dalis atsakovui skaičiuojama už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. sausio 15 d. (pradiniu ieškiniu skaičiuota iki 2024 m. spalio 15 d.). Iš į bylą papildomai įtraukto atsakovo2 A. S. už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. prašoma priteisti 738,80 Eur pradelstos kredito dalies ir 130,09 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, nebeskaičiuojant atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą ir delspinigių, kurių prašyta pradiniu ieškiniu tik iš atsakovo1, ir kurie tebėra nurodyti ieškovės su patikslintu ieškiniu pridedamoje skolos abiem atsakovams skaičiuotėje.

23. Ieškovė pripažino, kad sutinkamai su formuojama teismų praktika nesant skolos perkėlimo sutarties naujam buto savininkui (atsakovui1) negalima perkelti ankstesnio savininko (atsakovas2) skolų, palūkanų, tame tarpe ir atitinkamų išvestinių reikalavimų – delspinigių, palūkanų už laiku nesumokėtas tam tikras sumas. Be to sutiktina su atsakovo1 pastebėjimais, kad jis nebuvo tinkamai informuojamas apie susidariusią skolą ir kiek jis turi kiekvieną mėnesį ieškovei mokėti. Į bylą ieškovė pateikė tik 2023 m. spalio ir lapkričio mėn. reikalavimus sumokėti skolą, adresuotus atsakovui1 V. G. Apie kitus raginimus šiam ar kitam atsakovui nepateikta duomenų. Butui, adresu (duomenys neskelbtini), siunčiamų skolos.lt „mokestinių pranešimų“, nesant duomenų kieno vardu ir kokiu pagrindu jie yra siunčiami, nenurodant adresato, t.y. konkretaus asmens, taip pat negalima laikyti įstatymų reikalavimus atitinkančiomis sąskaitomis, įpareigojančiomis sumokėti naudos gavėją kreditą, palūkanas ir kt. Vis dėl to, nepaisant administratoriaus (ieškovės) padarytų minėtų pažeidimų administruojant kredito dalies ir palūkanų kas mėnesį iš atnaujinto daugiabučio (duomenys neskelbtini), konkrečiai iš buto, (duomenys neskelbtini), surinkimo, o vėliau kurį laiką negaunant tokių įmokų imantis pradelstų įmokų išieškojimo, negalima formaliais pagrindais atmesti net ir tuos ieškovės reikalavimus, kurių atsakovai neginčijo (kas mėnesį mokėtinų kredito įmokų po 36,94 Eur, atidėtų palūkanų po 3,34 Eur ir atitinkamų tam mėnesiui paskaičiuotų mokėtinų palūkanų), kuriuos jie privalėjo mokėti pagal Sutartį ir pridėtą įmokų tam mėnesiui grafiką (Sutarties Bendrų sąlygų 1.14, 1.23, 4.2 punktai). Atsakovai neginčijo šių ieškovės patikslintų paskaičiavimų, neteikė savo skaičiavimų, taip pat nepateikė teismui įrodymų apie minėtų sumų sumokėjimą (CPK 178 straipsnis). Atmetant tokius reikalavimus būtų pažeisti kiti naudos gavėjų (kitų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų) teisės ir interesai, nes atitinkama dalimi kreditoriui (bankui) nebūtų padengta (už atsakovams priklausantį/priklausiusį butą paskaičiuotą mokėtiną kas mėnesį kredito įmokų sumą). Todėl visą nurodytą įvertinęs teismas nusprendžia tenkinti iš dalies ieškovės reikalavimus, jai priteisiant iš atsakovo1 V. G. 447,20 Eur pradelstos kredito dalies už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. sausio 15 d. (prašoma ne visos sumos, kadangi jei skaičiuoti 14 mėnesio įmokų po 36,94 Eur būtų 517,16 Eur suma), o iš atsakovo A. S. už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. priteisti 572,57 Eur pradelstos kredito dalies. Kadangi iš ieškovės kad ir patikslintų ieškinio reikalavimų, taip pat iš pridedamos skolos abiem atsakovams skaičiuotės neįmanoma nustatyti kaip ir už kokį laikotarpį bei kokiu pagrindu ieškovė paskaičiavo 130,09 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį iš atsakovo2 A. S., šis ieškinio reikalavimas kaip nepagrįstas ir neįrodytas yra netenkintinas.

24. Kadangi ieškovė pakartotinai reiškia reikalavimą dėl pradelstos kredito dalies ir fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 31 d., už kurį iš šio atsakovo2 jau priteista sprendimu už akių prijungtojoje byloje Nr. e2-596-980/2022, todėl byla dalyje dėl ieškovės tapačių reikalavimų atsakovo2 atžvilgiu - dėl pradelsto kredito dalies (166,23 Eur) ir palūkanų už minėtą laikotarpį - nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

25. Už nesavalaikį prievolių mokėti kredito įmokas ir sutartines palūkanas, įvertinant priežastis, dėl ko ieškovė tikslino savo ieškinio reikalavimus, į bylos nagrinėjimą įtraukiant dar vieną atsakovą, iš atsakovų priteistinos CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose numatytos 5% dydžio metinės procesinės palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos abiejų atstovų atžvilgiu iškėlimo teisme (nuo patikslinto ieškinio abiejų atsakovų atžvilgiu priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

27. Pradiniu ieškiniu, pareikštu tik atsakovui1 V. G., ieškovė reikalavo iš jo priteisti viso 1316,09 Eur skolos, už ieškinį atitinkamai sumokėdama 43 Eur žyminio mokesčio. Patikslintu ieškiniu, pareikštu abiem atsakovam, ieškovė dalies reikalavimų atsisakė, viso prašydama priteisti iš atsakovų 1316,09 Eur. Todėl atitinkamai ieškovei grąžintina dalis žyminio mokesčio - 13 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė taip pat turėjo 2,64 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašo duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane.

28. Ieškovės patikslintą reikalavimą atsakovo1 V. G. atžvilgiu patenkinus pilnai, iš jo ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio ir 2,22 Eur kitų išlaidų, o ieškovės patikslintą reikalavimą atsakovo2 A. S. atžvilgiu patenkinus iš dalies (65,90 proc.), iš jo ieškovei priteistina 10 Eur žyminio mokesčio ir 1,5 Eur kitų išlaidų.

29. Atsakovo1 V. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinus, priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2583-901/2024 panaikinus ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovo1 už šį pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį (55 Eur) jam priteisti iš ieškovės (CPK 93 str.).

30. Ieškovė, atstovaujama advokato M.B. ir advokatės V.D., šioje byloje turėjo viso 9800,70 Eur, prašo priteisti iš atsakovų 4483,05 Eur su PVM (viso 5424,49 Eur) atstovavimo išlaidų, o atsakovas1 V. G. turėjo viso 1010,40 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės.

31. Sprendžiant klausimą dėl ginčo šalių turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo reikia įvertinti ne tik kiek faktiškai patenkinta ieškinio reikalavimų, tačiau ir priežastis, dėl kurių ieškinio reikalavimai buvo tikslinami, šalių procesinį elgesį, į bylos sudėtingumą, atstovų ruoštus procesinius dokumentus, šalies atstovavimo teismo posėdžio metu laiką. Taip pat turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, teismų praktiką sprendžiant tokius klausimus (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-19-981/2025). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas).

32. Įvertinant tai, kad ieškovė pradžiai teismo neinformavo apie žinomą atsakovo1 faktinės gyvenamosios vietos adresą, taip pat kitus žinomus kontaktus, tai, kad ji reikalavimą už visą prašytos priteisti skolos ir palūkanų laikotarpį pradžiai reikalavo tik iš atsakovo1 ir už tą laikotarpį kai jis savininku nebuvo, įvertinant, kad tik teismui panaikinus atsakovo1 atžvilgiu priimtą sprendimą už akių po jo teismui pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, tik tada ieškovė teismo reikalavimu patikslino ieškinį, papildomai įtraukdama dar vieną atsakovą2, o atsakovo1 atžvilgiu reikalavimus gerokai sumažindama, taip pripažindama, kad nepagrįstai visus reikalavimus prieš tai nukreipė tik į atsakovą1, kadangi dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas daugiau nei metus, todėl teismas pripažįsta, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti ieškovei iš atsakovo1 ir atsakovo2 priteistinas atstovavimo išlaidas (šio atsakovo atžvilgiu be to ir dalis reikalavimo reiškiama pakartotinai, dalis reikalavimo nepagrįstai). Taip pat reikia turėti omenyje, kad byla buvo pakankamai sudėtinga, užsitęsė, o atsakovas1 dėl itin padidėjusių bylinėjimosi išlaidų net buvo priverstas atsisakyti advokato atstovavimo šioje byloje ir toliau byloje interesus ginti savarankiškai.

33. Todėl visą nurodytą įvertinus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iš esmės sumažinti iš atsakovų ieškovei priteistinas atstovavimo išlaidas, iš atsakovo1 ieškovei atitinkamai priteisiant 1000 Eur, o iš atsakovo2 ieškovei priteisiant 660 Eur. Be to, kadangi būtent dėl ieškovės kaltės jos reikalavimai atsakovo1 atžvilgiu gerokai sumažėjo (daugiau kaip keturis kartus prašo mažiau nei pradiniu ieškiniu, tik iš dalies įvertinant atsakovo1 bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumokėtas sumas), todėl įvertinant ieškovės procesinį elgesį ir tokio elgesio priežastis, atsakovui1 iš ieškovės taip pat priteistina dalis jo šioje byloje turėtų atstovavimo išlaidų (500 Eur).

34. Atsakovas2 A. S. ir trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ savo pozicijos byloje nagrinėtinais klausimais neišsakė ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie jų šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,86 Eur) įvertinus, kad ieškinys tenkintas iš dalies, yra du atsakovai ir kadangi tiek jiems tiek ieškovei tenkanti mokėtina šių išlaidų dalis neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, dokumentų siuntimo išlaidos iš ginčo šalių nėra priteistinos.

Dėl nubaudimo už piktnaudžiavimą

36. Atsakovas1 taip pat yra pateikęs teismui atskirus prašymus dėl ieškovės nubaudimo už piktnaudžiavimą procesu 5000 Eur (pagal CPK 95 straipsnį) ir 300 Eur už teismo neinformavimą apie žinomus atsakovo1 kontaktus (CPK 121 straipsnis). Prašymą dėl ieškovės nubaudimo už piktnaudžiavimą procesu, 5000 Eur baudą skiriant valstybės naudai, atsakovas1 palaikė teikdamas paaiškinimus ir baigiamųjų kalbų metu, o prašymo dėl 300 Eur baudos skyrimo ieškovei už teismo neinformavimą apie jo kontaktus 2025 m. kovo 27 d. vykusio teismo posėdžio metu atsisakė.

37. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

38. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

39. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas, kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

40. Nagrinėjamu atveju nors ir ieškovė nevykdė savo pareigos nurodyti visus žinomus atsakovo1 kontaktus, taip pat kadangi pradžiai be advokatų pagalbos ieškinį pareiškė tik vienam iš atsakovų, neišskiriant kredito įmokų ir palūkanų skaičiavimo laikotarpius šiam ir prieš tai buvusiam buto, kuriam paskaičiuotos skolos, savininkui ir dėl to pradžiai byla išnagrinėta formaliai tik pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas, kas įvertinta atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, tačiau, teismo vertinimu, nurodomi ieškovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Teismas nenustatė, jog ieškovė sąmoningai vilkino procesą ir kad ieškovė pareiškė visą tapatų ieškinį dėl skolos iš atsakovo2 priteisimo, teismas konstatavo tik dalies ginčo tapatumą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir toje dalyje bylą nutraukė. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio, kuris visas ar jo dalis atmetamas, pateikimas ir (ar) nurodytų veiksmų atlikimas pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta atsakovo1 prašymas dėl 5000 Eur baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas (CPK 95 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atsakovui V.G. priteisimo

41. 2025 m. kovo 27 d. vykusio teismo posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus atsakovas V. G. buvo pateikęs teismui žodžiu prašymą dėl 300 Eur neturtinės žalos jam iš ieškovės priteisimo (garso įrašo 01:10:00). Nurodė, kad dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu ir dėl to pablogėjusios jo sveikatos, patirtų išgyvenimų ir sugaišto laiko jis patyrė nuostolių. Kadangi atskiro dėl to priešieškinio dėl tokio reikalavimo, atitinkamai sumokant už jį žyminį mokestį ir sudarant galimybes ieškovei ir kitiems proceso dalyviams dėl to pateikti atsiliepimus atsakovas1 teismui nepateikė, be to tokį reikalavimą reiškė ne tik netinkama forma, bet ir nesavalaikiai, todėl teismas atsisakė priimti tokį jo procesinio įstatymo reikalavimus neatitinkantį reikalavimą (01:21:50).

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

42. 2025 m. balandžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu, sakydamas baigiamąją kalbą atsakovas V. G. buvo pateikęs teismui žodžiu prašymą kreiptis į prokurorą dėl ieškovės galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 181 straipsnį (turto prievartavimas) ir 182 straipsnį (sukčiavimas). Ieškovės atstovė atsikirtimų į tokį atsakovo1 prašymą nepateikė.

43. CPK 300 straipsnio nuostatos numato, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

44. Nagrinėjamoje byloje išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ištyrus byloje esančius dokumentus, įvertinus ieškovės ir jos atstovų procesinį elgesį, teismas nenustatė ieškovės ar atskirų jos atstovų galimų nusikalstamos veikos požymių pagal atsakovo1 nurodytus ar kitus BK straipsnius. Ieškovės ir atsakovų ginčas dėl atitinkamų sumų iš atsakovų priteisimo išnagrinėtas civiline tvarka. Todėl visą nurodytą įvertinęs teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo teismui su atskirąja nutartimi kreiptis į prokurorą ir tokio atsakovo1 prašymo nusprendžia netenkinti (CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Baltija iš atsakovo V.G. 447,20 Eur pradelstos kredito dalies, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanų nuo priteistos sumos (447,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1017,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Baltija iš atsakovo A.S. 572,57 Eur pradelstos kredito dalies, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanų nuo priteistos sumos (572,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 671,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutraukti bylą dalyje dėl 166,23 Eur kredito įmokų ir palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 31 d. priteisimo ieškovei iš atsakovo A.S.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei 13 Eur žyminio mokesčio, 2024 m. sausio 30 d. sumokėto civilinėje byloje Nr. e2-2583-901/2024, mokėjimo užduoties kodas teismų informacinėje sistemoje LITEKO: ZM72706, išaiškinant, kad įsiteisėjus sprendimui žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti atsakovui V.G. iš ieškovės UAB Mano Būstas Baltija 555 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovo V.G. prašymus dėl nubaudimo ieškovės už piktnaudžiavimą procesu ir dėl atskirosios nutarties priėmimo (dėl kreipimosi į prokurorą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.