Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką ginčuose tarp energetikos įmonių ir vartotojų, dėl materialiosios teisės normų, nustatančių bendraturčio prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kai šiam asmeniui priklausantis nuosavybės teise butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, aiškinimo ir taikymo. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašė: pripažinti, kad atsakovė nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nebuvo sutvarkiusi šilumos ir karšto vandens apskaitos; įpareigoti atsakovę sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą; įpareigoti atsakovę atlikti ieškovams patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą Nr. 10 (šilumos auditą) (įvertinant autonominiu būdu šildomas ieškovų patalpas, į kurias nėra tiekiama centralizuota šiluma, ir kurios į bendrojo naudojimo patalpas, kurios nėra centralizuotai šildomos, atiduoda daugiau autonominiu būdu paruoštos šilumos, nei gauna centralizuotos šilumos iš centralizuotai šildomų namo butų ir bendrojo naudojimo patalpų), taip pat priskiriant bendroms reikmėms skirtą šilumos energiją nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, apskaitytą metrologiškai nepatikrintais karšto vandens ir šilumos apskaitos prietaisais, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti ir suvartotą kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpose (butuose ir sandėliukuose), kurios yra šildomos centralizuotai.Ieškovai nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), kuris šildomas autonomiškai. Ieškovų būstas yra kampinis, todėl, ieškovų teigimu, jį šildant visas namas gauna naudos dėl išorinių sienų šildymo jų buto sąskaita. Bendrojo naudojimo patalpos – namo laiptinės – nėra šildomos, tačiau ieškovams už laiptinių šildymą yra priskaičiuojama suvartota šilumos energija, su tuo ieškovai nesutinka. Ieškovai įsitikinę, kad jie taip pat neprivalo mokėti už „nepaskirstyto“ karšto vandens pašildymą, nes karštas vanduo bute centralizuotai nėra tiekiamas. Ieškovų nuomone, šilumos bendrai naudoti apmokėjimo paskirstymą lemia tai, kad atsakovė nepagrįstai pasirinko antrąjį karšto vandens ruošimo būdą, nors namo gyventojai tokio būdo nebuvo pasirinkę, bei šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 4 ir Nr. 5, nes ši metodika nėra skirta namams, kurie šildomi vietiniu šildymu. Karšto vandens skaitikliai butuose yra viso apskaitos mazgo dalis, todėl turi būti patikrinti metrologiškai. Kadangi toks patikrinimas neatliktas, visų namo butų savininkai ir ieškovai atsiskaito pagal nelegalius metrologiškai nepatikrintus šilumos ir karšto vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu. Atsakovė bendrojo naudojimo patalpų šildymo išlaidas turi apskaičiuoti pagal metodo Nr. 10 nuostatas, pagal kurias ieškovų butui būtų taikomas 0 koeficientas, nes jų butas yra kampinis ir šildomas elektra. Apskaičiuodama sunaudotą šilumą bendrai naudojamoms patalpoms, atsakovė į apskaitą neįtraukė butams priklausančių rūsių plotų (rūsių sandėliukų, kurių kiekvieno plotas yra skirtingas ir turi būti įtrauktas į butų šildomus plotus). Ieškovai yra vartotojai, silpnesnioji santykių dėl namo šildymo dalyviai, todėl jų teisės turi būti atitinkamai ginamos.