- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-19-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07605-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Atsakovas
- T. B., uždarajai akcinei bendrovei „LORNA“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovams T. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „LORNA“ dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje: akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, J. M., E. B., S. B., O. M., A. G., J. P., R. P., A. Ž., E. Ž., L. B., Klaipėdos miesto savivaldybė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. B. ir UAB „LORNA“ (toliau – ir atsakovai) prašydama iš atsakovų proporcingai jų turimo turto daliai priteisti 4 173 EUR pradelstos kredito dalies (3 265,79 EUR iš atsakovo T. B. ir 907,21 EUR iš atsakovės UAB „LORNA“), 445,80 EUR atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį (348,88 EUR iš atsakovo T. B. ir 96,92 EUR iš atsakovės UAB „LORNA“) 1 944,55 EUR fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį (1 521,80 EUR iš atsakovo T. B. ir 422,75 EUR iš atsakovės UAB „LORNA“), 87,03 EUR papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą (61,07 EUR iš atsakovo T. B. ir 16,96 EUR iš atsakovės UAB „LORNA“), 1 062,52 EUR delspinigių (831,53 EUR iš atsakovo T. B. ir 230,99 EUR iš atsakovės UAB „LORNA“), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Daugiabutis namas) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovams T. B. priklauso 12469/22103 dalys, o UAB „Lorna“ – 3464/22103 dalys buto/patalpos. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolą bei vardinio balsavimo raštu biuletenius balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, 2016 m. spalio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-6234-05 su AB „Šiaulių bankas“ dėl 197 514,14 EUR kredito Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti. Šalys prie pasirašytos kreditavimo sutarties sudarė priedą Nr. 1 dėl kredito grąžinimo terminų bei priedą Nr. 2 dėl atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko. Laikantis kredito atidėjimo laikotarpio, kredito grąžinimo grafiku buvo numatytas kredito grąžinimo terminas, apimantis laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2036 m. rugsėjo 15 d. Atsakovams daugiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant vykdyti savo mokėjimus ieškovei, ieškovė įgijo teisę kreiptis dėl pradelstos butui tenkančios kredito sumos bei susijusių mokėjimų išieškojimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį pabrėžė, kad ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovo prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado ir iš ieškovės ir banko sudarytos sutarties, ir iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą, kuris buvo patvirtintas protokolu, bei iš kredito grąžinimo grafiko ir atidėtų palūkanų grafiko, pažymėjo, jog ieškovė turi pareigą įrodyti, kokie sutartiniai santykiai šalis siejo, koks buvo sutarties dalykas, kokios buvo sutarties šalių teisės ir pareigos. Pažymėjo, jog atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydamas pateikti duomenis, kaip apskaičiuota tariamai pradelsto kredito dalis, kokia yra apskaičiavimo tvarka, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų bei atsisakė bendrauti su atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą panaikino ir nutarė bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino:
5.1. Priteisė iš atsakovo T. B. 3 265,79 EUR pradelstos kredito dalies, 348,88 EUR atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, 1 521,80 EUR fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 61,07 EUR papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 831,53 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6 029,07 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 174,32 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
5.2. Priteisė iš atsakovės UAB „Lorna“ 907,21 EUR pradelstos kredito dalies, 96,92 EUR atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, 422,75 EUR fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 16,96 EUR papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 230,99 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 674,83 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 174,32 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
6. Teismas konstatavo, kad pastogė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, todėl atsakovai privalo prisidėti proporcingai savo turto daliai prie namo modernizavimo ir kitų išlaidų bei pažymėjo, kad ginčo tarp šalių antrą kartą nagrinėjant bylą nekilo. Pasisakydamas dėl priteistinos skolos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai tik deklaratyviai teigė, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo jų mokėtinas sumas, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių argumentų ar skaičiavimų nepateikė, todėl sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsiliepimas
7. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuojama nauja, reikalaujanti specialiųjų žinių, teisės praktika, sumažino ieškovės prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 3 865,95 EUR iki 2 000 EUR.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl ieškovės išlaidų advokato teisinėms paslaugoms priteisimo sumažinimo ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilna apimtimi. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nes nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuojama nauja, reikalaujanti specialiųjų žinių, teisės praktika. Vadovaujantis šiuo argumentu klaidingai laikoma, kad bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti mažinamas, jei byloje nebuvo suformuotas naujas precedentas.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė teikė tik kelis papildomus įrodymus, rengti prašymai bei rašytiniai paaiškinimai teisine prasme nesudėtingi. Apeliantė pažymėjo, kad rašytiniuose paaiškinimuose buvo pateiktos interpretacijos dėl atitinkamų teisės normų pritaikymo nagrinėjamame ginče, buvo remtasi teismų formuojama praktika bei Konstitucinio teismo doktrina, taip pat buvo daromos nuorodos į byloje esančius įrodymus, todėl tai patvirtina, kad dokumentai buvo ruošiami išsamiai.
8.3. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas jas sumažino nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
11. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotame apeliaciniame skunde išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalies, kuria teismas sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
13. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 346 EUR sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą bei 3 381,95 EUR atstovavimo išlaidų.
14. Ieškovė į bylą pateikė tris prašymus iš atsakovės priteisti atstovavimui patirtas išlaidas. Pagal 2024 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 629,20 EUR už pasiruošimą ir atstovavimą 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje, 217,80 EUR už pasiūlymo klientui rengimą ir 726 EUR už rašytinių paaiškinimų rengimą. Pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. prašymą, ieškovė patyrė 314,60 EUR išlaidų prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą parengimui, 235,95 EUR išlaidų pareiškimo dėl duomenų apie trečiuosius suinteresuotus asmenis pateikimą bei 629,20 EUR pasiruošimo ir atstovavimo išlaidų 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje. Prašyme, pateiktame 2024 m. spalio 22 d., ieškovė nurodė, kad yra patyrusi 629,20 EUR pasiruošimo ir atstovavimo išlaidų 2024 m. spalio 23 d. teismo posėdyje.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų priteisė 2 348,64 EUR (iš kiekvieno po 1 174,32 EUR) bylinėjimosi išlaidų, sumažindamas priteistinų atstovavimo išlaidų dydį iki 2 000 EUR. Teismas nurodė, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nes joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuojama nauja, reikalaujanti specialiųjų žinių, teisės praktika. Teismas taip pat pažymėjo, kad byla buvo nagrinėjama antrą kartą pirmosios instancijos teisme, ji išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris užtruko 1 valandą, o kiti posėdžiai neįvyko dėl atstovų užimtumo, trečiųjų asmenų įtraukimo bei šalims derantis dėl taikos, nurodė, kad ieškovė teikė tik kelis papildomus įrodymus, rengti prašymai bei rašytiniai paaiškinimai teisine prasme buvo nesudėtingi.
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
17. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
19. Be to, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).
20. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).
21. Remiantis byloje esančiomis informacinėmis pažymomis, ieškovės atstovė visuose teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu, taip pat jose nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdis vyko 14 minučių, 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdis – 4 minutes, 2024 m. spalio 23 d. teismo posėdis – 1 valandą ir 6 minutes, o į sprendimo paskelbimą ieškovė neatvyko. Apibendrinant, ieškovės atstovė teismo posėdžiuose ją atstovavo 1 valandą ir 24 minutes, todėl pagal Rekomendacijų 9 ir 10 punktus laikytina, jog ieškovė buvo atstovaujama vieną valandą.
22. Pagal Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktus, 2024 m. spalio mėn. už vieną advokato padėjėjo atstovavimo teisme valandą maksimalus priteistinas dydis buvo 175,71 EUR (2 196,4 EUR x 0,1 koef. x 80 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad atstovaujama teisme buvo vieną valandą, o už pasirengimą teismo posėdžiams bylinėjimosi išlaidos atskirai nėra atlyginamos, pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius atstovavimo išlaidos daugiausiai galėjo sudaryti tik 175,71 EUR. Remiantis Rekomendacijų 5 ir 8.16 punktais, už rašytinių paaiškinimų rengimą 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovei maksimaliai galėjo būti priteista 691,52 EUR (2 161 EUR x 0,4 koef. x 80 proc.) suma. Teismas pažymi, kad už prašymų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą rengimą ir pateikimą nurodytos išlaidos neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Taip pat pažymėtina, jog remiantis nurodyta teismų praktika, neturėtų būti atlyginamos 217,80 EUR išlaidos, patirtos rengiant pasiūlymą klientui.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką bei Rekomendacijas ieškovei iš atsakovų maksimaliai priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydis galėjo būti 1 766,42 EUR (346 EUR sumokėto žyminio mokesčio plius 2,64 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, plius 691,52 EUR už rašytinių paaiškinimų rengimą, plius 314,60 EUR už prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, plius 235,95 EUR už prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, plius 175,71 EUR už atstovavimą teismo posėdžiuose).
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nes pirmojoje instancijoje ji buvo nagrinėjama jau antrą kartą, todėl tie klausimai, kurie buvo tinkamai išspręsti bylą nagrinėjant pirmą kartą, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo nebuvo sprendžiami. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovė visuose teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu, o jie, kartu sudėjus, truko 1 valandą ir 24 minutes, tačiau už atstovavimą (bei pasirengimą teismo posėdžiams, už ką pagal teismų praktiką nėra atlyginama) buvo prašoma priteisti net 1 887,60 EUR, kas visiškai neatitinka nei aktualiausios teismų praktikos, nei Rekomendacijose nurodytų dydžių, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo viršyti Rekomendacijose nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių. Tačiau CPK 313 straipsnyje yra įtvirtintas non reformatio in peius principas, kuris reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.
Dėl bylos procesinės baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
27. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai teikė teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų maksimalaus dydžio nustatymo, ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau remiantis non reformatio in peius principu, kuris nesat kitos šalies skundo draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą negu yra skundžiamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 313 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4520-965/2024, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.