Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovams T. B., uždarajai akcinei bendrovei „LORNA“ dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, J. M., E. B., S. B., O. M., A. G., J. P., R. P., A. Ž., E. Ž., L. B., Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore.

10. Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 23 d. balsavimo raštu protokolo, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, 2016 m. spalio 14 d. sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-6234-05 su akcine bendrove „Šiaulių bankas“ dėl 197 514,14 Eur kredito daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti, kartu šalims pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas. Šalys pasirašė kreditavimo sutarties priedą Nr.1 dėl kredito grąžinimo terminų bei priedą Nr. 2 dėl atidėtų palūkanų mokėjimo prie kreditavimo sutarties. Pagal 2019 m. liepos 8 d. susitarimą Nr. 5 kredito grąžinimo grafiką, kredito grąžinimo laikotarpis buvo numatytas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2036 m. rugsėjo 15 d.

11. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovės UAB „LORNA“ vardu yra įregistruota 3464/22103 dalių, atsakovo T. B. vardu yra įregistruota 12469/22103 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Už šį nekilnojamąjį turtą ieškovė yra apskaičiavusi 4 173 Eur pradelstos kredito dalies, t. y. 3 265,79 Eur iš T. B. ir 907,21 Eur iš UAB „LORNA“; 445,80 Eur atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, t. y. 348,88 Eur iš T. B. ir 96,92 Eur iš UAB „LORNA“; 1 944,55 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, t. y. 1 521,80 Eur iš T. B. ir 422,75 Eur iš UAB „LORNA“; 87,03 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, t. y. 61,07 Eur iš T. B. ir 16,96 Eur iš UAB „LORNA“ UAB „Mano Būstas Baltija“ naudai; 1 062,52 Eur delspinigių, t. y. 831,53 Eur iš T. B. ir 230,99 Eur iš UAB „LORNA“.

Dėl atsakovų pareigos mokėti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito ir susijusius mokėjimus

12. Kaip jau minėta, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovės UAB „LORNA“ vardu yra įregistruota 3464/22103 dalių, atsakovo T. B. vardu yra įregistruota 12469/22103 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė.

13. Byloje buvo kilęs ginčas dėl atsakovų pareigos mokėti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito įmokas ir su tuo susijusius mokėjimus.

14. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl prievolės, kylančios atsakovams, kaip bendraturčiams, kuriems nuosavybės teise priklauso dalys negyvenamosios patalpos – pastogės, kuri yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Pastogė yra suformuota ir įregistruota, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, pastogės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis sutartimis, atsakovų nuosavybės teise įgyta pastogės dalis nėra įregistruota buto priklausiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar pastogė yra atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, būtina atsižvelgti į kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktus išaiškinimus, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1630-432/2023. Remdamasis minėta praktika, Klaipėdos apygardos teismas dėl pastogės statuso padarė išvadą – pastogė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas, todėl atsakovai privalo prisidėti proporcingai savo turto daliai prie namo modernizavimo ir kitų išlaidų (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 21 nutarties 18 ir 19 punktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme, ginčo dėl to tarp šalių nekilo.

Dėl skolos

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai yra patalpų, esančių minėtame name, savininkai.

17. Ieškovė, veikdama pagal jai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų suteiktus įgaliojimus, 2016 m. spalio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-6234-05 dėl kredito daugiabučiui namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Šalys prie pasirašytos kreditavimo sutarties sudarė sutarties priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), kuriuo sulygo dėl kredito grąžinimo terminų. Kredito sutarties priede Nr. 2 susitarė dėl atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko. Laikantis kredito atidėjimo laikotarpio, kredito grąžinimo grafiku buvo numatytas kredito grąžinimo terminas, apimantis laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2036 m. rugsėjo 15 d.

18. Kreditavimo sutarties pagrindu be kredito bei atidėtų palūkanų mokėjimų taip pat buvo numatyta metinė fiksuota palūkanų norma, sudaranti 3 procentus, bei 0,04 procentų delspinigiai, skaičiuojami nuo pagal sutartimi nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir/ar palūkanų sumos (Kredito sutartis 1 punktas – Finansavimo sąlygos bei bendrose sąlygose).

19. Remiantis bendrųjų sąlygų 2.1. punktu, bankas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir specialiosiose sąlygose nurodytai paskirčiai suteikti administratoriui (ieškovei) naudos gavėjų naudai <...> kreditą. Nurodytas punktas taip pat numatė administratoriaus pareigą grąžinti bankui kreditą, mokėti palūkanas ir/ar delspinigius <...>. Kreditavimo sutartis pareigos (kredito grąžinimo) galiojimą apibrėžė, kaip priklausantį nuo to, tiek kiek yra surinkta kredito įmokų, palūkanų ir/ar delspinigių (jei tokie apskaičiuoti) iš naudos gavėjų.

21. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamą naudą ir pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

22. Nagrinėjamu atveju ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl pradelstos kredito dalies už vykdytos namo renovacijos darbus ir kitų su tuo susijusių mokėtinų sumų (palūkanų, delspinigių) sumokėjimo. Akcentuotina, jog atsakovai iš esmės neneigia ir neginčija savo pareigos prisidėti prie bendrosios nuosavybės ar sumokėti už atnaujinimo darbus, tačiau ginčija priskaičiuotų sumų pagrįstumą. Teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

23. Nėra ginčo, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Ieškovė patvirtino, kad kredito suma, tenkanti butų ir kitų patalpų savininkams už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, apskaičiuota proporcingai butų/patalpų plotui, o asmeninio naudojimo objektų (pvz. langų keitimas) atnaujinimo išlaidos atsakovams nepriskirtos. Tą patvirtina ieškovės į byla pateikta daugiabučiui gyvenamajam namui atliktų darbų ir suteikto kredito detalizacija, iš kurios aiškiai matyti konkrečių darbų vertės ir tai, kad už kiekvieną poziciją tenkanti darbų kaina yra proporcinga atsakovams priklausančių patalpų plotui (už langų keitimą nėra priskirta) (1 tomas, b. l. 129). Taigi, atsakovams, nors jie ir teigia priešingai, buvo pateikti duomenys, kaip buvo paskirstytos už renovaciją patirtos išlaidos jų kiekvienai patalpai, todėl nėra pagrindo spręsti apie kredito paskirstymo patalpoms neteisingumą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovams buvo priskirtos tik bendros pastato gerovės gerinimo išlaidos. Atsakovai tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė.

24. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Taigi, ne tik bendrosios pastato konstrukcijos, bet ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Akcentuotina, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Todėl, nepaisant to, kad pastato bendrojo naudojimo objektais patalpų savininkai nesinaudoja, šių objektų atnaujinimo darbai pagrįstai priskirti prie bendrųjų investicijų, tenkančios visiems namo savininkams proporcingai.

25. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai neginčijo to, jog namo renovacijos darbai buvo atlikti tinkamai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad namo savininkai buvo priėmę sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų. Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo atlikti bei atlikti tinkamai. Daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma priimti sprendimai, kurie yra nenuginčyti, atsakovams yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas (CK 4.85 straipsnio 6–7 dalys). Byloje atsakovai neįrodė, kad jiems buvo priskirtos išlaidos, kurios nėra susijusios su namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kuriam 2015 m. gruodžio 23 d. pritarė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Akcentuotina ir tai, kad atsakovų prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado ne iš jų ir banko sudarytos sutarties, o iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą banko, skirto kredito lėšomis. Ieškovė šiuo atveju tik vykdo namo administratorės pareigas. Taigi, atsakovai turi pareigą proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, CK 4.83 straipsnio 3, 4 dalys).

26. Atsakovai kelia abejones dėl apskaičiuotų sumų, taip pat ir delspinigių pagrįstumo, ar bankui jie buvo sumokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kreditavimo sutarties (bendrųjų daugiabučių namų kreditavimo sąlygų, skelbiamų banko internetiniame puslapyje www.sb.lt) 5.1 punkte nustatyta ieškovės (administratorės) pareiga siekti, kad naudos gavėjai kreditą bankui grąžintų dalimis ir grąžinimo grafike numatytais terminais. Kreditavimo sutarties 5.7 punkte nustatyta, kad, praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminus, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną bankui mokami specialiojoje dalyje numatyto dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas; Administratorė, t. y. ieškovė, privalo pareikalauti, kad naudos gavėjas, dėl kurio įsipareigojimų nevykdymo administratorius neįvykdė mokėjimo prievolių bankui pagal sutartį, sumokėtų sutartyje nurodyto dydžio delspinigius sutartyje nustatyta tvarka. Kreditavimo sutarties 5.8 punkte numatyta, kad priskaičiuotus delspinigius bankas nurašo nuo kaupiamųjų lėšų sąskaitos, laikydamasis bendroje sutarties dalyje nustatytos mokėjimo tvarkos.

27. Kaip matyti iš Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.8 ir 1.16 punktų, bankui yra suteikiama teisė nurašyti priskaičiuotus delspinigius nuo kaupiamųjų lėšų sąskaitos (t. y. Kreditavimo sutarties pagrindu naudos gavėjų naudai atidarytos specialios sąskaitos banke, administruojamos administratorės, ir skirtos išimtinai naudos gavėjų įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti (kreditui, palūkanoms ir kt.)), laikantis sutarties bendrojoje dalyje nustatytos mokėjimo tvarkos. Mokėjimo tvarka reglamentuota Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.10–5.15 punktuose. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.10 punkte numatyta administratorės pareiga sekti, kad suėjus kredito ar jo dalies grąžinimo ar palūkanų mokėjimo terminams kaupiamųjų lėšų sąskaitoje būtų reikiama lėšų suma mokėjimams (kreditui, palūkanoms ir (ar) delspinigiams (jei tokie priskaičiuoti) pagal sutartį atlikti, laikantis bendrosios dalies 2.1 punkte nurodyto Administratorės atsakomybės ribojimo principo; priešingu atveju, bus laikoma, kad kredito ar jo dalies, palūkanų mokėjimo terminai yra praleisti. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.11 punkte numatytas šalių susitarimas, kad, suėjus sutartyje numatytam kredito ar jo dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų ir (ar) delspinigių (jei tokie priskaičiuoti) mokėjimo terminui, bankas mokėtiną kredito, palūkanų ir (ar) delspinigių (jei tokie priskaičiuoti) sumą be atskiro šalies įspėjimo ir sutikimo nurašys nuo kaupiamųjų lėšų sąskaitos. Mokėjimai nurašomi į specialiojoje dalyje nurodytas kredito, palūkanų mokėjimo, delspinigių mokėjimo sąskaitas. Esant vėlavimams, bankas kiekvieną dieną nurašo reikiamą sumą iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos, kol einamoji skola (kredito įmoka, palūkanos, delspinigiai, jei tokie būtų priskaičiuoti) bus visiškai padengta.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kreditavimo sutarties 6.5 punkte numatyta sąlyga, jog kai naudos gavėjas vėluoja vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus bankui daugiau kaip 90 kalendorinių dienų ir naudos gavėjo pradelsta mokėti suma (skola) bankui viršija 100 Eur sumą, administratorė, t. y. ieškovė, per 10 kalendorinių dienų (jei per tą laikotarpį mokėjimai nebuvo atlikti) įsipareigoja ir privalo inicijuoti visos (jei tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms) ar pradelstos mokėti naudos gavėjo butui tenkančios kredito dalies išieškojimą iš naudos gavėjo teismine tvarka, t. y. kreiptis į teismą dėl naudos gavėjui tenkančios kredito dalies priteisimo ir į antstolį dėl išieškojimo (jeigu skolininkas geruoju nevykdo teismo sprendimo) arba sudaryti su naudos gavėju (skolininku) taikos sutartį dėl įsipareigojimų vykdymo, išdėstant susidariusios naudos gavėjui tenkančios skolos mokėjimus ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui ir įpareigojant naudos gavėją už atidėjimo laikotarpį sumokėti ne mažesnius nei specialiojoje dalyje nurodyto dydžio delspinigius. Visi kredito, palūkanų ir delspinigių mokėjimai (išskyrus ieškovės patirtas bylinėjimosi ir (ar) su priverstiniu išieškojimu susijusias išlaidas, kurios mokamos į ieškovės banko sąskaitą) pagal taikos sutartis, teismo sprendimus ir (ar) antstolio patvarkymus privalo būti pervedami į kaupiamųjų lėšų sąskaitą, ieškovė bankui privalo pateikti informaciją, kokia sumokėtų piniginių lėšų dalis skirta kreditui grąžinti, palūkanų ir (ar) delspinigių mokėjimams.

29. Įvertinus minėtas sutarties nuostatas, pastebėtina tai, kad ieškovė, kaip projekto administratorė, turi pareigą apskaičiuoti kiekvienam naudos gavėjui tenkančias mokėti pinigų sumas (kredito dalį, palūkanas, delspinigius), iš gyventojų surinkti įmokas į atskirą sąskaitą, o bankas iš nurodytos sąskaitos automatiškai atlieka išskaitas. Be to, šių apskaičiuotų sumų ieškovė nemoka, šias sumas moka gyventojai į banke esančią administratorės sąskaitą, o bankas atlieka atskaitymus eiliškumo tvarka. Pagal Kreditavimo sutartį būtent atsakovai yra naudos gavėjai, ieškovė neturi pareigos mokėti įmokų, nes ji tik administruoja susidariusius įsiskolinimus.

30. Taigi, teismui nustačius, kad atsakovams priklausanti negyvenamoji patalpa yra savarankiškas nekilnojamojo turto (nuosavybės teisės) objektas, ji pagrįstai ieškovės buvo įtraukta skirstant daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas. Todėl laikytina, kad atsakovams priklausanti grąžinti kredito, panaudoto daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), dalis, nurodyta ieškovės, yra teisinga.

31. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).

32. Taigi, būtent atsakovai, teigdami, kad neteisingas kredito paskirstymas butams/patalpoms, palūkanų, delspinigių paskaičiavimas, galėjo sąlygoti neteisingą patalpoms priskirtos sumos dydį, šias aplinkybes turėjo įrodyti, tačiau jokių savo apskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės apskaičiuotą sumą (1 t. b. l. 129-135; 2 t. b. l. 55-81), atsakovai nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovai nenurodė, su kokia konkrečia ieškovės apskaičiuota mokėtina suma jie nesutinka. Deklaratyvūs atsakovų teiginiai, nesutinkant su ieškinio reikalavimais, akcentuojant galimą neteisėtą namo administratorės elgesį, nesudaro pagrindo abejoti atsakovų įsiskolinimo dydžio už namo atnaujinimą (modernizavimą) ar jo apskaičiavimo pagrįstumu.

33. Ieškovė, įgyvendindama bendrųjų sąlygų nuostatas dėl lėšų surinkimo, remdamasi 6 skirsniu, numatančiu Naudos gavėjų skolų administravimą, atsakovams laiku nesumokėjus kredito ir kitų pradelstų mokėjimų, įgijo teisę kreiptis dėl negrąžinto kredito ir kitų sumų priteisimo. Pagal kreditavimo sutarties 1. Finansavimo sąlygas, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Finansavimo sąlygose numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pagal sutartį nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir/ar palūkanų sumos. Ieškovė prideda delspinigių apskaičiavimo lentelę atsakovų nuosavybės teise priklausančioms patalpoms. Atsakovams nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovė įgijo reikalavimo teisę šias sumas išieškoti priverstine tvarka. Be nurodytos pradelstos kredito dalies atsakovams tenka pareiga sumokėti atidėtas palūkanas už pradelstą laikotarpį, taip pat fiksuotas 3 procentų metines palūkanas, bei papildomas palūkanas už laiku negrąžintą kreditą.

34. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovės pateikti skaičiavimai yra neteisingi, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

35. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 346 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 3 865,95 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovai prašė bylinėjimosi išlaidas sumažinti, nes jos nepagrįstai didelės.

37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti dalis jų atlyginta, remiantis protingumo principu. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

38. Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei patirta bylinėjimosi išlaidų suma nėra didesnė už Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, teismas, nustatydamas kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti šalis, kurios nenaudai priimtas sprendimas, turi įvertinti konkrečias šios bylos aplinkybes. Teismas pažymi, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nes nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuojama nauja, reikalaujanti specialiųjų žinių, teisės praktika.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 3 865,95 Eur išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teiktą teisinę pagalbą, kurias didžiąja dalimi sudarė išlaidos, susijusios su dalyvavimu teismo posėdžiuose (prašymų rengimas, pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teismo posėdžiuose). Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme atstovavimo išlaidos sudarė 121 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 363 Eur, o bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 3 381,95 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris užtruko 1 valandą, kiti posėdžiai neįvyko dėl atstovų užimtumo, trečiųjų asmenų įtraukimo bei šalims derantis dėl taikos. Ieškovė teikė tik kelis papildomus įrodymus, rengti prašymai bei rašytiniai paaiškinimai teisine prasme nesudėtingi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismo vertinimu, ieškovės patirtos 3 865,95 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, kurios turėtų būti priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, yra pernelyg didelės, todėl mažintinos iki 2 000 Eur. Todėl iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteisiama po 1 174,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (346 Eur žyminis mokestis + 2,64 Eur už registro išrašą + 2 000 Eur už teisinę pagalbą, iš viso ? 2 348,64 Eur). Teismo vertinimu, ieškovės patirtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti sumažinimas atitinka bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nepažeidžia teisingos šalių interesų pusiausvyros. Tokios praktikos laikosi iš aukštesniosios instancijos teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-864-924/2023).

40. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. B. 3 265,79 Eur pradelstos kredito dalies, 348,88 Eur atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, 1 521,80 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 61,07 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 831,53 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6 029,07 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 174,32 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lorna“ 907,21 Eur pradelstos kredito dalies, 96,92 Eur atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, 422,75 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 16,96 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 230,99 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 674,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 174,32 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.