Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Mano Būstas Baltija ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui M.U. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas, būdamas 1175/15878 dalių negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas turi pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovo argumentai, kad jo turimoje neįrengtos pastogės dalyje nėra įrengto šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų ir dujų bei tai, kad pastogė yra nenaudojama, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. šios aplinkybės nepašalina atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Teismas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos nėra izoliuotos nuo visų likusių daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, jų konstrukcijos ir inžineriniai tinklai yra bendri, todėl ieškovui teikiant daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, prižiūrint daugiabutį gyvenamąjį namą kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, pripažintina, kad ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojasi ir atsakovas, dėl ko sprendimą priėmęs teismas negalėjo sutikti, kad ieškovas jam paslaugų neteikia ir jomis jis nesinaudoja. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas pagrįstai iš atsakovo reikalauja sumokėti už bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini), administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

7. Teismas nagrinėjamoje byloje vertindamas ieškovo į sąskaitas atsakovui įtrauktus įvairius remonto darbus, atsižvelgė į minėtą teisinį reglamentavimą. Nurodyta, kad atsakovas neginčija, jog sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir kad tai buvo būtini darbai bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir palaikyti tinkamą jų būklę. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai iš atsakovo reikalavo skolos už atliktus būtinus darbus bendrajai dalinei daugiabučio namo nuosavybei išsaugoti.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas ieškovo nurodomų tarifų, teiktų paslaugų neginčijo. Dėl sumų už remontą, keitimą, montavimą ieškovas paaiškino, kad išlaidos už šias paslaugas yra apskaičiuojamos proporcingai visiems gyventojams, vadovaujantis namo naudojamu plotu (sudedant visus name esančių butų ir kitų patalpų faktiškai turimus plotus) bei CK 4.82 str. 3 d. numatyta tvarka. Atsakovui tenkanti dalis yra apskaičiuojama: (bendra darbų kaina) / (bendras namo plotas) x (atsakovui priklausančio buto/patalpos plotas) = atsakovui tenkanti suma. Ieškovas pateikė atliktų darbų aktus. Atsakovui tenkanti remonto, keitimo, montavimo išlaidų dalis yra 132,17 Eur. Teismas nurodė, kad šių mokėtinų sumų proporcijos yra apskaičiuotos tinkamai: suteiktų paslaugų bendrą kainą padalijus iš viso daugiabučio namo bendrojo ploto 790,25 kv. m. ir padauginus iš atsakovo nuosavybės teise valdomo neįrengtos pastogės ploto – 11,75 kv. m. Aplinkybės, kad atsakovui priklausanti pastogė neįrengta, atsakovas nesinaudoja pastogės dalimi, neturi teisinės reikšmės. Dėl to ieškovas, skaičiuodamas atsakovui tenkančių išlaidų proporciją, pagrįstai įtraukė visą bendrąjį atsakovui priklausančios pastogės plotą (nepaisant to, kad viešajame registre nėra išskirtas naudingasis plotas) – 11,75 kv. m., t. y. 1175/15878 dalis neįrengtos pastogės, kurios bendras plotas 158,78 kv. m. ir visą daugiabučio namo bendrąjį plotą – 790,25 kv. m.

9. Sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, kad iš Skolų valdymo ataskaitos taip pat matyti, kad atsakovui kasmet priskaičiuojamas žemės mokestis. Ieškovas nurodė, kad žemės mokestis atsakovui skaičiuojamas, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės nurodymą, į ieškovo teikiamas sąskaitas yra įtraukiamas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris pervedamas savivaldybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28, 38.11 punktus valstybinės žemės nuomininkai moka žemės nuomos mokestį. Teismas pažymėjo, kad nei pareigos tokį mokestį mokėti, nei mokesčio tarifo ar apskaičiavimo atsakovas neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo atsakovui apskaičiuoto žemės mokesčio pagrįstumu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1119-341/2023 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti.

11. Apeliantas laikosi pozicijos, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktais išaiškinimais, kurie netaikytini šioje byloje, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės ir minėta kasacinio teismo praktika yra paneigta. Pastogė, kurią atsakovas įgijo asmeninėn nuosavybėn, negali būti laikoma pagrindiniu daiktu. Tai yra antraeilis daiktas, pagrindinio daikto (pastato) priklausinys, realiai neturintis naudingojo ploto. Pastogė yra neįrengta ir nešildoma, į ją nėra įvestos komunikacijos, neteikiamos komunalinės paslaugos – nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo, ja yra neįmanoma naudotis. Atitinkamai iš tokio turto vieneto savininko mokesčiai už pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą ir panašiai negalėjo būti skaičiuojami ir priteisti. Atsakovui priklausanti pastogė neturi nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo įrangos, todėl iš atsakovo nepagrįstai priteista 123,50 Eur ieškovo reikalavimų dalis, apskaičiuota už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, vamzdynų, nuotekų stovo remonto darbus bei karšto ir šalto vandens vamzdyno remonto darbus su apdailos atstatymu.

12. Skunde nurodyta, kad sprendimu iš atsakovo ieškovui buvo priteistos 948,79 Eur siekiančios bylinėjimosi išlaidos, iš kurių net 925,15 Eur sumą sudaro išlaidos už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovo nuomone, tokia bylinėjimosi išlaidų suma už teisinę pagalbą nagrinėjamu atveju yra per didelė, todėl ieškovo reikalavimas šias išlaidas priteisti sprendimu negalėjo būti patenkintas visiškai.

13. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti namo pastogė yra atskirai įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, pastogės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis sutartimis, taip pat pastato Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastogės patalpa gali būti šildoma iš centralizuotų sistemų, pastate yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Tai patvirtina, kad pastogė yra atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, nėra priklausinys ar antraeilis daiktas. Dėl to pastogė patenka į „kitų patalpų“ sąvoką ir šioje Civilinėje byloje, nustatant Atsakovui priklausančios patalpos naudingąjį plotą, pagrįstai vadovautasi kasacinio teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktais išaiškinimais.

14. Ieškovas teigia, kad atsakovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-288-403/2019 ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios, nesutampa šių bylų ratio decidendi, dėl ko nėra pagrindo minėta nutartimi vadovautis šioje Civilinėje byloje. Nėra pagrindo vertinti esant paneigtą kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 suformuotą praktiką ir nesutampant atsakovo nurodytos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-288-403/2019 ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi, šioje byloje vadovautis atsakovo nurodyta kasacinio teismo nutartimi.

15. Ieškovas paaiškina, kad pastogė nėra skirta daugiabučiam namui aptarnauti. Pastatas ir pastogė yra atskirti vienas nuo kito pagal jų funkcinę paskirtį. Pastogė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris, jos savininko noru, pastangomis ir finansinėmis galimybėmis, gali būti paverstas atskiru gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis ir pan. Be kita ko, iš pastato Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastogės patalpa gali būti šildoma iš centralizuotų sistemų, pastate yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės patvirtina, kad pastogė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas. Atsakovo pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektus nepašalina aplinkybės, ar atsakovas naudojasi pastoge, ar patalpoje įrengtas šildymas, vandentiekis ir nuotekų šalinimo tinklai, dujos. Atsakovas, kaip pastogės dalies bendraturtis, turi pareigą padengti administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 str. 3 d.).

16. Ieškovas taip pat paaiškina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyti išlaidų dydžiai, todėl pagrįstai priteistos. Ieškinys buvo pateiktas 2022-11-17, todėl siekiant apskaičiuoti maksimalų atlyginimą už ieškinio parengimą, taikytinas yra 2022 metų trečiojo ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris atitinkamai siekė 1 799 Eur. Už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus dydis sudaro 4 497,50 Eur (1 799 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 8.2 p.). Už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 2023 m. kovo mėnesį maksimalus nustatytas dydis sudaro 190,03 Eur (1 900,30 Eur x 0,1), 2023 m. balandžio mėnesį – 190,03 Eur (1 900,30 Eur x 0,1) (Rekomendacijų 8.19 p). Ieškovui teisinę pagalbą teikė advokato padėjėja, tad skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.). Tokiu atveju maksimalus ieškinio parengimo išlaidų dydis sudaro 3 598 Eur (4 497,50 Eur x 0,8), o vienos atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandos išlaidų dydis sudarė 2023 m. kovo mėnesį – 152,02 Eur (190,03 Eur x 0,8), 2023 m. balandžio mėnesį –152,02 Eur (190,03 Eur x 0,8). Ieškovo atstovas nurodo, kad sąskaitose – ataskaitose numatyta, kad pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose sudarė iš viso 6 val. 30 min. Bendra ieškovo suteiktų teisinių paslaugų suma pagal Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius sudarytų 4 586,13 Eur = 3 598 Eur (už ieškinio parengimą) + 988,13 Eur ((152,02 Eur x 3,5 val.) + (152,02 Eur x 3 val.)) (už susipažinimą su byla, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose). Ieškovas prašė atlyginti šioje byloje patirtas teisinės pagalbos išlaidas iš viso 925,15 Eur, kurias sudarė 60 Eur ieškinio parengimo ir bei 865,15 Eur pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose išlaidos. Ieškovo prašomų priteisti išlaidų suma nėra per didelė, nes ji yra 4,96 karto mažesnė už Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius (4 586,13/925,15).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už ieškovo teikiamas namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas. Atsakovas ginčija pareigą mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir administravimą bei komunalines paslaugas, motyvuodamas tuo, kad atsakovui daugiabutyje (duomenys neskelbtini), priklauso tik neįrengtos pastogės 1175/15878 dalys, o neįrengta pastogė neturi naudingojo ploto, neįrengtoje pastogėje nėra nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo tinklų ir dujų, todėl ieškovas faktiškai šioms patalpoms paslaugų nesuteikė ir negalėjo suteikti.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad name esanti pastogė, atsižvelgiant į tai, kad ji yra atskirai įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, pastogės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis sutartimis, taip pat įvertinus tai, kad dalis pastogės priklauso asmeniui, kuris name nuosavybės teise nevaldo jokių gyvenamųjų ar administracinių patalpų, negali būti laikoma antraeiliu daiktu, kaip tai numatyta CK 4.13 straipsnyje. Pastogė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris, jos savininko noru, pastangomis ir finansinėmis galimybėmis gali būti paverstas atskiru gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis. Be kita ko, iš pastato Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastogės patalpa gali būti šildoma iš centralizuotų sistemų, pastate yra vandentiekis ir nuotekų šalinimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės patvirtina, kad pastogė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas.

21. Skundžiamame sprendime prieita išvada, kad atsakovas, būdamas 1175/15878 dalių negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas turi pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovo argumentai, kad jo turimoje neįrengtos pastogės dalyje nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų ir dujų bei tai, kad pastogė yra nenaudojama, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. šios aplinkybės nepašalina atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.

22. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pastogė, nors ir yra atskiras turto objektas, kurį atsakovas įgijo asmeninėn nuosavybėn, pagrindiniu daiktu negali būti laikoma. Pabrėžia, kad pastogė yra neįrengta ir nešildoma, į ją nėra įvestos komunikacijos, neteikiamos komunalinės paslaugos: nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo. Pastoge neįmanoma naudotis nei kaip gyvenamosios, nei kaip administracinės paskirties patalpomis. Laikosi pozicijos, kad pastogė yra tik pagrindinio daikto priklausinys.

23. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktais išaiškinimais, jog CK 4.82 straipsnio 7 dalies normos prasme butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas, o atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan., teisiškai nėra reikšmingos aplinkybės. Apelianto nuomone minėta skaičiavimo metodika, paaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, šiuo atveju netaikytina, nes šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Nesutiktina su tokiais atsakovo argumentais, kadangi nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovas, yra panašios ir minėtoje byloje suformuota praktika taikytina šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl prievolės, kylančios ieškovui, kaip bendraturčiui, kuriam nuosavybės teise priklausė prekybos paskirties patalpos – parduotuvė su alaus baru, t. y. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme ieškovas buvo savininkas „kitų patalpų“, kurios buvo savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Šioje byloje sprendžiama dėl atsakovo pareigos mokėti mokesčius ieškovui, atsakovui nuosavybės teise priklausant negyvenamajai patalpai – pastogei, kuri taip pat atitinka CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nurodytų „kitų patalpų“ sąvoką.

24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog atsakovui nuosavybės teise priklausanti namo pastogė yra atskirai įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, pastogės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis sutartimis, taip pat pastato Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastogės patalpa gali būti šildoma iš centralizuotų sistemų, pastate yra vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Tai patvirtina, kad pastogė yra atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, nėra priklausinys ar antraeilis daiktas. Pastogė atitinka „kitų patalpų“ sąvoką ir šioje civilinėje byloje, nustatant atsakovui priklausančios patalpos naudingąjį plotą, pagrįstai vadovautasi kasacinio teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktais išaiškinimais.

25. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-18 išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-288-403/2019 ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios, nesutampa šių bylų ratio decidendi, dėl ko nėra pagrindo minėta nutartimi vadovautis šioje civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl prievolės, kylančios atsakovui, kaip bendraturčiui, kuriam nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – pastogė, kuri yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas, o atsakovo cituojamoje kasacinio teismo 2019-11-18 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 buvo sprendžiama dėl pareigos įtraukti į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos nustatoma butų ir kitų patalpų savininkams priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, namo gyventojų faktiškai naudojamų (užimamų) neįregistruotų namo rūsyje esančių patalpų plotus.

26. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad atsakovo patalpa neatitinka CK 4.13 straipsnyje nurodytų požymių, ji nėra tik su konkrečiu pagrindiniu daiktu egzistuojantis arba jam priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas. Atsakovo pastogė yra suformuota ir įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, pastogės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis sutartimis, atsakovo nuosavybės teise įgyta pastogės dalis nėra ir nebuvo įregistruota pastato priklausiniu. Pastogė nėra skirta daugiabučiam namui aptarnauti. Pastogė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris, jos savininko noru, pastangomis ir finansinėmis galimybėmis, gali būti paverstas atskiru gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis ir pan. Be kita ko, iš pastato Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastogės patalpa gali būti šildoma iš centralizuotų sistemų, ginčo pastate yra vandentiekis ir nuotekų šalinimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės patvirtina, kad pastogė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas. Atsakovo pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektus nepašalina aplinkybės, ar atsakovas naudojasi pastoge, ar patalpoje įrengtas šildymas, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, dujos.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisės normos, išaiškino, kad šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodyta, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 7 dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino, jog ieškovas, skaičiuodamas atsakovui tenkančių išlaidų proporciją, pagrįstai įtraukė visą bendrąjį atsakovui priklausančios pastogės plotą (nepaisant to, kad viešajame registre nėra išskirtas naudingasis plotas) – 11,75 kv. m., t. y. 1175/15878 dalis neįrengtos pastogės, kurios bendras plotas – 158,78 kv. m. ir visą daugiabučio namo bendrąjį plotą – 790,25 kv. m. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktines teises reglamentuojančiose teisės normose, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar panaikinti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-137-684/2017).

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir apelianto apeliacinis skundas netenkinamas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikė savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindė teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-26 sprendimas paliktinas nepakeistas.

30. Nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Atsakovas nurodo, jog sprendimu iš atsakovo ieškovui buvo priteistos 948,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kurių net 925,15 Eur sumą sudaro išlaidos už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovo nuomone, tokia bylinėjimosi išlaidų suma už teisinę pagalbą nagrinėjamu atveju yra per didelė, todėl ieškovo reikalavimas šias išlaidas priteisti sprendimu negalėjo būti patenkintas visiškai. Išlaidos teisinei pagalbai apmokėti viršija ginčo sumą, civilinė byla nesudėtinga, pasirengimas bylai nereikalavo specialių žinių, esą išlaidos susidarė dėl ieškovo negebėjimo laiku ir tinkamai suformuluoti keliamų reikalavimų bei jų pagrįsti.

32. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą bylos nagrinėjimo eigą, nenustatė pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsižvelgiant į pateiktų procesinių dokumentų pobūdį ir kiekį, vykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, bylos sudėtingumą, spręstina, kad nėra pagrindo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų vertinti kaip nepagrįstai didelių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinys buvo pareikštas 2022-11-17, todėl siekiant apskaičiuoti maksimalų atlyginimą už ieškinio parengimą, taikytinas yra 2022 metų trečiojo ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1 799 Eur. Už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus užmokesčio dydis sudaro 4 497,50 Eur (1 799 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 8.2 p.). Už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 2023 m. kovo mėnesį maksimalus nustatytas dydis yra 190,03 Eur (1 900,30 Eur x 0,1), 2023 m. balandžio mėnesį – 190,03 Eur (1 900,30 Eur x 0,1) (Rekomendacijų 8.19 p). 3) Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui teisinę pagalbą teikė advokato padėjėja, skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.). Tokiu atveju maksimalus ieškinio parengimo išlaidų dydis yra 3 598 Eur (4 497,50 Eur x 0,8), o vienos atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandos išlaidų dydis sudarė 2023 m. kovo mėnesį – 152,02 Eur (190,03 Eur x 0,8), 2023 m. balandžio mėnesį –152,02 Eur (190,03 Eur x 0,8). Ieškovo atstovas nurodo, kad sąskaitose – ataskaitose numatyta, kad pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose sudarė, iš viso 6 val. 30 min. Bendra ieškovo suteiktų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti suma pagal Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius sudarytų 4 586,13 Eur = 3 598 Eur (už ieškinio parengimą) + 988,13 Eur ((152,02 Eur x 3,5 val.) + (152,02 Eur x 3 val.)) (už susipažinimą su byla, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose). Ieškovas prašė atlyginti šioje byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti iš viso 925,15 Eur, kurias sudarė 60 Eur ieškinio parengimo išlaidos ir bei 865,15 Eur pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose išlaidos. Taigi, ieškovo prašomų priteisti išlaidų suma nėra per didelė, nes ji yra 4,96 karto mažesnė už Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius (4586,13/925,15). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui nepriteistinos. Ieškovas nurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje teisme patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 968 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-04-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M.U., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Mano Būstas Baltija“, j. a. k. 140514359, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.