Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Mano Būstas Baltija atstovei advokato padėjėjai Agnei Turauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Mano Būstas Baltija patikslintą ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovas UAB Mano Būstas Baltija (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo M. U. (toliau – ir atsakovas) 200,82 Eur skolos UAB Mano Būstas Baltija naudai, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškiniu nurodė, kad Ieškovas teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2012 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2981 pagrindu (pažymėjo, jog vadovaujantis LR CK 2.43 straipsnio nuostatomis UAB „Marių valdos“ pakeitė pavadinimą į UAB „Jūros būstas“) (buvusi UAB „Jūros būstas“) ir 2005 m. balandžio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-613 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Mūsų namų valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. AD1-613 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų namų valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ priedo papildymo 166-139 eilutėmis, Nr. AD1-1555, pagrindu. Pažymėtina, jog vadovaujantis LR CK 2.43 straipsnio nuostatomis UAB „Mūsų namų valdos“ pakeitė pavadinimą į UAB „Danės būstas“(buvusi UAB „Danės būstas“) ir 2012 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2984 pagrindu (buvusi UAB „Vėtrungės būstas“). 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Vėtrungės būstas“, UAB „Danės būstas“ ir UAB „Jūros būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Danės būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Jūros būstas“. UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Danės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Jūros būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Baltija pavadinimu.

Atsakovas yra patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1175/15878 patalpos dalis. Ieškovas suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi dalį patalpos ir jam dalinės nuosavybės teise priklauso namo, bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 str. 3 ir 4 d.). Ieškovas papildomai paaiškina, jog gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (LR CK 4.82 str. 7 d.).

Savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 5 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831 (toliau – Administravimo nuostatai), imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) ir Klaipėdos miesto administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovams, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą, remontą ir komunalines paslaugas. Atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2021 metų liepos 01 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 200,82 Eur. Ieškovas paaiškina, kad skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas.

II. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įvertinęs aplinkybes, kad palūkanos už pradelstą mokėjimą buvo apskaičiuotos ir nuo minusuotos 104,33 Eur sumos, ieškovas 2023-04-06 pateikė patikslintą ieškinį (DOK-22929), kuriuo sumažintas ieškinio reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo ir nurodoma, kad atsakovo skola už laikotarpį nuo 2021 metų liepos 01 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 197,56 Eur. Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., 6.54 str. 1 d. ir 6.57 str. ieškovas skaičiuoja 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią atsakovas vėluoja sumokėti. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikė skolų valdymo ataskaitą dėl 197,56 Eur skolos sumos. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 197,56 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį (DOK- 49947) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti visa apimtimi. Šią poziciją atsakovas grindžia toliau išdėstytais argumentais. Ieškovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš viešai prieinamo daugiabučių namų valdytojų ir jų administruojamų namų sąrašo Atsakovas nustatė, kad šias paslaugas Ieškovas teikia Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau - KMS) administracijos direktoriaus 2017-10-31 įsakymo Nr. AD1-2694 pagrindu. Tiesa, nei šis, nei Ieškovo ieškinyje nurodyti KMS administracijos direktoriaus įsakymai, priešingai nei nurodo Ieškovas, viešai prieinami nėra. Nuo 2016-06-29 Atsakovas yra negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 1175/15878 dalių (11,75 m² ploto) (toliau - Pastogė) savininkas. Pastogė yra neįrengta, nešildoma, joje nėra jokių komunikacijų. Realiai Pastogė yra nenaudojama. Laikydamasis pozicijos, kad neįrengta Pastogė nelaikytina naudinguoju plotu, Atsakovas 2020-03-30 raštu kreipėsi į Ieškovą su prašymu nustoti naudoti neteisingą skaičiavimo metodiką bei grąžinti nepagrįstai apskaičiuotas sumas. 2020-04-10 raštu Nr. MBL-RS-20-1995 Atsakovo prašymą tenkinti Ieškovas atsisakė. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Ieškovas laikėsi pozicijos, kad Pastogės funkcinė bei naudojimo paskirtis šiuo atveju nėra reikšminga, ir Atsakovui kyla pareiga apmokėti visas Ieškovo paskaičiuotas sumas. Nesutikdamas su tokia Ieškovo pozicija, Atsakovas 2020-06-01 skundu kreipėsi į KMS, administracijos prašydamas įpareigoti Ieškovą pritaikyti galiojančią mokesčių skaičiavimo metodiką, o neteisingai išrašytas sąskaitas anuliuoti bei grąžinti Ieškovo nepagrįstai gautas sumas. Visgi 2020-06-17 raštu Nr. (11.25)-SAS3-91 KMS administracijos Statinių administravimo skyrius minėtą Atsakovo skundą atmetė, remdamasis iš esmės analogiškomis aplinkybėmis ir jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje suformuotomis išvadomis.

Atsakovas pabrėžia, kad tiek Ieškovo, tiek KMS administracijos raštuose taip ir nebuvo nurodytas aktualus teisinis pagrindas, kuris Ieškovo taikomą mokesčių skaičiavimo metodiką pagrįstų, dėl to daugiau nepagrįstos Ieškovo sąskaitos jau nebuvo apmokamos. Atsakovui neapmokėjus nepagrįstų Ieškovo sąskaitų, 2021-08-16 Ieškovas Atsakovo atžvilgiu pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo. Konkrečiai Ieškovas reikalavo priteisti iš Atsakovo 104,33 Eur už laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2021-06-30 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Visgi savo reikalavimų Ieškovas, kaip ir nagrinėjamu atveju, taip ir anksčiau, nepagrindė, todėl 2022-01-18 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-258-892/2022 teismas Ieškovo reikalavimus atmetė. Pažymėtina, kad Sprendime už akių Vilniaus regiono apylinkės teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog vien sąskaitų faktūrų išrašymo faktas nėra pakankamas konstatuoti, kad Ieškovo reikalavimas priteisti iš Atsakovo nurodytą sumą yra pagrįstas. Teismas patvirtino, kad, reikalaujant priteisti iš Atsakovo mokesčius už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas, turi būti pateiktas ir detalus skaičiavimas, pagal kokius rodiklius mokesčių dydis buvo paskaičiuotas. Iš pastarojo turėtų matytis ne tik tai, kaip yra apskaičiuojama atsakovui tenkanti mokesčių dalis, bet ir tai, kaip (kokius dydžius naudodamas) jis apskaičiuoja visą mokesčių sumą, kuri vėliau dalinama visiems name esančių patalpų savininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių duomenų Ieškovas nepateikė ir šioje byloje. Ieškovas nesugeba paaiškinti, kaip apskaičiuojamos Atsakovui išrašomose sąskaitose nurodytos sumos, tuo labiau nesugeba savo skaičiavimų pagrįsti. Atitinkamai, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-258-892/2022, taip ir šioje byloje Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl negali būti tenkinami. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju Ieškovas mokesčius ir toliau apskaičiavo remdamasis netinkamais skaičiavimo metodais ir ginčui neaktualiomis kasacinio teismo suformuotomis taisyklėmis. Dėl šios priežasties Ieškovo keliami reikalavimai Atsakovui yra absoliučiai nepagrįsti ir negali būti tenkinami.

Ieškovo pozicija dėl neva susidariusio Atsakovo įsiskolinimo yra nepagrįsta ir neįrodyta, dėl to ieškinys negali būti tenkinamas. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją bei atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, kurias, pabrėžtina, Ieškovas apskritai nutylėjo, Atsakovas laikosi pozicijos, kad tariama jo skola susidarė išimtinai dėl Ieškovo netinkamai skaičiuojamų mokesčių, realiai nesant jokios Atsakovo prievolės Ieškovui. Grįsdamas šią savo poziciją, Atsakovas paaiškina, kad, siekiant įsitikinti Ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumu, byloje būtina išsiaiškinti keletą klausimų. Pirma, byloje yra būtina nustatyti, kaip Ieškovas apskritai apskaičiuoja taikomus mokesčius. Antra, ar Atsakovas, būdamas Pastogės savininku, turi pareigą tokius mokesčius mokėti. Ieškovas nepateikė duomenų apie taikomų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas skaičiavimą, dėl to jo reikalavimai byloje per se laikomi nepagrįstais ir negali būti tenkinti.

Atsakovas pabrėžia, kad jis neginčija butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir kitas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įtvirtintos teisės aktuose. Visgi Atsakovas paaiškina, kad teisės aktuose reglamentuota ne tik butų ir kitų patalpų savininkų pareiga mokėti tokias išlaidas, bet ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus - šiuo atveju Ieškovo - pareiga tinkamai juos apskaičiuoti, be kita ko, reglamentuojama ir tai, kaip šie skaičiavimai turi būti atliekami. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 8 p. įtvirtinta, kad administratorius mokėjimus ir įmokas apskaičiuoja kas mėnesį proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. CK 4.82 str. 7 d. numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kitaip tariant, skaičiuojant kiekvienam bendraturčiui proporcingai tenkančią tokios nuosavybės administravimo išlaidų dalį, pirmiausia nustatoma jam tenkanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, apskaičiavus patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį. Nagrinėjamu atveju Ieškovas nėra pateikęs duomenų apie tai, kokia tvarka yra apskaičiuojami mokesčiai už teikiamas paslaugas. Byloje nėra duomenų apie tai, koks yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudingasis plotas ir kaip jis apskaičiuotas. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kokią, kokių patalpų dalį Ieškovas laiko naudinguoju plotu, ir koks yra šių dviejų dydžių - namo ir patalpų naudingojo ploto - santykis. Kitaip tariant, Byloje nepateiktas joks detalus skaičiavimas, iš kurio matytųsi ne tik tai, kaip yra apskaičiuojama Atsakovui tenkanti administravimo mokesčių dalis, bet ir tai, kaip (kokius dydžius naudodamas) jis apskaičiuoja visą administravimo mokesčių sumą, kuri vėliau dalinama visiems name esančių patalpų savininkams. Atsakovo nuomone, nepateikdamas tokių duomenų, Ieškovas nesuteikia nei teismui, nei Atsakovui jokios objektyvios galimybės patikrinti Ieškovo atliktų skaičiavimų teisingumo, kas jau savaime suponuoja Ieškovo reikalavimų nepagrįstumą bei sudaro pagrindą juos atmesti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ieškovas turėtų pateikti duomenis apie tai, kaip buvo apskaičiuoti mokesčiai už administravimo paslaugas, t. y. koks yra namo naudingas plotas ir kaip jis buvo apskaičiuotas, kaip buvo apskaičiuotas jo santykis su patalpų naudinguoju plotu. Šių duomenų nepateikus, Ieškovo reikalavimai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad Ieškovas pritaikė netinkamą administravimo mokesčių skaičiavimo metodiką ir tik dėl to Atsakovui nepagrįstai buvo paskaičiuota skola už administravimo paslaugas. Tokios aplinkybės atitinkamai paneigia Ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir sudaro pagrindą juos atmesti. Atsakovas yra įsitikinęs, kad, net ir nesant pateiktų konkrečių skaičiavimų, Byloje jau esantys bei į Bylą kartu su šiuo atsiliepimu teikiami rašytiniai įrodymai kaip tik ir patvirtina, kad prašomas priteisti išlaidas už suteiktas paslaugas konkrečiai Atsakovo atžvilgiu Ieškovas apskaičiavo taikydamas netinkamą metodiką. Iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad Ieškovas savo skaičiavimus, kurių pagrindu ir inicijavo bylą, atliko remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktais išaiškinimais. Taigi, nors į bylą jokių skaičiavimų Ieškovas ir nėra pateikęs, iš aptartų aplinkybių bei anksčiau Ieškovo teiktų paaiškinimų, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Ieškovas naudingą plotą šiuo atveju skaičiavo kaip visą Atsakovui priklausančios Pastogės plotą, papildomai nevertindamas to, kas laikytina naudinguoju plotu, neskaičiuodamas Pastogės ir viso namo bendrojo ploto santykio, remdamasis išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 išaiškinta skaičiavimo metodika. Atitinkamai pagal visą Pastogės plotą Atsakovui ir buvo paskaičiuoti mokesčiai. Tačiau toks Ieškovo sprendimas šiuo atveju nėra tinkamas. Minėta skaičiavimo metodika, paaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, šiuo konkrečiu atveju netaikytina. Šioje byloje sprendžiama dėl Atsakovo pareigos mokėti mokesčius Ieškovui, kuomet jie buvo apskaičiuoti, į palyginamuosius naudinguosius plotus įtraukiant visą Atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos - Pastogės - plotą, neįvertinus šios patalpos paskirties ir nepalyginus Atsakovui priklausančios naudingojo ploto dalies proporcingai su visu namo naudinguoju plotu.

Minėta kasacinio teismo praktika šią dieną jau yra paneigta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš esmės panašų atvejį į nagrinėjamą ginčą, 2019-11-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 išaiškino, kad įstatymų leidėjo CK 4.82 str. 7 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma į lyginamuosius plotus įtraukiant tik naudingąjį plotą, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad į lyginamuosius plotus turi būti įtrauktas ir visų kitų tame name savininko faktiškai turimų (užimamų) patalpų plotas, neatsižvelgiant į patalpų funkcinę bei naudojimo paskirtį. Toks aiškinimas prieštarautų nuosavybės teisės įgijimo pagrindams, neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų. Maža to, minėtoje 2019-11-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 kasacinis teismas pažymėjo, kad, remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, esminę reikšmę sprendžiant dėl administravimo mokesčių apskaičiavimo tvarkos turi ir aplinkybė, ar ginčo patalpos yra pagrindiniai ar antraeiliai daiktai. Pavyzdžiui patalpos, kurios, skirtingai nei butai, nėra šildomos, į jas nėra tiekiamos dujos, vanduo, iš jų nėra šalinamos nuotekos, jų paskirtis yra sandėliavimo ar pan., vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, yra antraeiliai daiktai - butų priklausiniai, kadangi skirtos tarnauti butams ir pagal savo savybes yra nuolat su jais susijusios, o CK 4.82 str. 7 d. įtvirtinto reguliavimo prasme nepatenka į „kitų patalpų“ sampratą. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes bei naujausią ir aktualiausią kasacinio teismo praktiką, Atsakovas laikosi pozicijos, kad jam priklausanti neįrengta, nešildoma ir negyvenamosios paskirties Pastogė yra antraeilis daiktas, realiai neturintis jokio naudingojo ploto. Dėl šios priežasties bendras Pastogės plotas negali būti sutapatinamas su naudinguoju plotu, už kurį galėtų būti skaičiuojami administravimo mokesčiai. Tuo tarpu Ieškovas, skaičiuodamas mokesčius, nepagrįstai sutapatino naudingojo ir bendrojo ploto sąvokas. Atsakovo įsitikinimu, Ieškovas Atsakovui priklausančią Pastogę nepagrįstai vertina kaip naudingą plotą, nors pastaroji nėra nei butas, nei jo priklausinys, kuriam apskritai kokios nors paslaugos būtų teikiamos. Be to, matyti, kad Ieškovo skaičiavimai buvo atlikti neįvertinus nei viso namo naudingojo ploto, nei Pastogės paskirties (neatsižvelgus į tai, kad Pastogė yra antraeilis daiktas), nors šių aplinkybių vertinimas, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, yra būtinas, skaičiuojant mokestį už administravimo paslaugas. Šių argumentų visuma, atsakovo nuomone, sudaro pagrindą ieškovo ieškinio netenkinti. Akivaizdu, jog ieškovo reikalavimai, paremti neteisingais skaičiavimais, yra nepagrįsti. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Ieškovas į bylą papildomai pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus (DOK-7942). Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.261, 6.210 str.). Atsakovui skaičiuojamos CK 6.210 str. 1 d. numatytos 5 proc. metinės palūkanos už pradelstą laikotarpį. Palūkanos už pradelstą mokėjimą yra skaičiuojamos: pradelsta suma x pradelstų dienų sk. x palūkanos (5%/365)/100. Ieškovas paaiškina, kad palūkanos pradedamos atsakovui skaičiuoti sekančią dieną, kai baigiasi terminas apmokėti sąskaitą. Žemės mokestis Atsakovui skaičiuojamas atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės nurodymą, į Mano Būstas teikiamas sąskaitas yra įtraukiamas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris pervedamas Savivaldybei.

V. Ieškovas į bylą pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus (DOK-13352). Ieškovas pateikė paaiškinimus dėl suteiktų paslaugų skaičiavimo tarifo: 1) Dėl administravimo mokesčio apskaičiavimo. Ieškovas teikdamas administravimo paslaugą rėmėsi aukščiau į bylą teiktu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatytu administravimo tarifu. Atsakovui taikytinas tarifas buvo 0,0794 Eur be PVM * 11,75 m² Atsakovo buto plotas = 0,93 Eur (be PVM). Skolos laikotarpiu, t. y. per 15 mėnesių Atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 16,95 Eur (su PVM); 2) Dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo atsakovui skolos laikotarpiu buvo priskaičiuota mokėti 8,85 Eur suma už kaupiamąsias lėšas. Pažymėtina, jog kaupiamųjų lėšų rinkimas yra numatytas 2015 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos, todėl iš Atsakovo ši 8,85 Eur išlaidų dalis už 15 mėnesių turi būti priteistina; 3) Dėl techninės priežiūros eksploatacijos atsakovui mokestis už namo techninę priežiūrą ir eksploataciją skaičiuojamas, techninės priežiūros tarifu – 0,0127 Eur. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus su mokesčių apskaičiavimo formulėmis, vadovaujasi Atsakovui teiktose sąskaitose nurodytais įkainiais, todėl atitinkamai: Atsakovui taikytinas tarifas buvo 0,0127 Eur be PVM * 11,75 m² Atsakovo buto plotas = 0,15 Eur (be PVM). Skolos laikotarpiu, t. y. per 15 mėnesių Atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 2,70 Eur (su PVM); 4) Dėl šilumos ūkio priežiūros atsakovui mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą skaičiuojamas, šilumo priežiūros tarifu – 0,0990 Eur. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus su mokesčių apskaičiavimo formulėmis, vadovaujasi Atsakovui teiktose sąskaitose nurodytais įkainiais, todėl atitinkamai: Atsakovui taikytinas tarifas buvo 0,0990 Eur be PVM * 11,75 m² Atsakovo buto plotas = 1,16 Eur (be PVM). Skolos laikotarpiu, t. y. per 15 mėnesių Atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 21,00 Eur (su PVM); 5) Dėl teritorijų ir laiptinių valymo atsakovui mokestis už teritorijų ir laiptinių valymą apskaičiuojamas tarifu, kuris nurodytas Atsakovui teiktose sąskaitose nurodytais įkainiais, todėl atitinkamai: Atsakovui taikytinas tarifas be PVM * 11,75 m² Atsakovo buto plotas. Skolos laikotarpiu, t. y. per 15 mėnesių Atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 11,69 Eur (su PVM); 6) Dėl remontas, keitimas, montavimas. Ieškovas paaiškina, kad išlaidos už remonto/keitimo/montavimo paslaugas, yra apskaičiuojamos proporcingai visiems gyventojams vadovaujantis namo naudojamu plotu (sudedant visus name esančių butų ir kitų patalpų faktiškai turimus plotus) bei LR CK 4.82 str. 3 d. numatyta tvarka. Atsakovui tenkanti dalis yra apskaičiuojama sekančiai: (bendra darbų kaina) / (bendras namo plotas) * (atsakovui priklausančio buto/patalpos plotas) = atsakovui tenkanti suma. Ieškovas prideda atliktų darbų aktus. Atsakovui tenkanti remonto, keitimo, montavimo išlaidų dalis yra 132,17 Eur.; 7) Už pradelstą mokėjimą atsakovui laikotarpiu nuo 2021 metų liepos 01 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. buvo skaičiuojamos palūkanos vadovaujantis LR CK 6.210, 6.261 str., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėtu laikotarpiu Atsakovui už pradelstą mokėjimą iš viso buvo priskaityta 5,99 Eur.

Pažymėjo, jog Ieškovas turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo, eksploatavimo, komunalinių paslaugų, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą padengti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas turi Atsakovas.

VI. Ieškovas atsižvelgdamas į teismo įpareigojimą, pateikė buhalterinę pažymą (DOK- 13407) dėl Atsakovo įsiskolinimo pagal ieškinio reikalavimą (t. y. nurodė kokia įsiskolinimo suma be 104,33 Eur sumos, atsižvelgiant į Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-01-18 sprendimą už akių civ. b. Nr. e2-258-892/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022-04-14 nutartį civ. b. Nr. e2S-1066-794/2022). Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas už UAB Mano Būstas Baltija suteiktas paslaugas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, tenkanti patalpai adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2021 metų liepos 01 d. iki 2022 metų rugsėjo 30 d. yra 200,82 Eur (šis skolos likutis paskaičiuotas, išminusavus 104,33 Eur sumą).

VII. Atsakovas rašytiniais paaiškinimais (DOK-14496) 2023-03-02 nurodė, kad dalį reikalaujamų priteisti mokesčių - už administravimo, bendrojo naudojimo objektų, teritorijos priežiūros ir kitas paslaugas - Ieškovas apskaičiuoja taikydamas netinkamą mokesčių skaičiavimo metodiką. Ieškovas mokesčius skaičiuoja nepagrįstai nenustatęs pastogės naudingojo ploto apskritai, taip pat neįvertinęs pastogės naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykio. Pažymėjo, kad atsakovo poziciją pagrindžiančius argumentus atsakovas išsamiai yra išdėstęs atsiliepime į Ieškovo pareikštą ieškinį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 8 p. įtvirtinta, kad administratorius mokėjimus ir įmokas apskaičiuoja kas mėnesį proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą paskaičiuodamas atitinkamai atsižvelgiant į nustatytus tarifus (8.1. p.). CK 4.82 str. 7 d. numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kitaip tariant, skaičiuojant kiekvienam bendraturčiui proporcingai tenkančią tokios nuosavybės administravimo išlaidų dalį, pirmiausia nustatoma jam tenkanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, apskaičiavus patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį. Tuo tarpu iš Ieškovo byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju mokesčiai už minėtas paslaugas būtent ir buvo paskaičiuoti pagal bendrą Atsakovui priklausančios neįrengtos pastogės plotą, t. y. 11,75 kv. m, neatsižvelgiant į šių patalpų funkcinę bei naudojimo paskirtį ir nepagrįstai bendrą plotą sutapatinant su naudinguoju. Tokia skaičiavimo metodika yra netinkama, neatitinka kasacinio teismo praktikos, proporcingumo ir teisingumo principų, kas atitinkamai lemia ir šios Ieškovo reikalavimų dalies nepagrįstumą - Atsakovui priklausanti neįrengta, negyvenamosios paskirties ir jokių patogumų neturinti pastogė realiai neturi jokio naudingojo ploto.

Dalis Ieškovo nurodytų mokesčių, o būtent mokesčiai už paslaugas, susijusias su vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynų priežiūra, Atsakovui yra skaičiuojami ne tik taikant netinkamą metodiką, bet ir visiškai nepagrįstai. Atsakovas paaiškina, kad Atsakovui priklausanti neįrengta pastogė neturi šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir dujų (1 priedas), atitinkamai jokie mokesčiai, susiję su šiomis paslaugomis, Atsakovui negali būti skaičiuojami. Konkrečiai ne tik pagal netinkamą metodiką, bet ir visiškai nepagrįstai apskaičiuotų mokesčių dalis yra 98,63 Eur. Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti dėl eilės aplinkybių. Pirma, 2022-04-30 sąskaita 28,78 Eur sumai nepateikta į bylą ir nei teismas, nei atsakovas neturi galimybės įvertinti, už ką susidarė ši suma, todėl visi Ieškovo reikalavimai pagal šią sąskaitą turi būti laikomi nepagrįstais ir netenkintinais. Antra, 5,43 Eur Ieškovo reikalavimo dalį byloje sudaro nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai nuo 104,33 Eur sumos, dėl kurios Ieškovo reikalavimai jau yra atmesti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Trečia, 98,63 Eur Ieškovo reikalavimo dalį Byloje sudaro nepagrįstai paskaičiuota skola už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, vamzdynų, nuotekų stovo remonto darbus bei karšto ir šalto vandens vamzdyno remonto darbus su apdailos atstatymu, neįvertinus to, kad Ieškovui priklausanti pastogė neturi nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo, be to, tariama skola apskaičiuota pritaikius netinkamą mokesčių skaičiavimo metodiką. Pastaroji aplinkybė lemia ir likusios 67,98 Eur Ieškovo reikalavimo dalies byloje nepagrįstumą - atsakovui priklausanti neįrengta, negyvenamosios paskirties ir jokių patogumų neturinti pastogė realiai neturi jokio naudingojo ploto, o nuo bendro pastogės ploto, remiantis imperatyviomis įstatymo nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, mokesčiai negali būti skaičiuojami. Įvertinus tai, ieškovo reikalavimai turi būti atmesti visa apimtimi.

VIII. Ieškovas (DOK-14905) 2023-03-03 nurodo, kad: atsakovui mokesčiai apskaičiuoti pagal turimą asmeninę nuosavybės teisę proporcingai turimam plotui t. y. 11,75 kv. m. Kadangi bendras plotas 158,78 kv. m. (žr. NTR išraše 2.1.p.), o atsakovui priklauso (žr. NTR išraše 4.1.p.) 1175/15878 patalpos, todėl apskaičiuojama: 158,78 kv. m./15878 * 1175 = 11,75 kv. m.

Dėl argumento ,,neįrengta, negyvenamosios paskirties ir jokių patogumų neturinti pastogė“. Ieškovas pažymi, kad ginčo name esanti palėpė, atsižvelgiant į tai, kad ji yra atskirai įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, palėpės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis pirkimo – pardavimo sutartimis. Palėpė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris, jos savininko noru, pastangomis ir finansinėmis galimybėmis, gali būti paverstas atskiru gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis ir pan. Šios aplinkybės patvirtina, kad palėpė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas. Sprendžiant kilusį ginčą neturi teisinės reikšmės atsakovo nurodyti argumentai, kad į Palėpės patalpas nėra galimybės patekti, jis Palėpės patalpomis nesinaudoja, Palėpės patalpos nėra apšiltintos. Atsakovas Palėpės patalpas įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi, įsigydamas nekilnojamąjį turtą neabejotinai turėjo jį apžiūrėti ir numatyti šio nekilnojamojo turto objekto naudojimosi galimybes ir kliūtis, o tokių argumentų dėstymas sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą vertinamas kaip atsakovo gynybinė pozicija.

Ieškovas dar paaiškina, kad palūkanos už pradelstą mokėjimą yra skaičiuojamos pagal sekančią formulę: Pradelsta suma * 5 % / 365 * Pradelstų dienų skaičius. Ieškovas pažymi, kad palūkanos skaičiuojamos pagal praleistų dienų skaičių, kadangi pas atsakovą mokėjimų visai nėra, palūkanos skaičiuojamos kiekvienai sąskaitai atskirai, pagal pradelstą dienų skaičių.

Dėl 2022 m. balandžio mėn. sąskaitos – faktūros. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta 2022 m. balandžio mėn. sąskaita, Ieškovas teikia sąskaitą.

IX. Atsakovas 2023-03-06 paaiškinimais (DOK-15117) nurodo, kad: 2023-03-02 byloje buvo gauti Ieškovo papildomi rašytiniai paaiškinimai ir 2022-04-30 sąskaita. Atsižvelgdamas į tai, Atsakovas papildo savo skaičiavimus, pateiktus teismui kartu su 2023-03-01 rašytiniais paaiškinimais. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs 2022-04-30 sąskaitos duomenis, Atsakovas patikslina, kad konkrečiai ne tik pagal netinkamą metodiką, bet ir visiškai nepagrįstai apskaičiuotų mokesčių dalis yra 123,50 Eur. Papildomai Atsakovas pažymi, kad Atsakovas nesiekia suklaidinti teismo, atkreipdamas dėmesį nepagrįstai dalyje sąskaitų įtrauktą 104,33 Eur sumą. Kaip Atsakovas ir paaiškino, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2022-05-31 išrašytoje sąskaitoje buvo įtrauktas 104,33 Eur skolos nurašymas (iš bendros sąskaitos sumos buvo atimti viso 76,11 EUR, kurie susidarė iš 104,33 Eur atėmus mokėtiną sumą už tą mėnesį suteiktas paslaugas paslaugas). Visgi, Atsakovas akcentuoja, kad, nepaisant to, nepagrįstai nuo šios sumos už visą laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai buvo palikti ir įtraukti į bendrą reikalavimo sumą. Tokiu būdu, toliau neteisėtai skaičiuojant delspinigius nuo šios sumos, tariama skolos suma vis nepagrįstai augo. Taigi, Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti dėl eilės aplinkybių: pirma, 5,99 EUR Ieškovo reikalavimo dalį Byloje sudaro nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai nuo 104,33 EUR sumos, dėl kurios Ieškovo reikalavimai jau yra atmesti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu; antra, 123,50 EUR Ieškovo reikalavimo dalį Byloje sudaro nepagrįstai paskaičiuota skola už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, vamzdynų, nuotekų stovo remonto darbus bei karšto ir šalto vandens vamzdyno remonto darbus su apdailos atstatymu, neįvertinus to, kad Ieškovui priklausanti pastogė neturi nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo, be to, tariama skola apskaičiuota pritaikius netinkamą mokesčių skaičiavimo metodiką. Pastaroji aplinkybė lemia ir likusios 71,33 EUR Ieškovo reikalavimo dalies Byloje nepagrįstumą - Atsakovui priklausanti neįrengta, negyvenamosios paskirties ir jokių patogumų neturinti pastogė realiai neturi jokio naudingojo ploto, o nuo bendro pastogės ploto, remiantis imperatyviomis įstatymo nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, mokesčiai negali būti skaičiuojami. Įvertinus tai, Ieškovo reikalavimai turi būti atmesti visa apimtimi.

X. Ieškovas į bylą pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl tarifų (DOK-20013, DOK-22850).

XI. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad pastogėje naudingojo ploto nėra, todėl remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, atsakovui mokesčiai už suteiktas paslaugas buvo skaičiuojami proporcingai faktiškai turimam plotui. Nurodė, kad palaiko rašytiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus.

Atsakovo atstovas patikslintą ieškinį prašė atmesti visa apimtimi pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad skaičiuojant mokesčius turi būti imamas kaip pagrindas naudingas plotas, o ne bendras plotas. Nėra ginčo, kad atsakovo pastogė naudingo ploto neturi, todėl mokesčiai neturi būti skaičiuojami. Sutartyse su tam tikrų paslaugų tiekėjais, kurias pateikė ieškovas, aiškiai naudojama sąvoka - naudingas plotas. Atsakovas taip pat neturi mokėti mokesčių už remontą sistemų, kuriomis atsakovas neturi galimybės naudotis. Pastogėje galimybė prisijungti prie komunikacijų greičiausiai yra, nurodė, kad tuo nesidomėjo, todėl tiksliai nežino. Atsakovo atstovas negali paneigti, kad ieškovas paslaugas suteikė, kadangi, kaip nurodė, pats atsakovas ginčo patalpoje nebūna, todėl nemato atliekamų darbų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė 2017 m. spalio 31 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu, kurio galiojimas pratęstas 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu, teikia administravimo paslaugas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Namo bendras plotas yra 790,25 kv. m., naudingas plotas – 412,90 kv. m., gyvenamasis plotas – 243,06 kv. m. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1175/15878 dalys patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamas daiktas yra negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, jos bendras bei pagrindinis plotas yra 158,78 kv. m.

Iš ieškovo pateiktos skolos ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. susidarė 197,56 Eur skola už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, suteiktas negyvenamajai patalpai - neįrengtai pastogei, esančiai (duomenys neskelbtini).

Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius komunalinių paslaugų teikimą bei bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugų teikimą:

1) 2022 m. balandžio mėn. Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-V-V22-1600328-1 už vamzdynų esančių pogrindžio kanaluose keitimą;

2) 2022 m. balandžio mėn. Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-V-V22-1604069-17 už vandentiekio, nuotekų stovo keitimą;

3) 2022-03-01 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. V21-1230609 už pastatų ir statinių konstrukcijų prevencinę priežiūrą;

4) 2021-12-16 Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą pagal 2021-12-01 sutartį Nr. 21-12-39 dėl gyvenamosios paskirties pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto specialiosios (paveldosauginės) ekspertizės atlikimo;

5) 2021-06-01 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 21/0601-003 už betono dažymą laiptinėje, karšto vandens vamzdžio keitimą (2 m), ventylio keitimą (1 vnt.), grindų atidengimą, karšto vandens vamzdžio keitimą, šalto vandens vamzdžio keitimą, atstatymo darbus (gipso kartono montavimas, betonavimas, grindys iki plytelių), grūzo išvežimą;

6) 2006-08-01 Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutartį ir 2022-03-31 susitarimą Nr. 29 prie šios sutarties, kuriame numatytas tarifas 0,0990 Eur be PVM;

7) 2020-01-20 Techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutartį Nr. MBL-SUT-20-000412, 2020-03-02 Paslaugų teikimo sutartį Nr. MBL-SUT-20-000459 ir priedą Nr. 1 („Teikiamų paslaugų sąrašas“), priedą Nr. 2 („Namų sąrašas ir paslaugų tarifai“) prie sutarties Nr. MBL-SUT-20-000459 pasirašytos 2020-03-02, kur numatytas tarifas 0,0127 Eur be PVM;

8) 2018-09-25 paslaugų sutartį Nr. JRB-SUT-18-000222 ir 2022-01-03 priedą Nr. 25 prie šios sutarties, kuriame numatytas už nuolatinę teritorijos priežiūrą tarifas 0,0595 Eur be PVM.

Ieškovas administravimo paslaugas teikė vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais 2015 m. rugpjūčio 5 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831 (toliau - Administravimo nuostatai). Administravimo nuostatai nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą, remontą ir komunalines paslaugas.

Dėl namo bendrosios nuosavybės administravimo ieškovas pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. AD1-2694, 2022-12-15 įsakymą Nr. AD1-1553, kur numatytas administravimo tarifas 0,0794 Eur/m² be PVM.

Ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis, išrašytomis atsakovui skolos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., kuriose nurodytos suteiktos paslaugos: karšto ir šalto vandens vamzdyno remonto darbai su apdailos atstatymu; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra; vamzdynų esančių pogrindžio kanaluose keitimas; vandentiekio, nuotekų stovo keitimas; namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra; namo bendrosios nuosavybės administravimas; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra; teritorijos nuolatinė priežiūra; durų apkaustų ir uždarymo prietaisų remontas, reguliavimas, sutepimas; elektros tiekimo atnaujinimas, automatinio jungiklio įjungimas; elektros techninės priežiūros darbai; laiptinės valymas; pastato atnaujinimo projekto paruošimas; stogo dangos remontas; žemės mokestis; elektros energijos tiekimo įgalioto atstovo įleidimas į patalpas elektros skydinių apskaitos prietaisų ir įrangos patikrinimui; delspinigiai; palūkanos už pradelstą mokėjimą. Iš sąskaitų matyti, kad paslaugų kaina paskaičiuota 11,75 kv. m. plotui.

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad atsakovui priklauso 1175/15878 dalys patalpos, kurios bendras bei pagrindinis plotas yra 158,78 kv. m., kas atitiktų 11,75 kv. m.

Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovas atsakovui suteiktų paslaugų kainą skaičiavo atsižvelgiant į jo turimą patalpos dalį (11,75 kv. m.). Byloje reikalaujant priteisti iš atsakovo mokesčius už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas, turėtų būti pateiktas detalus skaičiavimas, pagal kokius rodiklius mokesčių dydis buvo paskaičiuotas (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų buvo nustatyta ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre minėta pastogė įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kuriai suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už ieškovo teikiamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas ginčija savo pareigą mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų eksploatavimą ir administravimą bei komunalines paslaugas motyvuodamas tuo, kad atsakovui daugiabutyje (duomenys neskelbtini) priklauso tik neįrengtos pastogės 1175/15878 dalys, o neįrengta pastogė neturi naudingojo ploto, ginčo neįrengtoje pastogėje nėra įrengto nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo tinklų ir dujų, todėl ieškovas faktiškai šių patalpų atžvilgiu jokių paslaugų nesuteikė ir negalėjo suteikti, todėl jokie mokesčiai, susiję su šiomis paslaugomis, atsakovui negali būti skaičiuojami. Nurodoma, kad skola apskaičiuota pritaikius netinkamą mokesčių skaičiavimo metodiką, kadangi negyvenamosios paskirties ir jokių patogumų neturinti pastogė realiai neturi jokio naudingojo ploto, o nuo bendro pastogės ploto mokesčiai negali būti skaičiuojami. Teismas pasisako dėl šių ginčo aspektų.

Dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektus

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovas yra paskirtas daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) administratoriumi ir šį daugiabutį namą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.

Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Ieškovas atsiliepimuose nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktus išaiškinimus. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad aktuali ginčui minėta kasacinio teismo praktika šią dieną jau yra paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2019-11-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019. Kasacinis teismas pastarojoje byloje pažymėjo, kad pastarosios bylos ir minėtos 2009 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės, kadangi 2009 m. lapkričio 27 d. nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl prievolės, kylančios ieškovui, kaip bendraturčiui, kuriam nuosavybės teise priklausė prekybos paskirties patalpos – parduotuvė su alaus baru, kurios buvo ne tik pirmame namo aukšte, bet ir rūsyje, ir kurios buvo naudojamos ieškovo veiklai, t. y. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme ieškovas buvo savininkas „kitų patalpų“, kurios buvo savarankiškas nuosavybės teisės objektas, o byloje, kurią nagrinėjamu atveju nurodo atsakovas buvo sprendžiama dėl pareigos įtraukti į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu reguliavimu, nustatoma butų ir kitų patalpų savininkams priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, faktiškai naudojamų (užimamų) namo rūsyje esančių bendrosios dalinės nuosavybės teise namo bendraturčiams priklausančių sandėliavimo paskirties patalpų plotus. Minėtoje kasacinio teismo byloje, kuria remiasi atsakovas, teismas nustatė, kad ieškovas neginčija nuosavybės teise turimos sandėliavimo paskirties patalpos įtraukimo į palyginamuosius naudinguosius plotus teisėtumo, bet reikalauja, kad atsakovė į palyginamuosius naudinguosius plotus įtrauktų ir kitų butų savininkų faktiškai naudojamų (užimamų) namo rūsyje esančių patalpų plotą, todėl, nesant pagrindo vertinti ieškovo nuosavybės teise turimos sandėliavimo paskirties patalpos įtraukimo į palyginamuosius naudinguosius plotus, teisėtumo (šis klausimas nepateko į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas), buvo sprendžiama tik dėl teisinio pagrindo įtraukti į palyginamuosius naudinguosius plotus kitų butų savininkų faktiškai naudojamų (užimamų) namo rūsyje esančių patalpų plotą.

Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius ir antraeilius, taip pat ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties bei likimo. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Pastarosios, t. y. trečiosios rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K3-453/2006 yra išaiškinęs, kad ar daiktas yra pagrindinis, ar antraeilis, galima vertinti tik pagal konkrečios situacijos aplinkybes, t. y. fakto klausimas. Šiuo atveju ginčo patalpa neatitinka LR CK 4.13 straipsnyje nurodytų požymių, ji nėra tik su konkrečiu pagrindiniu daiktu egzistuojantis arba jam priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas. Nagrinėjamu atveju ginčo pastogė yra atskiras turto objektas.

CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018). Nagrinėjamu atveju ginčo name esanti pastogė, atsižvelgiant į tai, kad ji yra atskirai įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, pastogės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis sutartimis, taip pat įvertinus tai, kad dalis pastogės priklauso asmeniui, kuris ginčo name nuosavybės teise nevaldo jokių gyvenamųjų ar administracinių patalpų, negali būti laikoma antraeiliu daiktu, kaip tai numatyta CK 4.13 straipsnyje ir taikoma, kai kalbama apie rūsio patalpas. Pastogė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris, jos savininko noru, pastangomis ir finansinėmis galimybėmis, gali būti paverstas atskiru gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis ir pan. Be kita ko, iš ginčo pastato Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastogės patalpa gali būti šildoma iš centralizuotų sistemų, ginčo pastate yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės patvirtina, kad pastogė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą bei išplėtotą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas 1175/15878 dalių negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas turi teisinę pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovo argumentai, kad jo turimoje neįrengtos pastogės dalyje nėra įrengto šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų ir dujų bei tai, kad pastogė yra nenaudojama - nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. šios aplinkybės nepašalina atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos nėra izoliuotos nuo visų likusių daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, jų konstrukcijos ir inžineriniai tinklai yra bendri, todėl ieškovui teikiant daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, prižiūrint daugiabutį gyvenamąjį namą kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, pripažintina, kad ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojasi ir atsakovas, dėl ko negalima sutikti, kad ieškovas jam jokių paslaugų neteikia ir jomis jis nesinaudoja. Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai iš atsakovo reikalauja sumokėti už bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini), administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė šių paslaugų suteikimo faktą į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nurodytais šio sprendimo motyvuojamosios dalies 3-6 pastraipose.

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Dėl to teismas nagrinėjamoje byloje vertindamas ieškovo į sąskaitas atsakovui įtrauktus įvairius remonto darbus atsižvelgia į minėtą teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir kad tai buvo būtini darbai bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir palaikyti tinkamą jų būklę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai iš atsakovo reikalauja skolos už atliktus būtinus darbus bendrajai dalinei daugiabučio namo nuosavybei išsaugoti.

Dėl bendrasavininkiui priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto apskaičiavimo

Atsakovas, kaip pastogės dalies bendraturtis, turi pareigą padengti administratorės patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti.

CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 (įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.) šis reguliavimas buvo įtvirtintas CK 4.82 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, taikant šią teisės normą, išaiškino, kad šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas.

Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad jo atliktais skaičiavimais, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, atsakovui priklausanti 1175/15878 dalis pastogės sudarė 11,75 kv. m. Atitinkamai pagal atsakovui priklausančią pastogės dalį ieškovė ir skaičiavo atsakovui priklausančius mokėti mokesčius.

Teismas pažymi, kad atsakovas ieškovo nurodomų tarifų, teiktų paslaugų neginčija.

Dėl paskaičiuotų sumų už remontą, keitimą, montavimą ieškovė paaiškino, kad išlaidos už šias paslaugas yra apskaičiuojamos proporcingai visiems gyventojams vadovaujantis namo naudojamu plotu (sudedant visus name esančių butų ir kitų patalpų faktiškai turimus plotus) bei LR CK 4.82 str. 3 d. numatyta tvarka. Atsakovui tenkanti dalis yra apskaičiuojama sekančiai: (bendra darbų kaina) / (bendras namo plotas) * (atsakovui priklausančio buto/patalpos plotas) = atsakovui tenkanti suma. Ieškovas pateikė atliktų darbų aktus. Atsakovui tenkanti remonto, keitimo, montavimo išlaidų dalis yra 132,17 Eur. Šių mokėtinų sumų proporcijos yra paskaičiuotos tinkamai: suteiktų paslaugų bendrą kainą padalijus iš viso daugiabučio namo bendrojo ploto 790,25 kv. m. ir padauginus iš atsakovo nuosavybės teise valdomo neįrengtos pastogės ploto - 11,75 kv. m.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog aplinkybės, kad ginčo pastogė neįrengta, atsakovas nesinaudoja pastogės dalimi, neturi teisinės reikšmės, kas sąlygoja, jog tai, kad atsakovas šiomis patalpomis nesinaudoja ar naudojasi retai, yra atsakovo sprendimas, kuris negali turėti įtakos jam priklausančios dalies name paskaičiavimui. Dėl to ieškovas, skaičiuodamas atsakovui tenkančių išlaidų proporciją, pagrįstai įtraukia visą bendrąjį atsakovui priklausančios pastogės plotą (nepaisant to, kad viešame registre nėra išskirtas naudingas plotas) – 11,75 kv. m., t. y. 1175/15878 dalys neįrengtos pastogės, kurios bendras plotas 158,78 kv. m. ir visą daugiabučio namo bendrąjį plotą – 790,25 kv. m. Teismas pažymi, kad kadastriniais matavimais užfiksuotas pastato bendrasis, naudingasis, gyvenamasis ir pagrindinis plotas bei kiti duomenys yra registruojami viešajame registre, todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad ginčo daugiabučio bendrasis plotas yra 790,25 kv. m.

Iš Skolų valdymo ataskaitos taip pat matyti, kad atsakovui kasmet priskaičiuojamas žemės mokestis. Ieškovas nurodo, kad žemės mokestis atsakovui skaičiuojamas atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės nurodymą, į ieškovo teikiamas sąskaitas yra įtraukiamas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris pervedamas savivaldybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28, 38.11 punktus valstybinės žemės nuomininkai moka žemės nuomos mokestį. Pažymėtina, kad nei savo pareigos tokį mokestį mokėti, nei mokesčio tarifo ar apskaičiavimo atsakovas neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo atsakovui paskaičiuoto žemės mokesčio pagrįstumu.

Ieškovas teikė atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas už teikiamas paslaugas neapmokėjo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Laikytina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 194,83 Eur pagrindinės skolos, kurią sudaro: remonto, keitimo, montavimo paslaugos 132,17 Eur, administravimas 16,95 Eur, kaupiamosios lėšos 8,85 Eur, už namo techninę priežiūrą ir eksploataciją 2,70 Eur, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą 21,00 Eur, už teritorijų ir laiptinių valymą 11,69 Eur, žemės mokestis 1,47 Eur.

Dėl palūkanų

Atsakovas nesutiko su ieškovo paskaičiuotomis palūkanomis už vėlavimą atsiskaityti, nes kaip nurodė atsakovas, 5,99 Eur ieškovo reikalavimo dalį sudaro nepagrįstai paskaičiuotos palūkanos nuo 104,33 Eur sumos, dėl kurios ieškovo reikalavimai jau yra atmesti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Bylos nagrinėjimo metu iškilus klausimui, kad palūkanos buvo apskaičiuotos ir nuo minusuotos 104,33 Eur sumos, ieškovas įvertinęs šias aplinkybes patikslino ieškinį ir sumažino palūkanas, kurios buvo paskaičiuotos ir nuo minusuotos 104,33 Eur sumos. Taigi, buvo sumažintas ieškinio reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktoje Skolų valdymo ataskaitoje yra nurodytos palūkanos už pradelstą atsiskaitymą (paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. spalio mėnesio). Ieškovas į bylą pateiktais paaiškinimais (DOK-7942) nurodė, kad atsakovui skaičiuojamos CK 6.210 str. 1 d. numatytos 5 proc. metinės palūkanos už pradelstą laikotarpį. Palūkanos už pradelstą mokėjimą yra skaičiuojamos: pradelsta suma x pradelstų dienų sk. x palūkanos (5%/365)/100. Ieškovas paaiškino, kad palūkanos pradedamos atsakovui skaičiuoti sekančią dieną, kai baigiasi terminas apmokėti sąskaitą. Atsakovo atstovas patikslinto ieškinio priėmimui neprieštaravo bei neginčijo šių patikslintu ieškiniu prašomų priteisti palūkanų dydžio. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikant 5 proc. metinių palūkanų normą už faktiškai pradelstas atsiskaityti dienas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2,73 Eur palūkanų.

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 21,00 Eur žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 925,15 Eur už teisinę pagalbą, iš viso 948,79 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma didesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5,00 Eur) ir šios išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro iš viso 13,28 Eur, jos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 197,56 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 56 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 197,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 948,79 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“, j. a. k. 140514359.

Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylika eurų, 28 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.