Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-258-892/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra procesinė teisė ar procesinė pareiga; šis terminas negali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56-330/2016, 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1284/2012). Taigi, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį ir negavus prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, atsakovo atstovo prašymu priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu už akių ieškovės UAB ,,Mano Būstas Baltija“ ieškinį atmetė. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. vasario 8 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo teisę pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iki 2022 m. vasario 7 d., tačiau tokį pareiškimą ieškovė pateikė tik 2022 m. vasario 25 d., t. y. 17 dienų praleidusi įstatymo nustatytą 20 dienų terminą pareiškimui pateikti, tačiau nepasibaigus naikinamajam trijų mėnesių terminui sprendimui už akių peržiūrėti. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė pateikė ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei procesiniai dokumentai (teismo šaukimas į teismo posėdį, sprendimas už akių) buvo siunčiami per EPP sistemą ir įteikti tinkamai bei ginčo dėl netinkamai įteiktų procesinių dokumentų ieškovei, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu daugiau aplinkybių neanalizuoja.

14. Ieškovė nurodė, jog termino praleidimas įvyko dėl to, jog teismo dokumentai nebuvo laiku perduoti atsakingiems asmenims dėl darbo organizavimo pasikeitimų (darbuotojų kaitos, nuotolinio darbo įmonėje). Taip pat ieškovės darbuotojai dėl žmogiškosios apsirikimo klaidos netinkamai skaičiavo terminą dėl pareiškimo sprendimo peržiūrėjimo pateikimui. Taigi, ieškovės teigimu, ji praleido terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti dėl svarbių priežasčių.

15. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas tuo atveju, kai yra prašymas jį atnaujinti, nurodomos termino praleidimo priežastys bei pateikiami jas pagrindžiantys įrodymai. Taip pat teismas gali terminą atnaujinti savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Taigi, termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

16. Ieškovė nurodė, jog termino praleidimas įvyko dėl to, jog teismo dokumentai nebuvo laiku perduoti atsakingiems asmenims dėl darbo organizavimo pasikeitimų (darbuotojų kaitos, nuotolinio darbo įmonėje). Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais ieškovės argumentais pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovas per EPP sistemą 2021 m. gruodžio 30 d. gavo ir peržiūrėjo pranešimą apie 2022 m. sausio 12 d. turėjusį vykti posėdį. Taip pat ieškovei sprendimas už akių buvo išsiųstas 2022 m. sausio 21 d., o 2022 m. sausio 24 d. jis buvo ieškovės peržiūrėtas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo ir/ar nuotolinio darbo nebuvo pastebėti procesiniai dokumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad nagrinėjam byla yra elektroninė, Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO iš esmės yra pritaikyta asmenims, dirbantiems nuotoliniu būdu.

17. Nors ieškovė teigia, kad ji aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, teikė procesinius dokumentus, prašymus bei įrodymus, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė, nors ir atstovaujama profesionalaus teisininko, taip pat privalo rūpintis tinkamu ir efektyviu savo teisių bei pareigų įgyvendinimu, domėtis bylos eiga, tačiau šiuo atveju nei ieškovė, nei jo atstovas nepagrindė tokio ieškovės neveikimo svarbių priežasčių, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas termino praleidimo priežastis (jų svarbumą) ar pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog ieškovė yra juridinis asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.).

18. Taip pat ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo peržiūrėjimo pateikti, paneigė ieškovės teisę į kreiptis teismą ginant savo pažeistas teises, o atsakovui suteikė terpę piktnaudžiauti savo teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais ieškovės argumentais pažymi, jog per įstatyme nustatytus terminus procesinių veiksmų neatliekanti šalis turi prisiimti praleistų terminų praleidimo teisines pasekmes, numatytas įstatyme, – jos teisė atlikti tuos procesinius veiksmus išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė nepagrindė, jog buvo susiklosčiusios tokios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą pateikti procesinį dokumentą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Ieškovės procesinio termino praleidimo motyvai susiję su subjektyviomis, vien nuo ieškovo priklausančiomis priežastimis ir iš esmės negali būti pripažįstami svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą ir nepriimdamas ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino atnaujinimą ir sprendimo už akių bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.