Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės. ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo – Suomijos Respublikos įmonės „Jomet Oy“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, civilinėje byloje Nr. 2-467-210/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NS Trading“ ieškinį atsakovui įmonei „Jomet Oy“ dėl įpareigojimo natūra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo natūra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo Suomijos Respublikos įmonės „Jomet Oy“ (toliau – „Jomet Oy“) prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, teisėtumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti atsakovo „Jomet Oy“ prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą. <...> Civiliniame procese asmenų lygybės teismui principas pasireiškia kaip procesinio lygiateisiškumo principas. <...> Lygiateisių proceso šalių ginčas, kai kiekviena iš bylos šalių teisminio nagrinėjimo metu naudojasi vienodomis galimybėmis, išreiškia civilinio proceso esmę (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas). <...> Šalių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, pavyzdžiui, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešieškinį ir t. t. <...> Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytos konstitucinės doktrinos kontekste pabrėžė, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principų įgyvendinimo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; kt.). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti atsakovui „Jomet Oy“ terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Teismas pažymėjo, kad terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir jis baigėsi 2012 m. vasario 8 d., nes teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2012 m. sausio 18 d. Taip pat nurodė, kad atsakovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie procesą, teismui nepateikė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovui „Jomet Oy“ buvo siųsti į anglų kalbą išversti ieškovo UAB „NS Trading“ ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, nustatytas atsakovui 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti (2 t., 130-135 b. l.), kurie atsakovui buvo įteikti 2011 m. lapkričio 29 d. (2 t., 145, 147-149, 150-151 b. l.). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl 2012 m. sausio 18 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuris atsakovui buvo įteiktas 2012 m. kovo 30 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Šiaulių apygardos teisme gautas 2012 m. balandžio 17 d., t. y. praėjus aštuoniolikai dienų po sprendimo įteikimo atsakovui dienos ir likus vienai dienai iki trijų mėnesių naikinamojo termino, nustatyto CPK 287 straipsnio 1 dalyje prašymui atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, pabaigos.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad atsakovo „Jomet Oy“ direktorius nesuprato anglų kalba atsiųstų ir į suomių kalbą neišverstų dokumentų esmės. Byloje esantys dokumentai, surašyti anglų ir lietuvių kalbomis, leidžia pagrįstai spręsti, kad šalys bendravo anglų kalba (žr. pvz., b. l. 74-87, t. 2), sandorius pasirašė taip pat anglų kalba (b. l. 19, 22-24, 58-60, t. 1), todėl apelianto argumentas dėl dokumentų esmės nesupratimo negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Atsakovas, nors atskirajame skunde ir pateikia argumentus, kuriais įrodinėja teismo sprendimo už akių neteisėtumą, tačiau neginčija aplinkybės, kad jam buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas su nustatytu terminu atsiliepimui pateikti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad terminas atsiliepimui pateikti skaičiuojamas nuo įteikimo dienos ir tai buvo nurodyta atsakovui įteiktame pranešime (b. l. 133, 134, t. 2), todėl apeliantas nepagrįstai prašo atkreipti dėmesį į tai, kad terminas atsiliepimui pateikti buvo pasibaigęs iki dokumentų įteikimo atsakovui dienos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl atskirojo skundo argumentai dėl šio sprendimo neteisėtumo apskritai neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos bylos šalies pagrindinės teisės. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, atsižvelgtina ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje normoje nenurodomi kriterijai, kuriais remiantis procesinio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005).

Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi formaliai pritaikė CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ir atsisakė atnaujinti terminą 2012 m. balandžio 17 d. gauto pareiškimo dėl 2012 m. sausio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimui.

Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad sprendimas už akių atsakovui buvo įteiktas tik 2012 m. kovo 30 d. ir atsakovo buveinė yra užsienyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl tarp šalių kilusio ginčo yra priimtas Tarptautinių pramonės rūmų arbitražo teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir šiam sprendimui prieštaraujantis Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimas už akių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad teisiškai netoleruotina, kai tarp šalių dėl to paties ginčo yra priimti du sprendimai: Tarptautinių pramonės rūmų arbitražo teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimas už akių, ir tik formali priežastis – termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimas – užkerta kelią išsiaiškinti bylos aplinkybes iš esmės ir išspręsti ginčą įvertinus abiejų šalių argumentus. Tokiu būdu nepagrįstai ribojamos atsakovo procesinės galimybės pareikšti savo poziciją ir jo teisė būti išklausytam. Nors, gavęs ieškinio nuorašą ir pranešimą apie atsiliepimo pateikimo terminus, nepateikdamas atsiliepimo į ieškinį, atsakovas nevykdė pareigos domėtis ir rūpintis proceso eiga, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų nesąžiningas ar piktybiškai vengtų vykdyti savo pareigas ar piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Įgyvendinti savo procesines teises atsakovas ėmėsi neilgai trukus po to, kai gavo teismo sprendimą už akių. Be to, kaip minėta, naikinamasis trijų mėnesių (CPK 287 str. 1 d.) teisės paduoti prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo padavimo įgyvendinimo terminas šiuo atveju nėra praleistas, nes pareiškimas dėl 2012 m. sausio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2012 m. balandžio 17 d.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra pakankamai svarbios konstatuoti, kad praleistas terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo būti atnaujintas. Tokioje situacijoje, kai tarp šalių kilusiame ginče, viena vertus, yra priimtas arbitražo teismo sprendimas, o kita vertus – teismo sprendimas, dėl formalios priežasties neturi būti užkirstas kelias išklausyti kitos šalies argumentus bei nagrinėti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 288 straipsnis) ir išspręsti ginčą iš esmės.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad skundžiama nutartimi neteisingai buvo pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios praleisto procesinio termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo klausimą, atsakovo atskirąjį skundą tenkina, skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį naikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atnaujina atsakovui „Jomet Oy“ terminą pareiškimui dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. panaikinti.

Atsakovui „Jomet Oy“ atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.