Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovei Jolantai Mulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. sausio 14 d. susilaukė sūnaus A. N.. Sūnų pagimdė viena, atsakovas gimdyme nedalyvavo. Gimus sūnui, atsakovą informavo apie vaiko gimimą, tačiau atsakovas jos neaplankė, tik paklausė ,,kaip laikosi mano vaikas?“.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jis vaiko niekada nelankė, nuo pat jo gimimo. Iki šio laiko ji viena rūpinosi jų vaiku, atsakovas prie išlaikymo neprisidėjo, todėl ji kreipiasi į teismą, nes jai vienai per sunku išlaikyti vaiką.

Vaikui gimus reikėjo įsigyti kūdikiui būtinus daiktus, drabužėlius. Šiuo metu sūnui jau 1 metai 7 mėnesiai. Ieškovė nurodė, kad dvejų metukų vaiką planuoja leisti į ugdymo įstaigą. Vaiko išlaikymui reikalinga skirti pinigines lėšas: maistui 100 Eur; higienos prekėms – 110 Eur (dar reikalingos sauskelnės, paklotai, servetėlės, kremai, losjonai); vitaminams, vaistams – 40 Eur; ugdymui – 40 Eur; drabužiams, avalynei – 80 Eur; būsto išlaidoms – 40 Eur, iš viso 400 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė nurodė, kad ieškovė palaiko visus ieškinyje nurodytus reikalavimus – dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo po 200 Eur/mėn. ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Paaiškino, kad nors ir nedalyvauja bylos nagrinėjime atsakovas ir nebuvo galimybės atlikti DNR ekspertizę, tėvystės faktą galima nustatyti iš ieškovės ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų. Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas gyveno keletą mėnesių kartu, ir tuo metu ji tapo nėščia. Kartu juos matė jo giminaičiai (močiutė), draugai. Atsakovas liudytojai M. B. sakė, jog jie laukiasi mergaitės. Dėl agresyvaus atsakovo elgesio ieškovė su vaikais buvo priversta išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir apsigyventi pas savo seserį. Tuo metu atsakovas jų žiniomis išvyko į Vilnių ir nuo to laiko jokių kontaktų su juo nebuvo. Kur jis yra šiuo metu nežino. Atsakovo močiutė R. S. patvirtino, kad Rustamas yra jos anūkas, kur jis yra dabar – nežino. Ji patvirtino, kad ieškovės R. N. pagimdytas vaikas A. yra R. sūnus. Atsakovui nuo pradžios buvo žinoma apie ieškovės nėštumą ir vaiko gimimą. Todėl yra visos sąlygos pripažinti atsakovą ieškovės sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, kadangi ji rūpinasi vaiku nuo pat jo gimimo, o atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, neaišku ar jis apskritai turi kur gyventi ar galėtų pasirūpinti vaiku. Atsakovas, kaip vaiko tėvas privalo padėti išlaikyti vaiką. Todėl iš jo priteistinas išlaikymas po 200 Eur per mėnesį. Toks išlaikymo dydis nelaikytinas per dideliu. Taip pat iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas, nes jis vaiko neišlaikė nuo pat jo gimimo. Atsakovas privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad R. N. šeimoje auga trys vaikai: S. A., gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini). R. N. šeima VTAS nėra žinoma. Šeimai nuo 2022-03-04 Varėnos socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Ieškovės šeima gyvena socialiniame būste. Būstas ir sanitarinės sąlygos tinkamos vaikui augti Vaiko fiziniai poreikiai atliepiami. Ieškovės finansinė padėtis sunki. Išvadoje nurodoma, kad vaiko teisių apsaugos skyrius, susipažinęs su ieškiniu, pateiktais dokumentais, įvertinęs žinomas aplinkybes, teikia išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, atitinka mažamečio A. N. teises ir teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu VTAS atstovė Jolant Mulskienė patvirtino, kad ieškovė R. N. vaiku rūpinasi tinkamai. Taip pat nurodė, kad su vaiko tėvu jiems neteko bendrauti, informacijos apie jį neturi, tik žinoma, kad jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Posėdžio metu atstovė patvirtino, kad sutinka su ieškovės reikalavimais, nes tai atitinka mažamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše motina įrašyta – R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas.

Varėnos savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos duomenimis ieškovės R. N., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Minėtoje gyvenamojoje vietoje ieškovė gyvena kartu su savo vaikais, savivaldybės jai suteiktame socialiniame būste.

Dėl tėvystės nustatymo

1975 m. Europos konvencija ,,Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ buvo priimta siekiant pagerinti nesantuokinių vaikų teisinę padėtį. Šios konvencijos 3 straipsnis numato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnis nurodo, kad dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Šiuo atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, su ieškove susisiekti nebandė, todėl nėra galimybės atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti. Todėl reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra spręstinas vertinant kitus byloje esančius duomenis. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys, nors ir neilgai, apie keturis – penkis mėnesius gyveno kartu, atsakovas apsigyveno pas ieškovę ir tuo metu ieškovė pastojo. Šias aplinkybes teisme patvirtino atsakovo močiutė R. S.. Ji paaiškino, kad atsakovas buvo negeras, labai mušė ieškovę, todėl ieškovės sesuo ją išsivežė į savo gyvenamąją vietą iki gimdymo. Liudytoja patvirtino, kad jos anūkas R. žinojo, jog R. pagimdė sūnų, tačiau jis jo neaplankė ir niekaip jam nepadėjo. Faktą, kad R. laukėsi nuo R. K., žinojo ir jo tetos, kurios gyvena Varėnoje. Liudytoja R. S. patvirtino, jog A. N. ji pripažįsta kaip savo provaikaitį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo artimieji neturėjo abejonės, kad ieškovė laukiasi atsakovo vaiko, o gimusį vaiką A. pripažino kaip atsakovo sūnų.

Liudytoja M. B., kuri yra ieškovės kaimynė, paaiškino, kad ji pažįsta ir ieškovę, ir atsakovą. Liudytoja paaiškino, kad R. K. tėvas buvo išsivežęs į Maskvą, vėliau jis grįžo į Lietuvą. R. atvykęs į Varėną apsigyveno pas R. ir ją labai skriaudė. Liudytoja paaiškino, kad atsakovas žinojo, jog R. nuo jo laukiasi vaiko, nes pats jai sakė, kad laukia mergaitės. Ji taip pat nurodė, kad šiuo metu nežino, kur yra R.. Jo tėvas skambino ir klausė apie sūnų, bet niekas nežino, kur jis yra. Gyvendamas su ieškove, atsakovas nepadėjo jai išlaikyti šeimos.

Atsakovo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nepavykus atsakovui įteikti dokumentų, buvo paskelbta jo paieška, tačiau ji rezultatų nedavė. Policijos pažymoje nurodoma, kad buvo gauta duomenų, jog R. K. yra išvykęs į Vilnių, tačiau nepavyko nustatyti jo tikslios buvimo vietos. Šiuo metu jis gyvenamosios vietos nedeklaravo, nedirba, neregistruotas užimtumo tarnyboje, neatlieka laisvės atėmimo bausmės, duomenų apie sienos kirtimą nefiksuota.

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų yra teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą R. K. A. N. tėvu, o šį – jo sūnumi (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama. Teismas daro išvadą, kad vaiko interesus geriausiai atitiks jo gyvenimas su motina, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena su savo motina, ieškove R. N. bei ji nuo sūnaus A. N. gimimo viena ir rūpinosi savo vaiku, kadangi vaiko tėvas nuo rūpinimosi juo ir jo išlaikymo visiškai nusišalinęs.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2007; Nr. 3K-3-41/2010).

Ieškovės ir atsakovo sūnus A. N., dar yra mažas – vos daugiau negu vienerių su puse metukų amžiaus, kuris, be abejo, yra labai prisirišęs ir labai priklausomas nuo savo mamos. Pabrėžtina, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama ir niekada atskirai nuo mamos negyveno. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad iki šiol atsakovas visiškai nesidomėjo sūnaus gyvenimu, su juo nebendravo, nesirūpino jo priežiūra ir auklėjimu bei nėra susiformavęs ryšys tarp atsakovo ir jo sūnaus A.. Apskritai byloje nėra jokių duomenų apie dabartinę atsakovo gyvenamąją vietą, kokia ji ir ar jis turėtų galimybę auginti vaiką. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti vaiko motinos netinkamu elgesiu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą A. N. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. N..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Sprendžiant šalių ginčą pirmiausiai pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisę bendrauti su tėvais įstatymas įtvirtina nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pagal įstatymą tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Konkrečiu atveju ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi A. N.. Ji nurodė, kad vaiko tėvo bendravimas su sūnumi neturėtų būti apribotas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir kartu su vaiku negyvenančiam tėvui (motinai) (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šalių sūnus A. N. yra nepilnametis, todėl atsakovas turi pareigą jį išlaikyti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą, nes jos nuomone toks išlaikymo dydis, kurį skirs abu tėvai, sudarantis 400 Eur sumą per mėnesį, bus pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 400 Eur per mėnesį, į šią sumą neįskaičiuotos kitos buvusios išlaidos didesniems pirkiniams ir kitoms prekėms (vežimėliui, lovytei, vonelei ir kt.). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškinusi, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti šias pinigines lėšas: maistui 100 Eur; higienos prekėms – 110 Eur; vitaminams, vaistams – 40 Eur; ugdymui – 40 Eur; drabužiams, avalynei – 80 Eur; būsto išlaidoms – 40 Eur. Nurodytos išlaidos iš viso sudaro - 410 Eur/mėn.

Įvertinus ir apibendrinus visus vaiko poreikius, teismas laiko, kad konkrečiu atveju per mėnesį vaiko, A., būtiniesiems poreikiams patenkinti yra būtinos apie 400 Eur išlaidos. Vaikas yra mažas, jam dar nėra 2 metukų. Teismas, atsižvelgdamas, į ieškovės nurodytas būtinąsias vaiko išlaidas, sprendžia, kad prašoma suma yra reali ir priteistina iš atsakovo.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas yra jaunas, dirbantis, todėl tai užtikrina jo galimybę mokėti išlaikymą vaikui, jis turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti jam įstatymo numatytą pareigą - išlaikyti savo vaiką.

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trimis būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaikų poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaikų išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistina pusė jo išlaikymui reikalingos sumos (400 Eur) – 200 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-08-17 iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2022-08-17.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teisę gauti išlaikymą šalių vaikas įgijo nuo gimimo 2022-01-14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1200 Eur sumą išlaikymo įsiskolinimą, už šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas vaikui išlaikymo nemokėjo visiškai. Įvertinus byloje ieškovės aiškinimą dėl patirtų išlaidų, aplinkybę, jog ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų dėl įsigytų daiktų, todėl ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma mažintina iki 900 Eur.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė tinkamai, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 procentų. Ieškovės ieškinys iš esmės yra tenkinamas, tad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 93 straipsnis).

Atsakovas privalo sumokėti žyminį mokestį valstybei: 109 Eur dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (kadangi byla elektroninė), už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – 20 Eur ir dėl išlaikymo priteisimo – 54 Eur (200x12=2400x3:100=72x75:100=54 Eur), t. y. iš viso 183 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Ieškovei buvo paskirta nemokama teisinė pagalba. Už advokato darbą byloje iš atsakovo priteistina 346,67 Eur valstybei, pagal antrinės teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Dėl sprendimo įteikimo

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl apie priimtą sprendimą atsakovas taip pat informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.174 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.198 straipsniu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o šis – jo sūnus, apie tai padarant atitinkamą įrašą jo gimimo liudijime.

Nustatyti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. N., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-08-17) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaikui sueis 18 metų paskirti jo motiną R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 (devynis šimtus) Eur sūnaus, A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 346,67 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis Eur 67 ct) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 183,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Specialiame interneto tinklapyje per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos paskelbti šio turinio pranešimą:

„Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2023 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-160-547/2023 (teisminio proceso Nr. 2-51-3-00838-2022-6) pagal ieškovės R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui R. K., gim. (duomenys neskelbtini), išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas turi teisę skųsti sprendimą Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodamas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose. Informacijos teirautis tel. (8 310) 31 774“.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.