Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 29 d. ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus viršininkės J. G. 2024 m. spalio 31 d. sprendimų atsisakyti pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir neleisti susipažinti su administracinio nusižengimo byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti paminėtą skundą. Nesutikdamas su nutartimi, pareiškėjo atstovas pateikė skundą Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo atstovo skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – grąžino bylą Institucijai procesiniam sprendimui priimti.

Institucija 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai melagingo pranešimo informavo pareiškėjo atstovą, kad pagal jo pateiktą prašymą 2024 m. spalio 29 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena ir priimtas procesinis sprendimas. Rašte nurodoma, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje advokatas Mindaugas Bliuvas yra pareiškėjas. ANK nenumato jam teisės susipažinti su administracinio nusižengimo byla, todėl detalesni duomenys jam nebus teikiami.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus viršininkė J. G. 2024 m. spalio 31 d. raštu Nr. 5-S-36585 dėl duomenų suteikimo informavo pareiškėją, kad jo prašymas pateikti administracinio nusižengimo duomenis nėra tenkinamas. ANK 570 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą teisę susipažinti su visa pareigūno atlikta tyrimo medžiaga turi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ir jų atstovai. Kadangi pareiškėjas A. M. nėra pripažintas nukentėjusiuoju ar administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, pagrindo teikti duomenis Institucija neturi.

Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 20-S-15483 dėl galimai melagingo pranešimo ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus viršininkės J. G. 2024 m. spalio 31 d. raštu Nr. 5-S-36585 dėl duomenų suteikimo, pareiškėjo atstovas pateikė skundą teismui, kuriuo prašo pripažinti A. M. nukentėjusiuoju, leisti asmeniui, kuriam padaryta žala, ir jo įgaliotam atstovui susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos, pradėtos pagal šio asmens pareiškimą, medžiaga (ROIK (duomenys neskelbtini)), įskaitant, bet neapsiribojant ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 29 d. rašte nurodomu priimtu sprendimu, padarant šios bylos kopiją.

Institucija nuo pat pradžių visais būdais bandė sutrukdyti pareiškėjui ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, pradedant tuo, kad iš pradžių administracinių nusižengimų teiseną atsisakė pradėti „informacinio pobūdžio raštu“, o ne nutarimu, kaip to reikalauja ANK. Tik po to, kai pareiškėjo atstovas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi konstatavo, kad Institucija pažeidė ANK nuostatas dėl procesinių dokumentų formos ir pareiškėjo galimybę toliau ginti savo galimai pažeistas teises teisminiu būdu, todėl grąžino bylą Institucijai teisės aktų reikalavimus atitinkančių procesinių sprendimų priėmimui. Vis dėlto, Institucijos pareigūnai ir toliau ignoruoja teismo sprendimą ir priima procesinius sprendimus netinkama forma, tokiu būdu siekdami užkirsti kelią pareiškėjui ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Nepaisant to, kad Institucija atsisako pateikti informaciją apie pagal pareiškėjo pareiškimą pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, tačiau iš 2024 m. spalio 29 d. ir 2024 m. spalio 31 d. raštų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinių nusižengimų, dėl kurių A. M. patyrė žalą, ir priimtas sprendimas nutraukti administracinių nusižengimų teiseną arba buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas.

Institucija vėl netinkama forma, t. y. nepriimant nutarimo, piktybiškai ignoruodama Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį, atsisakė pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir leisti jam susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, tokiu būdu neteisėtai užkirsdama kelią asmeniui, kuriam padaryta žala, ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus pagal jo pareiškimą pradėtoje administracinių nusižengimų teisenoje.

Pareiškėjas, kuris dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų patyrė žalą, ir prašė būti pripažintas nukentėjusiuoju, visais atvejais, pagal ANK nuostatas, privalėjo gauti atitinkamus procesinius sprendimus, susijusius su pagal jo pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo teisena, tarp jų – ir administraciniu nusižengimu protokolą, nutarimą pripažinti / atsisakyti pripažinti nukentėjusiuoju arba nutarimą nutraukti administracinių nusižengimų teiseną. Pagal ANK negalima tokia situacija, kad Institucija, įgaliota nagrinėti administracinius nusižengimus, nepriimtų ANK numatytų nutarimų arba su jais nesupažindintų pareiškėjo, tokiu būdu sąmoningai užkertant ne tik kelią asmeniui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, bet ir išvengiant priimamų sprendimų procesinės kontrolės teismuose.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

Administracini nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymiu turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Tai, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis subjektas privalo priimti nutarimą dėl asmens pripažinimo/nepripažinimo nukentėjusiuoju, atsispindi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-364-908/2023). Šiuo atveju formuojama teismų praktika ir Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartis, kuria buvo panaikintas ankstesnis Institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjui neteisėtai ir nepagrįstai buvo suvaržyta konstitucinė teisė ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Be to, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartis aiškiai rodo, kad procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo teisenoje privalo būti įforminti teisės aktų reikalavimus atitinkančiuose dokumentuose, t. y. nutarimuose, protokoluose ir pan., ir pareiškėjui sudaroma galimybė susipažinti su jais bei apskųsti.

Remiantis ANK 579 straipsnio 4 dalimi, asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kuri administracini nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Tarp šių teisių – ir teisė susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimus, bylai reikšmingus dokumentus, pareikšti prašymus, nušalinimus ir t. t. (ANK 579 straipsnio 1 dalis).

Iš skundžiamų Institucijos sprendimų nėra aišku, ar administracinio nusižengimo teisenoje yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ar ši teisena apskritai buvo pradėta tik formaliai ir iš karto priimtas sprendimas ją nutraukti. Tačiau, tiek pirmu atveju (surašius protokolą) policija, atsisakydama pripažinti A. M. nukentėjusiuoju, privalėjo priimti nutarimą, kuris pagal ANK nuostatas pareiškėjo gali būti skundžiamas teismui; tiek antru atveju (nutraukus teiseną), privalėjo priimti nutarimą, kuris taip pat pareiškėjo gali būti skundžiamas teismui, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo buvo / nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi pareiškėjas pareiškime buvo aiškiai nurodęs, kad dėl administracinių nusižengimų jam buvo padaryta didelė neturtinė žala.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi dar pareiškime A. M. buvo nurodęs, kad dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų jis patyrė didelę neturtinę žalą ir prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju, taip pat į tai, kad pagal ANK 579 straipsnį, 620 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje privalo būti įteikti ir asmenims, kurie pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, kai jie yra nurodę, kad šia veika jiems padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, pareiškėjo atstovas prašo leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2024 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarime nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad R. N. kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad buvęs sugyventinis be pranešėjos leidimo, nesilaikant teismo nutarties, nustatytu laiku atsisako grąžinti pranešėjai jų 1 m. amžiaus dukros, apie ką informavo ją elektroniniu paštu. Ar mergaitė yra skriaudžiama tėvo nežino. Pranešėja laukia pareigūnų namuose, nurodytu adresu. Atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą ir išsiaiškinę įvykio aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ nenustatė smurto artimoje aplinkoje nusikalstamos veikos požymių, todėl atliko pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimą (toliau – pavojaus rizikos vertinimas), atsakydami į klausimus, kurie suformuluoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V- 171 „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“. Policijos pareigūnams atlikus pavojaus rizikos vertinimą ir pažymėjus teigiamus atsakymus į ne mažiau 3 klausimus buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis. R. N. pranešime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, tai yra A. M. atsisakė gražinti vaiką R. N., kurios pranešime nebuvo nurodyta, kad jis ar kas nors kitas patyrė smurtą, nebuvo pateikta melagingų aplinkybių.

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į valstybines institucijas, jei mano, kad jo teisės buvo pažeistos. Ši teisė užtikrina galimybę kiekvienam asmeniui ginti savo teises ir interesus. Jei asmuo nuoširdžiai ir sąžiningai kreipiasi dėl galimai pažeistų teisių, prieš jį negali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už tokį kreipimąsi. Tai atitinka teisės principą, kad piliečiai turi teisę ginti savo interesus be baimės dėl galimų pasekmių, jei veikia sąžiningai ir be piktnaudžiavimo.

Sprendimą priėmęs pareigūnas išnagrinėjęs R. N. pranešimo turinį ir surinktus objektyvius duomenis padarė išvadą, kad R. N. savo pranešime nepateikė jokios melagingos informacijos, bei nepiktnaudžiavo smurtą patyrusio asmens teisėmis. Vien tai, kad A. M. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris teismo buvo panaikintas negali būti vertinama kaip aplinkybė užtraukianti administracinę atsakomybę R. N., nesant jos neteisėtų veiksmų. Nesant administracinio nusižengimo požymių nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

Nagrinėjamu atveju yra aktualios ANK 578 straipsnio ir 579 straipsnio nuostatos. ANK 578 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimų padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala.?

ANK 579 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas.

Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą priėmusi Institucija nenustatė, kad A. M. patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. A. M. kreipėsi į Instituciją su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną R. N. atžvilgiu dėl galimai pažeistų ANK 489 ir 493 straipsnių. Pareigūnas susipažinęs su bylos duomenimis priėmė sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenų pagal paminėtus straipsnius priimdamas nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną ROIK (duomenys neskelbtini). A. M. pareiškime nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau institucija pažymi, kad A. M. nei savo pareiškime, nei skunde dėl atsisakymo jį supažindinti su bylos duomenimis nenurodė ir nedetalizavo, kaip būtent pasireiškė neturtinė žala, tokios žalos buvimo nenustatė ir Institucija.

Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad A. M. patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, jis laikytinas informacijos apie galimai daromą administracinį nusižengimą pranešėju, todėl, kaip numatyta ANK 621 straipsnyje, jis neturi teisės skųsti teismui Institucijos nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), bei naudotis nukentėjusiojo teisėmis šiomis bylomis. Šioje byloje R. N. jokių neteisėtų veiksmų dėl, kurių A. M. galėjo būti kilusi turtinė, neturtinė ar kitą žala, nenustatyta, kas suponuoja, kad jokia žala A. M. nepadaryta.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK tiesiogiai nenustato galimybės apskųsti administracinio nusižengimo tyrimą atliekančių pareigūnų procesinių veiksmų, kuriais administracinio nusižengimo byla neišsprendžiama iš esmės. Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė į teismą tiesiogiai (expressis verbis) yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, yra pažymėjęs, kad ši teisė reiškia, jog Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Be to, pagal Konstituciją asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, ši asmens konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas.

Šiuo gi atveju, pareiškėjas pateikė skundą teismui, todėl nesant aiškaus teisinio reglamentavimo nagrinėjamu klausimu, siekiant užtikrinti asmens teisę skųsti priimtus procesinius sprendimus, skundas buvo priimtas. Pažymėtina, kad iš esmės panašioje situacijoje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-744-957/2021 konstatuota, kad tyrimą atliekančio pareigūno nutarimas, kuriuo byla nėra išnagrinėjama iš esmės, pirmiausia skųstinas aukštesniajam pareigūnui, o pastarojo (jeigu jis netenkina) teismui. Šis jo skundas teisme nagrinėtinas artimiausia ANK numatyta tvarka, t. y. vadovaujantis ANK 656 straipsnio nuostatomis.

Byloje nustatyta, kad Institucija 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 20-S-15483 dėl galimai melagingo pranešimo (toliau – ir 2024 m. spalio 29 d. raštas) informavo pareiškėjo atstovą, kad pagal jo pateiktą prašymą 2024 m. spalio 29 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena ir priimtas procesinis sprendimas. Rašte nurodoma, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje advokatas Mindaugas Bliuvas yra pareiškėjas. ANK nenumato pareiškėjui teisės susipažinti su administracinio nusižengimo byla, todėl detalesni duomenys jam nebus teikiami.

Be to, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus viršininkė J. G. 2024 m. spalio 31 d. raštu Nr. 5-S-36585 dėl duomenų suteikimo (toliau – ir 2024 m. spalio 31 d. raštas) informavo pareiškėją, kad prašymas pripažinti A. M. nukentėjusiuoju ir leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nėra tenkinamas, kadangi susipažinti su visa pareigūno atlikta tyrimo medžiaga turi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ir jų atstovai, o pareiškėjas A. M. nėra pripažintas nukentėjusiuoju ar administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.

Taigi šiuo atveju matyti, kad Institucija 2024 m. spalio 29 d. raštu informavo pareiškėją apie pradėtą teiseną ir priimtą procesinį sprendimą bei nurodė, kad daugiau jokių duomenų pareiškėjui neteiks siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų duomenis, o gavus pareiškėjo atstovo prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga ir pripažinti A. M. nukentėjusiuoju buvo priimtas ne procesinis sprendimas – nutarimas, o 2024 m. spalio 31 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui ir jo atstovui neleidžiama susipažinti su bylos medžiaga, o dėl prašymo pripažinti A. M. nukentėjusiuoju nepasisakyta.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir atsižvelgdamas į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo atstovo prašymo pripažinti A. M. nukentėjusiuoju neišsprendimas ir pareiškėjo atstovo prašymo leisti susipažinti su bylos medžiaga išsprendimas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus viršininkei J. G. 2024 m. spalio 31 d. surašant informacinio pobūdžio raštą, o ne priimant procesinį sprendimą – nutarimą, užkerta kelią pareiškėjui toliau ginti savo galimai pažeistas teises. Tuo tarpu 2024 m. spalio 29 d. raštu Institucija informavo pareiškėją apie pradėtą teiseną ir priimtą procesinį sprendimą bei nurodė, kad daugiau jokių duomenų pareiškėjui neteiks siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų duomenis. Šis raštas buvo informacinio pobūdžio, rengiant 2024 m. spalio 29 d. raštą prašymo susipažinti su bylos medžiaga Institucijoje nebuvo gauta, juo nebuvo sprendžiamas koks nors pareiškėjo pateiktas prašymas (dėl prašymo pradėti teiseną buvo priimtas kitas procesinis sprendimas), dėl ko būtų pagrindas priimti nutarimą, todėl jo naikinti nėra objektyvaus pagrindo.

Skundžiamame 2024 m. spalio 31 d. rašte ir atsiliepime Institucija laikosi pozicijos, kad teisę susipažinti su bylos medžiaga turi nukentėjusysis (ANK 579 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau ne pareiškėjas, pranešęs apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Pasak Institucijos, šiuo atveju byloje negauta duomenų apie tai, kad pareiškėjas A. M. būtų patyręs neturtinę žalą, taip leidžiant suprasti, jog jis byloje nėra nukentėjusysis, todėl priimtas sprendimas neleisti jam susipažinti su bylos medžiaga.

Iš bylos medžiagos matyti kad pareiškėjo atstovas kreipėsi į policiją dėl R. N. galimai padarytų administracinių nusižengimų išdėstydamas įvykio faktines aplinkybes, kartu nurodydamas, kad dėl galimai melagingo R. N. pranešimo apie tariamą smurtą artimoje aplinkoje, buvo pažeistos pareiškėjo A. M. teisės ir laisvės, ypač teismo sprendimu patvirtinta teisė matytis su dukra ir vaiko teisė bendrauti su tėvu, dėl ko A. M. patyrė ir patiria didelę neturtinę žalą. Taigi matyti, kad pareiškėjo atstovas į policijos įstaigą kreipėsi, be kita ko, siekdamas apginti pareiškėjo asmenines teises.

Teismas pažymi, kad toks pareiškėjo kreipimosi turinys Institucijos pareigūnams sudaro pagrindą apklausti pareiškėją tiesiogiai ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surašant apklausos protokolą ir įvertinus paaiškinimus spręsti klausimą dėl jo pripažinimo ar nepripažinimo nukentėjusiuoju, vertinti galimai padaryto nusižengimo aplinkybes, jas kvalifikuoti pagal atitinkamas ANK normas, arba, neįžvelgus atskirų administracinių nusižengimų sudėties, teisenos motyvuotai nepradėti, o jei ji pradėta, ją nutraukti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui ANK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga matyti, kad byloje nėra A. M. apklausos protokolo, jam iš esmės nesudaryta galimybė pasisakyti, ar jis patyrė turtinę ar neturtinę žalą (nors vien iš kreipimosi į policiją turinio matyti, jog pareiškėjas nurodė patyręs didelę neturtinę žalą), atitinkamai nėra ir nutarimo pripažinti ar atsisakyti pripažinti pareiškėją byloje nukentėjusiuoju. Taigi iš esmės vien dėl Institucijos pareigūnų neveikimo byloje liko neišspręstas klausimas dėl šio asmens procesinės padėties administracinio nusižengimo bylos procese, o ši aplinkybė neabejotinai reikšminga bei gali nulemti ir tai, kad pareiškėjas A. M. negalėjo pasinaudoti ANK 579 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta teise susipažinti su bylos medžiaga. Visgi, įvertinus tai, kad 2024 m. spalio 29 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, klausimas dėl pareiškėjo A. M. pripažinimo nukentėjusiuoju šioje proceso stadijoje nespręstinas, savo (ne)sutikimo dėl pripažinimo / nepripažinimo nukentėjusiuoju argumentus jis gali nurodyti skųsdamas galutinį procesinį sprendimą byloje.

ANK 608 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.

ANK 621 straipsnis numato, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu asmuo yra pareiškėjas byloje, jis turi teisę skųsti teismų priimtus nutarimus dėl pareiškimo nagrinėjimo, jo rezultatų ar atsisakymo jį nagrinėti ir tam nebūtina turėti oficialaus nukentėjusiojo statuso byloje. Jau minėta, kad tokia teisė išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Analogiškai šis klausimas sprendžiamas ir baudžiamajame procese (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-20-626/2019, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-458-634/2018, AN2-209-579/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-15-696/2016, 2AT-2-303/2021 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad iš teisės skųsti atsisakymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar ją nutraukti įgyvendinimo, kyla ir teisė gauti informaciją (nutarimą) apie administracinio nusižengimo teisenos (ne)pradėjimą, kadangi šios teisės iš esmės neatsiejamos, nes neturint skundžiamo dokumento ir nesusipažinus su jo turiniu iš esmės neįmanoma šio dokumento apskųsti.

Sistemiškai aiškinant nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad skundžiamas 2024 m. spalio 31 d. sprendimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Institucija turi pareigą išspręsti gautus prašymus ir motyvuoti savo priimamus procesinius sprendimus dėl proceso dalyvių prašymų. Institucija, atsisakydama leisti susipažinti su bylos medžiaga, turi priimti atitinkamą procesinį sprendimą tiek dokumento formos, tiek turinio prasme. Informacinio pobūdžio raštas negali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas administracinio nusižengimo byloje. Akcentuotina, kad administracinių nusižengimų teisenoje priimami nutarimai, taigi Institucija atsisakydama leisti susipažinti su bylos medžiaga turėjo priimti motyvuotą nutarimą, kurį būtų galima apskųsti įstatymo numatyta tvarka. Nesant motyvuoto nutarimo yra ribojama pareiškėjo teisė naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis. Administracinio nusižengimo tyrimo proceso metu nepriimant jokio procesinio sprendimo dėl asmens nepripažinimo/pripažinimo nukentėjusiuoju, nepagrįstai ribojama ne tik jo teisė apskųsti tokį sprendimą, bet ir toks įstatymo aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei nepagrįstai suvaržytų konstitucinę asmens teisę ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus viršininkės J. G. 2024 m. spalio 31 d. raštą Nr. 5-S-36585 dėl duomenų suteikimo ir grąžinti bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui procesiniam sprendimui priimti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.