- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-12-15
- Bylos Nr.
- AN2-364-908/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00769-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- D. S. A.
- Advokatai
- Kęstutis Bieliauskas
- Kategorijos
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 21.9.3Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. ir jos atstovo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria netenkintas D. S. A. ir jos atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11286-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11286-2023 D. S. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2023 m. kovo 9 d., 07.50 val., vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sukdama į dešinę nepraleido per sankryžą ėjusios pėsčiosios D. M. ir ją kliudė. D. M. patirti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo D. S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 27 punktą. D. S. A. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. ir jos atstovo advokato skundas dėl Institucijos nutarimo ir jis paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad D. S. A. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o Institucijos nutarimu jai paskirta teisinga administracinė nuobauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. ir jos atstovo advokato K. Bieliausko apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Pirmiausia, apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltinant asmenį, padarius ANK numatytą nusižengimą, būtina nurodyti ne tik konkrečią kaltės formą ir rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-3/2013, 2AT-7-29-746/2015). Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, kuri pasireiškia tuo, jog sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o nagrinėjamu atveju apylinkės teismas rėmėsi prieštaringais duomenimis, darė dviprasmiškas išvadas, remdamasis ne tiksliai nustatytomis aplinkybėmis. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. A. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, patvirtina byloje surinktų duomenų visuma, nes nė vienas bylos atskiras duomuo D. S. A. kaltės nepatvirtina.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantai pažymi, kad net ir apklausus liudytoją J. B., teigusį, jog nematė, kuria automobilio dalimi buvo kliudyta nukentėjusioji, tačiau matė, kad ji pravažiuojančio automobilio buvo nustumta / nublokšta ir pagriuvo, jo paaiškinimai liko prieštaringi, o pirmosios instancijos teismas, jais remdamasis, padarė klaidingas išvadas. Liudytojo parodymai tik sukelia papildomas abejones auto įvykiu, nes jis nenurodė tikslių aplinkybių, o naudojo terminus „mano, galėjo“, tačiau tai nepatvirtina buvus autoįvykį.
3.3. Skunde teigiama, kad byloje buvo gautas specialistės J. M.-Č. paaiškinimas, kuris nebuvo informatyvus, nėra aišku, kokios aplinkybės buvo nurodytos specialistei, kokie klausimai jai buvo užduoti ir pan., nes D. S. A. ir jos atstovui tokia medžiaga nebuvo pateikta. Net ir papildomai teisme apklausus specialistę, nepavyko pašalinti prieštaravimų, nes ji negalėjo nurodyti, ar D. M. buvo kliudyta automobilio ir, nors specialistė nesutiko, kad jos išvada yra sąlyginė, ji vis tik negalėjo paneigti, jog toks sužalojimas mergaitei galėjo atsirasti jai paslydus ir nukritus ant asfalto. Šios aplinkybė buvo susietos su mergaitės tos dienos apranga, tačiau nenurodyta, kokia buvo ta apranga ir ar teikiant išvadą tuo domėtasi.
3.4. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilis nebuvo paruoštas kelionei. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog automobilio priekinis ir galinis stiklai nuvalyti ir švarūs, o šerkšno ant šoninių automobilio durelių intensyvumas galėjo atsirasti automobiliui jau sustojus, išjungus jo variklį ir darinėjant dureles. Skunde laikomasi pozicijos, kad byloje neįrodyta D. S. A. kaltė dėl jai inkriminuoto pažeidimo. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad surašant nutarimą ir skundžiamą nutartį nebuvo bandoma atskleisti esminių aplinkybių: kokia automobilio vieta buvo kliudyta D. M., kokia jos kūno dalis buvo kliudyta, t. y. neaprašytas susidūrimo mechanizmas, kuris nenustatytas ir dėl to, jog ant automobilio nebuvo nustatyti jokie galimi kontakto su nukentėjusiąją požymiai – nei nubrozdinimas, nei purvo ar šerkšno brūkšnys, tokie požymiai nekonstatuoti ir ant viršutinių D. M. drabužių. Pabrėžiama, kad nebuvo apklausta pati D. M., nors toks prašymas buvo teiktas pirmosios instancijos teismui, o D. M. tėčio pateikti paaiškinimai yra išvestiniai ir sunkiai tikėtini, nes jis nepasakos dukrai nenaudingų aplinkybių.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pabrėžiama, kad apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, leidžiančių abejoti teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Kaip matyti iš byloje pateikto administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. ir jos atstovo apeliacinio skundo, juo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad D. S. A. pagrįstai Institucijos nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, akcentuojama, jog atliktas įrodymų tyrimas neišsamus, nepašalinti esminiai prieštaravimai. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, o administracinio nusižengimo teiseną D. S. A. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundą tenkinti iš dalies: skundžiamą nutartį panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju, D. S. A. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 27 punkto reikalavimus, dėl ko nežymiai sutrikdė D. M. sveikatą.
8. Kaip jau minėta, apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad D. S. A. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, kritikuoja byloje atliktą įrodymų tyrimą, akcentuodami, jog bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos. Apygardos teismas su tokia skundo išvada sutinka, be to, pažymi tai, kad byla buvo išnagrinėta neįtraukus į procesą nukentėjusiosios ir jos įstatyminio atstovo.
9. ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Pabrėžtina, kad asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.
10. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog tyrimo ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu būtų priimtas nutarimas / nutartis pripažinti D. M. nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad D. M., kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, yra nepilnametė, o tokiu atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija) (ANK 584 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusiosios atstovai pagal įstatymą (motina ir / ar tėvas) buvo tinkamai informuoti apie Institucijoje vykusį administracinio nusižengimo tyrimą. Matyti tik tai, kad Institucijos priimtas nutarimas jiems buvo išsiųstas elektroninio pašto adresais (b. l. 9). Vis dėlto, jiems nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, be to, jiems nebuvo siunčiamas priimtas apylinkės teismo sprendimas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta nukentėjusiajam / jo atstovams pagal įstatymą pasinaudoti ANK 579 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis, be kita ko, ir teise dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus (2 punktas); pareikšti prašymus ir nušalinimus (5 punktas); be to, nuo administracinio nusižengimo nukentėjęs asmuo turi teisę ir į žalos atlyginimą. Tai laikytina esminiu proceso pažeidimu. Pastebėtina ir tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui D. S. A. ir jos atstovas prašė apklausti D. M., kėlė klausimus dėl jos tėvo elektroniniame laiške pateiktų paaiškinimų, prieštaravimų su kitais duomenimis. Teismas prašymo netenkino atkreipdamas dėmesį į tai, kad nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausoms pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina tai, kad siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio nepilnamečiui asmeniui BPK 186 straipsnio 2 dalyje numatyta nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos tvarka ikiteisminio tyrimo metu, akcentuojant, kad tokie asmenys paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Nagrinėjamu atveju nei tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklausta ne tik nepilnametė D. M., tačiau neapklaustas ir nė vienas iš jos tėvų, nors administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. A. ir jos atstovas kėlė klausimą dėl L. M. elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių. Šiame kontekste pastebėtina, kad teismas sprendimą gali grįsti ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, nes tiek vieni, tiek kiti įrodymai turi įrodomąją vertę.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą, be kita ko, užtikrina ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).
12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu D. M. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja priimant dėl to procesinį sprendimą, taip pat tai, jog į procesą nebuvo įtraukti nepilnametės atstovai pagal įstatymą, nesivadovavo minėtomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, nesiėmė aktyvių veiksmų ir nepriėmė atitinkamų procesinių sprendimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, nustatęs, kad bylos apylinkės teisme išnagrinėtos neišsamiai arba nepakankamai išsamiai, ne tik gali, bet ir privalo būti aktyvus ir pats atlikti įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-87-976/2022), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlikus minėtus procesinius veiksmus bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, proceso dalyviai iš esmės prarastų teisę į pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimą, o tai, apygardos teismo įsitikinimu, nesuderinama su asmens teise kreiptis į teismą, siekiant apginti asmenų teisėtus interesus.
13. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apygardos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018; 2019 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-557/2020 ir kt.).
14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Be to, spręsdamas, kad administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismo iš naujo nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų iš esmės – nevertina D. S. A. kaltės, jos veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo. Pabrėžtina, kad bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikytinas apeliantės procesinės padėties pabloginimu.
15. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, spręstina, kad yra nustatyti procesiniai pažeidimai, dėl kurių negalima pripažinti, jog byla išnagrinėta tinkamai ir visapusiškai, todėl aptartų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byloje priimtinas naujas sprendimas – byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
tenkinti iš dalies administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. ir jos atstovo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinį skundą: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.