Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-187-368/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-26
Bylos Nr.: e2A-187-368/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: Z. P., I. K.
Trečiasis asmuo: V. Ž.

Kategorijos

2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-187-368/2023Teisminio proceso Nr. Nr. 2-70-3-06121-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.;2.5.4.8.;3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovėms Z. P. ir I. K., trečiajam asmeniui V. Ž. dėl vėlesnio testamento pripažinimo negaliojančiu, ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu J. Č., mirusios 2021-10-03 testamentą, patvirtintą 2021-05-12 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro V. Ž. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti galiojančiu J. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą 2007-06-07 Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės R. S. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad J. Č. 2007-06-07 testamentu ieškovei paliko priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau 2021-05-12 testatorė sudarė naują testamentą, kuriuo visą turtą lygiomis dalimis paliko atsakovėms. Ieškovės manymu, testatorė J. Č. sudarydama 2021-05-12 testamentą buvo tokios būklės, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

3. Atsakovės Z. P. ir I. K. nesutikdamos su ieškiniu nurodė, kad testatorė 2021-05-12 testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmus ir jų pasekmes, ir sąmoningai suformavo savo tikrąją valią. Pažymėjo, kad atsakovės testatorę prižiūrėjo ir ja nuolat rūpinosi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis liudytojų yra suinteresuoti bylos baigtimi, o kita dalis nurodė prieštaringas, nenuoseklias aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo byloje remtis šių liudytojų parodymais.

6. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad byloje nėra ginčo dėl to ir pati ieškovė nurodė, jog nuo 2019 m. atsakovė Z. P., o nuo 2021 m. atsakovė I. K. pradėjo prižiūrėti J. Č. ir ja rūpintis. Byloje nustatyta, kad J. Č. buvo patenkinta atsakovių nuolatine priežiūra. Taigi 2021-10-03 testamento sudarymas, be kita ko, buvo naudingas pačiai testatorei, kadangi jai buvo teikiama nuolatinė priežiūra, atitinkanti visus jos poreikius ir norus.

7. Teismas sprendė, kad ieškovės kreipimąsi į teismą lėmė ne jos įsitikinimas, kad J. Č. 2021 m. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o siekis gauti didesnį nei 5000,00 Eur atlyginimą už ankstesnę testatorės priežiūrą.

8. Bylos medžiaga patvirtino aplinkybes, kad testatorė J. Č. sudarydama 2021-05-12 testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pati ieškovė pažymėjo, kad testatorė nurodydavo jai, kokius maisto produktus pirkti, nuolat tikrindavo maisto pirkimo kvitus, suskaičiuodavo išleistas sumas ir pinigus; jog testatorė turėjo mobilų ir laidinį telefonus ir jais naudojosi, skambindavo savo gydytojai; kad testatorė gimtadienio proga padovanojo ieškovei rankinį naują auksinį laikrodį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia ieškovės teiginius dėl testatorės neveiksnumo.

9. Teismas vertino, kad testatorė 2021-06-25 notarine tvarka pasirašė įgaliojimą atsakovei Z. P. atstovauti jos interesams, be kita ko, apmokėti sąskaitas, už ją pasirašyti sutartyse, sumokėti visus reikiamus mokesčius, savo nuožiūra valdyti ir disponuoto banko sąskaitomis, gauti grynuosius pinigus ir pan. Teismui buvo akivaizdu, kad testatorės valia buvo nuosekli ir kryptinga, ji pasitikėjo atsakovėmis, jokių pretenzijų dėl jų elgesio nereiškė.

10. Iš 2021-05-06 medicininio pažymėjimo turinio teismas matė, kad gydytoja, įvertinusi testatorės sveikatos būklę ir (duomenys neskelbtini) sutrikimą, konstatavo, jog nėra pagrindo pradėti procesinius veiksmus dėl neveiksnumo nustatymo. Taigi, kompetentinga gydytoja nenustatė aplinkybių, parodančių, jog testatorė be kitų asmenų pagalbos negalėtų veikti turtinių ir neturtinių santykių srityse. Priešingų duomenų byloje nėra.

11. Iš 2021-05-12 testamento turinio teismas matė, kad prieš pasirašant testamentą, testatorė buvo supažindinta su šio sandorio projektu. Testamentas buvo garsiai perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkantis testatorės valią priimtas ir pasirašytas. Teismas pažymėjo, kad už notarą paslaugas testatorė sumokėjo asmeniškai, pasirašydama kvite. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad testamentas buvo notaro patvirtintas, o testamento sudarymo procedūra vyko testatorės gyvenamojoje vietoje, testatorei buvo detaliai išaiškintas testamento turinys ir jo pasirašymo pasekmės, testatorė asmeniškai pasirašė testamentą, kaip atitinkantį jos valią, sprendė, jog notarui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo.

12. Teismas akcentavo tai, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas 2021-05-12, o testatorė mirė tik po penkių mėnesių (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po 2021-05-12 testamento sudarymo testatorės valia pakito. Tai parodo, kad 2021-05-12 testamentas atitiko testatorės tikrąją valią.

13. Ekspertas, įvertinęs medicininius dokumentus ir juos apibendrinęs, padarė kategorišką išvadą, kad J. Č. 2007-06-07 ir 2021-05-12 sudarydama testamentus galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Eksperto vertinimu, lengvas (duomenys neskelbtini) sutrikimas bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas, netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės išvadas taip pat patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei jų pagrindu nustatytos prieš tai minėtos aplinkybės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės aktu ekspertas atsakė tik į jo kompetencijai priskirtus, teismo nurodytus klausimus, įvertino į bylą pateiktą medicininę medžiagą. Esant šioms aplinkybėms, teismui nekilo abejonių dėl J. Č. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė V. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), testamentą, patvirtintą 2021 m. gegužės 12 d. Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro notaro V. Ž. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl pripažinimo galiojančiu J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), testamentą, patvirtintą 2007 m. birželio 7 d. Šiaulių miesto IV-ojo notaro biuro notarės R. S. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Priteisti ieškovei iš kiekvienos atsakovės po 350 Eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Įpareigoti VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę (adresas: Šiauliai, V. Kudirkos g. 99) pateikti teismui J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) medicininius dokumentus apie gydymąsi VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Akių ligų skyriuje bei VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės konsultacinės poliklinikos Akių ligų skyriuje. Paskirti komisijinę pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos paskirtai komisijai (įmonės kodas: 303048035, adresas: Šv. Mikalojaus g. 13-6, Vilnius LT- 01133, el. paštas: info@amtnt.ltl. Ekspertams pavesti atsakyti į klausimus: 1) Ar J. Č. 2021-05-12 testamento sudarymo metu sirgo psichine liga, ar turėjo psichikos sveikatos sutrikimų? 2. Ar J. Č. 2021-05-12 testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? Ar J. Č. sirgtos ligos, naudoti medikamentai ir kitas gydymas , kiti veiksniai turėjo įtakos jos psichinei būsenai, elgesiui, ar ji 2021-05-12 galėjo savarankiškai, neįtakojama kitų asmenų išreikšti savo valią, atlikti teisinius veiksmus, aiškiai suprasti savo veiksmų pobūdį, prasmę ir reikšmę? Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantė tvirtina, kad dėl 2007 m. birželio 7 d. testamento pripažinimo galiojančiu teismas neaptarė dalyko pagrįstumo, nenurodė ir neaptarė įrodymų, kuriais remiasi, nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl ieškinio šioje byloje nepatenkina, o tai reiškia, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų, todėl apeliantė mano, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 4 p. Teismas skundžiamame sprendime pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, t. y. pažeidė CPK 185 str., nes netinkamai įvertino įrodymus, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nes vertino įrodymus priešingai galiojančiam įstatymui, todėl neteisingai nustatė faktines aplinkybes; netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias testamento sudarymą ir nuginčijimą dėl jį sudariusio asmens psichinės būklės, todėl apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14.2. Teismas nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų apie testatorės J. Č. haliucinacijas, sirgtas kitas sunkias ligas, vartotus medikamentus, turėjusius įtakos ginčijamo testamento sudarymui. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai rodo, kad nebuvo pilnai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti ir įvertinti visi CK 1.89 straipsnio 1 dalyje vartojamos „būsenos“ sąvokos aspektai, suabsoliutinant sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti tik dėl psichinės ligos buvimo ar nebuvimo.

14.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas testamentas atitiko testatorės J. Č. valią. Tai, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas ginčijamas testamentas, apeliantės nuomone, įtikinamai parodo, kad jis nebuvo protingas ir pagrįstas, todėl egzistuoja ir juridinis ginčijamo testamento negaliojimo kriterijus CK1.89 straipsnio prasme. Teismas nevertino, net neaptarė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo Tarnybos medicininių dokumentų. Teismo sprendime nurodyta, jog teismas nesiremia liudytojų parodymais, akivaizdu, jog teismo 26 punkto išvada grindžiama tik atsakovių parodymais, teismas neatsižvelgė į atsakovių parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Ir teismo, ir atsakovių argumentai atitinka ne testamento, o rentos sąvoką, todėl akivaizdu, kad J. Č. valia buvo kitokia. Teismas neapklausė testamentą patvirtinusio notaro V. Ž., negavo jo atsiliepimo į ieškinį, todėl teismo išvada, kad J. Č. buvo detaliai išaiškintas testamento turinys ir jo pasirašymo pasekmės, tėra jokiais įrodymais nepagrista teismo prielaida. Teismo išvados, kad už notaro paslaugas sumokėjo pati J. Č. ir pasirašė kvite, tėra tik teismo prielaida, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Teismas sprendime suklydo, nes J. Č. įgaliojimą sudarė ne 2021-06-25, o 2020-06-25. Apeliantės nuomone, įgaliojimą pasirašė ne J. Č.. jos parašas visiškai skiriasi nuo parašo 2021-05-12 testamente ir 2021-05-12 kvite Nr. (duomenys neskelbtini). Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijamas testamentas atitiko tikrąją testatorės valią dėl to, kad po jo sudarymo iki mirties (per penkis mėnesius) nesudarė naujo testamento.

14.4. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas išdėstė dalį byloje apklaustų liudytojų parodymų, neaprašydamas tos liudytojų parodymų dalies, kuri tiesiogiai susijusi su ieškinio dalyko įrodinėjimu – testatorės J. Č. būsena iki ginčo testamento sudarymo ir kuriais betarpiškai patvirtinama, kad J. Č. turėjo psichinės sveikatos sutrikimų. Teismas nepagrįstai sprendime neaptarė ir nesirėmė ieškovės kviestų liudytojų parodymais apie J. Č. būseną po 2017-2018.

14.5. Teismas nepagrįstai neanalizavo ir neaptarė rašytinių įrodymų – įrašų medicininėje dokumentacijoje apie kitas sunkias testatorės J. Č. ligas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kitų sirgtų ligų padariniai turėjo tokią įtaką J. Č. socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, dėl ko ji nesugebėjo suprasti savo veiksmų ar jų kontroliuoti ginčijamo testamento sudarymo metu. Teismas nepagrįstai šių įrodymų nevertino, net neaptarė.

14.6. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai vertino ieškovės parodymus kaip prieštaringus. Teismo sprendime nėra aprašyti ir analizuoti ieškovės parodymai apie J. Č. būseną nuo 2018 m. iki 2021 m. gegužės mėnesio. 5000,00 Eur paėmimo faktas nepaneigia, kad ginčijamas testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo prasme, nes turtas paliktas svetimiems asmenims. Teismas vertino atsakovių parodymus atsietai nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo Tarnybos medicininių dokumentų. Teismas netinkamai vertino 2021-05-06 gydytojos psichiatrės J. P. pasirašytą Medicininį pažymėjimą. Nors ekspertizės akto išvados yra kategoriškos, teismas, apeliantės nuomone, pervertino ekspertizės akto įrodomąją reikšmę.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Netenkinti apeliantės V. R. prašymų įpareigoti VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę (adresas: Šiauliai, V. Kudirkos g. 99) pateikti teismui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) medicininius dokumentus apie gydymąsi VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Akių ligų skyriuje bei VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės konsultacinės poliklinikos Akių ligų skyriuje ir paskirti komisijinę pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos paskirtai komisijai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Skundžiamas sprendimas nėra be motyvų, sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neegzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

15.2. Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, nėra ginčo nagrinėjimo pakartojimas, ko nepagrįstai ir neteisėtai siekia apeliantė.

15.3. Nagrinėjamojoje byloje J. Č. psichinei būklei testamento sudarymo metu nustatyti buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė ir jos išvados yra aiškios ir kategoriškos, ekspertizė atlikta įvertinus visus teismo išreikalautus ir ekspertinei įstaigai ekspertizės atlikimui perduotus J. Č. medicininius dokumentus. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra pagrindas dar vienos ekspertizės skyrimui, tokio prašymo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą.

15.4. Apeliantė, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo neva netinkamo CK 1.89 straipsnio taikymo, pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios normos išaiškinimus, nurodo tuos pačius argumentus dėl testatorės fizinės ir psichinės sveikatos būklės, sirgtų ligų, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, priimant teismo sprendimą. Taip pat apeliantė nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme – kad testatorės parašas yra ne jos, kad testamento turinys buvo nenaudingas testatorei. Tai, kad apeliantė dar kartą pateikia tuos pačius argumentus dėl testatorės sirgtų ligų, jos sveikatos būklės ginčo testamento sudarymo metu, savaip vertindama faktinių aplinkybių visumą, nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnį.

15.5. Ieškovės kreipimąsi į teismą lėmė ne jos įsitikinimas, kad J. Č. 2021-05-12 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o siekis gauti didesnį nei 5000,00 Eur atlyginimą už ankstesnę testatorės priežiūrą.

15.6. Nesutiktina su apeliante, kad teismas nevertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos medicininių dokumentų, iš šios tarnybos gauti dokumentai, kaip ir kiti J. Č. medicininiai dokumentai buvo įvertinti bendrai, juos įvertino ir teismo psichiatrijos ekspertę atlikusi teismo psichiatrė, ir pateikė išvadas, kurios teismo buvo įvertintos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir kito testamento pripažinimo galiojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareikštu ieškiniu buvo prašoma testamentą pripažinti negaliojančiu 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą asmens negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir komisijinės pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo

18. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo įpareigoti VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę (adresas: Šiauliai, V. Kudirkos g. 99) pateikti teismui J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) medicininius dokumentus apie gydymąsi VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Akių ligų skyriuje bei VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės konsultacinės poliklinikos Akių ligų skyriuje. Paskirti komisijinę pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos paskirtai komisijai (įmonės kodas: 303048035, adresas: Šv. Mikalojaus g. 13-6, Vilnius LT- 01133, el. paštas: info@amtnt.ltl. Ekspertams pavesti atsakyti į klausimus: 1) Ar J. Č. 2021-05-12 testamento sudarymo metu sirgo psichine liga, ar turėjo psichikos sveikatos sutrikimų? 2. Ar J. Č. 2021-05-12 testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? Ar J. Č. sirgtos ligos, naudoti medikamentai ir kitas gydymas, kiti veiksniai turėjo įtakos jos psichinei būsenai, elgesiui, ar ji 2021-05-12 galėjo savarankiškai, neįtakojama kitų asmenų išreikšti savo valią, atlikti teisinius veiksmus, aiškiai suprasti savo veiksmų pobūdį, prasmę ir reikšmę?

19. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 314 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

20. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada, nes ji duota, neįvertinus visų ligų, kuriomis sirgo J. Č., (duomenys neskelbtini), neįvertinus J. Č. sirgtų ligų padarinių jos socialiniam gyvenimui, neaptarus ir neįvertinus liudytojų parodymų apie J. Č. kliedesius ir kitus psichinės sveikatos sutrikimus, atmestini kaip deklaratyvūs ir neargumentuoti. Subjektyvus apeliantės įsitikinimas, kad nepagrįsta teismo išvada, jog kad J. Č. 2007-06-07 ir 2021-05-12 sudarydama testamentus nesirgo psichine liga, o turėjo tik lengvą (duomenys neskelbtini) sutrikimą bei (duomenys neskelbtini) labilumo sutrikimą, kurie netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Tokia apeliantės pozicija nėra pagrįsta nei byloje surinktų duomenų visuma, nei teisiniais aspektais. Apeliantė nenurodo, kokiems konkretiems medicininiams dokumentams prieštarauja ekspertės atliktas testatorės būklės vertinimas.

21. Pažymėtina, kad ekspertinį tyrimą atlikusiai teismo ekspertei buvo pateikta tiek civilinė byla, tiek testatorės medicininė dokumentacija, kurioje yra reikšmingi duomenys, susiję su testatorės sveikatos būkle. Deklaratyviais teiginiais paremta ekspertizės akto kritika, nesumenkina ekspertinio tyrimo įrodomosios reikšmės. Ekspertizės aktas atitinka ekspertizės formai keliamiems reikalavimams, teismui nekilo jokių abejonių dėl ekspertės išsilavinimo ir kvalifikacijos. Vien nesutikimas su ekspertizės akto vertinimu, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad J. Č. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Taip pat reikšminga, kad byloje nėra duomenų, jog būtų inicijuotas procesas dėl palikėjos veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse. Pakartotinė ekspertizė skiriama tik tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Nekilus abejonių dėl paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų aiškumo, išsamumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas spręsti dėl komisijinės pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindo neturi. Ieškovė būtinybės skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę nepagrindė ir apeliaciniame skunde, todėl reikalauti medicininių dokumentų apie J. Č. gydymąsi VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Akių ligų skyriuje bei VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės konsultacinės poliklinikos Akių ligų skyriuje bei skirti komisijinę pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nėra pagrindo.

22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

23. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad dėl 2007 m. birželio 7 d. testamento pripažinimo galiojančiu teismas neaptarė dalyko pagrįstumo, nenurodė ir nevertino įrodymų, kuriais remiasi, nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl šios ieškinio dalies netenkina, o tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl šios dalies yra be motyvų, todėl šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

24. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Be to, įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

25. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisės ir (ar) fakto klaidų, tik deklaratyviai nurodo, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimai pagrindas, nes sprendimo dalis dėl 2007-06-07 testamento pripažinimo galiojančiu yra nemotyvuotas, ir kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei neteisingai įvertino įrodymus. Nagrinėjamu atveju, pagrindinis (savarankiškas) ieškovės reikalavimas – pripažinti negaliojančiu J. Č. 2021-05-12 testamentą, o reikalavimas pripažinti galiojančiu 2007-06-07 testamentą yra išvestinis ieškinio reikalavimas, dėl kurio sprendžiama tik patenkinus pagrindinį (savarankišką) reikalavimą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo – pripažinti negaliojančiu J. Č. 2021-05-12 testamentą, teismas neturėjo pagrindo spręsti reikalavimo dėl išvestinio ieškinio reikalavimo – pripažinti galiojančiu J. Č. 2007-06-07 testamentą. Šiuo atveju, ieškovės ieškinį atmetus, nėra teisinio pagrindo naikinti 2022 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimo dalies dėl pripažinimo galiojančiu J. Č. testamentą, patvirtintą 2007 m. birželio 7 d. Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės R. S. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

26. Apeliantės įsitikinimu, teismas skundžiamame sprendime pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, t. y. pažeidė CPK 185 straipsnį, nes netinkamai įvertino įrodymus, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes.

27. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.

28. Apeliantės nuomone, skundžiamo teismo sprendimo motyvai rodo, kad nebuvo pilnai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti ir įvertinti visi CK 1.89 straipsnio 1 dalyje vartojamos „būsenos“ sąvokos aspektai, suabsoliutinant sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti tik dėl psichinės ligos buvimo ar nebuvimo.

29. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

30. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

31. Visų pirma, asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

32. Antra, asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Pirmosios instancijos teismas pavedė ekspertams atsakyti ne tik į klausimą ar testatorė J. Č., sudarydama 2007-06-07 ir 2021-05-12 testamentus sirgo kokia psichine liga ar psichikos sutrikimu, bet ir ar J. Č., sudarydama 2007-06-07 ir 2021-05-12 testamentus, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Ekspertizę atlikusi ekspertė padarė kategorišką išvadą, kad J. Č., sudarydama 2007-06-07 ir 2021-05-12 testamentus, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertizės aktą pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju eksperto išvadoje yra suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą dėl testatorės sveikatos būklės, jos galėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ginčo testamento sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, tokia eksperto išvada laikytina tiesioginiu įrodymu byloje. Susipažinus su ekspertizės akto turiniu teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ekspertizės išvada yra išsami bei pagrįsta, padaryta atlikus testatorės gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezę, medicininių duomenų analizę. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akte nėra pateikta viena kitai prieštaraujančių išvadų, nėra duomenų, kad bendra testatorės sveikatos būklė turėjo įtakos jos psichinei būsenai ir tai trukdė jai suprasti savo veiksmų reikšmę bei išreikšti savo valią.

33. Trečia, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas). Atlikdama ekspertizę ekspertė išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal užduotus klausimus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi subjektyvūs, specialių žinių neturinčio asmens, t. y. apeliantės, niekuo daugiau nei jos asmeniniu vertinimu, paremti teiginiai apie tai, kokias pasekmes sukelia fizinės sveikatos trūkumai asmens psichinei sveikatai ir jo gebėjimui priimti sprendimus ir suprasti jų reikšmę. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje esančių medicininių dokumentų turinys neprieštarauja teismo ekspertizės išvadai. Medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų apelianto teiginius apie testatorės negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Apeliantė neteikia jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie leistų eksperto išvadą vertinti priešingai.

34. Ketvirta, tai kad apeliantė dar kartą pateikia tuos pačius argumentus dėl testatorės sirgtų ligų, jos sveikatos būklės ginčo testamento sudarymo metu, savaip vertindama faktinių aplinkybių visumą, nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnį. Neteisi apeliantė tvirtindama, kad (duomenys neskelbtini) gydymas – (duomenys neskelbtini), t. y. nukreiptas į patį (duomenys neskelbtini), buvo sunkus ir galėjo paveikti J. Č. psichiką, jos sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės išvados pateiktos įvertinus visus teismo išreikalautus ir ekspertinei įstaigai ekspertizės atlikimui perduotus J. Č. medicininius dokumentus, tarp jų ir medicininius dokumentus iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos.

35. Penkta, apeliantė nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme – kad testatorės parašas yra ne jos, kad testamento turinys buvo nenaudingas testatorei.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas testamentas atitiko testatorės J. Č. valią.

37. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 ir kt.).

38. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

39. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Civilinis kodeksas nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

40. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantė, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik ekspertizės išvada, bet ir vertino visus kitus byloje surinktus įrodymus (teismo ekspertizės aktą, ieškovės paaiškinimus, atsakovių atsikirtimus, rašytinius įrodymus) ir jų visumos pagrindu pripažino, kad šioje byloje negalima prieiti nei tikėtinos, nei juo labiau pagrįstos išvados, kad J. Č., sudarydama 2007-06-07 ir 2021-05-12 testamentus, buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad testatorė J. Č. 2021 metų gegužės 12 d., suvokdama savo veiksmus ir jų pasekmes, niekieno neverčiama, sąmoningai suformulavo savo tikrąją valią dėl po jos mirties liekančio jai nuosavybės teise priklausančio turto palikimo atsakovėms Z. P. ir I. K. ir savo valią autentiškai išreiškė sudarydama testamentą. Byloje nustatyta, kad J. Č. buvo patenkinta atsakovių nuolatine priežiūra, norėjo, kad ją prižiūrėtų būtent atsakovės, o ne ieškovė, nes tuo laiku, kai J. Č. iš tiesų reikėjo pagalbos, jai pasidarė sunku vaikščioti, reikėjo padėti nueiti į tualetą, nusimaudyti ir t.t. 2020 metų birželio 25 d. J. Č. sudarė notarinį įgaliojimą ir įgaliojo atsakovę Z. P., o ne apeliantę, tvarkyti jos reikalus. Akivaizdu, kad 2021-05-12 testamento sudarymas, buvo naudingas pačiai testatorei, kadangi jai buvo teikiama nuolatinė priežiūra. Taip pat, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, ieškovei, paimant 2021-06-17, t. y. po mėnesio nuo ginčijamo testamento sudarymo, iš testatorės J. Č. 5000,00 Eur, nekilo abejonių dėl testatorės valios ir būsenos, ieškovė priėmė duotas lėšas ir savo parašu patvirtino, kad jokių pretenzijų J. Č. neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė nurodė, kad už 14 metų priežiūrą jai turėjo būti labiau atlyginta ir 5000,00 Eur jai yra mažai. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, teisėjų kolegijai leidžia vertinti, kad ieškovės kreipimąsi į teismą lėmė ne jos įsitikinimas, kad J. Č. 2021-05-12 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o siekis gauti didesnį nei 5000,00 Eur atlyginimą už ankstesnę testatorės priežiūrą. Tai, kad testamentas ir jame nurodyta testatoriaus valia neatitinka apeliantės lūkesčių, nereiškia, kad testamentas buvo sudarytas esant CK 1.89 straipsnyje numatytiems pagrindams. Šių aplinkybių apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodė, o apeliaciniame skunde pateikti teiginiai neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu.

41. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, pati ieškovė pažymėjo, kad testatorė nurodydavo jai, kokius maisto produktus pirkti, nuolat tikrindavo maisto pirkimo kvitus, suskaičiuodavo išleistas sumas ir pinigus (2022-02-14 teismo posėdžio 1 garso įrašas: 42 min. 25 sek. – 46 min. 35 sek.); jog testatorė turėjo mobilų ir laidinį telefonus ir jais naudojosi, skambindavo savo gydytojai (2022-02-14 teismo posėdžio 1 garso įrašas: 1 val. 13 min. 25 sek. – 1 val. 14 min. 45 sek.); kad testatorė gimtadienio proga padovanojo ieškovei rankinį naują auksinį laikrodį (2022-02-14 teismo posėdžio 1 garso įrašas: 1 val. 33 min. 45 sek. – 1 val. 34 min. 5 sek.). Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius dėl testatorės neveiksnumo.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad testatorė J. Č. 2021-05-12 testamento sudarymo metu būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Tai patvirtina ir byloje atliktos ekspertizės išvados, taip pat prieš sudarant testamentą J. Č. buvo apžiūrėta psichiatro, kuris prieš išduodant pažymą ne tik bendravo su ja ir nurodė, kad tiriamoji orientuota visomis prasmėmis, nuoseklaus, prasmingo mąstymo, bet ir atliko J. Č. protinės veiklos tyrimą MMSE, ir padarė išvadą, kad J. Č. nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), ir ši būsena nėra pagrindas pradėti procesinius veiksmus dėl neveiksnumo nustatymo. Reikšminga ir tai, kad 2021 metų gegužės 12 d. ginčo testamentą tvirtinusiam notarui taip pat nekilo abejonių dėl testatorės J. Č. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti ir išreikšti valią palikti turtą atsakovėms. Taip pat nėra duomenų, jog testamentas neatitiktų testatorės valios, būtų sudarytas per prievartą ar suklydus. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad byloje liudytoju nebuvo apklaustas notaras tvirtinęs testamentą, pažymėtina, kad siekdama liudytojų parodymais įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pati ieškovė turėjo procesinę pareigą teikti prašymą pirmosios instancijos teisme dėl liudytojų apklausos, tačiau šia teise nepasinaudojo (CKP 190 straipsnis).

43. Nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnio 1–3 dalys). Byloje nenustatyta, kad testatorė buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, taigi suprato testamento reikšmę ir jo turinį, todėl nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir nulemti įvairiausi aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams – tai nesudaro pagrindo testamento panaikinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, kad toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

44. Nesutiktina su apeliante, kad teismas nevertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos medicininių dokumentų, iš šios tarnybos gauti dokumentai, kaip ir kiti J. Č. medicininiai dokumentai buvo įvertinti bendrai, juos įvertino ir teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė, ir pateikė išvadas, kurios teismo buvo įvertintos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš apeliacinio skundo neaišku, kodėl apeliantė išskiria būtent šiuos testatorės medicininius dokumentus ir laiko, kad teismas taip pat turėjo juos atskirai nuo kitų medicininių dokumentų, įvertinti.

45. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas išdėstė dalį byloje apklaustų liudytojų parodymų, neaprašydamas tos liudytojų parodymų dalies, kuri tiesiogiai susijusi su ieškinio dalyko įrodinėjimu – testatorės J. Č. būsena iki ginčo testamento sudarymo ir kuriais betarpiškai patvirtinama, kad J. Č. turėjo psichinės sveikatos sutrikimų. Teismas nepagrįstai sprendime neaptarė ir nesirėmė ieškovės kviestų liudytojų parodymais apie J. Č. būseną po 2017-2018 m.

46. Visų pirma, teismas skundžiamo sprendimo 19 punkte yra nurodęs, atsižvelgdamas į tai, kad dalis liudytojų yra suinteresuoti bylos baigtimi, o kita dalis nurodė prieštaringas, nenuoseklias aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo byloje remtis šių liudytojų parodymais. Antra, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vertinant šalių pateiktus įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.), (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Trečia, pirmosios instancijos teismas, nei vienos iš šalių liudytojų parodymais, negrindė išvadų dėl testatorės sveikatos būklės, tiek sudarant 2007-06-07 ir 2021-05-12 testamentus, tiek prieš testamentų sudarymą, tiek po testamentų sudarymo.

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

49. Atsakovės Z. P. ir I. K. teikdamos atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė po 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovėms Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai iš ieškovės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusLina Muchtarovienė