Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

7. Panevėžio apylinkės teismo neįvertinta aplinkybė, kad apie pirkimo - pardavimo sutarties vienašalį nutraukimą nebuvo jokios kalbos, sutartį pirkėja įvykdė ir S. K. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų tikimybę, jog sutartis neįvykdyta ar ateityje nebus įvykdyta (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas); padaryta išvada šiuo klausimu prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

8. Teismas netaikė sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) ir nesprendė, kad sutartyje įtvirtinta taisyklė, jog šalys priešpriešines pareigas privalo įvykdyti tuo pačiu metu, reiškia, kad sutarties pasirašymas patvirtina ją pasirašiusios šalies prievolės įvykdymą ir kartu gavimą to, ką privalėjo įvykdyti priešinga šalis.

9. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinių asmenų sandorius (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1 500 Eur, išskyrus sandorius, kurie vykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi rašytine forma; procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus (CK 1.124 straipsnis), civilinių teisių teisminės gynybos principus (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis); procesinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus dėl sandorio kainos priteisimo, nes jau pagal savo esmę toks ieškinys yra prašymas taikyti restituciją (CK 6.66 straipsnis). Teismas nepasisakė dėl šių argumentų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, todėl šios civilinės bylos Nr. 2-663-488/2016 svarbi teisinė dalis apeliacinės instancijos nebuvo peržiūrėta. Įstatymais nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per 1 metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias niekinio sandorio pripažinimą ir restitucijos taikymą, neišaiškino priimto sprendimo ir nepatvirtino motyvuojamoje dalyje atspirties taško - tikslios datos, kada buvo perduotas automobilis (ginčo objektas) teisėtai valdytojai, automobilio nudėvėjimu padaryta žala, nes sandorį privalėjo grąžinti į pradinę padėtį dėl patirtos žalos kaštų nustatymo. Sprendime nėra argumentų, kodėl sutinkama su ieškovo argumentu, tačiau atmetami atsakovės argumentai. Teismo padaryta tik prielaida, jog atsakovė galėjo neatsiskaityti už perkamą automobilį. Ieškovo liudytojai negalėjo pasakyti dėl grynųjų pinigų atsiskaitymo, teigė tik matę jį besinaudojantį automobiliu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atnaujinimo pagrindas yra tai, kad sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas toje dalyje nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, t.y. jog nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės sprendimu patvirtino tokias sąlygas atsakovui, kuriomis šiurkščiai bei neleistinai pažeisti socialiai pažeidžiamo neįgaliojo asmens interesai ir teisės.

13. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino, priteisė iš J. G. 773,40 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi - išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/02612 sustabdymą.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, kelia du savarankiškus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016. Proceso atnaujinimo byloje gali būti sprendžiama tik dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 365 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjos reikalavimus pakeisti 2013 m. sausio 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą nurodant, kad automobilis perkamas už 24 830 Eur, priteisti iš atsakovo S. K. pareiškėjos naudai 2013 m. sausio 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos sumos 47 787,30 Eur, rida 74 000 km, ir 2016 m. kovo 16 d. gaunant nusipirktą automobilį, kurio vertė tuo metu buvo 24 830 Eur, 200 594 km rida, skirtumą – 22 957, 30 Eur, Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjusia nutartimi atsisakė priimti, dėl jų nebepasisakė.

15. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad civilinė byla Nr. 2-663-488/2016 buvo prijungta prie Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-358-280/2018 pagal pareiškėjos ieškinį, kurioje 2018-06-18 priimto sprendimo skundas buvo nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje kartu su civiline byla Nr. 2-663-488/2016. Nustatė, kad byla, kurioje teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs 2016-11-10 Panevėžio apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, buvo išsiųsta Panevėžio apygardos teismui pagal 2018-05-23 šio teismo pareikalavimą.

16. Kadangi prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl teismas pareiškėjos pateiktą rašytinį įrodymą - transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 18-06-009 pripažino nesusijusiu su nagrinėjama byla.

17. Teismas vadovavosi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vertino pareiškėjos teiginius, kad naujai paaiškėjusia byloje aplinkybe yra tai, jog civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 ieškovas klaidino teismą, priteista suma už automobilį jam yra išmokėta. Ši aplinkybė paaiškėjo pareiškėjai susipažinus su Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu, o tai, kad pareiškėja sumokėjo S. K. visus pinigus už perkamą automobilį (duomenys neskelbtini), yra nustatyta finansinėje ekspertizėje atliekant ikiteisminį tyrimą. Teismas, įvertinęs Specialisto išvadoje ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime nurodytus duomenis, nematė pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad minėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja sumokėjo S. K. visus pinigus už perkamą automobilį, kadangi tokių išvadų juose nėra.

18. Teismas sprendė, kad ši pareiškėjos nurodoma aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės vienos iš sąlygų, o būtent, kad ji turi esminę reikšmę bylai.

19. Pažymėjo, kad apie prokuratūros nutarimą pareiškėjai tapo žinoma 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje, todėl praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

20. Pagal atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžiamą argumentais, jog teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą dėl netinkamai taikytų CK ir CPK straipsnių, nustatančių sutarčių sudarymą, aiškinimą, vykdymą, ieškinio senaties terminus, teisminės gynybos principus, procesinių dokumentų priėmimo ir įteikimo tvarką, įrodymų vertinimą, lygiateisiškumo principus (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 6.193 straipsnis, 6.66 straipsnis, 1.124 straipsniai, 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 13, 17, 20 straipsniai) teismas pažymėjo, kad pagal CPK 374 straipsnį pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Nustatė, kad pareiškėja Panevėžio miesto apylinkės teismui 2017 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį, be kitų aplinkybių, grindė ir tuo, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, taip pat kad pareiškėja civilinėje byloje nebuvo atstovaujama advokato, neturėjo galimybės teisinėmis priemonėmis tinkamai gintis nuo melagingo ieškinio (civilinė byla Nr. A2-4897-902/2017, l. 2-7). Tuo klausimu priimta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis (civilinė byla Nr. A2-4897-902/2017, l. 83-86), kuri Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. A2-4897-902/2017, l. 113-118). Tiek Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. A2-4897-902/2017, tiek Panevėžio apygardos teismas nurodė pareiškėjai kokiomis sąlygomis galima kreiptis dėl proceso atnaujinimo, kai yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, taip pat nurodė, kad pareiškėja konkrečiai neįvardijo, kokia teisės norma buvo aiškiai klaidingai taikyta. Be to, teismai nagrinėjo ir pasisakė dėl pareiškėjos teiginių apie ribotas jos galimybes teisme ginti savo teises, todėl teismas sutikdamas su išvadomis pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių nebepasisakė.

21. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad teismas padarė aiškias teisės normų taikymo klaidas. Panevėžio apygardos teismas 2016-11-10 nutartyje Nr. 2A-967-212/2016, nagrinėdamas abiejų bylos šalių apeliacinius skundus, iš esmės pasisakė dėl byloje kilusio ginčo teisinio vertinimo, taikytinų teisės normų, pateiktų įrodymų leistinumo bei sąsajumo.

22. Pareiškėjos argumentus dėl procesinių dokumentų priėmimo ir įteikimo tvarkos pažeidimo išduodant teismo įsakymą bei taikant laikinąsias apsaugos priemones, laikė nepagrįstais. Byloje nenustatyta, kad priimant sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kurią būtina ištaisyti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo šioje dalyje peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pripažino, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas, nes nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose bei kitų įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui. Teismas nenustatė pagrindo pareiškėjai taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), nors to prašė suinteresuotas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Nei teismui, nei atsakovei nagrinėjant ieškinį iš esmės nebuvo žinomi S. K. ketinimai - perleisti sandorio skolą A. R.. Tokiu sandoriu S. K. nuslėpė nuo visų savo kreditorių turimą turtą bei gaunamas pajamas, jos atžvilgiu taip pat, nes pareiškėjai iš S. K. 2019-05-23 Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino priteistą 1 568,75 Eur už padarytą turtinę žalą neteisėtai užvaldžius automobilį (duomenys neskelbtini) ir pasisavinus raktų komplektą.

27. Svarbiausias aspektas dabar yra tai, kad pareiškėjai kreipiantis savarankišku ieškiniu dėl 22 957,30 Eur turtinės žalos atlyginimo S. K. neatlygintų jai padarytos žalos ir išieškoti iš jo šią sumą būtų neįmanoma, kaip ir 1 568,75 Eur, kadangi jis jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei pajamų neturi. Įskaitymas ar atgręžimas nėra galimas, todėl tik atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 galima atstatyti teisingumą nagrinėjant prašymą teismo posėdžio metu žodine proceso tvarka iš esmės dėl 22 957,30 Eur turtinės žalos.

28. Nurodo, kad nėra įvertinta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog apie pirkimo - pardavimo sutarties vienašalį nutraukimą ar pakeitimą nebuvo jokios kalbos. Sutartį pirkėja J. G. įvykdė ir S. K. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų tikimybę, jog sutartis neįvykdyta ar ateityje nebus įvykdyta (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Be to, sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 šiuo klausimu prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas (CPK 353 str. 1 d., CK 6.156 str.).

29. Teismas nesprendė, kad sutartyje įtvirtinta taisyklė, jog šalys priešpriešines pareigas privalo įvykdyti tuo pačiu metu, reiškia, kad sutarties pasirašymas patvirtina ją pasirašiusios šalies prievolės įvykdymą ir kartu gavimą to, ką privalėjo įvykdyti priešinga šalis, t.y. pirkėjas sumokėjo pinigus už prekę ir turėjo gauti daiktą/automobilį, o pardavėjas gavęs pinigus - turėjo atiduoti automobilį. S. K. ir toliau naudojosi, dėvėjo automobilį ir menkino jo vertę, kas nustatyta Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 18-06-009, vertės skirtumas - 22 957,30 Eur. Tokią sumą turtinės žalos S. K. privalo atlyginti pareiškėjai.

30. Teisėja pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinių asmenų sandorius (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.), kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1 500 Eur, turi būti sudaromi tik rašytine forma. Taip pat pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus dėl sandorio kainos priteisimo, nes jau pagal savo esmę toks ieškinys yra inter alia ir tuo pačiu būtina teismui savo iniciatyva taikyti restituciją (CK 6.66 str.), kadangi juo siekiama grąžinti sandorio šalis į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Juo labiau nuo melagingai S. K. nurodytos piniginės sandorio sumos dar priteisė 5 proc. metines palūkas, todėl šiuo faktiniu dokumentu - transporto priemonės ataskaita yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 ir ištaisyti sandorio sumą įskaitant nudėvėjimo žalą - 22 957,30 Eurų, nes būtent nuo priteistos sumos skaičiuojamos metinės palūkanos. Taip pat ir antstolio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas nuo išieškomos sumos su palūkanomis.

31. Teismas nepatvirtino atspirties taško - tikslios datos, kada buvo perduotas automobilis (ginčo objektas) teisėtai valdytojai, nenustatyta automobilio nudėvėjimu padaryta žala perdavimo dieną. Teismas sandorį privalėjo grąžinti į pradinę padėtį dėl patirtos žalos kaštų nustatymo (ieškovas 2017- 08-30 raštu atsiliepime teigė ir yra pilnai įrodyta, kad automobilį S. K. valdė iki 2016 m. kovo 16 d., o juk pardavė - 2013-01-05 visai kita pinigine verte), todėl tai pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kvalifikuotinas kaip aiški teisės normos taikymo klaida.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas padarė esminį procesinių dokumentų priėmimo ir įteikimo tvarkos pažeidimą, kadangi išduodant teismo įsakymą areštavo (duomenys neskelbtini) automobilį ir paskyrė jo savininkę saugotoja, neįsitikinęs, ar S. K. pagrįstai kreipėsi ir kas valdo ar naudojasi transporto priemonę, todėl ir tai laikytina aiškia teisės normos taikymo klaida. Teismui S. K. nepateikė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo įrodymų apie pareiškėjos kreditorinius įsipareigojimus jam, o jo pakviestų liudytojų parodymai nesusiję su civilinės bylos Nr. 2-663-488/2016 dalyku ir įrodomosios galios neturi. Nauji įrodymai turi esminę reikšmę bylai, t. y. turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai - sandorio suma ir metinės palūkanos nuo sumos dydžio atlikus transporto priemonės nudėvėjimo piniginę vertę žymiai pakistų, todėl atnaujinimo pagrindas ir yra tai, kad sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida - reikšmingas dokumentas - Transporto priemonės vertinimo ataskaita, kuri turi įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

35. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-23 nutartimi pareiškėjos naudai priteista iš suinteresuoto asmens S. K. 1568,75 Eur suma. Tai yra aplinkybė, atsiradus po civilinės bylos Nr. 2-663-488/2016 išnagrinėjimo, dėl kitų civilinių teisinių santykių. Atskirajame skunde pareiškėjos nurodoma menama 22 957,30 Eur žala niekaip nėra susijusi su išnagrinėta civiline byla Nr. 2-663-488/2016.

36. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus Specialisto išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad ji sumokėjo S. K. visus pinigus už perkamą automobilį. Nei prokuratūros nutarime, nei specialisto išvadoje nėra daroma išvadų ir nėra nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo automobilio kainą S. K.. Pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusio aplinkybės sąlygų, o būtent, kad ji turi esminę reikšmę bylai.

37. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, kadangi apie prokuratūros 2019 m. sausio 22 d. nutarimą pareiškėja sužinojo 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje.

38. Dėl pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, kai padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, teismas pagrįstai nurodė, kad šis proceso atnaujinimo pagrindas yra išnagrinėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. A2-4897-902-2017.1. 83-86), kuri Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. A2- 4897-902/2017).

39. Atskirajame skunde dėstomi teiginiai dėl menamos pareiškėjos žalos dėl automobilio nusidėvėjimo nesudaro pagrindo svarstymui, nes nėra susiję su proceso atnaujinimo pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

50. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Specialisto išvadoje ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime nurodytais duomenis, nematė pagrindo sutikti su teiginiu, kad pareiškėjos nurodomi įrodymai patvirtina, jog pareiškėja sumokėjo S. K. visus pinigus už perkamą automobilį. Be to, pagrįstai teismas pažymėjo, kad apie prokuratūros nutarimą pareiškėjai tapo žinoma 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje, todėl praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas.