Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. G. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. G. kreipėsi į teismą prašydama atidėti teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016, įvykdymą ir išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą kas mėnesį po 50 Eur. Nurodė, kad sunki jos materialinė padėtis ir sprendimo įvykdymo atidėjimas bei žyminio mokesčio sumokėjimo išdėstymas suteiktų jai procesinę galimybę siekti pažeistų teisių gynybos.

Ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą nurodė, kad prašymas nepagrįstas, be to sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų jo teises.

Prašymas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016-07-07 Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės J. G. priteisė ieškovui S. K. 28962 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (28962 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2015-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 869 Eur žyminį mokestį ir 100 Eur advokato pagalbos išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Be to priteisė iš atsakovės į valstybės pajamas 11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 2016-11-10 Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą pakeitė ir nusprendė priteisti iš J. G. S. K. 26 065,80 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26 065,80 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos – 2015 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 782 Eur žyminį mokestį ir 90 Eur advokato pagalbos išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Be to priteisė iš J. G. į valstybės pajamas bylinėjimosi išlaidas: 9,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 732 Eur žyminį mokestį. Teismo sprendimas įsiteisėjo. Atsakovė prašyme nurodė, kad sunki jos materialinė padėtis, nes mėnesio pajamos yra 584 Eur (VRM pareigūno pensija – 181 Eur ir 403 Eur darbo užmokestis).

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str.). Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl šis institutas taikytinas tik išimtinais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Be to turi būti konstatuojama, kad skolininko padėtis ypač bloga, tuo pačiu turi būti duomenų, jog ateityje ji pagerės.

Nurodytų aplinkybių byloje nenustatyta, tame tarpe ir aplinkybės, jog atsakovės turtinė padėtis netolimoje ateityje pagerės ir ji galės tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Priešingai bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad, atidėjus ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, socialinis teisingumas nebus užtikrintas, iš esmės bus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

Byloje nėra duomenų, kad yra pateiktas kasacinis skundas ar jis rengiamas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovės padėtis ypač bloga. Nors atsakovė prašyme nurodo, kad jos mėnesio pajamos yra 584 Eur (VRM pareigūno pensija – 181 Eur ir 403 Eur darbo užmokestis), tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų išrašo matyti, kad jai mokama ir 246,41 Eur netekto darbingumo pensija. Be to atsakovė yra penkių žemės sklypų bendrasavininkė ir jai priklauso namas, turi automobilį. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nurodyta atsakovės turtinė padėtis susiklostė dėl jos pačios laisvanoriškai prisiimtų įsipareigojimų, tame tarpe ir įsipareigojimo, kurio įvykdymą atidėti ir išdėstyti ji prašo. T. y. atsakovės prievolė yra sutartinė, jos pareiga ją tinkamai vykdyti atsakovei buvo žinoma visą laikotarpį. Taigi, prieš ją prisiimdama, atsakovė privalėjo iš anksto įvertinti savo galimybes ją vykdyti, o to nepadarius, visa su tuo susijusi rizika tenka būtent jai. Duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo būtent po prievolių atsiradimo, byloje nėra.

Kaip minėta, byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės turtinė padėtis netrukus pagėrės ir netolimoje ateityje ji galės be sunkesnių jai pasekmių tinkamai įvykdyti savo pareigą ieškovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nenurodo, kokių konkrečiai neigiamų pasekmių, atsižvelgiant į skolos sumą, jos turimą turtą bei gaunamas pajamas, jai sukeltų priverstinis visos skolos išieškojimas įstatyme nustatyta tvarka (CPK VI dalis), t. y. neišdėsčius ir neatidėjus teismo sprendimo įvykdymo, įvertinus aplinkybę, jog įstatyme numatyta priverstinio išieškojimo tvarka, tame tarpe ir išskaitų iš skolininkės pajamų darymo tvarka (CPK 662-664, 668, 736, 738, 739 ir kt. str.) atitinka tiek skolininkės, tiek išieškotojo interesus. Todėl konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, kad teismo sprendimo įvykdymas jai sukeltų ypač sunkias pasekmes ar kad jos turtinė padėtis netolimoje ateityje gali pagerėti ir dėl to teismo sprendimas būtų įvykdytas kitomis, ne tokiomis neigiamomis jai sąlygomis.

Atsižvelgęs į šių aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad išdėstyti ir atidėti teismo sprendimo įvykdymą nėra pagrindo, o nagrinėjamu atveju esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pritaikius nurodytą išimtinį proceso teisės institutą, būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, pažeisti teisėti ieškovo interesai, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atsakovės J. G. prašymą atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016, įvykdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.