- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- 2-358-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07607-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- S. K.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui adv. R. G., atsakovui S. K., jo atstovui adv.J. K.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. ieškinį atsakovui S. K. trečiajam asmeniui jo teisių pagal sutartį perėmėjui A. R. dėl sandorio(pirkimo-pardavimo sutarties) dalies pakeitimo ir nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu galutiniu ieškiniu prašo pakeisti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2013 m. sausio 5 d. perkant automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, nurodant, kad automobilis perkamas už 24 830 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo S. K. ieškovės J. G. naudai tarp 2013 m. sausio 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos 47 787,30 ir 2016 m. kovo 16 d. gaunant nupirktą automobilį, kurio vertė tuo metu buvo 24 830 Eur, skirtumą 22957,30 Eur. Be to, prašo priteisti iš atsakovo S. K. jai 1240,19 Eur už UAB „Krasto Auto“ suteiktas paslaugas po automobilio gavimo, 328,75 Eur už UAB „Automera“ suteiktas paslaugas, saugant automobilį po 2016 m. kovo 16 d. gavimo, nes jo nebuvo galima eksploatuoti, priteisti 70 Eur už specialisto M. L. suteiktas paslaugas, 500 Eur už advokato suteiktas paslaugas. Nurodo, kad kitų pareikštų ieškinio reikalavimų atsisako.
Šiems reikalavimas pagrįsti ieškovė nurodo aplinkybę, kad 2013 m. tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ji už 165 000 Lt( 47787,30 Eur) nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Tuo metu automobilio rida buvo 74 000 km. Po sutarties sudarymo tvirtina, kad laisvai disponuoti automobiliu negalėjo, nes pardavėjui nesumokėjo visų pinigų. Kai ji pinigus sumokėjo, kilo ginčas, atsakovas jai automobilio neperdavė. Tik policijos pagalbos dėka automobilį perėmė 2016 m. kovo 16 d. tuo metu automobilio rida 200 594 km . Per tą laiką automobilio vertė sumažėjo, atgaudama automobilį dar patyrė papildomų išlaidų. Tuo metu automobilio vertė buvo jau 24830 Eur. kaip nustatė turto vertintojas M. L..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į šį ieškinį atsakovas S. K., bylą vedantis per advokatą J. K., prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2013 m. sausio 5 d., automobilis ieškovės vardu užregistruotas 2013-02-05. Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė visą automobilio kainą sumokės per 6 mėn., iki pilno kainos sumokėjimo automobiliu naudosis atsakovas.
Ieškovė už automobilį sumokėjo tik 18 825 Eur. Dėl likusios kainos sumokėjimo jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu jam priteista iš ieškovės J. G. už automobilį 26 065,80 Eur. Šioje išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad šalys buvo susitarę, kad iki ieškovė sumokės pinigus už automobilį, juo naudosis atsakovas S. K.. Ieškovė J. G. su S. K. palaikė draugiškus santykius, jokių ginčų dėl automobilio naudojimo nekilo iki 2015-09-01. Ginčų dėl automobilio naudojimo nebuvo iki S. K. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nes iki tol automobiliu naudojosi šalys bendru sutarimu, palaikydamos draugiškus santykius.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su automobilio vertės pirkimo metu iki perdavimo J. G. skirtumo dydžiu. Nurodo, kad 2015 m. spalio-lapkričio mėn., ( kuomet J. G. įgijo realų pagrindą valdyti automobilį) automobilio kaina 31 610 Eur. Ieškovė galėtų reikšti reikalavimą tik dėl 3390 Eur. Nesutinka atlyginti jokių nuostolių, tvirtindamas, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė J. G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, tvirtino, kad laiku nuo 2013 m. iki 2015 m. spalio-lapkričio mėn. ginčo automobiliu naudojosi epizodiškai ir trumpai, kai leisdavo atsakovas. Automobilio raktelių atsakovas neperdavė visai, todėl automobilis buvo saugomas UAB „Automera“ aikštelėje, kad jo nepavogtų.
Atsiliepimas
Atsakovas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad raktelių neperdavė dėl to, kad nebuvo sumokėti pinigai už automobilį, o vėliau jų niekas neprašė. Automobilį ieškovė galėjo saugoti savo garaže, o ne dirbtinai didinti išlaidas, nes automobilis turėjo Kasko draudimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies ( CPK 268-270 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys 2013 m. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė J. G. už 165 000 Lt( 47787,30 Eur) nusipirko iš atsakovo S. K. automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Tuo metu automobilio rida buvo 74 000 km. Ieškovė J. G. tvirtina, kad ji įgytu automobiliu negalėjo laisvai disponuoti iki 2016-03-15, nes automobiliu naudojosi atsakovas S. K.. S. K. pagal susitarimą su ieškove naudojosi ginčo automobiliu, nes ieškovė jam nesumokėjo visos automobilio pirkimo kainos. Ieškovė už automobilį sumokėjo tik 18 825 Eur. Dėl likusios kainos sumokėjimo atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu priteista už automobilį 26 065,80 Eur. Ši suma iki šiol nėra sumokėta, ji išieškoma priverstinai per antstolį. Šioje išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad šalys buvo susitarę, kad iki ieškovė sumokės pinigus už automobilį, juo naudosis atsakovas S. K.. J. G., nesumokėjusi visų pinigų už automobilį, 2015 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į policiją dėl automobilio išreikalavimo.
Ieškovė tvirtina, kad ji už automobilį atsiskaitė, todėl S. K. neturėjo teisės juo naudotis, automobilis jai perduotas 2013 m. gruodžio mėn. Taip ji tvirtino išnagrinėtoje Panevėžio m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 atsiliepimu į ieškinį dėl skolos priteisimo ( t.1, b.l.58). Po to ji leisdavo atsakovui jo prašymu jos automobiliu naudotis, jam leido juo naudotis 2014 m. liepos-gruodžio mėn., kai buvo išvykusi į Angliją. Tai nustatyta pagal jos paaiškinimus teismo posėdžio metu ir atsiliepimo į ieškinį dėl skolos priteisimo turinį. 2014 m. gruodžio mėn. S. K. automobilį jai grąžino. 2015 m. ji vėl leido jam naudotis automobiliu, tačiau nuo 2015 m. birželio mėn. jis automobilio gera valia nebegrąžino. J. G. automobilį atgavo tik po to, kai 2015 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Panevėžio AVPK, pareiškime nurodydama, kad atsakovas neteisėtai užvaldė jos automobilį. 2015-09-09 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to 2015 m. spalio mėn. 28 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos už parduotą automobilį priteisimo. Vadinasi automobilio vertės sumažėjimo rizika tenka ir ieškovei, nes daugumoje atveju nuo jos valios priklausė tai, kad automobiliu galėjo naudotis atsakovas.
Panevėžio m. apylinkės teismo išnagrinėtoje civ. byloje Nr. 2-663-488/2016 2016-03-08 ieškovė pateikė ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto S. K. valdymo ( t.1, b.l. 71). Atsiliepdamas į šį ieškinį atsakovas S. K. pripažino, kad jis automobiliu naudojasi visą laiką, atsakovė tik keletą kartų prašė automobiliu pasinaudoti ( b.l. 192, t.1). Šią aplinkybę jis nurodė ir apeliaciniame skunde dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad automobilis iš atsakovo S. K. valdymo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neišėjo, nes ieškovė nesumokėjo už jo įgijimą.
Šių visų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2015 m. birželio mėn. atsakovas automobilį valdė ir juo naudojosi su ieškovės J. G. sutikimu, o nuo 2015 m. birželio mėn. jį užvaldė be ieškovės J. G. valios, po ko gera valia automobilio nebegrąžino. Ieškovė šį automobilį iš atsakovo S. K. neteisėto valdymo nuo 2015 m. birželio mėn. realiai atgavo tik 2016-03-15.
Atsakovas S. K., grąžindamas automobilį 2016-03-15, neatidavė jo užvedimo raktelių, dėl ko ieškovė negalėjo naudotis automobiliu iki UAB „Krasto Auto“ tuo tikslu suteikė paslaugas, po ko buvo išduoti nauji rakteliai. Krasta Auto 2016-04-28 PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad dėl to, jog atsakovas S. K. be teisėto pagrindo neperdavė jai kartu su automobiliu jo raktelių, ką pats ir pripažįsta, patyrė 1240 Eur tiesioginių nuostolių, kad galėtų naudotis automobiliu.
Kadangi ieškovė neturėjo automobilio raktelių nuo 2016-03-15 iki 2016-04-28, ji negalėjo automobiliu realiai naudotis. Žinodama, kad rakteliai pas atsakovą S. K., kuris raktelius žadėjo grąžinti po skolos sumokėjimo, buvo priversta perduoti automobilį saugoti UAB „Automera“, kad, susiklosčius konfliktinei situacijai, S. K. negalėtų automobilio užvaldyti.
Už transportavimo paslaugą į UAB „Krasta Auto“ Automerai ieškovė sumokėjo 205,70 Eur , sumokėjo 45 Eur už transportavimą Panevėžio m. ( b.l. 51-53, t. 1), 78,05 Eur už automobilio saugojimą iki 2016-04-27, iš viso 328 Eur. Šias sumas ieškovė UAB „Automera“ sumokėjo.
Atsakovas S. K. savo neteisėtais veiksmais neperduodamas kartu su automobiliu jo raktelių tokiu būdu privertė ieškovę patirti 1568,75 Eur nuostolių, kuriuos priteisti yra pakankamas faktinis ir teisinis ( CK 6.249 str.-6.251 str.,CK 6.246-6.247 str.) pagrindas, nes jis negalėjo užvaldyti svetimo automobilio be jo savininkės sutikimo.
Dėl pirkimo pardavimo sutarties kainos pakeitimo ir skirtumo priteisimo
Šalys 2013 m. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 165 000 Lt( 47787,30 Eur) nusipirko iš atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Nors ieškovė J. G. tvirtina, kad ji už perkamą automobilį su pardavėju atsiskaitė, tačiau ši aplinkybė paneigta įsiteisėjusiu ir priverstinai antstolio A. B. vykdomu sprendimu: iš ieškovės atsakovo S. K. naudai turi būti išieškota 26 065,80 Eur suma. Kadangi už automobilį visiškai nėra atsiskaityta, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo prašomo kainos skirtumo 22 957,30 Eur.
Nors ieškovė prašo pakeisti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2013 m. sausio 5 d. perkant automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, nurodant, kad automobilis perkamas už 24 830 Eur, tačiau pagal šio reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes bei teismo nustatytas aplinkybes tam nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo.
Šalys automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2013 m. sausio 5 d, laisva valia susitarė dėl automobilio kainos, jos apmokėjimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas perdavė ieškovei automobilį pagal jų sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, ką ne kartą pripažino ieškovė ir nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, 2013 m. gruodžio mėn..
Po to šalys jau atskirai tarėsi dėl automobilio valdymo, naudojimo, nuomos, panaudos ir kt. Tai nustatyta pagal šalių procesinių dokumentų turinį išnagrinėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo byloje. Nenustatyta, kad , šalims susitariant, ieškovė buvo apgauta, ji buvo priversta perduoti automobilį, ja buvo manipuliuojama ar pan., nes šalys iki 2015 m. birželio mėn. palaikė draugiškus santykius ir jokių ginčų dėl automobilio valdymo ir naudojimo tarp jų nekilo.
Atsakovas S. K. ginčo automobiliu iki 2015 m. birželio mėn. naudojosi susitaręs su ieškove po to, kai šis jai automobilį buvo perdavęs pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šių susitarimų pagrindu patirti ieškovės netekimai, automobilio vertės sumažėjimas, negali būti pagrindu keisti 2013-01-05 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų.
Pagal ieškovės nurodomas aplinkybes negalima daryti išvados, kad atsakovas pažeidė pirkimo pardavimo sutarties sąlygas, kad pardavė netinkamos kokybės daiktą ar su trūkumais, kad neperdavė automobilio jos nuosavybėn. Automobilio kainą šalys nustatė tarpusavio susitarimu. Ginčas tarp šalių dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kilo dėl to, kad nenustatyta, jog ieškovė sumokėjo visą automobilio pardavimo kainą atsakovui ir teismas skolą priteisė. Tačiau šis faktas negali būti pagrindu keisti šalių susitarimu suderintą automobilio pardavimo kainą. CK numato atskirais atvejais kainos keitimo pagrindus, tačiau šioje byloje tokių nenustatyta. Todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas.
Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 156 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo 500 Eur už advokato paslaugas bei sumokėjo 70 Eur automobilio vertinimo išlaidų. Pagal patenkintus jos reikalavimus tenkinta 6,4 procento reikalavimų, todėl tokia dalis jos bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 42 Eur, turi būti atlyginama. Turto vertinimo išlaidos iš viso neatlyginamos, nes reikalavimas dėl automobilio kainos sumažinimo netenkintas ( CPK 93 str.).
Atsakovas S. K. turėjo 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, jam turi būti atliginama 93,6 % procentai išlaidų, ty. 225 Eur. Įskaičius ieškovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės J. G. priteisiama 183 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 str., teismas
nusprendžia:
I. J. G. ieškinį atsakovui S. K. tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei J. G. 1568,75 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo S. K., kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš J. G. 183 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. K..
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; skolos išieškojimo S. K. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/02612 sustabdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.