Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. prašymą suinteresuotiems asmenims S. K., A. R. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinės bylos Nr. 2-663-488/2016 sprendime nėra argumentų, kodėl sutinkama su ieškovo S. K. argumentu, tačiau atmetami atsakovės argumentai. Teismo padaryta tik prielaida, jog atsakovė galėjo neatsiskaityti už perkamą automobilį. Ieškovo liudytojai negalėjo pasakyti dėl grynųjų pinigų atsiskaitymo, teigė tik matę jį besinaudojantį automobiliu;

- Panevėžio apylinkės teismas padarė esminį procesinių dokumentų priėmimo ir įteikimo tvarkos pažeidimą išduodamas teismo įsakymą, areštuodamas (duomenys neskelbtini) automobilį ir paskirdamas jo savininkę saugotoja neįsitikinus, ar S. K. pagrįstai kreipėsi, todėl ir tai pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kvalifikuotina, kaip aiški teisės normos taikymo klaida. CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama LR CPK 123 str. 2 d. nustatyta tvarka, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą;

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Pareiškėja nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-663-488/2016 buvo prijungta prie Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-358-280/2018, pagal pareiškėjos ieškinį, kurioje 2018-06-18 priimto sprendimo skundas buvo nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje kartu su civiline byla Nr. 2-663-488/2016. Pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Panevėžio apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-358-280/2018 nagrinėta pagal ieškovės ieškinį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos pakeitimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo nebuvo sujungta su Panevėžio apylinkės teismo nagrinėta civiline byla Nr. 2-663-488/2016. Pastaroji byla, kurioje teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs 2016-11-10 Panevėžio apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, LITEKO duomenimis buvo išsiųsta Panevėžio apygardos teismui pagal 2018-05-23 teismo pareikalavimą. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pareiškėjos pateiktas rašytinis įrodymas - transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 18-06-009 atmestinas kaip nesusijęs su nagrinėjama byla.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Dėl naujų įrodymų, kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių, pateikimo pažymėtina, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas nėra pakartotinis tų pačių aplinkybių ir įrodymų svarstymas ir proceso pakartojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalga „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007“. Teismų praktika. 2007, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Iš teismo išreikalautos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. Specialisto išvados Nr. 04/14-2-9-12054 (toliau – Specialisto išvada) (b. l. 124-141) nustatyta, kad buvo atliktas S. K. veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tyrimo metu buvo aiškinamasi kokios S. K. šiuo laikotarpiu buvo gautos įplaukos, patirtos išlaidos, aktualiu laikotarpiu turėtas ir įsigytas turtas, kokį ir kokios vertės turtą įsigijo S. K. po 2010 m. gruodžio 11 d. ir ar šio turto įsigijimo metu jis turėjo pakankamai teisėtų pajamų šiems sandoriams vykdyti, ar gautas pajamas deklaravo ir sumokėjo mokesčius. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad S. K. išlaidos 2011 metais viršijo pajamas 125 466,38 Lt, jis neturėjo pakankamai piniginių pajamų savo išlaidoms padengti. Specialisto išvadoje, be kitų duomenų, taip pat nustatyta, kad 2013 m. sausio 5 d. S. K. ir J. G. (specialisto išvadoje nurodyta pavardė – G.) surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią S. K. pardavė J. G. automobilį (duomenys neskelbtini) už 165 000 Lt; automobilis buvo įregistruotas J. G. vardu; pagal pateiktus banko išrašus nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 4 d. J. G. pervedė 4000 Lt ir 2013 m. gruodžio 6 d. pervedė 6000 Lt į S. K. sąskaitą banke; S. K. 2013 m. balandžio 4 d. liudytojo apklausos protokole jis nurodė, kad iš J. G. yra gavęs 65000 Lt grynais (b. l. 139-140).

Įvertinus Specialisto išvadoje ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime nurodytus duomenis, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad minėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja sumokėjo S. K. visus pinigus už perkamą automobilį (duomenys neskelbtini). Nei prokuratūros nutarime, nei specialisto išvadoje nėra daroma išvadų ir nėra nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo automobilio kainą S. K.. Nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. K. turėjo oficialiomis, teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto, kurio vertė 21 554 Eur, tačiau ikiteisminiame tyrime nėra nustatyta, kad praturtėjimas susijęs su tuo, kad J. G. yra sumokėjusi automobilio kainą S. K. ar nustatyta kitų duomenų, patvirtinančių, kad S. K. praturtėjo J. G. sąskaita bei duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokias išvadas. Vien tiktai ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nepagrįsto praturtėjimo faktas nėra pakankamas išvadai daryti, kad pareiškėja yra sumokėjusi S. K. automobilio kainą, tuo labiau, kad S. K. patirtos išlaidos 125 466,38 Lt viršijo jo tuometines oficialiai gautas pajamas 2011 metais, kai tuo tarpu automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta žymiai vėliau - 2013 m. sausio 5d. Ši pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusio aplinkybės vienos iš sąlygų, o būtent, kad ji turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Be to, apie Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimą pareiškėjai tapo žinoma 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje, t. y. daugiau nei prieš pusę metų iki kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Netgi įvertinus tai, kad prokuratūros nutarimas pareiškėjos buvo apskųstas Panevėžio apygardos teismui, kurio 2019 m. kovo 4 d. nutartimi byloje Nr. V-2937189-491/2019 pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtas, ir skaičiuojant terminą nuo šios Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo (paskelbimo), vis tiek yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Asmenys gali pareikšti prašymus atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo ar jo atstovas dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą, arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šaliai ar tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalga „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007“, Teismų praktika. 2007, 26).

Atsakovė prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia argumentais, jog teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą dėl netinkamai taikytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK straipsnių, nustatančių sutarčių sudarymą, aiškinimą, vykdymą, ieškinio senaties terminus, teisminės gynybos principus, procesinių dokumentų priėmimo ir įteikimo tvarką, įrodymų vertinimą, lygiateisiškumo principus (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 6.193 straipsnis, 6.66 straipsnis, 1.124 straipsniai, 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 13, 17, 20 straipsniai).

CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Šio straipsnio prasme prašymas atnaujinti procesą yra pakartotinis, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias teismas buvo išnagrinėjęs CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal ankstesnį pareiškėjo prašymą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas pareiškėjos prašymą, grindžiamą be kita ko, ir aplinkybėmis dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, išnagrinėjo, priimta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis (civilinė byla Nr. A2-4897-902/2017, l. 83-86), kuri Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. A2-4897-902/2017, l. 113-118). Tiek Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. A2-4897-902/2017, tiek Panevėžio apygardos teismas nurodė pareiškėjai kokiomis sąlygomis galima kreiptis dėl proceso atnaujinimo kai yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, taip pat nurodė kad pareiškėja konkrečiai neįvardijo, kokia teisės norma buvo aiškiai klaidingai taikyta. Be to, teismai nagrinėjo ir pasisakė dėl pareiškėjos teiginių apie ribotas jos galimybes teisme ginti savo teises, todėl teismas pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių nebepasisako ir visiškai su jomis sutinka.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad teismas padarė aiškias teisės normų taikymo klaidas ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Panevėžio apygardos teismas 2016-11-10 nutartyje Nr. 2A-967-212/2016, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas tarp šalių dėl tinkamo atsiskaitymo pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir daikto sulaikymo teisės taikymo (31 p.). Pareiškėjos argumentai, kad byloje turėjo būti taikytos teisės normos dėl kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), restitucijos atmestini kaip nepagrįsti nei teisiniais, nei faktiniais argumentais. Tokio reikalavimo ieškovas nekėlė ir minėtos teisės normos byloje neturėjo ir negalėjo būti taikomos.

Byloje nebuvo sprendžiama dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, o taip pat dėl sutarties nutraukimo. Priešingai, abi sutarties šalys proceso metu pripažino, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris yra sudarytas ir nė viena iš šalių jo neginčijo. Pareiškėjos argumentai, susiję su automobilio nusidėvėjimu padaryta žala, jos dydžiu, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, šias aplinkybes pareiškėja įrodinėjo kitoje Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių fizinių asmenų sandorius (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas) taikymo ginčo santykiui (37 p.), vertino į bylą pateiktus šalių įrodymus ir padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad ji pagal sutartį pilnai atsiskaitė.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja nesigynė nuo pareikšto ieškinio reikalaudama taikyti ieškinio senatį, tokios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Reikalavimui priteisti skolą pagal pirkimo pardavimo sutartį taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.129 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl nėra aišku, kokį ieškinio senaties terminą galimai praleido ieškovas reikalaudamas priteisti iš atsakovės skolą.

Pareiškėjos argumentai dėl procesinių dokumentų priėmimo ir įteikimo tvarkos pažeidimo išduodant teismo įsakymą bei taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo areštuotas siekiant apsaugoti kreditoriaus, pareiškusio reikalavimą priteisti iš pareiškėjos skolą, interesus, kad automobilis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Pareiškėja neskundė teismo nutarties taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Faktas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu automobilis galimai buvo ne pareiškėjos, o kreditoriaus žinioje, reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai priklausantis automobilis buvo sugrąžintas.

Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl teisės normų taikymo klaidų nors tiesiogiai ir nebuvo jos apeliacinio skundo dalyko vienu iš elementų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas abiejų bylos šalių apeliacinius skundus, iš esmės pasisakė dėl byloje kilusio ginčo teisinio vertinimo, taikytinų teisės normų, pateiktų įrodymų leistinumo bei sąsajumo. Byloje nenustatyta, kad priimant sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kurią būtina ištaisyti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo šioje dalyje peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Įvertinus pareiškėjos pateiktus ir teismo ištirtus įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose bei kitų įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui, todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Suinteresuotasis asmuo atsiliepime prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant suinteresuotiems asmenims A. R. ir S. K..

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Pareiškėjos naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo CPK numatytais atvejais turi teisę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teisės į proceso atnaujinimą įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nebent iš bylos proceso eigos būtų akivaizdu, jog šia teise naudojamasi ne siekiant sau palankaus procesinio rezultato, bet kitais tikslias (siekiant vilkinti procesą, vykdymo veiksmus ar pan.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tokių aplinkybių konstatavimui. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo, be kitų aplinkybių, grindė ir paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl S. K. nepagrįsto praturtėjimo, kartu pateikdama teismui nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, teismo nustatytais terminais šalino prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė kitu tikslu, nei siekdama apginti savo interesus. Todėl nėra pagrindo pareiškėjai taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, iš pareiškėjos į valstybės biudžeto pajamas priteistinas 762 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas pareiškėjai Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, ir 11,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso 773,40 Eur (CPK 96 straipsnis).

Nutarčiai įsiteisėjus naikintinos 2019-09-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 atmesti.

Priteisti iš J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 773,40 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 40 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi - išieškojimo vykdymo procese antstolio Andriaus Bespalovo vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/02612 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 dėl bendros 26 937,80 Eur skolos išieškojimo iš J. G. išieškotojo A. R. naudai sustabdymą.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti antstoliui Andriui Bespalovui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.