- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-375-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08299-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. K., A. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-8200-812/2019 pagal pareiškėjos J. G. prašymą suinteresuotiems asmenims suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžeto pajamas įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. prašymą suinteresuotiems asmenims S. K., A. R. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pareikštu patikslintu prašymu prašė: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų pagrindu; panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 ir priimti naują sprendimą, kuriuo S. K. ieškinį atmesti; atnaujinus procesą tenkinti jos reikalavimus ir pakeisti 2013 m. sausio 5 d. transporto priemonės „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą nurodant, kad automobilis perkamas už 24 830 Eur; priteisti iš atsakovo S. K. pareiškėjos naudai 2013 m. sausio 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos sumos 47 787,30 Eur ir 2016 m. kovo 16 d. gaunant nusipirktą automobilį, kurio vertė tuo metu buvo 24 830 Eur skirtumą – 22 957,30 Eur; taip pat priteisti iš atsakovo S. K. bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 atmetė; taip pat priteisė iš jos 773,40 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas bei nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi - išieškojimo vykdymo procese antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-663-488/2016 dėl bendros 26 937,80 Eur skolos išieškojimo iš J. G. išieškotojo A. R. naudai sustabdymą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 8 d. Panevėžio apygardos teismui atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą.
3. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja pateikė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo valstybei arba išdėstyti 700,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą valstybei 14 mėnesių laikotarpiui mokant po 50 Eur mėnesines periodines įmokas.
4. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8200-812/2019 bei Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi priteistas 743,30 Eur žyminio mokesčio mokėjimas valstybei, iš kurių 43,35 Eur sumokėjo 2020 m. sausio 19 d. bei pažymėjo, jog gautos 2019 m. gruodžio mėnesio pajamos yra apie 951,62 Eurų (VRM pareigūno pensija - 127,08 Eur, Sodros neįgalumo pašalpa - 342,31 Eur ir darbo užmokestis - 482,23 Eur). Pareiškėja išsituokusi, jos šeimą sudaro ji ir nepilnametis sūnus, todėl didžiausia mokestinė našta tenka pareiškėjai. Iš gaunamų pajamų moka išlaikymo (alimentų) įsiskolinimą dukrai, kuri apsigyveno kartu su tėvu, nesimoko ir nedirba. Kas mėnesį moka bankui būsto kreditą po 154,48 Eur. Pareiškėjos sveikatos būklė nėra gera - nustatytas 2 grupės neįgalumas su 30 procentų darbingumo lygiu, todėl medikamentai yra privalomi. Iš liekančių pajamų po kreditinių įsipareigojimų, šildymo ir komunalinių mokestinių prievolių namui bei buities išlaikymui, kuriomis turi užtikrinti nepilnamečio sūnaus poreikius, išgyventi ypač sunku. Išgyvenimą apsunkina teismų priteistos išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjos J. G. prašymą tenkino iš dalies, išdėstė Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi priteistų žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo likusių neapmokėtų 700,00 Eur dydžio išlaidų mokėjimą dalimis; nustatė, kad J. G. moka kiekvieną mėnesį po 50 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2020 m. vasario mėnuo, pirmąją įmoką 50 Eur J. G. sumoka iki 2020 m. vasario 29 d. įskaitytinai.
6. Teismas sprendė, kad bylos įrodymai patvirtina aplinkybes, jog pareiškėja J. G. neturi pakankamai pajamų sumokėti valstybei iš karto priteistą žyminį mokestį. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 96 straipsnio 7 dalį, pagal kurią teismas turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, nes nenustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų pareiškėjos ar jos šeimos turtinę padėtį - pareiškėja gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto. Tačiau yra pagrindas, vadovaujantis CPK 284 straipsniu, išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM nepareiškė prieštaravimų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo dalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo suklysti ir vietoje CPK 80 straipsnio 6 dalies, pagal kurią už pareiškimus dėl proceso atnaujinimo mokamas 100 Eur žyminis mokestis, nepagrįstai taikyti CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatą. Taigi šiuo atveju galėjo būti pažeistos pareiškėjos teisės ir nustatant žyminio mokesčio dydį galėjo būti netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į pareikštą atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą ir išdėstė likusių nesumokėtų išlaidų mokėjimą dalimis kas mėnesį mokant po 50 Eur. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi nenustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų pareiškėjos ar jos šeimos turtinę padėtį – pareiškėja gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto. Atskiruoju skundu pareiškėja šių aplinkybių iš esmės neskundžia ir jų neginčija. Esminis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant pareiškėjos pareikštą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, mokėtino žyminio mokesčio suma turėjo būti 100 Eur.
11. Taigi, kaip matyti iš pareikšto atskirojo skundo turinio, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis bei joje padarytos išvados nėra ginčijamos bei skundžiamos, apeliantė dėl jų jokių nesutikimo argumentų nenurodo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio bei priimdamas procesinį sprendimą išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis, išsamiai aptarė bei įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos gaunamomis pajamomis, turimu turtu bei įsipareigojimais. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra daugiau, nei 90 000 Eur (nors disponavimo teisė iš esmės yra apribota), kad pareiškėjos 2019 m. gruodžio mėnesio pajamos yra apie 950 Eur, kad ji augina nepilnametį vaiką, kad nepateikė įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo dukrai bei būsto kredito mokėjimą bei medikamentų pirkimą, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia vertinti, kad pareiškėjos finansinė būklė nėra pakankama iš karto sumokėti visą priteisto žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą iš dalies, netenkino prašymo dalies dėl pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio bei išdėstė likusią nesumokėtą bylinėjimosi išlaidų dalį mokėti dalimis po 50 Eur kas mėnesį. Plačiau analizuoti bei vertinti žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymą dalimis bei reikalavimo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkinimą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, dėl to, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, plačiau šių aplinkybių nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
12. Vertinant atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl neva netinkamo CPK 80 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį, taikymo, pažymėtina, kad tokie argumentai pirmosios instancijos teismui pareikštame prašyme iš esmės nebuvo išdėstyti, todėl jų nurodymas apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į CPK 320 straipsnio nuostatas, nėra galimas bei peržengia šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad CPK 80 straipsnio 4 dalyje yra konkrečiai nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Tai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir buvo atlikta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Negana to, Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartyje papildomai nurodė ir nagrinėjo iš pareiškėjos priteisto žyminio mokesčio dydžio klausimą, todėl pakartotinai vertinti iš pareiškėjos priteisto žyminio mokesčio dydį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
13. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei jo išdėstymo klausimus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.