Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ ir suinteresuoto asmens A. R. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067, suinteresuoti asmenys A. R., KESKO OYJ.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Suinteresuotas asmuo A. R. nurodė, kad Arbitražo sprendima? įvykdė, laikydamasis akcininku? sutarties, Civilinio kodekso, ABĮ ir kitu? Lietuvos Respublikos įstatymu? nustatytu? imperatyviu? teisės normu?. A. R. 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ valdybai prašymą dėl jo ats?aukimo is? einamu? vadovo (prezidento) pareigu? bei naujo vadovo (prezidento) paskyrimo. Toks įvykdymo būdas visis?kai atitinka Arbitražo sprendima?. A. R. atstatydinimo klausima? pagal kompetencija? sprendžia UAB „Kesko Senukai Lithuania“ valdyba, kuri nėra nutraukusi su A. R. darbo sutarties. Pras?yme dėl ats?aukimo is? einamu? pareigu? bei naujo vadovo paskyrimo A. R. nurodė, kad, atsižvelgiant į UAB „Kesko Senukai Lithuania“ interesus ir teisinę pareiga? bendrovei turėti vadova?, iki valdyba paskirs nauja? vadova? (prezidenta?), eis UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo (prezidento) pareigas pagal galiojančia? darbo sutartį. A. R., tinkamai informavęs UAB „Kesko Senukai Lithuania“ valdyba? pras?ymu spręsti dėl jo atsistatydinimo, nebegali būti pakartotinai įpareigojamas atlikti tuos pačius veiksmus.

6. Suinteresuotas asmuo KESKO OYJ atsiliepime į skundą dėl antstolės veiksmų prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. A. R. Arbitražo sprendimu buvo įpareigotas atsistatydinti iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo pareigų, tačiau jis ne tik kad nevykdo galutinio Arbitražo sprendimo, bet ir toliau neteisėtai eidamas bendrovės vadovo pareigas naudoja bendrovę savo asmeninių interesų tenkinimui ir bendrovės vardu teikia skundą dėl jam asmeniškai skirto antstolės patvarkymo vykdyti Arbitražo sprendimą. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nėra suinteresuotas asmuo vykdymo procese, todėl teisės teikti skundo dėl antstolės patvarkymo neturi. Vadovo atsistatydinimas lems tik tai, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ valdyba paskirs naują teisėtą vadovą ir tokiu būdu pasikeis vieno iš jos valdymo organų narys. Skundžiamas patvarkymas atitinka UAB „Kesko Senukai Lithuania“ interesą, kad res judicata galią turintis Arbitražo sprendimas būtų pagaliau įvykdytas ir būtų paskirtas naujas teisėtas vadovas. Visi pareiškėjos teiginiai, kodėl A. R. delsia atsistatydinti, tik patvirtina, kad A. R. ignoruoja galutinį ir vykdytiną Arbitražo sprendimą ir net pasitelkia toliau neteisėtai valdomą bendrovę siekdamas vilkinti vykdymo procesą. A. R. nėra atsistatydinęs, nes tebėra nurodytas kaip UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovas ir jis šias pareigas šiuo metu eina. A. R. pats nurodo, kad bendrovę ir jį toliau sieja darbo teisiniai santykiai, ir JAR yra patvirtinęs, kad A. R. ABĮ 37 straipsnyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių atsistatydinimo pranešimo pateikimą bendrovės valdybai, JAR nėra pateikęs. A. R. siekia susikurti situaciją, kurioje jis galėtų neribotą laiką ignoruoti Arbitražo sprendimą ir eiti bendrovės vadovo pareigas neterminuotai, kol pats nenuspręs atsistatydinti. A. R. yra UAB „Kesko Senukai Lithuania“ akcininkas (49 proc.), bendrovės valdybos narys, taip pat kaip akcininkas turi paskyręs kitą valdybos narį, ir gali siekti blokuoti valdybos sprendimus dėl naujo vadovo paskyrimo, ką jau ir darė praeityje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067.

8. Teismas pažymėjo, kad Arbitražo sprendimu A. R. buvo įpareigotas atsistatydinti iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo pareigų gavus sprendimą. UAB „Kesko Senukai Lithuania“, skųsdama antstolės patvarkymą, privalėjo nurodyti, kaip Arbitražo sprendimo vykdymas gali paveikti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ teises ir pareigas. Pareiškėja, nors tiesiogiai to ir neįvardino, tačiau poveikį savo teisėms ir pareigoms atskleidė, nurodydama, kad tarp jos ir suinteresuoto asmens A. R. yra susiformavę darbo santykiai 2003 m. kovo 13 d. darbo sutarties pagrindu. Pareiškėja būdama darbdavė turi pareigą atlikti darbo sutarties pasibaigimo įforminimą (Darbo kodekso (toliau – ir DK) 65 straipsnis), atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis) ir kt. Nustačius, kad pareiškėja kaip darbdavė gali būti subjektu, teikiančiu skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067, toliau spręstinas klausimas, ar pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai pagrindžia jos teisių ir pareigų pažeidimą dėl 2024 m. sausio 12 d. priimto skundžiamo antstolės patvarkymo.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja antstolės patvarkymą skundžia nurodydama iš esmės vienintelį argumentą: Arbitražo sprendimo įvykdymą, kuris pareiškėjos teigimu atliktas suinteresuotam asmeniui A. R. pateikus UAB „Kesko Senukai Lithuania“ valdybai 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymą. Pareiškėja antstolės patvarkymą skundžia tais pačiais argumentais kaip ir A. R., kurio skundo dėl antstolės veiksmų pagrindu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-5979-947/2024. Dėl šios priežasties teismas nevertino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų argumentų, analogiškų vykdymo proceso šalies A. R. skundo argumentams. Skunde nenurodyta, kokias UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kaip darbdavės teises ir pareigas gali paveikti skundžiamas patvarkymas, nors būtent tik tokia apimtimi šioje civilinėje byloje gali būti vertinamas antstolės veiksmų teisėtumas pareiškėjai nesant vykdymo proceso šalimi. Antstolei 2024 m. sausio 12 d. patvarkymu įpareigojus A. R. atsistatydinti iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo (prezidento) pareigų, akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo A. R. turi įgyvendinti ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrovės vadovo teisę atsistatydinti, kuri sugretintina su DK 55 straipsnyje įtvirtinta darbuotojo teise nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Tai, kad ši suinteresuoto asmens A. R. teisė tapo akcininkų sutarties objektu ir pats A. R. įsipareigojo ją įgyvendinti, o Arbitražo sprendimu konstatuota, kad suinteresuotas asmuo A. R. nevykdo tokios savo pareigos pagal akcininkų sutartį, nepažeidžia pareiškėjos kaip darbdavės teisių ir netrukdo įgyvendinti jai DK 65 straipsnyje ar 146 straipsnyje nustatytas pareigas, jei A. R. pateiks prašymą atsistatydinti. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, jog turi teisę apriboti šią suinteresuoto asmens A. R. valią atsistatydinti, kai yra įsiteisėjęs ir vykdytinas Arbitražo sprendimas, o priverstinį darbą draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalis. Teismas neturi pagrindo suinteresuoto A. R. 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymo laikyti prašymu dėl atsistatydino, nes jame nurodyta, kad jis eis UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ vadovo (prezidento) pareigas.

10. UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ valdyba vienintelis organas, galintis priimti sprendimą dėl bendrovės vadovo, tačiau tokia valdybos teisė yra apribota Akcininkų sutarties 3.7.1. papunkčiu. Nėra pagrindo konstatuoti, kad A. R. atliko viską, kas įmanoma vykdant Arbitražo sprendimą. Antstolė pagrįstai nustatė, kad tol, kol JAR pareiškėjos vadovu nurodomas A. R., nėra pagrindo konstatuoti, jog vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas ir galima užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkto pagrindu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11. Pareiškėja UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės S. V. 2024 m. sausio 12 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

11.1. Teismas dirbtinai susiaurino ir netinkamai nustatė KSL suinteresuotumą bylos baigtimi. Niekur nebuvo kalbama apie KSL suinteresuotumą byloje vien darbo teisės aspektu. A. R. darbo sutarties motyvas šioje byloje minėtas ne tam, kad būtų pagrįstas KSL suinteresuotumas skundžiant patvarkymą. Nors suprato, kad KSL skunde neįrodinėjo patvarkymo neteisėtumo darbo teisės prasme, tačiau sprendė vertinti patvarkymo neteisėtumą būtent vien darbo teisės prasme pagal savo sugalvotas prielaidas. Tokiu būdu išeita iš bylos nagrinėjimo ribų. Teismas neišnagrinėjo nei vieno esminio KSL skundo argumento.

11.2. KSL pirmiausiai suinteresuotumas pasireiškė įmonės efektyvaus ir pelningo valdymo ir veiklos užtikrinimo ir įmonių teisės kontekste. KSL veiklą organizuoja ir jai vadovauja vadovas, vykdydamas konkrečios KSL vadovo teises ir pareigas, nuo kurių priklauso sklandi kasdienė KSL veikla. Šioje byloje teismas sprendė, jog patvarkymas yra teisėtas tik todėl, kad jis neva nepažeidė KSL, kaip A. R. darbdavio, interesų. Patvarkymo neteisėtumo motyvai visiškai nesusiję su darbo teisės klausimais. Patvarkymas turi būti panaikintas, nes A. R. yra jau įvykdęs nutartį.

11.3. Teismas neatskleidė bylos esmės. Nevertino KSL skundo argumentų tik todėl, kad jie galimai sutampa su A. R. skundo dėl patvarkymo panaikinimo argumentais, tačiau tai atskiros bylos. Nors bylose objektas (patvarkymo (ne)teisėtumas) ir sutampa, tačiau tai nereiškia ir negali reikšti, kad bylos tapačios. Net jeigu bylose dalis argumentų dėl patvarkymo (ne)teisėtumo ir sutampa, šioms byloms nesant sujungtoms, negalima bylos išnagrinėti joje nepasisakius dėl skunde pateiktų argumentų, nes tokiu atveju bylos esmė lieka neatskleista. Skundžiama nutartis be motyvų.

11.4. Teismas nepagrįstai ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrovės vadovo teisę atsistatydinti sugretino su DK10 55 straipsnyje įtvirtinta darbuotojo teise nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Teismas ne tik išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų, tačiau nepaaiškino, kaip toks santykis pasireiškia ir kuo jis yra aktualus, sprendžiant patvarkymo panaikinimo klausimus. A. R. yra įvykdęs Arbitražo sprendimą, o jo atstatydinimo klausimas šiuo metu yra KSL valdybos rankose. Nei Arbitražo byloje, nei šioje byloje ABĮ 37 str. 5 d. negali būti taikoma, nes A. R. nereiškia ir niekada anksčiau nereiškė valios trauktis iš KSL vadovo pareigų. Kalbėti apie DK 55 str. taikymą šioje byloje nėra teisinio pagrindo, nes Arbitražo sprendime aiškiai nurodyta, kad jis dėl A. R., kaip KSL vadovo, teisių ir įsipareigojimų KSL pagal jo darbo sutartį klausimų nespręs. Nei ABĮ 37 str. 5 d., nei DK 55 str. (ar bet kuris kitas DK straipsnis) ginčo atveju nėra ir negali būti taikomas A. R. atžvilgiu, nes tai reikštų Arbitražo sprendimo vykdymą išeinant iš vykdomojo dokumento ribų, o tai daryti draudžiama. KSL ne tik neįrodinėjo savo teisės apriboti A. R. teisės atsistatydinti, tačiau to apskritai ir nesiekia, nes KSL tokio tikslo neturi.

11.5. KSL suinteresuotumas dėl patvarkymo panaikinimo susijęs, be kita ko, su KSL interesu sėkmingai ir pelningai vykdyti veiklą. KSL suinteresuotumas patvarkymo panaikinimu pasireiškia, be kita ko, KSL tikslu sėkmingai ir pelningai vykdyti komercinę veiklą. Būtent KSL valdyba turi kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su įmonės vadovo atšaukimu ir/arba paskyrimu. Nagrinėjamu atveju, būtent KSL valdyba turi spręsti dėl A. R. atleidimo iš KSL vadovo (prezidento) pareigų. KSL yra suinteresuota itin gerais savo veiklos rezultatais, kuriuos pasiekti KSL pavyksta, be kita ko, A. R. dėka. Vertinant KSL veiklą yra akivaizdu, kad KSL valdyba, veikdama geriausiais KSL interesais, neturi jokio pagrindo šiuo metu pašalinti A. R. iš KSL vadovo (prezidento) pareigų, kadangi būtent jis, kaip KSL vadovas, užtikrina ypatingai gerus įmonės finansinius rezultatus bei nenutrūkstamą ir visapusiškai sėkmingą įmonės veiklą bei tolesnę plėtrą.

11.6. Priešingai nei nurodė teismas, A. R. prašymas KSL valdybai dėl jo atšaukimo iš KSL vadovo pareigų, reiškia tinkamą skundžiamo patvarkymo įvykdymą. A. R. yra įvykdęs Arbitražo Sprendimą. Jo atšaukimo iš KSL vadovo pareigų klausimas perėjo KSL valdybos kompetencijai. Arbitražas sprendime aiškiai nurodė, jog jis neturi įgaliojimų spręsti dėl A. R. įgaliojimų, taip pat neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl KESKO OYJ prašymo pripažinti, kad A. R. nebėra KSL vadovas (įgaliojimai yra pasibaigę), taip pat prašymo pašalinti A. R. iš KSL vadovo pareigų.

12. Suinteresuotas asmuo A. R. (toliau - ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės S. V. 2024 m. sausio 12 d. patvarkymą „Dėl A. R. prašymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0114/23/02067 užbaigimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067; arba 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

12.1. Teismas turėjo pareigą būti aktyvus, tačiau nutartis priimta formaliai, nesiekiant išsiaiškinti visų bylos aplinkybių ir jas tinkamai įvertinti. Teismas neatskleidė bylos esmės bei nenurodė jokių motyvų, kodėl atmeta tiek suinteresuotojo asmens A. R., tiek pareiškėjos KSL nurodytus argumentus. Teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nustatančias pareiškėjos KSL locus standi (teisę kreiptis į teismą), ginčijant antstolės veiksmus vykdomojoje byloje.

12.2. Teismas neįsigilino nei į Arbitražo kompetenciją, nei į Arbitražo sprendimo turinį. Arbitražas įpareigojo atsistatydinti iš KSL vadovo (prezidento) pareigų gavus Arbitražo sprendimą; tačiau atmestas KESKO OYJ reikalavimas pašalinti A. R. iš KSL vadovo (prezidento) pareigų. KSL vadovas (prezidentas) A. R. Arbitražo sprendimą įvykdė laikydamasis Akcininkų sutarties, CK, ABĮ ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų imperatyvių teisės normų. A. R. 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamas Arbitražo sprendimo įvykdymo būdas. Dėl A. R. ir KSL darbo teisinių santykių, ir dėl A. R. ir KSL korporatyvinių (bendrovės ir jos vadovo) teisinių santykių sukūrimo, nutraukimo (pabaigos) ir/ar modifikavimo nėra nei Arbitražo sprendimo, nei juo labiau kokio nors vykdomojo dokumento, kurio priverstinis vykdymas galėtų sukurti tokius padarinius. Teismas įsiterpė į Arbitražo kompetenciją, Arbitražo sprendimo vykdymo procese, sukurdamas tokias teisines pasekmes, kurių Arbitražas expressis verbis nusprendė neturintis kompetencijos sukurti, o dėl to pažeidė kompetencijos doktriną, įtvirtintą, be kita ko, 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

12.3. Teismas netinkamai kvalifikavo apelianto 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą KSL valdybai dėl jo atšaukimo iš einamų KSL vadovo (prezidento) pareigų bei naujo vadovo (prezidento) paskyrimo. Vienintelis KSL vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo klausimus teisę turintis KSL valdymo organas ne atšaukė A. R. iš vadovo pareigų, tačiau pavedė jam ir suteikė įgaliojimus eiti KSL vadovo pareigas. Gavusi A. R. 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl jo atšaukimo iš einamų KSL vadovo (prezidento) pareigų, KSL valdyba svarstė jo, kaip vadovo įgaliojimų klausimą 2022 m. rugsėjo 16 d. susirinkime. KSL valdyba ne kartą patvirtino A. R. įgaliojimus ir pavedė jam eiti bendrovės vadovo (prezidento) pareigas. Patvirtinus A. R. įgaliojimus ir pavedus jam eiti bendrovės vadovo (prezidento) pareigas, bet kuriuo atveju išnyko priverstinio vykdymo pagrindas – klausimas dėl A. R. atsistatydinimo ir jo įgaliojimų yra išspręstas. Toliau tęsiasi A. R., kaip KSL vadovo (prezidento), ir KSL darbo teisiniai santykiai.

12.4. JAR duomenys neturi jokios teisinės ir (ar) faktinės reikšmės sprendžiant, ar A. R. įvykdė Arbitražo sprendimą. Teismas yra išaiškinęs, kad registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. A. R. pateikė detalius faktus ir argumentus dėl to, kad Arbitražo sprendimą įvykdė, nepaisant JAR nurodytos informacijos. KSL valdyba sprendžia klausimą dėl naujo vadovo skyrimo. Atrinkus naują KSL vadovą bei valdybai priėmus atitinkamą sprendimą, atsakingi KSL asmenys pateiks VĮ „Registrų centras“ informaciją apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo (KSL vadovo) pasikeitimą.

13. Pareiškėja UAB ,,Kesko Senukai Lietuva“ atsiliepimu sutinka su A. R. atskirojo skundo argumentais. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:

13.1. Teismas neįsigilino į Arbitražo sprendimo turinį, kas lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą. A. R. yra įvykdęs Arbitražo sprendimą, o antstolės patvarkyme nurodytas įpareigojimas A. R. atsistatydinti iš KSL vadovo pareigų yra perteklinis ir reiškia pakartotinį Arbitražo sprendimo vykdymą. Arbitražas pats sprendė, jog jis neturi jurisdikcijos sprendžiant klausimus dėl A. R. teisių ir įsipareigojimų KSL pagal jo darbo sutartį.

13.2. Net ir po A. R. prašymo dėl jo atšaukimo iš KSL vadovo pareigų ir naujo KSL vadovo paskyrimo, KSL valdyba patvirtino A. R. įgaliojimus ir pavedė jam eiti KSL vadovo (prezidento) pareigas. Tai reiškia, kad A. R. ne tik visiškai įvykdė Arbitražo įpareigojimą atsistatydinti, tačiau KSL valdyba vėlesniais veiksmais dar ir patvirtino A. R. įgaliojimus eiti KSL vadovo pareigas.

13.3. JAR duomenys neturi reikšmės sprendžiant, ar A. R. įvykdė Arbitražo sprendimą. Arbitražo sprendimo įvykdymo / neįvykdymo klausimas negali būti sprendžiamas vertinant informaciją JAR, nes Arbitražo sprendime nebuvo suformuoti jokie įpareigojimai, susiję su informacijos teikimu nacionalinio JAR tvarkytojui.

14. Suinteresuotas asmuo KESKO OYJ atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atskirąjį skundą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:

14.1. Atskirasis skundas akivaizdžiai nepagrįstas ir turi būti atmestas vien todėl, kad atskirajame skunde bendrovė pati aiškiai ir nedviprasmiškai pripažįsta, kad A. R. nėra atsistatydinęs ir nėra išreiškęs valios atsistatydinti, t. y. nėra įvykdęs Arbitražo sprendimo įpareigojimo atsistatydinti.

14.2. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. įsiteisėjusia nutartimi civ. byloje Nr. e2S-1053-921/2024 atmetė A. R. skundą dėl nutarties, kuria teismas patvirtino, kad antstolė pagrįstai atsisakė nutraukti vykdomąją bylą dėl tariamo vykdomojo dokumento įvykdymo. Skundo pagrindą išnagrinėtoje byloje sudarė analogiškos šiai bylai aplinkybės – neva A. R. yra atsistatydinęs, nes yra pateikęs 2022 m. rugpjūčio 19 d. rašytą valdybai prašymą (kuriuo informavo, kad toliau eis vadovo pareigas).

14.3. Į patvarkymą yra perkeltas Lietuvos apeliacinio teismo leistame vykdyti Arbitražo sprendime numatytas įpareigojimas A. R. atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų, todėl jo panaikinimas reikštų Arbitražo sprendimo pakeitimą. Galutinio Arbitražo sprendimo revizija negalima nei pripažinimo ir leidimo vykdyti procese, nei tuo labiau jo vykdymo procese. Arbitražas įpareigojo A. R. atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų gavus Arbitražo sprendimą. Arbitražo sprendimo vykdymas buvo perduotas antstolei, kuri bendrovės byloje prašytu panaikinti patvarkymu A. R. įpareigojo atlikti būtent tik tai, kas numatyta Arbitražo sprendime – atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų;

14.4. Lietuvos apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama 2023 m. spalio 26 d. nutartimi c. b. Nr. e2T-4-798/2023 Arbitražo sprendimą pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliaciniame teisme A. R. (ir bendrovė) prieštaravo Arbitražo sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti ir be kita ko įrodinėjo, kad Arbitražas A. R. atsistatydinti įpareigojo nepagrįstai. Teismas visus prieštaravimus atmetė, todėl teikiant šiuos prieštaravimus vykdomo procese yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis;

14.5. Bendrovė siekdama peržiūrėti Arbitražo sprendimą siekia remtis teisine nuomone, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir kuri nebuvo nagrinėta. Teismas privalo tokius įrodymus pašalinti iš bylos medžiagos. Teismui teisinę nuomonę pagrįstai atsisakius priimti, bendrovė ja remtis apeliacinės instancijos teisme negali.

14.6. Teismas įvykdė pareigą įvertinti bendrovės suinteresuotumą. Skundą atmetė ne dėl materialinio suinteresuotumo nebuvimo, o todėl, kad skundas nepagrįstas, nes neegzistuoja pagrindai nei panaikinti patvarkymą, nei užbaigti vykdomąją bylą dėl tariamo įpareigojimo atsistatydinti įvykdymo. Skunde KSL apskritai neįrodinėjo savo materialinio suinteresuotumo ir nenurodė, nei kokia jos teisė yra pažeista antstolės patvarkymu, nei koks bendrovės saugomas interesas turėtų būti ginamas. Skunde bendrovė, kuri nėra pripažinta suinteresuotu asmeniu vykdymo procese, apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad antstolės patvarkymas A. R. atsistatydinti iš KSL vadovo pareigų tiesiogiai sukelia teisines pasekmes KSL. Bendrovės suinteresuotumas dėl patvarkymo pasireiškia per darbo teisę, nes atsistatydinus bus nutraukta darbo sutartis;

14.7. Bendrovė teigia, kad teismas KSL materialinį suinteresuotumą nustatė per siaurai, nes „Byloje buvo akcentuojamas KSL suinteresuotumas Bylos baigtimi įmonės valdymo ir veiklos efektyvumo, pelningumo ir korporatyvinės (įmonių) teisės kontekste“. Tačiau tokie argumentai, kurie skunde nebuvo keliami, niekaip nepagrindžia, kad bendrovė turi teisę ar interesą reikalauti, kad galutinis ir visiems asmenims privalomas Arbitražo sprendimas nebūtų vykdomas, nes Arbitražo sprendimo revizija vykdymo procese negalima;

14.8. Teismas išnagrinėjo visus KSL skundo argumentus ir juos pagrįstai atmetė. Teismas pagrįstai sprendė, kad A. R. nėra atsistatydinęs, nes A. R. vadovo (prezidento) pareigas toliau eina. Šią aplinkybę bendrovė ir A. R. pripažįsta. A. R. privalo vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo pripažintą ir leistą vykdyti Arbitražo sprendimą, kuris turi res judicata galią ir yra visiems privalomas. Atsistatydinimas yra paties A. R., o ne valdybos veiksmas. Nors bendrovė aiškina, kad Arbitražo sprendimo vykdymas negali pasireikšti darbo santykių nutraukimu, tačiau joks aiškinimas negali paneigti galutinio ir visiems privalomo Arbitražo sprendimo įpareigojimo atsistatydinti privalomumo;

14.9. Teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų ir nutartį motyvavo. KSL nenurodė jokių materialinių ar procesinių bylos aspektų, dėl kurių teismas nebūtų pasisakęs. Teismas atskleidė bylos esmę ir ją tinkamai išnagrinėjo, o bendrovė neįrodė priešingai. Teismas ištyrė visas teisines ir faktines aplinkybes. Nors teigiama, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, tačiau apeliantai net nebando įrodinėti, kad teismas būtų pakeitęs skundo dalyką ar nutartį būtų grindęs faktais, kurių šalys nenurodė.

14.10. Bendrovė nurodo, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl ABĮ 37 str. 5 d. ir DK nuostatų. Tačiau tai, kad bendrovė savo skunde nesirėmė ABĮ 37 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis vadovo atsistatydinimą, nereiškia, kad jos nagrinėjamu atveju nėra aktualios. A. R. yra pateikęs 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštą valdybai, kuri privalėjo vertinti, ar nurodytas raštas yra atsistatydinimo pareiškimas, sukėlęs ABĮ 37 str. numatytas pasekmes. Būtent tai teismas ir padarė, konstatuodamas, kad nurodytas raštas nėra atsistatydinimas remiantis ABĮ 37 str. 5 d. A. R. turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsistatydinti remiantis Arbitražo sprendimu.

14.11. A. R. bendrovės vardu nurodydamas, kad ,A. R. šiuo metu nereiškia ir niekada anksčiau nereiškė valios trauktis iš KSL vadovo pareigų demonstruoja nepagarbą įstatyminiams imperatyvams, numatantiems, kad įsiteisėję sprendimai ir antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims. A. R. Arbitražo sprendimą privalėjo įvykdyti dar 2022 m. liepos 31 d.

15. Suinteresuotas asmuo KESKO OYJ atsiliepimu į A. R. atskirąją skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:

15.1. A. R. nepagrįstai kaltina teismą tariamu neaktyvumu. Teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes. Vien tai, kad A. R. nesutinka su teismo išvadomis, nereiškia, kad teismas bylą išnagrinėjo netinkamai. A. R. nepaaiškino, kokių bylos aplinkybių teismas neišsiaiškino ir kokias aplinkybes papildomai neva turėjo nustatyti.

15.2. A. R. nepagrįstai įrodinėja, kad vykdydama Arbitražo sprendimą antstolė negali A. R. įpareigoti atsistatydinti. Šis įpareigojimas į patvarkymą yra pažodžiui perkeltas iš Arbitražo sprendimo, kuriam galią Lietuvos Respublikoje neskundžiama nutartimi suteikė Lietuvos apeliacinis teismas, Arbitražo sprendimą pripažindamas ir leisdamas jį vykdyti.

15.3. Teismas teisingai nustatė, kad antstolė vykdo Arbitražo sprendimą dalyje, kurioje A. R. įpareigotas atsistatydinti. Pateikiamu Arbitražo sprendimo „aiškinimu“ A. R. siekia paneigti vykdomojoje byloje vykdomą Arbitražo sprendimo dalį dėl jo įpareigojimo atsistatydinti. Arbitražas sprendime neturėjo numatyti jo vykdymo tvarkos ir įpareigojimas atsistatydinti vykdomas remiantis taikytinomis nacionalinės teisės nuostatomis.

15.4. A. R. nepagrįstai įrodinėja, kad bendrovės valdyba tariamai patvirtino jo kaip KSL vadovo įgaliojimus. A. R. jokio bendrovės valdybos sprendimo, kuriuo A. R. būtų paskirtas bendrovės vadovu po Arbitražo sprendimo priėmimo, nepateikė ir toks sprendimas neegzistuoja, o bendrovės vadovo pareigas toliau eina nepaisydamas Arbitražo sprendimo. Bendrovės valdyba dėl Arbitražo sprendimo konstatavo, kad dėl šio sprendimo bendrovė neturi teisėto generalinio direktoriaus, todėl valdyba turi imtis veiksmų ir ieškoti naujo generalinio direktoriaus.

15.5. A. R. nepagrįstai teigia, kad teismas neva nepagrįstai konstatavo, jog JAR duomenys patvirtina, jog A. R. nėra atsistatydinęs iš bendrovės vadovo pareigų. Civilinio kodekso 4.262 str. numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. JAR duomenys turi prima facie galią. Jei A. R. būtų atsistatydinęs iš bendrovės vadovo pareigų, jis, pirma, būtų pateikęs atsistatydinimo pranešimą bendrovės valdybai, antra, jo darbo sutartis būtų automatiškai pasibaigusi 16-tą dieną nuo pranešimo pateikimo dienos ir, trečia, A. R. būtų JAR informavęs apie darbo sutarties pasibaigimą ir pateikęs dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą bendrovės valdybai.

15.6. Valstybės teismai negali toleruoti galutinio sprendimo nevykdymo ir viešosios tvarkos pažeidinėjimo. A. R., teikdamas atskirąjį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir savo elgesiu demonstruoja nepagarbą įstatyminiams imperatyvams dėl galutinių sprendimų ir antstolio reikalavimų privalomumo. Teismai privalo užtikrinti, kad vykdymo sistema būtų veiksminga.

16. Antstolė S. V. atsiliepimu prašo UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ ir A. R. atskiruosius skundus atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:

16.1. A. R. toliau vykdo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo pareigas iki bus paskirtas naujas vadovas, tuo patvirtinant, kad Arbitražo sprendimas, įpareigojantis atsistatydinti A. R. gavus Arbitražo sprendimą iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo (prezidento) pareigų, nėra įvykdytas.

16.2. Arbitražas sprendimu įpareigojo ne KSL valdybą atstatydinti A. R. iš einamų UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo (prezidento) pareigų, o būtent patį A. R. atsistatydinti iš KSL vadovo (prezidento) pareigų gavus Arbitražo sprendimą. Taip pat nustatyta, kad A. R. terminas eiti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo pareigas pasibaigė 2022 m. kovo 31 d. Bendrovės vadovas skiriamas ir atleidžiamas visiems valdybos nariams balsuojant vienbalsiai, tačiau, pačiam A. R. būnant valdybos nariu ir dalyvaujant balsavime, nėra užtikrinama, kad vienbalsis balsavimas įvyktų.

16.3. Pagal ABĮ esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kuris suteikia bendrovės vadovui galimybę atsistatydinti iš vadovo pareigų ir be jį išrinkusio bendrovės organo sprendimo, nėra jokių kliūčių A. R. įvykdyti Arbitražo sprendimą. Nėra pagrindo skolininko vykdomojoje byloje A. R. 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymo laikyti prašymu atsistatydinti, kadangi jame nurodyta, jog jis eis UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo (prezidento) pareigas.

16.4. A. R. turi įgyvendinti ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrovės vadovo teisę atsistatydinti, kuri sugretintina su DK 55 straipsnyje įtvirtinta darbuotojo teise nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Atsistatydinimas yra paties A. R., o ne KSL valdybos veiksmas, ir bandymai teigti, kad A. R. negali atsistatydinti, nes bendrovė turi turėti vadovą, yra nepagrįsti bei patvirtina aplinkybę, kad Arbitražo sprendimo skolininkas A. R. nėra įvykdęs.

16.5. Civilinėje byloje Nr. e2S-1053-921/2024 konstatuota, kad jog Arbitražo sprendimas turi būti įvykdytas realiai, t. y. A. R. turi atsistatydinti iš KSL vadovo pareigų taip, kaip numato ABĮ, pateikiant atitinkamą informaciją JAR ir Sodrai, o ne formaliai informavus KSL valdybą bei pareiškiant, jog ir toliau eis KSL vadovo pareigas bei jas faktiškai einant. Atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067 ir vykdomas Arbitražo sprendimas neriboja pareiškėjo ir KSL darbo santykių, kurie gali tęstis, nes tokių apribojimų Arbitražo sprendimas nenumato, tačiau A. R. negali eiti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo (prezidento) pareigų.

17. Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimu sutinka su UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ atskiruoju skundu, pritarė jame nurodytiems argumentams. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:

17.1. Teismas dirbtinai susiaurino ir netinkamai nustatė KSL suinteresuotumą bylos baigtimi, neatskleidė bylos esmės, nevertino KSL skundo argumentų ir tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.

17.2. Teismas nepagrįstai ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrovės vadovo teisę atsistatydinti sugretino su DK 55 straipsnyje įtvirtinta darbuotojo teise nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių;

17.3. KSL suinteresuotumas dėl patvarkymo panaikinimo susijęs, be kita ko, su KSL interesu sėkmingai ir pelningai vykdyti veiklą;

17.4. Priešingai nei nurodė teismas, A. R. prašymas KSL valdybai dėl jo atšaukimo iš KSL vadovo pareigų, reiškia tinkamą skundžiamo patvarkymo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ skundas dėl antstolės veiksmų, susijusių su priverstinai vykdomu bendrovės vadovo (prezidento) A. R. atsistatydinimu iš vadovo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

20. Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 25 d. gautas A. R. atstovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad būtina įvertinti naujus pateiktus įrodymus, byla yra sudėtinga, faktiniais ir teisiniais aspektais, byloje nagrinėjamas kompleksinis ginčas, bylos nagrine?jimas žodinio proceso tvarka leistu? visą ginčą is?nagrine?ti operatyviau, kadangi būtu? užtikrinta, kad kylantys neais?kumai is? karto gale?tu? būti paais?kinti.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis)

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl faktinių aplinkybių

25. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 31 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl nutarties vykdymo. KESKO OYJ pateikė vykdomąjį dokumentą antstolei S. V. vykdyti.

27. Pareiškėja UAB ,,Kesko Senukai“ pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės S. V. 2024 m. sausio 12 d. patvarkymą ir užbaigti vykdomąją bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir/arba 3 punkto pagrindu. Iš esmės argumentavo tuo, kad A. R. jau yra įvykdęs sprendimą dalyje dėl A. R. atsistatydinimo iš KSL vadovo (prezidento) pareigų, nes A. R. yra pateikęs KSL valdybai prašymą dėl jo atšaukimo iš KSL vadovo pareigų.

28. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi netenkino skundo dėl antstolės veiksmų.

29. Pareiškėja UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ ir suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atskiruosius skundus dėl priimtos nutarties, prašydami ją panaikinti, panaikinant ir antstolės S. V. 2024 m. sausio 12 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas KSL pateikė įrodymus: Kauno apygardos teismo nutartį 2024 m. birželio 11 d.; Vilniaus universiteto Teisės fakulteto privatinės teisės katedros partnerystės docento, advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ BENDROVIŲ TEISĖS INICIATYVA advokato G. B. 2024 m. balandžio 18 d. teisinę nuomonę ir jo gyvenimo aprašymą; UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nepriklausomo auditoriaus išvadą, konsoliduotas finansines ataskaitas ir konsoliduotą metinį pranešimą.

31. Pareiškėja teikdama atskirąjį skundą konkrečiai ir aiškiai išreikšto prašymo dėl šių įrodymų prijungimo nepateikė, tik atskirojo skundo argumentuose pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pateiktus įrodymus priimti, todėl teikia pakartotinai ir prašo atsižvelgti į teisinėje nuomonėje pateiktą teisinį vertinimą.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas). CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).

33. Be to, įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo byloje priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą 2024 m. balandžio 18 d. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės doc. G. B. teisinę nuomonę ir jo gyvenimo aprašymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įrodymai, t. y. teisinė nuomonė, teikta pirmosios instancijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl jų prijungimo, nurodydamas, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismo pozicija teikiamų įrodymų atžvilgiu sutampa su pirmosios instancijos teismo, pažymint, kad tiek teisinis, tiek faktinis situacijos vertinimas byloje yra išimtinai bylą nagrinėjančio ir procesinį sprendimą priimančio teismo kompetencija. Be to, CPK nenumato tokios įrodinėjimo priemonės, kokia remiasi (ketina remtis ir įrodinėti) KSL. Kiti pareiškėjos pateikti įrodymai neatitinka sąsajumo kriterijaus, todėl taip pat nepriimami.

35. Byloje 2024 m. lapkričio 19 d. teisme gauti KESKO OYJ paaiškinimai raštu dėl naujų aplinkybių. Šiuo prašymu teikė papildomus dokumentus ir prašo juos prijungti prie bylos, t. y. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, civ. byla Nr. e2YT-5979-947/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį, civ. byla Nr. e2S-2302-794/2024; Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį, civ. byla Nr. e2YT-3706-1163/2024, Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. ir 13 d. nutartis, civ. byla Nr. e2YT-19303-1191/2024; Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį, civ. byla Nr. e2S-1192-950/2024 (reg. Nr. DOK- 26809).

37. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019, 36 punktas). Kasacinis teismas nurodytoje byloje yra konstatavęs, kad teismo veiksmai, vertinant šalių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius konkrečias aplinkybes, bei šių duomenų patikrinimas teismų informacinėje sistemoje negalėtų būti laikomi ribų peržengimu.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu suinteresuoto asmens pateikti duomenys yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, šiais duomenis LITEKO sistemoje turi teisę remtis bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva, todėl jie priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

40. Antstolė S. V., teikdama teismui KSL skundą ir savo atsiliepimą į pareiškėjos skundą, nurodė, kad šis subjektas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

41. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą pirmiausiai vertino, ar pareiškėja yra subjektas vykdymo procese, galintis teikti skundą CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Konstatavo, kad pareiškėja būdama darbdavė turi pareigą atlikti darbo sutarties pasibaigimo įforminimą, atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, todėl laikė, kad vykdymo veiksmai jai sukelia ar gali sukelti teisines pasekmes.

42. Šiuo aspektu, nors teismas konstatavo jos suinteresuotumą bylos baigtimi, pareiškėja KSL atskirajame skunde dėsto argumentus dėl jos suinteresuotumo ne tik darbo santykių prasme, bet ir efektyvaus, pelningo įmonės valdymo, veiklos interesų užtikrinimo bei įmonių teisės kontekste, kurių teismas, jos vertinimu, nepagrįstai net nenagrinėjo.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjos suinteresuotumo vykdomojoje byloje apimties ir pobūdžio nepagrįsti dėl žemiau nurodytų argumentų. Be to, jie apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, neturi jokios didesnės reikšmės teisiniam rezultatui.

44. Kaip matyti, teisinio suinteresuotumo aspektas buvo aktualus vertinant, ar apskritai UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ laikytina subjektu, galinčiu teikti skundą dėl antstolės veiksmų CPK 510 straipsnio pagrindu. KSL teikdama skundą dėl antstolės veiksmų nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl jos suinteresuotumo (konkrečios apimties) šiame vykdymo procese, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ skundo dėl antstolės veiksmų galima suprasti, kad poveikį savo teisėms ir pareigoms pareiškėja vertino darbo teisinių santykių kontekste.

45. Iš procesinių dokumentų visumos iš esmės matyti, kad antstolės patvarkymo neteisėtumas grindžiamas aplinkybe, kad A. R. yra įvykdęs 2022 m. liepos 29 d. Arbitražo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad A. R. terminas eiti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo pareigas pasibaigė 2022 m. kovo 31 d. Arbitražo teismas įpareigojo A. R. atsistatydinti iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo pareigų, gavus galutinį Arbitražo sprendimą. Manoma, kad A. R. nepagrįstai verčiamas pakartotinai atsistatydinti iš vadovo pareigų. Byloje pateiktas 2022 m. rugpjūčio 19 d. A. R. prašydamas, adresuotas KSL valdybai: ,,priimti sprendimą dėl mano atšaukimo iš einamų KSL vadovo (prezidento) pareigų bei naujo vadovo (prezidento) paskyrimo, kaip tai nustatyta Akcininkų sutarties 3.7 punkte. Tuo tarpu, atsižvelgdamas į KSL interesus ir teisinę pareigą bendrovei turėti vadovą, iki valdyba paskirs naują vadovą (prezidentą), eisiu KSL vadovo (prezidento) pareigas pagal galiojančią darbo sutartį“. Mano, kad jis viską yra atlikęs ir tolimesni jo atstatydinimo veiksmai išimtinai priklauso KSL valdybos kompetencijai. Atsistatydinimo klausimus sprendžia valdyba, kuri nėra priėmusi sprendimo dėl jo atšaukimo, o Arbitražo teismas neįpareigojo KSL valdybos ar akcininkų priimti kokių nors sprendimu dėl A. R. pašalinimo iš KSL vadovo pareigų.

46. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ir ABĮ) 37 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas.

47. Taip pat ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

48. Juridinių asmenų registro nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“) 140 punkte nustatyta: ,,Jeigu akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, atsistatydinęs akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovas praneša Registro tvarkytojui apie darbo sutarties su juo pasibaigimą ir pateikia prašymą išregistruoti duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad atsistatydinimo pranešimas pateiktas vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius, kad sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, šiam neįvykus, – patvirtinančius, kad sušauktas ir pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas“.

49. Taigi vadovo atsistatydinimas iš esmės siejamas su atsistatydinančiojo asmens valios ir jo atliekamų veiksmų visuma (šiuo atveju valios išraiška užtikrinta Arbitražo sprendimu ir/ar priverstine vykdymo tvarka), t. y. asmeninio pobūdžio veiksmai, kurių įgyvendinimo teisė nepriklauso nuo, šiuo atveju, KSL valdybos pozicijos. Tai reiškia, kad net valdybai ir nepritarus A. R. atsistatydinimui (ką neva A. R. yra įvykdęs 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymu), A. R. vykdydamas Arbitražo sprendimą dėl atsistatydinimo turėjo/privalėjo, remdamasis konkrečia ir aiškia įstatymo nustatyta tvarka, nuosekliai įgyvendinti atsistatydinimo veiksmus, t. y. teikti jį išrinkusiam organui (šiuo atveju valdybai) pranešimą dėl atsistatydinimo (ką yra atlikęs), o valdybai per 15 dienų nuo pranešimo dėl atsistatydinimo gavimo dienos nepriėmus sprendimo, 16 (šešiolikta) dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo/pateikimo dienos, laikyti darbo sutarties pabaigos momentu. Tokiu atveju, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, A. R., tęsdamas atsistatydinimo procedūrą, kad iš JAR būtų išregistruoti duomenys apie vadovą, privalėjo JAR teikti laisvos formos prašymą apie darbo sutarties su juo pasibaigimą; dokumentus, patvirtinančius, kad atsistatydinimo pranešimas buvo pateiktas vadovą išrinkusiam valdymo organui (valdybai ar stebėtojų tarybai), o jei vadovą renka akcininkai – dokumentus, įrodančius, kad buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus – ir pakartotinis; asmens dokumentą. Taip pat atitinkamus duomenis pateikti SODRAI.

50. Kitaip aiškinant vadovo atsistatydinimą ir su tuo susijusią procedūrą, t. y. taip, kaip nurodo apeliantai, kad A. R. iš savo pusės yra atlikęs visus veiksmus ir toliau tai priklauso nuo KSL valdybos, iš esmės didžia dalimi perkeldamas atsistatydinimo procedūros eigą valdybai, sukurtų faktiškai ir teisiškai neapibrėžtą situaciją. Akcininkų sutarties 3.7.1 p. numatyta, kad bendrovės vadovas skiriamas ir atleidžiamas visiems valdybos nariams balsuojant vienbalsiai. Šiuo atveju A. R., kuris įpareigotas atsistatydinti iš KSL vadovo (prezidento) pareigų, yra valdybos narys, jam taip pat priklauso bendrovės akcijų, todėl esant tokiai situacijai kyla pagrįstų abejonių dėl galimo vienbalsio balsavimo A. R. atstatydinimo (atleidimo) klausimu. Negana to, šiame kontekste pastebėtina, kad Arbitražo sprendimu A. R. terminas eiti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo pareigas pasibaigė 2022 m. kovo 31 d., tačiau nei konstatavus vadovavimo pabaigos momentą, nei Arbitražui įpareigojus jį atsistatydinti iš vadovo pareigų, nei Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus Arbitražo sprendimą ir leidus jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, A. R. jo gera valia nevykdė (-o), t. y. neatsistatydino (-na) ir, savaip interpretuodamas atsistatydinimo procedūrą ir jos vykdymo eigą, toliau eina UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ vadovo (prezidento) pareigas.

51. Šiuo atveju nutarties 49 pastraipoje nurodytų veiksmų A. R. nėra atlikęs, o jo valdybai teiktas prašymas yra tik formalaus pobūdžio, iš esmės nesukeliantis tokio teisinio rezultato, koks turi būti pasiektas teikiant prašymą ir atliekant aukščiau nurodytus nuoseklius vadovo atsistatydinimo iš pareigų veiksmus.

52. ABĮ ir Darbo teisės normų koalizijos aspektu pažymėtina, kad ABĮ 37 straipsnyje įtvirtintas bendrovės vadovo atšaukimo institutas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, sąlygojantis darbo sutarties pasibaigimą (šiuo atveju aktualu DK 55 str.). Kadangi darbo sutartis su bendrovės vadovu baigiasi specialiajame ABĮ numatytu pagrindu, kuriame numatyta galimybė (šiuo atveju būtinybė), net valdybai ir nepatvirtinus atsistatydinimo, nutraukti darbo teisinius santykius. Tokiu atveju darbo sutarties pabaigai taikytinos ABĮ ir DK normos, tačiau pastarosios bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu buvusiems santykiams aktualios tiek, kiek tai susiję su atsiskaitymu su atleidžiamu darbuotoju ir kt.

53. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54. Tai, kad suinteresuoto asmens A. R. prašymas KSL valdybai jį atšaukti iš vadovo pareigų negali būti pakankamas, kad būtų pagrindas pripažinti, jog Arbitro sprendimas yra tinkamai įvykdytas, konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartyje, civ. bylos Nr. e2S-1053-921/2024. Teismas šioje byloje akcentavo, kad turi egzistuoti realus patvarkymo vykdymas taip, kaip tai numato ABĮ. Tačiau šiuo atveju Arbitražo sprendimas neįvykdytas, kadangi atsistatydinimo procedūra neįvykdyta (ji nebaigta), o kitokių įrodymų nėra pateikta.

55. Šios bylos kontekste, be aukščiau išdėstytų argumentų, svarbu pažymėti aplinkybę, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-5979-947/2024 pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas KESKO OYJ ir UAB „Kesko Senukai Lithuania“. Pareiškėjas A. R. šioje byloje pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės S. V. 2024 m. sausio 12 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolę užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0114/23/02067 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir / arba 3 punkto pagrindu.

56. Dėl šios Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties atskiruosius skundus teikė pareiškėjas A. R. ir suinteresuotas asmuo UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“.

57. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2S-2302-794/2024, 2024 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas, vertindamas antstolės veiksmus priimant ginčijamą patvarkymą, rėmėsi jau minėta civiline byla Nr. e2S-1053-921/2024, taip pat konstatuodamas, kad A. R. nėra atlikęs ABĮ 37 straipsnio 5-6 veiksmų, t. y. atsistatydinęs, ir dėl to atitinkamai visiškai pagrįstai tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas A. R. nėra įvykdęs Arbitražo sprendimo, dėl ko užbaigti vykdomąją bylą nėra pagrindo.

58. Šiuo atveju susidaro faktinė situacija, kad tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek nagrinėtoje byloje (nutarties 55-57 pastraipos) buvo ginčijamas tas pats antstolės S. V. 2024 m. sausio 12 d. patvarkymas Nr. 0114/23/02067 ,,Dėl A. R. atsistatydinimo iš UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“, t. y. abejose bylose kvestionuotas to paties patvarkymo teisėtumas. Iš esmės abejose civilinėse byloje dalyvavo tos pačios šalys, t. y. A. R., UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ ir KESKO OYJ, abejose bylose atskiruosius skundus teikė A. R. ir UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“. LITEKO duomenimis, vykdymo procese be šioje nutartyje nurodytų nagrinėtų bylų, buvo nagrinėjama ir kitų bylų pagal šalių prašymus, pareiškėjai kitose bylose duomenys ir procesiniai rezultatai neabejotinai žinomi (negalėjo būti nežinomi), tačiau pareiškėja, nepaisydama kituose teismo procesiniuose sprendimuose ir esmės dėl tų pačių (ar artimų nagrinėjamai bylai argumentų, kylančių iš tų pačių teisinių santykių vykdymo procese) pareiškėjos argumentų teismo nurodytų motyvų, pakartotinai teikia skundus, grindžiamus neesminių ir/ar teisiškai nepagrįstų argumentų gausa.

59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi esminę aplinkybę, kad šioje byloje ginčijamas antstolio patvarkymas, dėl kurio teisėtumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu iš esmės tokių pačių esminių argumentų pagrindų, todėl daryti kitokias teisines išvadas ir/ar vertinimą nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju, teismui įvertinus ginčo situaciją kitokio vertinimo kontekste, susidarytų teisiškai ydinga, prieštaringa ir vykdymo aspektu absoliutaus neaiškumo teikianti situacija, kuri iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

60. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.1.

Dėl bylos baigties

61. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė S. V., skundžiamu 2024 m. sausio 12 d. patvarkymu ,,Dėl A. R. atsistatydinimo iš UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ pareigų“, įpareigodama A. R. atsistatydinti iš UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ pareigų, nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų, o pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą bei motyvuotą nutartį. Tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

63. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad skolininko (pareiškėjo) ir išieškotojo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, išieškotojas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis)

64. Atskirųjų skundų netenkinus, apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

65. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, išieškotojas KESKO OYJ pateikė prašymą priteisti 6 077,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą lygiomis dalimis iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir A. R.. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2024 m. liepos 30 d. KESKO OYJ atsiliepimo į A. R. atskirąjį skundą rengimas ir 2024 m. liepos 30 d. KESKO OYJ atsiliepimo į KSL atskirąjį skundą rengimas. Pateikė 2024 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitos faktūros serija LPV Nr. 27189 kopiją bei 2024 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitos faktūros serija LPV Nr. 27189 apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

66. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 papunktyje nustatytą maksimalaus dydžio ribą, t. y. 864,40 Eur (2 161,00 Eur x 0,4), suinteresuoto asmens KESKO OYJ prašomos iš apeliantų priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra sumažinamos iki 1 728,80 Eur, iš kiekvieno apelianto priteisiant po 864,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui KESKO OYJ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš apelianto (suinteresuoto asmens) A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti suinteresuotam asmeniui KESKO OYJ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš apeliantės (pareiškėjos) UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.