Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolio veiksmų, kurioje suinteresuoti asmenys antstolė B. P., V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8.1. VĮ Turto bankas nesinaudoja Anstolių informacine sistema ir iš šios sistemos duomenų negauna, todėl anstolės nurodytų duomenų pateikimas į nurodytą sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (taip pat atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas mirusį skolininką pakeisti jo įpėdine Lietuvos Respublika vienoje iš dviejų to paties skolininko atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko vykdymo procese pakeitimą, kai, skolininkui mirus, jo turtą paveldi valstybė.

13. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas M. G. (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 278). Testamentų registro duomenimis, 2017 m. sausio 9 d. įregistruotas M. G. palikimo priėmimo faktas – palikimą priėmė Lietuvos Respublika, kuriai 2017 m. birželio 16 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 3962 (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 253-258, 259-263).

14. Antstolė B. P. 2017 m. liepos 26 d. patvarkymu dėl šalies pakeitimo skolininką M. G. pakeitė į skolininką Lietuvos Respubliką dviejose vykdomosiose bylose – Nr. 0171/10/03394 ir Nr. 0171/14/05315 (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 266-267).

15. Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, padavė skundą dėl antstolės 2017 m. liepos 26 d. patvarkymo dalies, kuria miręs skolininkas pakeistas Valstybe vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315. Pareiškėjo teigimu, yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turėjo informuoti mirusio skolininko įpėdinę Valstybę apie 5000 Lt (1448,10 Eur) skolą, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, todėl antstolė dėl šios skolos išieškojimo negalėjo mirusio skolininko pakeisti jo įpėdine valstybe (b. l. 3-5).

Dėl CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniams tvarkos ir terminų taikymo vykdymo procese sprendžiant skolininko pakeitimo klausimą, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolininko vykdymo procese pakeitimo klausimas, kai mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

20. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.).

21. Vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir jo aiškinimo bei taikymo praktika, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo V. B. (išieškotojas vykdymo procese), (duomenys neskelbtini) mirus skolininkui M. G., apie 5000 Lt (1448,10 Eur) dydžio reikalavimą, kurio priverstinis išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, turėjo pareikšti mirusio skolininko įpėdiniui, t. y. valstybei, CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka bei terminais.

22. Pripažintini teisiškai pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad išieškojimą suinteresuoto asmens naudai vykdanti antstolė, kaip valstybės įgaliotas vykdomiesiems dokumentams vykdyti subjektas, turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis ir, sužinojusi, jog skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), nedelsdama pranešti apie tai išieškotojui, kad šis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikštų savo reikalavimus skolininko įpėdiniams, arba pati galėjo pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad antstolė veiksmų, susijusių su pareiga imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, šiuo konkrečiu atveju neįvykdė.

23. Atskirojo skundo argumentai, jog yra tik vienas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas, kad tokia informacija padėtų įpėdiniui apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir įtvirtinti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skolos išieškojimo eiga ir nedelsti apie savo reikalavimus pranešti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

25. Atskirojo skundo argumentai, kad tuo atveju, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, vienintelis tokio paveldėjimo tikslas – iš paveldėto turto patenkinti mirusio skolininko kreditorių reikalavimus, taip pat pripažintini nepagrįstais.

26. Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to sekančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog mirusio skolininko turtą paveldi valstybė tik tam, kad iš jo būtų tenkinami mirusiojo kreditorių reikalavimai. CK 5.62 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, visų pirma, nustatytas tam, kad nebūtų bešeimininkio turto, kuris liktų neprižiūrimas ir netvarkomas. Valstybė, paveldėjusi mirusio asmens turtą, tampa visateise šio turto savininke, ir gali įgyvendinti savo nuosavybės teisę tokį turtą valdydama, jį naudodama bei juo disponuodama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, užtikrindama šiuo turtu visuomenės interesų tenkinimą, siekdama iš šio turto maksimalios naudos visuomenei (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis; Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių, radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės).

27. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka.

28. Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Valstybė, paveldėdama tam tikro skolininko turtą, negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą, ir todėl valstybė, tapusi šio turto savininke, turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra, tik laikydamasi valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų.

29. Atskirojo skundo argumentai, kad tuo atveju, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė ir per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą neišviešintas kažkurio kreditoriaus reikalavimas pateikiamas dar iki tol, kol valstybės turtas nėra realizuotas ir gautos lėšos nepaskirstytos kitiems kreditoriams, nėra pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnyje nustatytą palikėjo kreditorių teisių ribojimą, atmestini kaip nepagrįsti.

30. Įstatyme nenumatyta galimybės perduoti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikšta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nepratęsus šio termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), bet ne dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto palikėjo kreditorių teisių ribojimo netaikymo. Pabrėžtina, kad teisė vertinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pažeidimo priežasčių svarbą ir spręsti, ar yra pagrindas pratęsti pažeistą terminą, įstatymų leidėjo suteikta teismui (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). To negali daryti antstolis, spręsdamas mirusio skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą CPK 596 straipsnio tvarka.

31. Nagrinėjamu atveju reikalavimas, kad dėl vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 vykdomo kreditoriaus reikalavimo būtų laikomasi CK 5.63 straipsnio nuostatų, nepaneigia suinteresuoto asmens (išieškotojo vykdymo procese) V. B. teisės išsiieškoti nurodytą skolą, tik reiškia, jog suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymo nustatytos jo, kaip mirusio skolininko kreditoriaus, teisių įgyvendinimo tvarkos, kuri vienoda visiems, nesant įstatyme įtvirtintų išimčių tiems atvejams, kai skolininko turtą paveldi valstybė, už palikėjo skolas atsakanti tik jai perėjusio paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

32. Dėl nurodytų motyvų atskirojo skundo argumentai, kad, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kai skolininko turtą paveldi valstybė, reikalavimas visais atvejais laikytis CK 5.63 straipsnyje įtvirtintų kreditorių reikalavimų pareiškimo terminų ir tvarkos, reikštų formalų CK 5.63 straipsnio taikymą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų

33. Atskirajame skunde teisingai pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

35. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas šio kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo aiškinimo ir taikymo praktiką, suformulavo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs vykdomųjų bylų duomenis, visiškai teisingai sprendė, kad, Turto arešto aktų registre įregistruojant turto arešto 2010 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 16 d. ir 2011 m. sausio 27 d. aktus, buvo išviešintas tik kreditoriaus V. B. reikalavimas pagal Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2010 m. birželio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JS-4221, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, tuo tarpu šio kreditoriaus reikalavimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-269/2014, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, Turto arešto aktų registre nebuvo išviešintas, nes šiam reikalavimui užtikrinti skolininko turtas nebuvo areštuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad turto areštai, taikyti vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, įregistruoti dar 2010 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 16 d. ir 2011 m. sausio 27 d., tuo tarpu vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 išduotas tik 2014 m. rugpjūčio 25 d. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad turto arešto taikymas ir išviešinimas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394 negali būti laikomas reiškiančiu ir reikalavimo, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, išviešinimą palikėjo įpėdiniui, nepaisant to, jog šis reikalavimas yra to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui.

37. Pažymėtina ir tai, kad antstolis vykdymo procese negali areštuoti turto iš esmės daugiau, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394 pritaikytu ir išviešintu skolininko turto areštu, kurio mastas – 67 174 Lt, nėra pagrindo remtis teigiant, jog skolininko įpėdinei Valstybei turėjo būti žinoma apie vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 vykdomą 5000 Lt (1448, 10 Eur) dydžio skolos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą išieškojimą.

38. Atskirajame skunde teigiama, kad šiuo atveju mirusio skolininko turtas buvo areštuotas tik pirmesnėje vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, netaikant arešto vėlesnėje vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, taip siekiant ekonomiško vykdymo proceso, nedidinant vykdymo išlaidų.

39. Sutiktina, kad vykdymo procese, be kita ko, turi būti vadovaujamasi ir ekonomiškumo principu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, jog išieškojimą vykdanti antstolė, nusprendusi netaikyti arešto antrojoje vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš to paties skolininko, be kita ko, turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis ir apie skolininko mirtį (duomenys neskelbtini) galėjo sužinoti per trijų mėnesių terminą, kuris yra pakankamai ilgas tam, jog antstolis patikrintų konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomo išieškojimo eigą bei skolininko duomenis. Aptariamu atveju, sužinojusi apie skolininko mirtį, antstolė galėjo pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie skolininko skolą, dėl kurios nepritaikytas turto areštas ir kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315. Pažymėtina, kad toks antstolio, kaip konkrečios skolos priverstinį išieškojimą vykdančio profesionalaus teisininko, veiksmas nėra nei per sunki jam papildoma pareiga išieškotojo interesų naudai, nei reikalauja papildomų išlaidų.

40. Atskirajame skunde tvirtinama, kad informacija apie palikėjo skolą ir kreditorių vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 buvo išviešinta Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS), kuri priklauso pačiai paveldėtojai – valstybei, šis išviešinimas atitinka informavimo apie palikėjo skolas ir kreditorius kriterijus, kurių pakanka pripažinti, jog skolininko įpėdinė valstybė apie nurodytą palikėjo skolą buvo tinkamai informuota CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

41. Pažymėtina tai, kad Antstolių informacinė sistema nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad tai – valstybės informacinė sistema, kurios tikslai yra: rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti; užtikrinti antstolių veiklos kontrolę ir padėti vykdyti antstolių darbo, ūkinės ir finansinės veiklos stebėseną; padėti atlikti antstolių veiklos apibendrinimą, analizę, statistiką; užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą; užtikrinti priemones elektroniniu būdu vykdyti turto pardavimą iš varžytynių ir aukcionuose (Informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktas). Aptariamos sistemos išteklių vartotojai yra antstoliai, antstolių padėjėjai, antstolių atstovai ar kiti antstolių įgalioti asmenys, bankroto administratoriai, kurie organizuoja ir vykdo elektronines varžytynes (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 3 punktas). Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, skolų išieškojimo įmonės, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 3 punktas). VĮ Turto banko darbuotojai yra šios sistemos naudotojai elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 13.5 punktas).

42. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad Antstolių informacinė sistema yra valstybės. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad valstybei, kaip įpėdiniui paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taikomas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų duomenis. Pabrėžtina, kad valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl aptariamu atveju valstybei, kuri yra mirusio skolininko įpėdinis pagal įstatymą, taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, informacijos apie palikėjo skolą ir kreditorių vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 buvimas Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas palikėjo skolos (5000 Lt, t. y. 1448, 10 Eur), išieškomos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą, išviešinimu palikėjo įpėdinei valstybei CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

44. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas apskųsto antstolės 2017 m. liepos 26 d. patvarkymo dalį, kuria skolininkas M. G. vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias mirusio skolininko pakeitimą vykdymo procese jo teisių perėmėju. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Nurodytoje vykdomojoje byloje skolininko pakeitimo klausimas spręstinas po to, kai mirusio skolininko kreditorius (išieškotojas vykdymo procese) įgyvendins teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pratęsimo CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.