Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-269/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-23
Bylos Nr.
1-52-269/2014
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02314-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
M. G.
Civilinis ieškovas
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-52-269/2014Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02314-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.5.; 1.2.5.4.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.2.2.2.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.1.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.8.; 2.3.4.13.; 2.3.5.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.6.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 23 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant D. Šuopienei ir K. Jasionytei,

dalyvaujant prokurorams I. Danylienei (iki pavardės pakeitimo pavardė Kvedaraitė) ir R. Kubiliui,

kaltinamajam M. G. ir jo gynėjui advokatui A. Cegeliui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. ir jo įgaliotam atstovui advokatui A. Reimeikiui,

vertėjai A. Stančinskai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2 kartus baustas administracine tvarka, teistas 2013-04-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-19 nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent jis:

2012 m. lapkričio 25 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino nužudyti V. B., sakydamas, kad jį nužudys ir užkas, po to paėmęs dalgį ir laikydamas jį rankose bei eidamas V. B. link ir sakydamas jam, kad jį nužudys, tokiu būdu sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti nukentėjusįjį V. B..

Motyvuojamoji dalis

M. G. (toliau - kaltinamasis) kaltu padaręs nurodytą nusikalstamą veiką neprisipažino ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad gyvena (duomenys neskelbtini) 2012-11-25 apie 14 val., jis buvo namuose. Netoli jo namo V. B. turi žemės sklypą. Būdamas namie, jis matė, kad V. B. savo žemės sklype arė žemę. Tai jam padėdavo daryti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas S. J. (S. J.). Be to matė, kad dar buvo V. nepilnametis sūnus R. bei V. sugyventinė. Jis pastebėjo, kad jie išmeta šiukšles, o būtent žolę į šalia jo namo esančią žemę. Šiai žemei nuosavybės dokumentų neturi, ji yra išnuomojama. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra užfiksuota, kad jis ja naudojasi. Jis nusprendė išeiti ir V. B. pasakyti, kad jie nemestų šiukšlių - žolės ant jo nuomojamos žemės. Jis išėjo iš savo namo ir, paėjęs kelis žingsnius augančių eglių link, sušaukė V. B., kam jis meta šiukšles ant jo žemės. Atstumas nuo jo iki V. B. tuo metu buvo apie 50 m. S. J. tada jau nebuvo. V. B. jam atsakė keiksmažodžiais. Jis suprato, kad V. B. nenori su juo kalbėti. Pastarąjį jis taip pat keikė. Jokių grasinančio pobūdžio žodžių V. B. jis nesakė. Jis nesakė, kad jį nužudys ar kitaip sužalos arba sugadins jo sveikatą. Po to žodinio konflikto, jis nuėjo namo ir atvažiavo jo sugyventinė. Jis, dar būdamas namie, paėmė pinigų ir nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Grįžus namo, jo sugyventinė pasakė, kad buvo atvažiavusi policija ir ieškojo jo. Jokio dalgio jis tą dieną nebuvo paėmęs ir negąsdino juo V. B.. Šiuo metu vyksta teisminis procesas, nagrinėjama byla dėl V. B. sužalojimo. Šioje byloje jis yra kaltinamasis. Jo manymu, V. B. tyčia apkaltina jį nebūtais dalykais, nes jam tai gali pakenkti teisminio proceso metu. V. B. apskundė pirmoje byloje nuosprendį, motyvuodamas, kad teismas skyrė jam per švelnią bausmę ir prašo jį nubausti dešimčiai metų. 2012-11-24 V. B. irgi buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir irgi metė šiukšles į šalia jo namo esančią žemę. Tą dieną jis barėsi žodžiu su V. B., tačiau jam negrasino. S. J. tyčia liudija V. B. naudai, nes jis gyvena pas V. B. ir pastarasis jį maitina (1 t., b. l. 82-83, 105-106).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. G. paaiškino, kad buvo dar liudytojas V. M., kuris pamiršo paminėti, kad prie vartelių už 2 metrų buvo išmestas vieną kartą kibiras su stiklais ir vinimis. Tai V. B. pylė šiukšles iš savo daržo. V. M. gal pamiršo tai pasakyti. Jis su nukentėjusiuoju barėsi, keikėsi, bet jis negrasino jam, kad užmuš, užkas. Taip nutiko gal todėl, kad jis buvo išgėręs. Su dalgiu, kaip V. B. teigia, 4 m. atstumu nuo jo jis buvo. Dalgis tas, kuris yra nuotraukoje. Jis apie metro ilgio. Tai ir jo kastuvas. Jis negalvojo užmušti. Pirmą kartą, kai taip atsitiko, jis yra kaltas. Bet nukentėjusysis jam pirmas tada trenkė. Jis buvo šiek tiek alaus išgėręs. Bet tai įtakos jo veiksmams neturėjo. Jeigu būtų žinojęs, kad atvažiuos policija, būtų neišėjęs iš namų. Tada jis ėjo į parduotuvę alaus. Tuo metu jis matė S. J. traktoriuje. Sūnus V. B. buvo nuo jo namo iki jo vagonėlio 50 m. atstumu. Sūnus gal ir girdėjo, kai jie barėsi, o S. J. negalėjo girdėti. Su S. J. normalūs santykiai. Jie nekonfliktuodavo. V. B. pasiėmė 85 ha žemės už nieką, tai jis pats kaltas, kad pasirašė tą vekselį. Jis parduos žemes ir atiduos V. B. 63000 Lt. Dabar V. B. nori ir butą atsiimti, nes jis su tuo vekseliu kreipėsi į antstolius. O jam esant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose sutvarkyti dokumentus sunku. Konflikto dieną jo sugyventinė buvo (duomenys neskelbtini) ir sugrįžo konfliktui pasibaigus. Jis nepagalvojo, kad už žodžius, kad susibarė galima parašyti pareiškimą policijai. Jis nežino, kodėl nukentėjusysis policijai nurodė, kad jis dalgiu grasina. Nuo vagonėlio iki elektros skydinės yra 15 m. Ten V. B. sūnus lygino tranšėją ir tuo metu V. B. priėjo prie jo. Niekas nenešė jokio kastuvo. Šiukšles V. B. mėtė ir pats tyrėjas fotografavo, kur visa krūva jo šiukšlių guli. V. B. taip jį provokavo. V. B. žinojo, kad jis teistas ir, kad jam skirta metai ir 6 mėnesiai bausmės. Kur jie barėsi matomumas geras. Jokių statinių nėra. Jis prie eglės stovėjo. Jokių kliūčių tarp jų nebuvo. Jeigu vienas kitą stebėtų, tai gerai matytųsi. Kliūčių nėra. Jeigu jis su dalgiu 3- 4 m. stovėtų, o V. B. su kastuvu, tai juokingai atrodytų. Ryte jis gal su M. alus stiklinę išgėrė. Kai jis buvo grįžęs iš darbo, gal buvo išgėręs ne daugiau nei 1 butelį alaus. Jis dalgį sandėliuke turėjo, išrinktą ir be koto. Konflikto metu jis neturėjo jokio dalgio. Prie namų kaimynas jam šienauja (t. 2, b.l. 58-59).

Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu M. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 85-88).

Nors kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

- nukentėjusiojo V. B. paaiškinimu teisme, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad 2012 m. spalio ar lapkričio mėnesį 24 ir 25 d. pas jį dirbo traktorius. S. J. vairavo. Kai po traktoriumi pasimaišydavo smėlis, akmenukai, šaknys jis juos į kibirą surinkdavo ir išpildavo į sklypo kraštinę. M. G. tuo metu gėrė, pradėjo kabinėtis, kad jis ne ten meta šiukšles. Jis barėsi. 25 d. antrą kartą traktorius dirbo. M. G. vėl lindo, rėkavo, keikėsi, kad užmuš ir panašiai. Apie pietus susibarė, nuėjo į namus ir atsinešė dalgį. Jis sūnaus paprašė atnešti kastuvą ir tas kastuvas M. G. matyt sulaikė. Antrą kartą tai buvo lapkričio 25 d. Įvykio metu, grasinimo metu nužudyti, M. G. buvo girtas. Jis matė pro langą, kad ant stalo buvo buteliai. Jis žino, kaip atrodo neblaivus M. G.. Jis su M. G. nevartojo alkoholio. Lapkričio 24 d. su M. G. galimai gėrė V. M. (V. M.) jo namuose. Lapkričio 25 d. vėliau ryte atėjo dar kartą. Galimai jis lapkričio 25 d., vartojo alkoholį jo namuose. M. G. vartojo necenzūrinius žodžius. Jis norėjo iššaukti jo priešiškumą. Jo grasinimas buvo žodžiais ir su dalgiu. Jis suprato grėsmę ir pavojų, kai jis pasakė, kad jį tuoj nužudys, užkas ir niekas nesužinos. Po kurio laiko pamatė, kad jis nereaguoja ir liepė M. G. netrukdyti dirbti. Jis nevartojo necenzūrinių žodžių ir nežemino kaltinamojo garbės ir orumo. Kai žodžius sakė, dar tada dalgio neturėjo. Kai turėjo dalgį, į jo pusę pradėjo bėgti dideliais žingsniais link jo namų centriniu keliu. Pamatęs jį ateinantį sūnus išsigando ir jis pats pasimetė, sūnui liepė atnešti kastuvą. Atstumas buvo gal 10-15 m. Kai M. G. bėgo su dalgiu taip pat sakė žodžius, kad nužudys. Jis jį pastebėjo, kai jis buvo 10-15 m. nuo jo namų. Kai M. G. išėjo iš savo namų, iš karto jį pamatė. Jis nori, kad M. G. būtų nubaustas. M. G. dalgiu nemojavo tik ėjo laikydamas. Geležiniai ašmenys buvo viršuje, nukreipti į jo pusę. Jis suprato, kad jam gresia pavojus, nes kaltinamasis į jį bėgo, daugiau nieko nebuvo. Tai ne pirmas sykis. Kaltinamasis būtų pribėgęs ir pradėjęs jį mušti, nes jis taip buvo padaręs. M. G. jį sužalojo ir padarė neįgaliu. Jis buvo girtas ir teismas pripažino, kad M. G. padarė nusikaltimą, todėl buvo nubaustas. Už šitą jis atlieka bausmę. Jis M. G. yra paskolinęs pinigų. Jis pats paskambino pakviesti pagalbos. Kai policijos pareigūnai atvažiavo, kaltinamojo jau nebuvo. Policija neįėjo į namus, sugyventinė pasakė, kad jo nėra. Jis surašė pareiškimą. Paskambinęs bendram pagalbos centrui jis pasakė, kad jį puolė su dalgiu, o ne su kirviu. Kada M. G. grasino nužudyti jį, galėjo matyti žmonės, kurie dirbo su juo. Jis buvo blaivus. Pradžioje M. G. keikėsi, o paskui nuėjo namo ir pasiėmė dalgį. Kol kaltinamasis neturėjo dalgio, keikėsi ir sakė, kad nužudys ir užkas, jis nieko negalvojo. Kaltinamasis agresyvus buvo, bet toli nuo namo. Jam netikėtas buvo išbėgimas su dalgiu. Jis sūnui sušuko, kad atneštų kastuvą. Sūnus atnešė ir tai kaltinamąjį sustabdė. Kol sūnus nubėgo ir atnešė kastuvą praėjo 3-5 min. Tuo metu jis stovėjo, nebėgo. Laukė, kol sūnus atneš kastuvą, kad apsigintų. Kai sūnus atnešė kastuvą, M. G. sustojo. Jis priartėjo 3-5 m. metrų atstumu nuo jo. M. G. galėjo jį nužudyti. Jis bėgo nuo namų per centrinę gatvę. Jis nepagalvojo kaip apsigins. Jis M. G. neįžeidė. M. G. pyko ant jo. Jis sakė ,,atėmiau 50 % ir dar 50 % atimsiu“. 50% darbingumo jau atėmė, gal dar kažką padarytų. Jis turėjo peilį, kai anksčiau sužalojo, bet dar nebuvo nuteistas tuo metu dėl jo sužalojimo, vyko ikiteisminis tyrimas. Tarp ankstesnio sužalojimo ir šio įvykio praėjo 10 mėn. M. G. jam jokios žalos neatlygino, yra priteista suma. Antstolis neišskaičiavo. M. G. neatsiprašė. Jis pareiškė 8000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos. Civilinis ieškinį palaiko. Jis patyrė stresą, turi skrandžio opą ir privalo gydytis. Jis nervinosi, jam ranka sužalota. Sūnus morališkai nukentėjo. Pastarasis dėl grasinimo išgyvena. Jei sūnus nebūtų atnešęs kastuvą, neaišku kokios būtų pasekmės. Kol kaltinamojo nesulaikė, jis bijojo, nevažiavo ten. Dabar ramiai važinėja. Jis nemažintų žalos, jeigu kaltinamasis atsiprašytų. Atleisti jam nenori. Jis nepylė šiukšlių ant M. G. sklypo. Jo ten sklypo nėra, ten valstybės žemė, o jis ant ribos pylė. Jis vaikščiojo paskui traktorių. Kaltinamasis turėjo geležinį dalgį su ilgu mediniu kotu. Dalgis panaudotas. Jis jį namuose laikė, sandėliuke. Jis nekreipė dėmesio, kol nepamatė dalgio. Sūnus buvo prie jo 1 –2 m., traktorius važinėjo, I. arčiau M. namo. Jie galėjo girdėti. Kai jis paėmė kastuvą, kaltinamasis sustojo, apsisuko, pašūkavo, kad vis tiek užmuš ir nuėjo, jis iškvietė policiją. Jie dviese su sūnumi buvo arčiau kaltinamojo. Kitoje byloje kaltinamasis prisipažino, kad tai jis jį sužalojo. Pradžioje neprisipažino, tik paskui prisipažino. Nuo jo iki M. G. pats artimiausias atstumas buvo iki 5 metrų. Buvo baisu. Sūnus šalia buvo ir jis dėl jo bijojo. M. tuo metu nebuvo, kai M. G. artinosi su dalgiu. Iš ryto jis matė M., kad jis girtas išėjo iš kaltinamojo namo. Šitoje byloje su juo vietoje buvo daromas parodymų patikrinimas. Jis teisingai viską rodė. Apklausos protokole (1 t., b. l. 14- 16) jis rašė ,,iš jo žodžių“. Pagalbos centrui jis skambino. Mano tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nežino, kieno šis telefonas. Gal iš kito telefono paskambino. Prokuratūra nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l 110-120). Jis kaltinamajam paskolino pinigų. Pasirašyta paprastas vekselis buvo iki šito įvykio. Dėl šito vekselio surašymo santykiai buvo normalūs, kol jis nepadavė antstoliui, nes M. G. atsisakė mokėti pinigus. Pablogėjo santykiai po perdavimo. Prieš tai kaltinamasis jį tyčia sunkiai sužalojo. Jis tapo invalidu dėl M. G. kaltės (1 t., b. l. 23, 36-37, 127, t. 2, b.l. 5, 16-19). 2013-04-18 nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 25-30);

- liudytojo E. P. paaiškinimu teisme, kad iš VPK buvo gautas pranešimas. Tada jis dirbo policijos patruliu. Pranešimas gautas apie tai, kad įvyko konfliktas, grasino. Iš pradžių buvo paaiškinti, kad grasinta kirviu, po to papildomai, kad dalgiu, o ne kirviu. Kai jis nuvažiavo, buvo tik pareiškėjas - nukentėjusysis. V. B. paaiškino, kad kaimynas jam grasino, konfliktas įvyko dėl žemės. Kaimyno nebuvo, durų niekas neatidarė. Jis palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 15, 77-78). V. B. pareiškimas buvo surašytas ir priimtas. Jis pranešė Vilniaus r. budėtojui V. A.. Jis jam nuvežė gautą pareiškimą. Daugiau jam su nukentėjusiuoju neteko bendrauti. Padavė ir tiek. Budėtojui iš VPK pranešė, kad su kirviu. Žmonės skambina numeriu 112 ir priima pareiškimą vienas asmuo, kuris perduoda kitam ir po to prideda, būna klaidinga informacija. Kai jis priėmė pareiškimą, tuo metu buvo žmona, sūnus. Apklausos su jais jis nedarė. Paaiškinimų neėmė. Pareiškėjas parodė, kur jis su šeima stovėjo ir kur kaltinamasis su dalgiu stovėjo. Ten maždaug 20 m. atstumas (t. 2, b.l. 4, 20-21).

- liudytojo S. J. paaiškinimu teisme, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 40-41), paaiškino, kad V. B. yra jo draugas, o M. G. pažįsta nuo vaikystės. Jie kaimynai. Santykiai su jais normalūs. Policijoje jis buvo apklaustas dėl šito įvykio. Jis vairavo traktorių. M. G. ėjo su dalgiu, o kur jis ėjo jis nežino. Kaltinamasis ėjo šonu, geležtė apačioje buvo. Jis buvo ant kalnelio. Traktoriumi ruošėsi išvažiuoti. Kur jis su tuo dalgiu ėjo jis nežino. Buvo ruduo ir žolės nebuvo. Jis negirdėjo jokių žodžių. Buvo nuo jo gal 50-60 m. atstumu. M. G. ėjo tiesiai keliu. Jis kažką kalbėjo, barėsi. Į V. B. sklypą nežino ar užėjo, nes jis nuvažiavo. Įvykio pabaigos jis nematė. Šienauti su dalgiu nieko nebuvo toje vietoje, kur ėjo kaltinamasis. Jis nuvažiavo. Buvo užvestas traktorius, todėl jis nieko negirdėjo. Jis nieko nepagalvojo, nes tarp jo ir kaltinamojo jokių konfliktų nebuvo. M. G. ėjo. Jis grasino. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju barėsi šeštadienį, sekmadienį. Pas juos konfliktas seniai dėl žemės, pinigų. Jis nuvažiavo ir nematė kaip kastuvą padavė. Sūnus nuėjo prie tėvo. Kastuvo jis nematė. Jis matė kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju šeštadienį ginčijosi, o sekmadienį, kai važiavo M. G. ėjo su dalgiu. Ginčijosi šeštadienį per atstumą, sekančia dieną kaltinamasis ėjo prie kelio su dalgiu. Dalgį laikė apačioje. Jis negirdėjo, ką kalbėjo M. G.. Tarp jo su M. G. nebuvo jokių konfliktų. Dalgis buvo įprastas. Plastikinių dalgio kotų nebūna. Medinis kotas, ašmenys metaliniai. Jis vairavo ir iki įvykio buvo blaivus. Jis tą dieną ryte nebendravo su kaltinamuoju. V. B. visai negeria. V. M. jis pažįsta ir matė šalia M. G. namo. Jis dirbo ir nieko nematė. S. J. savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 42-45, 46-48, t. 2, b.l. 3, 20-21);

- liudytojos I. Š. paaiškinimu teisme, kad palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad V. B. jos draugas. M. G. kaimynas. Ji padėjo V. B. šiukšles rinkti. Ji matė, kaip M. G. stovėjo ir rėkė: ,,jeigu tu vyras, išeik, aš tave užkasiu čia“. Jis stovėjo su dalgiu ir ėjo artyn. Priėjo iki elektros skaitliuko. Ji į jų santykius nesikiša. Tas įvykis buvo lauke prie M. G. namų. Ji nežino, kieno žemė buvo šalia. Tuos parodymus kur daviau policijoje palaikau. Ji patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje. R. yra V. B. sūnus. S. J. kaimo gyventojas. Jis buvo įvykio vietoje, stovėjo netoli kelio, traktoriumi arė. V. B. liepė M. G. netrukdyti dirbti. M. G. grasino: ,,aš tau tuoj padarysiu“. Ji pamatė M. G. su dalgiu einantį elektros skydinės link. Dalgio geležis buvo nukreipta durtine puse į priekį. Tas dalgis buvo toks kaip visi, naudotas. Kad jie pylė šiukšles, negalėjo būti konflikto pradžia. Atstumas buvo tarp jų 20-30 m. V. B. sūnus buvo. Traktorininkas toliau buvo. Daugiau jokių žodžių ji negirdėjo. Šeštadienį jos nebuvo. V. B. nieko jai nepasakojo. M. G. matyt norėjo pakenkti V. B.. Kas liko sugadinti jam. Jo buvo nuo V. B. gal 50 m. atstumu. Kaltinamojo veiksmus suprato, kad tikrai ne dirbti su dalgiu eina. Ji suvokė M. G. veiksmus, kad jis norėjo matyt užmušti, pribaigti V. B.. Realus pavojus buvo. Ji pajuto baimę. Kodėl jis neįvykdė savo tikslo ji nežino, gal, kad liudytojai buvo. V. B. buvo išsigandęs ir jo sūnus labai išsigando. Policija buvo kviesta. Ji skambino iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ji V. B. davė savo telefoną ir jis pranešė apie įvykį. Policija atvažiavo, netrukus nuo pranešimo. Ji rašė pareiškimą nukentėjusiojo vardu. Nukentėjusysis V. B. perskaitė ir pasirašė. Pareiškimą pasiėmė policija (t. 1, b.l. 49-50, 51, t. 2, b.l. 2, 21-23). I. Š. savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 52-58);

- liudytojo R. Š. paaiškinimu teisme, kad jis buvo savo teritorijoje, tvarkėmės, pylė šiukšles ant savo žemės ribų. M. G. pradėjo rėkti, pasiėmė dalgį ir atėjo iki jų elektros skydinės. Tėvas liepė jam atnešti kastuvą. M. G. pasiėmė dalgį ir iš karto atėjo prie jų. Jis buvo policijoje, tuos parodymus palaiko. Įvykyje buvo atliekamas parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Viską fotografavo. Jis viską parodė. M. G. laikė dalgį, geležgalį nukreipus į priekį link ten, kur jie su tėvu stovėjo. Jis prie pat tėvo stovėjo. Jis suprato, kad M. G. norėjo papjauti, sužaloti. Rėkė: „atėmiau 50 % ir dar 50 % atimsiu“. Daugiau jis neatsimena kitų žodžių. M. G. keikėsi. Jie tiesiog dirbo, niekuo netrukdė. Dirbo jis, tėvas, I. Š. ir S. J.. Toje vietoje nebuvo jokių transporto priemonių, nevažinėjo niekas. Pjaunanti dalgio dalis buvo priekyje viršuje ir M. G. ėjo link jų. V. B. stovėjo prie tos būdelės kartu su juo. Buvo baisu. Jis išsigando. Tėvas liepė atnešti kastuvą apsiginti. Atstumas buvo, kol priartėjo M. G. su dalgiu ir daugiau nėjo buvo apie 7-10 metrų. Jis nežino kodėl M. G. nutraukė veiksmus ir nieko toliau nedarė. Policiją kvietė jo tėvas. Skambino, nes su dalgiu kaltinamasis ėjo. M. G. nuėjo, grįžo į namus su dalgiu. Jis buvo išgėręs. Iki įvykio dalgio jis nematė pas M. G.. Iki to įvykio konfliktų tarp jo ir kaltinamojo nebūdavo. Kaltinamasi svyravo. Matė kaip prie jo namų gėrė kaimynai (t. 1, b.l. 59-60, t. 2, b.l 1, 23). R. Š. savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 61-64);

- liudytojo V. M. (V. M.) paaiškinimu teisme, kad jam buvo užduotas tik vienas klausimas: Ar buvo M. G. su dalgiu. Jis nematė pas jį jokio dalgio. Kai jis išėjo parūkyti, jie barėsi tarpusavyje. Dalgio jis nematė M. G. rankose, tačiau jis visą dieną ten nebuvo. Ji normalūs santykiai su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nežino kokie santykiai. Buvo, kad barėsi, bet jis nematė kiekvieną dieną jų. Jis patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kai M. G. pirmą kartą nuteisė jis matė, kad V. B. sėdėjo lauke kraujuotas. Viskas įvyko namuose. S. J. traktoriumi dirbo. Ar tada moteris buvo jis neatsimena. Matė, kad kiti rinko akmenis ir šiukšles. V. B. buvo su sūnumi. Jie metė šiukšles į M. G. sklypą. Jis žino, kur kaltinamojo teritorija. Jis pasakė, kad nemėtytų šiukšlių. Jie surinko šiukšles ir nunešė į kitą vietą. Jis su M. G. iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte taip pat dar išgėrė. Konfliktas buvo atrodo 24 d. Konfliktas kilo dėl šiukšlių. Jokių žodžių dėl grasinimo nužudyti jis negirdėjo. Prieš tai V. B. po kaimą nevaikščiojo rinkti parašų, kad M. G. nuteistų laisvės atėmimu, jam negrasino. M. G. žmogus nekonfliktiškas (t. 1, b.l. 66-68, t. 2, b.l. 55, 57-58). V. M. savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 72-76);

- 2012-12-04 V. B. protokolu - pareiškimu, kad 2012-11-25 apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, greta jo sklypo gyvenantis M. G., būdamas girtas, keikė jį ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais bei, paėmęs iš savo namų dalgį, bėgo su juo užsimojęs pareiškėjo link ir grasino jį nužudyti (t. 1, b. l. 1);

- 2012-11-25 V. B. pareiškimu, kuriame jis pareiškė, kad 2012-11-25 apie 14.30 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) savo žemės sklype, tvarkė savo sklypą. Prie jo atbėgo pažįstamas M. G., kuris pradėjo ant V. B. rėkti, grasinti. M. G. rankoje tuo metu turėjo dalgį, kuriuo mojavo. 2012-11-24 grasino žodžiu, kad jau atėmė 50% darbingumo ir dar atims. Prašo išnagrinėti jo pareiškimą ir nurodo įvykio liudytojus: I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), S. J. (t. 1, b. l. 14);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5 būrio vyriausiojo patrulio E. P. 2012-11-25 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2012-11-25 gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas grasino kaimynui. Nuvykusį į nurodytą vietą, pareigūną sutiko V. B., kuris pareiškė, kad 2012-11-25 apie 14.30 val. pas jį atbėgo kaimynas M. G., kuris pradėjo rėkti, keiktis, rankose laikė dalgį, juo mojavo. Iš V. B. priimtas pareiškimas, su M. G. pabendrauti nepavyko, nes jis pasišalino iš savo namų (t. 1, b. l. 15);

- policijos duomenimis apie pranešimą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad 2012-11-25 14.32 val. gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) kieme agresyviai nusiteikęs kaimynas su dalgiu grasina. Pranešė V. B.. Išsiųstas patrulis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atvyko 2012-11-25 14.59 val., papildoma informacija apie patikrinimą – gautas pareiškimas iš pranešėjo, iki atvykimo kaimynas pasišalino (1 t., b. l. 16-19);

- 2012-12-04 įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėtoje foto lentelėje prie jo, kuriuose nurodoma, kad apžiūros objektas yra žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje ant keturkampio formos žemės sklype stovi geltonos spalvos statybininkų vagonėlis. Žemės sklypas kultivuotas, jo ribose matosi sausa žolė. Sklypo tolimame kampe prie medinio namo krūvoje yra sudėti akmenys. Pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuojant ja kairiau privažiuojama prie daugiabučio vieno aukšto medinio namo (t. 1, b. l. 20-22);

- 2013-10-16 akistatos tarp liudytojo V. M. ir nukentėjusiojo V. B. protokolu, kuriame V. B. paaiškino, kad 2012-11-24 V. ėjo į lauko tualetą, bet kai V. B. barėsi su M. G., V. nebuvo. V. M. parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, išėjęs iš namo rūkė, kai pamatė besibarančius V. B. ir M. G.. Tą dieną V. M. matė V. B. sūnų, neprisimena ar buvo moteris. V. B. parodė, kad 2012-11-25, kai M. G. grasino dalgiu, V. M. nematė šalia. V. M. parodė, kad M. G. rankose dalgio nematė, jeigu V. B. ir M. G. barėsi dvi dienas, tai V. M. yra vienos dienos konflikto liudytojas (1 t., b. l. 69-71);

- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo įtariamasis M. G. pateikė dalgį (t. 1, b. l. 95);

- daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas dalgis. Apžiūros metu nustatyta, kad dalgis be dalgiakočio. Dalgio ilgis 60 cm. Dalgio smaigalys, galva, ašmenys ir kaklelis yra padengti įsisenėjusio rudžių sluoksniu. Po apžiūros dalgis pakvitavimu grąžintas M. G. (t. 1, b. l. 96-99, 100, 101);

- akistatos tarp nukentėjusiojo V. B. ir M. G. protokolu, kuriame kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 92-94);

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 65).

Nors kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo paaiškinimo nepatvirtina kita bylos medžiaga. M. G. prisipažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, kivirčijosi su nukentėjusiuoju V. B., tačiau neigė jam grasinęs ir turėjęs rankose dalgį. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes šis kaltinamojo paaiškinimas vertintinas kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vienintelis liudytojas, davęs M. G. teisinančius parodymus – V. M.. Pastarasis paaiškino, kad jis yra M. G. draugas ir minėtą dieną su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Jis paaiškino, kad matė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį konfliktuojant, bet nematė, kad kaltinamasis būtų grasinęs nukentėjusiajam dalgiu. Liudytojas V. M. pripažino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas tęsėsi kelias dienas ir jis ne visada buvo su jais kartu, todėl teismas mano, kad jis įvykio, dėl kurio iškelta ši baudžiamoji byla jis galėjo ir nematyti ir liudytojo V. M. paaiškinimas nepatvirtina M. G. nekaltumo.

Liudytojai R. Š., I. Š., S. J. patvirtino, kad matė, kaip konfliktavo kaltinamasis su nukentėjusiuoju ir kaip kaltinamasis ėjo link nukentėjusiojo su dalgiu. Liudytojai patvirtino, kad V. B. konfliktavo su M. G. ir pastarasis jam grasino, toje vietoje poreikio panaudoti dalgį nebuvo. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vieta buvo atvira ir įvykio liudytojai nieko netrukdomi galėjo viską matyti.

BK 145 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kartu su nukentėjusiuoju buvo liudytojai R. Š. ir I. Š. ir jie paaiškino, kad girdėjo kaip M. G. grasino nukentėjusiajam. Liudytojai paaiškino, kad buvo kilęs pavojus ir jie jautė baimę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. B. turėjo pagrindo manyti, jog M. G. grasinimai gali būti įvykdyti, nes M. G. jau kartą buvo sužalojęs V. B., dėl ko jis neteko didelės dalies darbingumo. M. G. atžvilgiu dėl to priimtas apkaltinamasis nuosprendis 2013-04-12. Nukentėjusysis ir liudytojas R. Š. tvirtino, kad kaltinamasis artinosi su dalgiu ir grasino, kad atims likusius 50 procentų darbingumo.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis tyčia grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, panaudotų priemonių pobūdį ir nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, neregistruotas darbo biržoje, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, atlieka bausmę už nukentėjusiojo sužalojimą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistas dar nebuvo, todėl nusikaltimų recidyvo nėra, baustas administracine tvarka, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių- jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta arešto bausmė. Paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-12 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 1, 3, 9 d.), (t. 1, b.l. 124-151).

Nukentėjusysis V. B. pareiškė 8000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 38 - 39). Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad dėl M. G. veiksmų jis ir jo sūnus patyrė stresą. Jis jautė baimę. Atsižvelgus į grasinimo nukentėjusiajam aplinkybes, pobūdį ir tai, kad kaltinamasis jau anksčiau buvo sužalojęs nukentėjusįjį, į liekamuosius padarinius, nukentėjusiojo bei aplinkinių patirtus išgyvenimus, jo ir kaltinamojo turtinę bei šeimos padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, V. B. civilinis ieškinys dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo mažintinas ir tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.), (t. 1, b.l. 38-39).

Kaltinamajam paskirtas rašytinis pasižadėjimas Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi 2013-12-30 panaikintas, nes kaltinamas 2013-04-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b.l. 89-91, 172).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str., -

nusprendė:

M. G. (M. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti areštu 60 parų.

Vadovaudamasis BK 63 str. 1, 2, 3, 9 d. M. G. (M. G.) šiuo ir 2013-04-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes visiškai sudėti ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką visiškai įskaityti pagal 2013-04-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį išbūtą laisvės atėmimo laiką.

V. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. G. 5000 ( penkių tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis