- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1193-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06411-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“
- Atsakovas
- I. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ ieškinį atsakovui I. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Doka Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. R. 20 000 Eur skolą, 290,41 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo I. R. turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose bei debitorinį įsiskolinimą, kuris vykdomas iš UAB „MBK statyba“ nekilnojamojo turto pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį Nr. 2A-413-577/2018. Prašyme nurodė, kad ieškovė atsakovui perleido iš konkretaus UAB „MBK statyba“ nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), 68/5007 žemės sklypo dalių ir 1/23 automobilių stovėjimo aikštelės dalies, esančių (duomenys neskelbtini)) gautinas lėšas už 40 000 Eur sumą, kurios dalies, t. y. 20 000 Eur, atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs. Ieškovės žiniomis, atsakovas 2019 m. balandžio 18 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo taikytą areštą UAB „MBK statyba“ priklausančiam butui, ketindamas išsiieškoti ieškovės perleistą skolą iš šio nekilnojamojo turto. Mano, kad atsakovas gautas lėšas už parduotą UAB „MBK statyba“ nekilnojamojo turto gali pradėti slėpti ar perleisti kitiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi (nutartyje padarytas rašymo apsirikimas - nurodyta, jog nutartis priimta 2019 m. kovo 13 d.) ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo finansinę padėtį, dėl ko negalima būtų išieškoti ieškiniu prašomos priteisti sumos. Aplinkybės, kad atsakovas nesumoka ieškovės nurodytos skolos, teismas nelaikė pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos nėra sankcijos už nesutikimą su ieškovės reikalavimu. Teismo nuomone, atsakovo pradėtas išieškojimas iš skolininko turto nepagrindžia atsakovo veiksmų nesąžiningumo ir ketinimų paslėpti turimą turtą. Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo kitus veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Ieškovė UAB „Doka Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, t. y. areštuoti atsakovo I. R. turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose bei UAB „MBK statyba“ debitorinį įsiskolinimą I. R., kuris vykdomas iš UAB „MBK statyba“ nekilnojamojo turto pagal Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-413-577/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
3.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos atsižvelgiant į visas aplinkybes; ieškovas neprivalo pateikti konkrečių įrodymų neabejotinai pagrindžiančių tai, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas dėl tam tikrų aktyvių atsakovo veiksmų.
Šalies argumentai
3.3. Atsakovas turi keliolika vykdomųjų bylų. Ieškovas iš antstolio Armino Naujokaičio Patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytinių, kuris adresuotas kreditoriams ir vienuolikai antstolių, todėl neabejotina, kad atsakovas turi didelių įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos vengia mokėti. Pažymi, kad už perleistą reikalavimą sumokėjo ne pats atsakovas, o trečias asmuo VĮ „Visuomenės ugdymo ir teisių ginimo centras“.
3.4. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog didelė reikalavimo suma vertinama kaip grėsmės pareiškėjo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslu pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo sprendimo neįvykdymo rizikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2004-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2007). Teismas nevertino reikalavimo dydžio, kuris yra atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra akivaizdžiai didelis, nes atsakovas dar skolingas net keliems kreditoriams.
3.5. Ieškovė atsakovui perleido iš konkretaus UAB „MBK statyba“ nekilnojamojo turto gautinas lėšas už 40 000 Eur sumą, kurios dalies (20 000 Eur) atsakovas iki šiol ieškovei nėra sumokėjęs. Mano, kad ateityje gautas lėšas už parduotą UAB „MBK statyba“ nekilnojamojo turto gali pradėti slėpti ar perleisti kitiems asmenims, todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas I. R. atsiliepime prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo; skirti ieškovei ir jo atstovui solidariai maksimalią baudą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pastarajam teikiant nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirąjį skundą, melagingai teigiant, kad prievolė nėra užtikrinta, teikiant dokumentus, kuriais nedisponuoja, bei tvirtinant jų kopijas, nesilaikant Advokatūros įstatymo, advokato etikos ir dokumentų kopijų tvirtinimo tvarkos reikalavimų; baudą priteisiant atsakovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. UAB „Doka“ atstovas pareiškė nesąžiningą skundą, teikė pasenusią informaciją, nuslėpė faktą, kad ieškinyje nurodytai prievolei užtikrinti įkeistas nekilnojamas turtas, kaip sąlyga sutarties sudarymui. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad 20 000 eurų įmokos sumokėjimo užtikrinimui naujasis kreditorius įkeis Negyvenamąsias/Patalpas-rūsio patalpos, esančias (duomenys neskelbtini). Neįvykdžius bent šių sąlygų sutartis neįsigalioja. Atsakovo teigimu, jis nurodytas sąlygas tinkamai įvykdė, įkeitė nurodomą turtą. Prievolė reikalavimo perleidimo sutartimi visiškai užtikrinta ir papildomų užtikrinimo priemonių nereikalauja.
4.2. Apelianto pateikta informacija apie vykdomus išieškojimus iš atsakovo turto yra pasenusi. Be to, advokato pateiktas antstolio patvarkymas gautas ir teismui pateiktas neteisėtai, pažeidžiant asmens duomenų apsaugos įstatymus, dėl to nelaikytinas byloje įrodymu. Pridėtas mokėjimo pavedimas taip pat nesusijęs su byla, nes juo nepatvirtinamas skundo pagrįstumas.
Atsiliepimas
4.3. Šiuo metu įsiskolinimas yra ne dvidešimt, o tik šešiolika tūkstančių, kadangi po išieškotojo pakeitimo atsakovas ieškovei sumoka kas mėnesį ne mažiau, kaip du tūkstančius eurų.
Šalies argumentai
4.4. Apeliantės nurodyta teismų praktika šiam ginčui neaktuali. Pareiškėja nenurodo, kad įkeistas turtas būtų sumažėjęs, ar jo vertė iš esmės pakitusi, dėl ko reikėtų taikyti papildomas priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. lapkričio 20 d. antstolio Armino Naujokaičio Patvarkymo dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytinių kopiją, 2018 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 185, kuriuo VĮ Visuomenės ugdymo ir teisių gynimo centras už I. R. sumokėjo ieškovei 20 000 Eur pagal 2018 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį.
7. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paminėtus įrodymus ieškovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl juos atsisako priimti ir nevertina.
8. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su preliminariu ieškinio reikalavimų vertinimu, neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
11. Apeliantė teigia, kad ieškovas neprivalo pateikti konkrečių įrodymų neabejotinai pagrindžiančių, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas dėl tam tikrų aktyvių atsakovo veiksmų. Be to, mano, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, kad atsakovas skolingas dar keliems kreditoriams, ir kad ateityje gautas lėšas už parduotą UAB „MBK statyba“ nekilnojamojo turto gali pradėti slėpti ar perleisti kitiems asmenims.
12. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo pačios reikalavimus pareiškiančios šalies valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-1046/2012).
13. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog teismas neįvertino reikalavimo dydžio, tačiau, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šiuo metu atsakovui iš dalies atsiskaičius su ieškove, ieškinio suma yra sumažėjusi iki 16 749,47 Eur (ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo). Kita vertus, šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikšminga ir atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė apie šalių sudarytos 2018 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties įsigaliojimo sąlygas. Šios sutarties 4 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja ir nuosavybės teisė į reikalavimą pereina naujajam kreditoriui sumokėjus pirmąją 20 000 eurų įmoką bei, kai 20 000 eurų įmokos sumokėjimo užtikrinimui naujasis kreditorius įkeis (hipotekos lakštu) Negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). <...> Neįvykdžius bent vienos iš šių sąlygų, ši sutartis neįsigalioja.
15. Ieškovė ieškinyje nors ir nenurodo, kad įvykdytos abi Sutarties sąlygos, tačiau pažymi, kad nuosavybės teisė į reikalavimą atsakovui perėjo 2018 metais. Atsakovo teigimu, Reikalavimų teisių perleidimo sutarties įvykdymo užtikrinimui jis yra įkeitęs turtą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovės reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti papildomas priemones, t.y. taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo jokio pagrindo. Dėl šios priežasties kiti atskirojo skundo argumentai (dėl kitų turimų atsakovo kreditorių ir pan.), nereikšmingi.
16. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu turimus duomenis pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
17. Taip pat išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje vėl kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus papildomus įrodymus ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
18. Atsakovas prašo skirti ieškovei ir jos atstovui solidariai maksimalią baudą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
19. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal šio straipsnio antrą dalį - teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).
21. Teismas pažymi, kad CPK 151 straipsnyje numatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui. Taigi, pasinaudojimas įstatyme numatyta procesine teise teikti atskirąjį skundą savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės bei jos atstovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovei tinkamai nepagrindus prašymo, teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, taigi, atsakovo teisės nebuvo pažeistos. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės apie ieškovės trukdymą pakeisti išieškotoją bei įgyvendinti kitas teises, nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei bei jos atstovui baudą, todėl šis prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovo I. R. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei UAB „Doka Lietuva“ ir jos atstovui advokatui E. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.