Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ ieškinį atsakovui I. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimas, kuriuo teismas pripažino, kad atsakovui praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti (sumokėti likusią 20 000,00 Eur įmoką), atsirado pareiga mokėti ieškovei kompensacines palūkanas (290,41 Eur), tačiau atsakovo mokėtas įmokas, bendrai 9 111,00 Eur sumai, ieškovė nepagrįstai paskirstė padengdama kompensacines bei procesines palūkanas, todėl teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo I. R. 10 889,00 Eur nesumokėtos skolos dalį, 290,41 Eur palūkanas, 513,03 Eur procesines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 11 179,41 Eur sumą nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 343,30 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Doka Lietuva“ naudai; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prie bylos prijungti apelianto pateikto VĮ „Visuomenės ugdymo ir teisių gynimo centras“, kuris vykdė už apeliantą prievoles ieškovės UAB ‚Doka Lietuva“ naudai pagal ginčo Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, banko sąskaitos išrašo apie šio asmens atliktus mokėjimus 2019 metais, kurie neabejotinai buvo žinomi ginčo šalims, kurių duomenys buvo pateikti dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuriuos teismas vertino ir dėl kurių pasisakė priimdamas sprendimą, o būtent nustatydamas konkretų atsakovo įvykdytos/neįvykdytos turtinės prievolės ieškovei dydį. Kita vertus, atsakovui apeliacinį skundą be kita ko, grindžiant hipotekos teisinių santykių egzistavimu, ieškovės galimybėmis nukreipti išieškojimą į hipoteką įkeistą turtą ir pan., tikslinga prijungti prie bylos atsakovo pateiktą AB SEB banko mokėjimo nurodymą apie VĮ „Visuomenės ugdymo ir teisių gynimo centras“ 2020-03-03, t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atliktą mokėjimą ieškovės naudai, vykdant atsakovės prievoles bei minėtą teismo nutartį apelianto inicijuotame teismo procese, skundžiant notaro veiksmus, susijusius su vykdomojo įrašo išdavimu pagal ginčo Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu išduotą hipotekos lakštą, taip pat atliktus po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi šie įrodymai neegzistavo ankščiau ir jų pateikimo būtinybė objektyviai iškilo vėliau.

Dėl apeliacinio skundo esmės

19. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo objektą, kadangi visuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, jog prievolė atsirado iš hipotekos santykių, t. y. šalys susitarė dėl neteisminės prievolės įvykdymo tvarkos, dėl ko teisminė gynyba ieškinio nagrinėjimo tvarka ieškovei neturėjo būti suteikta, teismas turėjo atsisakyti ieškinį priimti. Apeliantas nurodo, jog ieškovė, skolininkui pažeidus savo prievolę, be ginčo galėjo kreiptis į hipotekos lakštą išdavusį notarą vykdomajam įrašui, tačiau ieškovė neišnaudojo turimų teisių be teisminio ginčo apginti savo teises hipotekos institutu nustatyta tvarka.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei 2019 m. balandžio 3 d. teismui teiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, nei 2019 m. gegužės 20 d. atsiliepime į ieškinį, nei jokiame kitame procesiniame dokumente ir nei viename iš vykusių teismo posėdžių atsakovas nekėlė, kaip atsikirtimo į ieškinį ir nesutikimo su juo argumento ir neprašė ieškinį palikti nenagrinėtą ar bylą nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme dėl to, kad šalys buvo, kaip jis teigia, susitarusios dėl neteisminės ginčų sprendimo tvarkos, dėl prievolės padengimo iš hipotekos, kad turėtų būti taikomos hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkama ypatingosios teisenos tvarka, numatyta civilinio procesinio įstatymo XXXVI skyriuje ir pan. Atitinkamai ieškovė negalėjo pasisakyti dėl tokių argumentų pirmosios instancijos teisme, bei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negalėjo pateikti tokių argumentų ir teiginių vertinimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nurodytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui jau vien dėl to nenagrinėti tokio atsakovo apeliacinio skundo argumento ir dėl jo nepasisakyti.

22. Kita vertus, net jeigu toks atsikirtimas ir būtų išreikštas atsakovo pirmosios instancijos teisme, jis šiuo atveju laikytinas visiškai nepagrįstu. Kaip matyti iš ginčo šalių sudarytos 2018 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinio, ja šalys susitarė dėl atlygintino reikalavimo teisės į UAB „MBK statyba“ perleidimo, ir šios sutarties pagrindu kilo piniginė atsakovo prievolė sumokėti sutartyje nustatytą sumą (40 000,00 Eur) ieškovei už jam perleidžiamą turtinę reikalavimo teisę, ir būtent šios piniginės atsakovo prievolės dalies (20 000,00 Eur apimtyje) įvykdymo užtikrinimui šalys Sutarties 4 punktu susitarė dėl atsakovo negyvenamųjų patalpų - rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo ieškovei.

23. Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, jog prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais arba kitais sutartyje numatytais būdais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalį, hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį kreditorius gali kreiptis į hipotekos lakštą išdavusį notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad skolininkas vykdytų turimą prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę, nepasinaudojus daiktiniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu (hipoteka), nereiškia šio prievolių įvykdymo būdo atsisakymo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2013; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-219/2019). Taigi, CK įtvirtinta kreditoriaus, kurio naudai skolininko taikytos ir pateiktos atitinkamos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, teisė, bet ne pareiga, pasinaudoti šiomis priemonėmis tuo atveju, kai skolininko prievolė nevykdoma ar netinkamai vykdoma, taip pat apsispręsti dėl jų eiliškumo, tvarkos ir pan. (šiuo konkrečiu atveju – kreiptis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į ieškovo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą).

24. Taigi, ir nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad atsakovo piniginės prievolės pagal sutartį su ieškove įvykdymas buvo iš dalies užtikrintas hipoteka, nesuponuoja ieškovės prievolės būtinai kreiptis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą hipotekos teisinių santykius reglamentuojančia tvarka ir neeliminuoja/neatima jos teisės kreiptis į teismą dėl neįvykdytos piniginės prievolės įvykdymo natūra – reikalauti nesumokėtos sumos priteisimo, nepriklausomai nuo to, ar tokios sumos sumokėjimas užtikrintas, ar ne vienokiu ar kitokiu būdu.

25. Aukščiau nurodytų teismo išvadų nekeičia (o juo labiau nutraukti bylą, kaip prašo apeliantas, pagrindo nesudaro) ir ta atsakovo I. R. prieš pat nagrinėjant bylą iš esmės teismui nurodyta ir pateiktais rašytiniais įrodymais grindžiama aplinkybė, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovė UAB „Doka Lietuva“ kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal hipotekos lakštą, kuriuo užtikrinta dalis Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje numatytos atsakovo prievolės, išdavimo, Vilniaus miesto 30 notarų biuro notaras M. S. 2020-02-25 tokį vykdomąjį įrašą išdavė, atsakovas 2020-03-03 sumokėjo į notaro depozitinę sąskaitą 10 000 Eur, kurie 2020-05-13 įmokėti į UAB ‚Doka Lietuva“ sąskaitą. Vilniaus apygardos teismo 2020-08-20 nutartyje c.b. Nr. 2S-1251-275/2020, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-09 nutartis, kuria buvo atmestas I. R. skundas dėl notaro veiksmų, išduodant vykdomąjį įrašą, palikta nepakeista, be kita ko, buvo analizuota ta apelianto akcentuojama aplinkybė, jog esant vykdomajam įrašui bei teismo sprendimui, atsakovas verčiamas vykdyti tą pačią prievolę du kartus. Minėtame teismo procese šis atsakovo argumentas pripažintas nepagrįstu, be kita ko, ir dėl to, jog šiuo metu yra išduotas tik vienas vykdomasis raštas, t. y. notaro M. S. vykdomasis įrašas pagal 2018-12-14 pareikštinę hipotekos sutartį. Tai reiškia, kad vykstant atitinkamo dydžio skolos išieškojimui pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, atitinkamai gali keistis konkrečią dieną atsakovo neįvykdyta/nepadengta įsiskolinimo ieškovei suma, ir nėra aišku, kokia įsiskolinimo suma bus tiek galutinio procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo metu, tiek galimo priverstinio sprendimo vykdymo proceso (pvz., vykdomojo rašto išdavimo, pateikimo antstoliui vykdyti ir pan.) metu, todėl juo labiau nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje sprendimo priėmimo metu nustatytų aplinkybių bei teismo padarytų išvadų. Ta aplinkybė, jog per teismo proceso nagrinėjamoje byloje trukmę atsakovo prievolė ieškovei galimai bus pilnai įvykdyta, gali turėti reikšmės sprendžiant dėl vykdomojo rašto pagal teismo sprendimą išdavimo ar antstoliui priimant bei vykdant teismo išduotą vykdomąjį raštą, tačiau neturi reikšmės šiuo metu sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad kaip konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2020-08-20 nutartyje ir kaip neneigė pats atsakovas, pilnai visa jo prievolė ieškovei UAB „Doka Lietuva“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį taip ir nėra dar įvykdyta: atsakovės skundžiamu I instancijos teismo sprendimu viso priteista 11 179,41 Eur, 5 procentai metinių procesinių palūkanų bei 1 343,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; notaro vykdomasis įrašas išduotas dėl 10 889 Eur skolos, 5 procentų palūkanų, 76,36 Eur išlaidų išieškojimo; byloje yra duomenys tik dėl 10 000 Eur sumokėjimo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir nėra duomenų dėl kitų teismo priteistų sumų sumokėjimo.

26. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas neįgalioto asmens, kadangi ieškovės atstovas advokatas Egidijus Balčiūnas neturi ir teismui nepateikė tinkamai sudarytos paslaugų teikimo sutarties. Šis argumentas apeliacinės instancijos teismo taip pat atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas.

27. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnyje nurodyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas turi pateikti sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą (1 dalis), kuriame turi būti nurodyta advokato vardas, pavardė, sutarties/išrašo data, kokie įgaliojimai suteikti, nurodomas atstovaujamas asmuo bei advokato parašas (2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės advokato įgalinimų bei įgaliojimo buvimo faktą patvirtino pačios ieškovės atstovas; per visą teismo procesą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose pati ieškovė UAB „Doka Lietuva“ niekada nereiškė pretenzijų advokatui, nebuvo nurodžiusi teismui, jog jos vardu advokatas bylą veda nebūdamas įgaliotas, neturėdamas teisių, arba jog teisinių paslaugų teikimo sutartimi su advokatu buvo susitarta dėl siauresnės apimties teisinių paslaugų teikimo, ar ši sutartis ieškinio pateikimo metu buvo nutraukta, pasibaigusi ar pan. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių advokato teises bei ieškovės įgalinimų atstovauti teismo proceso metu ieškovę buvimą, neleidžiančių abejoti advokato įgaliojimu ieškovę atstovauti ir, be kita ko, reikšti jos vardu ieškinį: išrašas iš 2015 m. balandžio 14 d. šalių profesinių paslaugų sutarties, UAB „Doka Lietuva“ vardu pasirašytos jos direktoriaus Ivan A. P., kuriame numatyta, kad advokatui pavedama atstovauti klientą bylose teisme, įskaitant pavedimus pareikšti ieškinį ir priešieškinį <...> ; advokato ieškovei išrašytos už suteiktas teisines paslaugas šiame procese PVM sąskaitos – faktūros ir jų apmokėjimą iš įmonės sąskaitos į advokato sąskaitą patvirtinantys UAB „Doka Lietuva“ banko pavedimai (mokėjimo nurodymai); taip pat ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patvirtinanti advokato išrašyta sąskaita už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei jos apmokėjimą iš UAB „Doka Lietuva“ banko sąskaitos patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Be to, jeigu teismui būtų kilę abejonių dėl advokato įgalinimų atstovauti ieškovę teisme, teikti procesinius dokumentus ir pan., teismas būtų nustatęs ieškovei terminą tokiam ieškinio trūkumui pašalinti ir pateikti atstovavimą pagrindžiančius dokumentus.

28. Pagaliau, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie neteisingą bylos išsprendimą. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalį absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdį arba kai būna pažeistos proceso kalbos taisyklės, ir tik jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, tačiau šiuo atveju ieškovė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pateikusi.

29. Kadangi nėra pagrindo spręsti, jog procesiniai dokumentai ieškovės vardu buvo surašyti ir parengti be teisinio pagrindo, neįgalioto ieškovės vardu vesti bylą asmens, atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai dėl pagrindo priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas už advokato Egidijaus Balčiūno suteiktą teisinę pagalbą nebuvimo.

30. Nesant pagrindo spręsti apie akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, priešingai, pripažinus ieškovės pareikštą ieškinį didžiąja dalimi pagrįstu, nėra pagrindo spręsti apeliaciniame skunde pareikštą prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei/jos atstovui skyrimo.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

32. Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei UAB „Doka Lietuva“ iš apelianto I. R. priteistinos 450 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos, kuri pasireiškė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apelianto (atsakovo) I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) atsakovei UAB „Doka Lietuva“ (kodas – 300042618, Lvovo g. 25-702, Vilnius) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.