- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-413-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40340-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Doka Lietuva“
- Atsakovas
- K. Z., uždarajai akcinei bendrovei „MBK statyba“, P. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Doka Lietuva“ ir atsakovės K. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ (toliau – UAB „Doka Lietuva“) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „MBK statyba“ (toliau – UAB „MBK statyba“), P. T. ir K. Z. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties ir preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu bei vienašalės restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Doka Lietuva“ ieškiniu, kurio dalykas ieškovės prašymu buvo iš dalies pakeistas (jį papildant) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi, prašo:
a/ pripažinti negaliojančia tarp atsakovų UAB „MBK statyba“, J. T. (kurio teisių perėmėjas yra P. T.) ir K. Z. 2012 m. spalio 24 d. sudarytą Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį;
b/ pripažinti negaliojančia tarp atsakovų UAB „MBK statyba“, J. T. (kurio teisių perėmėjas yra P. T.) ir K. Z. 2013 m. lapkričio 29 d. sudarytą Buto pirkimo-pardavimo sutartį;
c/ taikyti vienašalę restituciją natūra ir grąžinti atsakovės UAB „MBK statyba“ nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68/5007 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/23 automobilių stovėjimo aikštelės dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
d/ priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuos bei jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „MBK statyba“ 2012 m. vasario 27 d. buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 02/07p-2012, kuria atsakovė įsigijo iš ieškovės naudojamus klojinius bei įsipareigojo sumokėti ieškovei iki 2013 m. liepos 1 d. 1 802 330,67 Lt kainą, kurios 40,47 proc. dalis turėjo būti skirta padengti atsakovės turimam 731 279,49 Lt įsiskolinimui, o 59,43 proc. dalis, kurią sudaro 1 071 051,18 Lt, sumokėta už klojinius. Atsakovei pastarųjų įsipareigojimų nevykdant, atsakovė ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo skolinga ieškovei 501 260 Lt (145 175,12 Eur), kas patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4613-803/2015. Anot ieškovės, ginčijama buto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo pažeisti jos kaip kreditorės interesai, nes atsakovė sumažino savo turto vertę ir sudarė grėsmę, kad su ieškove nebus atsiskaityta. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja remdamasi antstolio A. N. 2016 m. balandžio 18 d. pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovė turi tik tris mažaverčius kilnojamuosius daiktus, o parduotų klojinių nebeturi. Ieškovė atsakovės finansinės padėties pablogėjimą dėl ginčijamo sandorio sudarymo įrodinėja remdamasi atsakovės 2012 m. ir 2013 m. balanso duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovei ginčijamu sandoriu perleidus butą, jos ilgalaikio turto vertė nuo 467 114 Lt (buvusios 2012 m.) sumažėjo iki 151 771 Lt (2013 m.). Pažymi, kad 2014 m. pagal atsakovės balansą ji turėjo tik 84 Lt lėšų. Ieškovei kelia abejonių atsakovės balansų duomenų tikrumas, nes jie nebuvo pateikti viešo registro tvarkytojui, o atsakovės 2013 m. balanse nurodyta, kad ji turi 403 472 Lt dydžio įsipareigojimų, nors vien įsipareigojimas ieškovei sudarė 503 845,36 Lt (145 923,70 Eur). Ieškovė ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties šalių nesąžiningumą įrodinėja remdamasi aplinkybe, kad butas (su žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės dalimi) buvo perleistas už esmingai mažesnę kainą, tai yra sandoris buvo sudarytas už 140 000 Lt kainą, kuri sudaro tik 41,45 proc. sandorio vidutinės rinkos vertės (337 712,29 Lt), nustatytos viešame registre. Ieškovės tvirtinimu, ir preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes jos sudarymo momentu (2012 m. spalio 24 d.) atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „MBK statyba“ jau turėjo vykdytiną prievolę ieškovei pagal 2012 m. vasario 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/07p-2012, nors prievolės vykdymo terminas ir nebuvo suėjęs. Ieškovė prašo taikyti vienašalę restituciją tam, kad galėtų nukreipti reikalavimo patenkinimą į atsakovės pagal ginčijamą sandorį perleistą turtą, nurodydama, kad pirkėjų galimų nuostolių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas kitoje byloje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „MBK statyba“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti; nurodo, kad atsakovė ieškovei vykdo įsipareigojimus pagal 2012 m. vasario 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/07p-2012, tačiau šiuo metu vykdymą yra sustabdžiusi dėl pačios ieškovės nepateiktos papildomos informacijos apie parduotas prekes. Kiti atsakovai mokėjimus už buto kainą įvykdė dar iki ginčo su ieškove; iš pastarųjų gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su ieškove. Ginčijama buto preliminari sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš metus iki ginčo su ieškove, todėl jos interesų pažeisti negalėjo, o ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą tokiai sutarčiai ginčyti. Atsakovai buvo sąžiningi turto įgijėjai. Kadangi butas buvo naudojamas kaip ofisas, jo reali vertė buvo mažesnė; buto remontui panaudotas lėšas sudėjus kartu su buto kaina, gautųsi jo rinkos vertė. Atsakovė teigia, kad su ieškove nebuvo tartasi dėl skolos sumokėjimo butu.
3. Atsakovas J. T. (kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi buvo pakeistas jo teisių perėmėju P. T.) atsiliepime prašo ieškinį atmesti: nurodo, kad apie parduodamą turtą sužinojo iš pažįstamų asmenų bei susitarė turtą pirkti su pažįstama iš Baltarusijos. Atsakovas susitarė su kita bendrasavininke turtu naudotis bendrai bei mokėti už jį mokesčius ir prižiūrėti, kol ji bus Baltarusijoje. Tvirtina už turtą sumokėjęs iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo avansu pagal preliminariąją sutartį, kuri buvo sudaryta iki atsakovės UAB „MBK statyba“ galimų konfliktų su ieškove. Nurodo butą įsigijęs už realią rinkos kainą, nes bute buvo įrengtas ofisas ir į jį reikėjo investuoti lėšų sumą, kurią sudėjus su buto pardavimo kaina, gautųsi buto rinkos kaina. Teigia, kad apie buto pardavėjo įsiskolinimus ar susitarimus su ieškove dėl buto pardavimo nieko nežinojęs.
4. Atsakovė K. Z. atsiliepime prašo ieškinį atmesti; nurodo, kad nieko nežinojo apie pardavėjo santykius su ieškove; atsakovė pirko butą tam, kad turėtų kur Lietuvoje apsistoti ji ar jos giminaičiai, o J. T. sutiko butą prižiūrėti, mokėti mokesčius ar jį išnuomoti, jei jis nebus reikalingas ilgesnį laiką. Atsakovė teigia visiškai atsiskaičiusi su pardavėju iki notarinės sutarties pasirašymo. Nurodo, kad buto kaina buvo mažesnė, nes butas buvo naudojamas ofisui, dėl ko jam buvo būtinas remontas, sudėjus buto pirkimo ir remonto kainas gautųsi suma, atitinkanti buto masinio vertinimo kainą. Jos atstovas bylos nagrinėjimo metu, palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, papildomai pažymėjo, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovės interesų, nes atsakovė ir toliau turėjo turtą, tik kitos formos, vietoj buto įgijo pinigus; paaiškino, kad kaina galėjo skirtis ir dėl to, kad įmonei reikėjo greitai parduoti butą; nurodė, kad ieškovė praleido preliminarios sutarties ginčijimo senatį. Paaiškino, kad atsiskaitymas už butą vyko tik grynaisiais pinigais, butas nėra tinkamas gyventi ir stovi tuščias, atsakovė dažnai lankosi Lietuvoje, kokia veikla užsiima atsakovė bei iš kur ji buvo pažįstama su J. T., atstovas atsakyti negalėjo, pažymėjo, kad atsakovė moka komunalinius mokesčius už butą nuo 2013 m. lapkričio 23 d.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
a/ Pripažino negaliojančia tarp atsakovų UAB „MBK statyba“, J. T. ir K. Z. 2013 m. lapkričio 29 d. sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5560, kuria UAB „MBK statyba“ už 7 935,59 Eur (27 400 Lt) pardavė J. T. 1/5 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 68/5007 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), o K. Z. už 32 611,21 Eur (112 600 Lt) pardavė 4/5 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/23 automobilių stovėjimo aikštelės dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
b/ taikė dvišalę restituciją, nusprendė grąžinti atsakovės UAB „MBK statyba“ nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 68/5007 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/23 automobilių stovėjimo aikštelės dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui P. T. grąžinti 7 935,59 Eur bei atsakovei K. Z. grąžinti 32 611,21 Eur, sumokėtų pagal 2013 m. lapkričio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5560;
c/ pripažino negaliojančia tarp atsakovų UAB „MBK statyba“, J. T. ir K. Z. 2012 m. spalio 24 d. sudarytą Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pratęsta 2013 m. spalio 24 d. Preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi;
d/ priteisė ieškovei UAB „Doka Lietuva“ lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „MBK statyba“, P. T. ir K. Z. 1 550,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo priteisiant ieškovui po 516,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
e/ priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų UAB „MBK statyba“, P. T. ir K. Z. 44,57 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno atsakovo po 14,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis CPK 182 str. nuostatomis, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (priimtas civilinėje byloje Nr. e2-4613-803/2015), kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. preliminarus sprendimas, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Doka Lietuva“ buvo priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBK statyba“ 145 923,70 Eur skolos, 26 421,87 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos bei 1 281,00 Eur bylinėjimosi išlaidos; Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. e2A-743-464/2012) papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų) nustatytas aplinkybės laikė prejudiciniais faktais; juos įvertinęs, padarė išvadą, jog ieškovė turėjo neginčijamą bei galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę nuo 2012 m. vasario mėnesio, kurios įvykdymo terminas buvo suėjęs 2013 m. liepos 1 d.Konstatavo, jog byloje yra nustatytos visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu, o būtent: a/ kad ginčijamos preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo momentu (2012 m. spalio 24 d.) ieškovė buvo atsakovės kreditore ir turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, o ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu (2013 m. lapkričio 29 d.) ieškovė turėjo ne tik galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, bet taip pat jau buvo suėjęs ir šios prievolės įvykdymo terminas; b/ atsakovė UAB „MBK statyba“ pardavė butą už beveik dvigubai mažesnę kainą ir neieškojo kitų pirkėjų, galinčių pasiūlyti didesnę kainą; UAB „MBK statyba“ neįrodė būtinumo butą parduoti neįprastomis sąlygomis; c/ skolininkei sudarius pastarąjį sandorį (bei preliminaria sutartimi susitarus dėl tokio sandorio sudarymo) buvo perleistas iš esmės vienintelis vertingas atsakovės turtas, į kurį ieškovė galėjo nukreipti išieškojimą, bei praktiškai nebeliko realios skolininkės galimybės atsiskaityti su kreditore; d/ ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos; e/ ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino pirkimo- pardavimo sandoriui nuginčyti; atsižvelgiant į tai, kad ieškovė apie ginčo preliminarią sutartį sužinojo tik 2014-10-02, kuomet buvo jai įteiktas atsakovės atsiliepimas su priedais, byla buvo nuo 2014-11-07 iki 2015-01-21 bei nuo 2015-06-30 iki 2016-11-21 sustabdyta, sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kad būtų apginta pažeista ieškovo teisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovė K. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstas ir prieštaraujantis sąžiningumo ir protingumo principams. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus; kreditorius nepagrįstai kvestionavo buto pardavimą, nes išieškojimas galėjo būti nukreiptas į kitą atsakovo turtą.
6.2. Byloje nėra jokių realių įrodymų, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamus sandorius. Pirmosios instancijos teismas pradelstų atsakovo įsipareigojimų ir įmonės turto santykio ginčijamo sandorio metu nenagrinėjo ir nenustatė; be to ir pardavus butą įmonės turto vertė buvo apytikriai tolygi susidarančios skolos vertei.
6.3. Byloje nepateikta jokio pagrindimo, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Teismas, vertindamas tą aplinkybę, kad jo nuomone, turtas parduotas už mažesnę kainą, nei rinkos vertė, įrodinėjimo naštą perskirstė tokiu būdu, kad atsakovas – K. Z. turėjo įrodyti, kad sandoris nesudarytas nenaudingomis sąlygomis, t. y. kad atsakovo veiksmai buvo teisėti. Taip paskirstęs įrodinėjimo naštą, savo išvadą, kad sandoriai buvo sudaryti nenaudingomis sąlygomis, teismas pagrindė iš esmės tik tuo, kad turtas buvo įsigytas už mažesnę kainą, negu nustatyta jo rinkos vertė. Kitų aplinkybių, galbūt lėmusių įmonės vadovo sprendimą sudaryti sandorius, gauti pinigų kitiems mokėjimams, teismas net ir nenagrinėjo.
6.4. Skundžiamame teismo sprendime visiškai nėra atskleistas atsakovės K. Z., sudariusios su skolininku atlygintinį sandorį, nesąžiningumas; parduodamas butas buvo iš esmės perdarytas į administracines patalpas ir pakankamai remontuotinas, buto kainą buvo susitarta mažinti remonto kaštų dydžiu. Įsigijus butą labai neužilgo ieškovo iniciatyva jam buvo pritaikyti apribojimai. Todėl, esant tam tikrai teisinei nežiniai dėl ateities, remonto darbai nebuvo atlikti.
6.5. Teismas nepagrįstai sutapatino sandorio negaliojimo pagrindus, įtvirtintus LR CK 1.81 str. ir LR CK 6.66 straipsniuose. Ieškovo reikalavimu teismas turi pareigą parinkti konkrečiam ekonominiam interesui ginti taikytiną teisės normą, kuri nebūtinai turi būti LR CK 6.66 straipsnis (actio Pauliana).
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Doka Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovės K. Z. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015-09-17 sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias laikė prejudiciniais faktais, ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė ginčijamos 2013-11-29 Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „MBK statyba“, kuris prievolių ieškovei nevykdė nuo 2013-06-1; nuo šios datos atsakovas UAB „MBK statyba“ vengė atsiskaityti su ieškove, bei mažino ir slėpė savo turtą.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad UAB „MBK statyba“ turėjo kito turto, į kurį galima buvo nukreipti išieškojimą; jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta.
7.3. Pažymėjo, jog skolininko UAB „MBK statyba“ sudarytas sandoris pažeidžia kreditoriaus –ieškovo teises, skolininkas jo neprivalėjo sudaryti, todėl ieškovas turi teisę tokį skolininko sudarytą sandorį ginčyti (CK 6.66 str. 1 dalis). Akivaizdu, kad atsakovui UAB „MBK Statyba“ ginčo turtą pardavus už du su puse karto mažesnę kainą nei rinkos kaina apeliantei, pažeidė ieškovo interesus bei galimybę atsiskaityti su ieškovu, nes šios prievolės yra neįvykdytos iki šiol, net 2016-11-16 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimui.
7.4. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė logišką išvadą ir pagrįstai konstatavo prezumpciją, kad abi ginčijamo buto pirkimo-pradavimo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes sandoris akivaizdžiai atitinka priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos kriterijus (CK 6.67 str. 4 punktas).
7.5. Laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, kad pardavus butą UAB „MBK statyba“ turto vertė buvo apytikriai tolygi susidarančios skolos vertei; nurodo, jog 2013 gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovė UAB „MBK statyba“ ilgalaikio turto (po ginčijamo sandorio sudarymo) turėjo tik už 151 771 Lt. Atsakovei UAB „MBK statyba“ 2013-11-29 pardavus ginčo turtą, jos ilgalaikis turtas sumažėjo net 315 370 Lt, o pinigų atsakovė, pagal 2013-12-31 balansą, turėjo tik 118 479 Lt, kurių akivaizdžiai nepakanka atsiskaityti su ieškove pagal 2012-02-27 Pirkimo pardavimo sutartį, kurios visi apmokėjimo terminai buvo suėję 2013-07-01. Dar labiau neįtikėtina, kad atsakovė būtų galėjusi atsikaityti su ieškove 2014 metais, nes, pagal atsakovės 2014-12-31 balansą, atsakovė turėjo tik 84 Lt piniginių lėšų. Iš 2013-12-31 ir 2014-12-31 UAB „MBK statyba“ balansų darytina išvada, kad sudarydama ginčijamą sandorį sumažino savo turimo turto vertę, kurio neužtenka ieškovės reikalavimams patenkinti, bei likusio UAB „MBK statyba“ turto nepakanka atsiskaityti su ieškove, o akivaizdžiai nenaudingo ginčijamo sandorio sudarymas dar labiau tapo realia tikimybe, kad ieškovei nebus sumokėta skola pagal 2012-02-27 sutartį.
7.6. Pirmos instancijos teismo visiškai teisingai buvo paskirstyta įrodinėjimo našta šalims, vadovaujantis įstatymu ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika; atsakovai nepaneigė šalių nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 str.4d.). Teismas pagrįstai atmetė atsakovų pateiktus argumentus, jog butas buvo parduotas už protingai mažesnę nei rinkos kainą, tai yra 40 546,80 Eur (140 000 Lt), dėl to, kad į jį reikėjo investuoti lėšas, skirtas buto remontui ir jo patalpų pakeitimui iš ofiso į gyvenamąsias patalpas (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Jeigu vadovautis apeliantės argumentais, tai atlikus sandorio metu esamos būklės turto pagerinimą, jo vertė būtų padidėjusi ir būtų didesnė nei 73 600 Eur suma.
8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: taikyti restituciją – gražintiną atsakovei UAB „MBK statyba“ nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 68/5007 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/23 automobilių stovėjimo aikštelės dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), skirti ieškovės UAB „Doka Lietuva“ skolai išieškoti, priteistai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e24613-803/2015, iš UAB „MBK statyba“. Likusią turto vertės dalį pinigais po išieškojimo grąžinti UAB „MBK statyba“. Priteisti ieškovei UAB „Doka Lietuva“ iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Skundą grindžia šiais argumentai:
8.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu restitucijos būdu; anot apelianto, toks teismo parinktas restitucijos būdas yra neteisėtas, neatitinka specialiosios teisės normos įtvirtintos CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo. Nors pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrintos praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje Nr. 29 išaiškinti kitokie restitucijos taikymo ypatumai actio Pauliana instituto taikymo atveju. Pažymėjo, jog skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis - kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė, dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu priteisto ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo nukreipimo į atsakovo UAB „MBK statyba“ perleista turtą. Ieškovo ieškinio tikslas nebuvo patenkinti atsakovų interesus, jo tikslas buvo savo teisėtų interesų patenkinimas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė K. Z. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nesutikimo motyvai išdėstyti jos pateiktame apeliaciniame skunde; prašo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus vertinti ir kaip atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Doka Lietuva“ ir atsakovė UAB „MBK statyba“ 2012 m. vasario 27 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/07p-2012, kuria atsakovė įsigijo iš ieškovės naudojamus klojinius bei įsipareigojo sumokėti ieškovei iki 2013 m. liepos 1 d. 1 802 330,67 Lt kainą, kurios 40,47 proc. dalis turėjo būti skirta padengti atsakovės turimam 731 279,49 Lt įsiskolinimui, o 59,43 proc. dalis, kurią sudaro 1 071 051,18 Lt, sumokėta už klojinius. Atsakovė UAB „MBK statyba“ su ieškove neatsiskaitė; 2012 m. spalio 24 d. sudarė Preliminariąją atsakovei priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartį bei 2013 m. lapkričio 29 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „MBK statyba“ perleido atsakovų J. T. (kurio teisių perėmėjas yra P. T.) ir K. Z. bendrojon dalinėn nuosavybėn butą (su dalimi žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštele) už 140 000 Lt kainą. Ieškovė UAB „Doka Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašė CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana) pripažinti negaliojančias tarp atsakovės UAB „MBK statyba“ ir atsakovų J. T. (kurio teisių perėmėjas yra P. T.) ir K. Z. 2012 m. spalio 24 d. sudarytą Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį bei 2013 m. lapkričio 29 d. sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį; anot ieškovės, šiais sandoriais buvo pažeistos jos, kaip kreditorės, teisės. Atsakovė UAB „MBK statyba“ su ieškove neatsiskaitė; esant galiojančiai ieškovės reikalavimo teisei perleisdama turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, eliminavo galimybę atsiskaityti su ieškove. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, ginčo sandorius pripažino negaliojančiais, taikė dvišalę restituciją, grąžino atsakovui UAB „MBK statyba“ nuosavybės sandoriais perleistą turtą, t.y. butą, dalį žemės sklypo bei automobilių stovėjimo aikštelės, o atsakovams P. T. ir K. Z. atitinkamai jų sumokėtas piniginės lėšas. Ieškovė UAB „Doka Lietuva“ ir atsakovė K. Z. pateikė apeliacinius skundus. Atsakovė K. Z. apeliuoja į tai, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui ir pripažino ginčo sandorius negaliojančiais; teismas nepagrįstai konstatavo, kad: a/ ginčo sandoriai pažeidė kreditoriaus interesus; b/ skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; c/ skolininkas buvo nesąžiningas, taip pat sprendime nėra atskleistas atsakovės K. Z. nesąžiningumas; d/ skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai sutapatino sandorio negaliojimo pagrindus, įtvirtintus LR CK 1.81 str. ir LR CK 6.66 straipsniuose. Ieškovo reikalavimu teismas turi pareigą parinkti konkrečiam ekonominiam interesui ginti taikytiną teisės normą, kuri nebūtinai turi būti LR CK 6.66 straipsnis (actio Pauliana). Ieškovas apeliaciniu skundu apeliuoja į tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė restituciją.
12. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
Dėl atsakovės K. Z. apeliacinio skundo.
Dėl kreditoriaus teisių ginčijamu sandoriu pažeidimo.
13. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos, taikant actio Pauliana sąlygas, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.
15.1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4613-803/2015 (Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą) ieškovei UAB „Doka Lietuva“ priteisė iš atsakovės UAB „MBK statyba“ 145 923,70 Eur skolos, 26 421,87 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 1 281,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismai procesiniuose sprendimuose konstatavo, kad: 1) atsakovės skola ieškovei susidarė netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal 2012 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/07P-2012, kuria atsakovė įsigijo iš ieškovės naudotus klojinius bei įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka; 2) pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad klojinius naudoja uždaroji akcinė bendrovė „MBK grupė“ Baltarusijos Respublikoje pagal tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „MBK grupė“ sudarytas 2006 m. gegužės 30 d. Klojinių nuomos sutartį Nr. 06/174N ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. Klojinių nuomos sutartį Nr. 09/667N; 3) pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė tampa naująja skolininke pagal tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „MBK grupė“ sudarytą 2006 m. gegužės 30 d. Klojinių nuomos sutartį Nr. 06/174N; 4) tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. vasario 26 d. buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame buvo nustatytas 663 106,09 Lt dydžio uždarosios akcinės bendrovės „MBK grupė“ įsiskolinimas ieškovei; 5) tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. vasario 28 d. buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovės skola ieškovei yra 731 279,49 Lt; 6) pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. vasario 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/07P-2012 atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 802 330,67 Lt sumą, iš kurios 731 279,49 Lt sudarė neapmokėta skola, o 1 071 051,18 Lt (1 802 330,67 Lt – 731 279,49 Lt) klojinių kaina; visa suma turėjo būti sumokėta per 18 mėnesių iki 2013 m. liepos 1 d., kas mėnesį mokant po 100 129,48 Lt; 7) atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, nes sumokėjo ieškovei tik 1 071 051,18 Lt, be to, atsakovė 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsigijo iš ieškovės klojiniams papildomas dalis, už kurias liko papildomai skolinga 2 584,69 Lt sumą. Pirmos instancijos teismas šias teismų nustatytas faktines aplinkybes pagrįstai laikė prejudiciniais faktais nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 str.) ir jų pagrindu padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną, didelės apimties reikalavimo teisę į skolininkę UAB „ MBK statyba“.
15.2. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo paaiškinimais, kad ginčo butas yra vienintelis likęs realus turtas, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą; nevertino, kad byloje pateikta antstolio A. N. 2017 m. sausio 03 d. pažyma apie vykdymo eigą bei 2017-01-02 Turto arešto aktas Nr. B-101270, iš kurio matyti, kad areštuotas atsakovės UAB „MBK statyba“ nekilnojamasis turtas (3 pozicija): mobilusis statybinis smulkintuvas su šonine transporterio juosta KLEEMAN MC 110 Z. Anot apeliantės, realizavus šį turtą, būtų padengtas įsiskolinimas.
15.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog viena vertus, apeliantė šiomis aplinkybėmis negrindė savo nesutikimo su ieškiniu; kita vertus, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovė ginčo sandorio sudarymo metu ir po ginčo sandorio sudarymo turėjo (turi) pakankamai turto, iš kurio ieškovės naudai galėtų būti vykdomas įsiskolinimo išieškojimas (t. y. kad atsakovės šiuo metu valdomo turto visiškai pakanka atsiskaityti su kreditoriais). Apeliantės argumentai, jog kreditorius neišnaudojo turimų galimybių išsiieškoti skolas, pakankamai vertingo turto egzistavimas atsakovės UAB „MBK statyba“ nuosavybėje paneigia tai, kad ginčo buto, kaip vienintelio likusio turto pardavimas, pažeidė kreditoriaus teises, laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro įtakos vertinant pirmos instancijos padarytų išvadų pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardino, kokiais įrodymais vadovavosi, darydamas aukščiau paminėtą išvadą dėl kreditorių teisių pažeidimo ir ginčo sandorio privalomumo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus: 2011-07-29 UAB Centro kubas- nekilnojamasis turtas“ Turto vertės nustatymo pažymą, ginčo sandorio ir VĮ Registrų centro pateiktus vidutinės rinkos vertės duomenis, 2015-05-29 UAB „ideArt“ konsultaciją dėl galimos turto vertės, pagrįstai sprendė, jog ginčo turtas buvo parduotas už neprotingai mažą, daugiau nei du su puse karto mažesnę nei vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta viešame registre turto masinio vertinimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad atsakovė UAB „MBK statyba“ neįrodė būtinumo parduoti ginčo turtą; pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog atsakovė, sudariusi ginčo sandorį (preliminaria sutartimi susitarus dėl tokio sandorio sudarymo), perleido iš esmės vienintelį vertingą atsakovės turtą, į kurį ieškovė galėjo nukreipti išieškojimą, bei praktiškai nebeliko realios skolininkės galimybės atsiskaityti su kreditore, kas pagal kasacinio teismo praktiką laikoma kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu, kurio skolininkas sudaryti neprivalėjo. Byloje jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą priešingoms išvadoms, nėra.
15.5. Apeliantės argumentas, kad neva pardavus butą atsakovės UAB „MBK statyba“ turto vertė buvo apytikriai tolygi susidarančios skolos vertei, visiškai paneigiamas atsakovės UAB „MBK statyba“ 2013 gruodžio 31 d. balanso duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovė turėjo ilgalaikio turto (po ginčijamo sandorio sudarymo) 151 771 Lt sumai. Atsakovei UAB „MBK statyba“ 2013-11-29 pardavus ginčo turtą, jos ilgalaikis turtas sumažėjo 315 370 Lt, o pagal 2013-12-31 balansą, atsakovė turėjo tik 118 479 Lt piniginių lėšų, kurių negalėjo pakakti atsiskaityti su ieškove pagal 2012-02-27 Pirkimo pardavimo sutartį (sutarties apmokėjimo terminai suėjo 2013-07-01). 2013-12-31 ir 2014-12-31 UAB „MBK statyba“ balansų duomenys patvirtina, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, sumažino turimo turto vertę, kurio neužtenka ieškovės reikalavimams patenkinti, bei likusio UAB „MBK statyba“ turto nepakanka atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, jog nagrinėjamo ginčo kontekste reikšminga tik tokia skolininkės turto apimtis, kuri sudarytų realią galimybę išieškoti skolą; nesant duomenų apie atsakovės UAB „MBK statyba“ pakankamo turto kiekio skolai išieškoti, apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais. Be to, akcentuotina ir tai, kad pačios apeliantės minimojoje antstolio A. N. 2017-01-03 pažymoje apie vykdymą, priešingai nei teigia apeliantė, nurodoma, kad kilnojamojo turto, kuris buvo aprašytas antstolio, buvimo vieta nenustatyta.
15.6. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepateikė jokio pagrindimo dėl skolininkės, t.y. atsakovės UAB „MBK statyba“, bei atsakovės K. Z. nesąžiningumo. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalys laikytinos sąžiningomis, ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo turtas buvo parduotas už esmingai mažesnę kainą, pagrįstai vadovavosi CK 6.67 str. 4 d. įtvirtinta kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentų kontekste pakartotinai įvertinusi byloje surinktus duomenis, patvirtinančius šalių veiksmus sudarant ginčo sandorį, veiksmus (neveikimą) po sandorio sudarymo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų faktinių aplinkybių įvertinimą ir įvertinimo pagrindu padarė teisingas išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovai nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė. Akcentuotina, jog pirmos instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, išvardijo įrodymus, kuriais grindė savo išvadas tiek dėl atsakovės UAB „MBK statyba“, tiek dėl atsakovės K. Z. nesąžiningumo, jas detalizavo, logiškai pagrindė. Tuo tarpu apeliantė savo argumentus grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šie apeliacinio skundo argumentai yra atmestini.
16. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje teismų nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana taikymo pagrindus, taip pat tinkamai taikė procesinės teisės normas; įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančias ieškovės (kreditorės) interesus tarp atsakovų UAB „MBK statyba“, J. T. (kurio teisių perėmėjas yra P. T.) ir K. Z. 2012 m. spalio 24 d. sudarytą Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį (pratęstą 2013 m. spalio 24 d. Preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi) bei 2013 m. lapkričio 29 d. sudarytą Buto pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.66 straipsnis). Atsakovės K. Z. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl ieškovės UAB „Doka Lietuva“ apeliacinio skundo.
18. Ieškovė apeliaciniu skundu apeliuoja į tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė restituciją; prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: taikyti restituciją – gražintiną atsakovei UAB „MBK statyba“ nuosavybėn turtą skirti ieškovės UAB „Doka Lietuva“ skolai išieškoti, priteistai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e24613-803/2015 iš UAB „MBK statyba“. Likusią turto vertės dalį pinigais po išieškojimo grąžinti atsakovei UAB „MBK statyba“. Anot apeliantės, patenkinus actio Pauliana ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas ši ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Teismui nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nėra atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo; pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu priteisto ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo nukreipimo į atsakovės UAB „MBK statyba“ perleistą turtą. Teismas taikė netinkamas teisės normas (CK 1.81 straipsnio 3 dalis, 6.6 straipsnio 6.145 straipsnio 1 dalis).
19. Pažymėtina, kad restitucijos taikymo klausimai reglamentuojami tiek bendrosiose restituciją įtvirtinančiose nuostatose (CK 6.145–6.153 straipsniai, 6.222 straipsnis, kt.), tiek specialiosiose, atskiriems sandorių negaliojimo atvejams taikytinose teisės normose (CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalys, 6.472 straipsnio 3 dalis, kt.). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensuojamoji, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G., bylos Nr. 3K-3-497/2006). Teismas, taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti svarbias restitucijai taikyti aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra. Patenkinus actio Pauliana ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-543/2007; 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-99/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
20. Akcentuotina, kad pirmos instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų yra ta, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Taip pat teismas yra nurodęs, jog ieškovės reikalavimas į pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4613-803/2015 (kuris buvo paliktas nepakeistas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-743-464/2016) yra daugiau nei 170 000 Eur, todėl reikalavimas turi būti nukreiptas į visą turtą, perleistą pagal ginčijamą buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip jau minėta, primos instancijos teismas, pripažinęs sandorius negaliojančiais, taikė dvišalę restituciją ir toks restitucijos taikymo būdas parinktas, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, rezoliucinėje dalyje dėl to, kad kreditoriaus, t.y. ieškovo reikalavimas pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4613-803/2015 yra nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą, kuris yra grąžinamas skolininkui, t.y. atsakovei UAB „MBK statyba“, nepagrįstai nepasisakė. Taigi, esant nurodytam, apelianto apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje laikytini pagrįstais; pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl restitucijos taikymo papildytinas, nurodant, kad į grąžintiną atsakovei UAB „MBK statyba“ nuosavybėn ginčo turtą nukreipiamas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-09-17 sprendimu ieškovei priteistą iš UAB „MBK statyba“ įsiskolinimą.
21. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas taikė netinkamas teisės normas (CK 1.81 straipsnio 3 dalis, 6.6 straipsnio 6.145 straipsnio 1 dalis). Iš pirmos instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog teismas, nors ir nurodė sprendime CK 1.81 str.3 d., 6.6 str. materialinės teisės normas, tačiau jomis nesivadovavo, todėl teisėjų kolegija, iš dalies pritardama apeliantei, laiko esą tikslinga šį pirmos instancijos teismo nuorodą pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovų ieškovei iš dalies priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t.y. 600 Eur, po 200 Eur iš kiekvieno atsakovo. Atmetus atsakovės K. Z. apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 str.).
Dėl naujų įrodymų.
23. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taipogi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
24. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir/ar fakto klaidų ištaisymui. Apeliantai kartu su skundais (atsiliepimais į skundus) pateikė papildomus dokumentus, tvirtindami, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad apeliantė K. Z. nenurodė jokių priežasčių, kodėl jos teikiami prie apeliacinio skundo įrodymai nebuvo pateikti savalaikiai pirmos instancijos teisme; be to, apeliantė teikiamais įrodymais siekia pagrįsti savo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji nesivadovavo ir nekėlė pirmos instancijos teisme. Tuo tarpu apeliantės UAB „Doka Lietuva“ teiktinu įrodymu iš esmės siekiama papildyti byloje jau esamą informaciją apie išieškojimo vykdymo eigą ir paneigti aukščiau paminėtus apeliantės K. Z. apeliaciniame skunde keliamus naujus argumentus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, vadovaujantis CPK 314 str. nuostatomis, teisėjų kolegijos nuomone, naujai teikiamų apeliantų įrodymų priimti ir vertinti kartu su apeliaciniais skundais nėra pagrindo; prašymai pridėti papildomus įrodymus netenkintini, jie grąžinti apeliantams.
Dėl bylos procesinės baigties.
25. Įvertinus bylos aplinkybes, atsakovės K. Z. apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovės „Doka Lietuva“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, – skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo rezoliucinė dalis papildytina, nurodant grąžinti atsakovei UAB „MBK statyba“ nuosavybėn ginčo turtą, nukreipiant į šį turtą įsiskolinimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-09-17 sprendimu ieškovui UAB „Doka Lietuva“ priteistą iš UAB „MBK statyba“, išieškojimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo papildyti ir ją išdėstyti taip:
„Taikyti dvišalę restituciją – grąžinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBK statyba“ (į.k. 300986546) nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 68/5007 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/23 automobilių stovėjimo aikštelės dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), nukreipiant į šį turtą įsiskolinimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-09-17 sprendimu ieškovei UAB „Doka Lietuva“ priteistą iš UAB „MBK statyba“, išieškojimą.
Atsakovui P. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 7 935,59 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 59 ct) bei atsakovei K. Z. grąžinti 32 611,21 Eur (trisdešimt du tūkstančius šešis šimtus vienuolika eurų ir 21 ct), sumokėtų pagal 2013 m. lapkričio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5560.“
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Doka Lietuva“ (į.k. 300042618) lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „MBK statyba“ (į.k. 300986546), P. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo priteisiant ieškovei po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Pateiktus prie apeliacinių skundų papildomus įrodymus grąžinti apeliantams.